Byla 3K-3-20/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. R. ieškinį atsakovei R. T. , dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarei T. N. , dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovė Ž. R. prašė teismo pripažinti negaliojančiu A. K. 2003 m. rugsėjo 30 d. testamentą, kuriuo butas ( - ) ir jame esantys baldai bei namų apyvokos daiktai buvo palikti atsakovei R. T. . Ieškovė nurodė, kad jos motinos sesuo A. K. visą savo turtą 1996 m. gruodžio 18 d. testamentu buvo palikusi ieškovei, nes ši nuolat prižiūrėjo palikėją, neturėjusią savo šeimos. 2003 m. rugsėjo 30 d. A. K. sudarė naują testamentą, kuriuo butas ( - ) ir jame esantys baldai bei namų apyvokos daiktai buvo palikti atsakovei; palikėja mirė 2003 m. spalio 21 d. Šis testamentas kaip neatitinkantis tikrosios testatorės valios naikintinas CK 1.89 straipsnio 1 dalies ir 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes palikėja A. K. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, be to, testatorė naują testamentą sudarė dėl apgaulės. A. K. sveikatos būklė tiek iki naujojo testamento pasirašymo dienos, tiek naujojo testamento pasirašymo dieną bei iki pat mirties buvo bloga - ji prarasdavo atmintį, nesiorientavo aplinkoje, nepažindavo artimųjų. Tuo metu, kai A. K. pakeitė savo testamentą, ieškovė buvo išvykusi į užsienį. Tuo pasinaudodama atsakovė apgaule įtikino palikėją perrašyti testamentą, teigdama, kad ieškovė nebegrįš į Lietuvą ir A. K. daugiau nebesirūpins. Taigi testamentas naikintinas ir šiuo pagrindu.

5Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, vadovaudamasis pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada, kad nepakanka duomenų apie A. K. psichikos būklę, todėl negalima spręsti, kad A. K. 2003 m. rugsėjo 30 d. testamento sudarymo metu sirgo kraujagysline demencija, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti 2003 m. rugsėjo 30 d. A. K. testamentą negaliojančiu kaip sudarytą asmens, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje nėra įrodymų apie kitas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad ginčijamą testamentą A. K. sudarė būdama tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (didelis susijaudinimas, alkoholio, narkotikų, psichotropinių, cheminių medžiagų vartojimas, sudaryto testamento sąlygos). Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog 2003 m. rugsėjo 30 d. testamentą A. K. sudarė dėl apgaulės (CK 1.19 straipsnio 1, 5 dalys), nes nėra vienos iš būtinų sąlygų - aktyvių atsakovės ar su atsakovės žinia trečiojo asmens veiksmų, suteikiant A. K. klaidingą informaciją. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti A. K. 2003 m. rugsėjo 30 d. testamento negaliojančiu dėl suklydimo, nes, be ieškovės teiginio, kad A. K. nebūtų sudariusi ginčijamo testamento, jei nebūtų maniusi, kad ieškovė išvažiavo į užsienį ir daugiau A. K. nebeprižiūrės, byloje nėra suklydimą patvirtinančių įrodymų (CK 1.90 straipsnis). Ieškovė dažnai išvykdavo į užsienį, todėl ieškovės išvykimas A. K. neturėjo būti netikėtas ir paskatinti sudaryti ginčijamą testamentą atsakovės naudai. Teismas nurodė, kad testatorius nėra įpareigotas prieš asmenis, kurių naudai buvo sudarytas ankstesnis testamentas, o suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomas prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.

6Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 6 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimą ir ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu A. K. 2003 m. rugsėjo 30 d. sudarytą testamentą, kuriuo butas ( - ) ir jame esantys baldai bei namų apyvokos daiktai buvo palikti R. T. . Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinys dėl testamento, sudaryto dėl apgaulės, negaliojimo pareikštas nepagrįstai, tačiau sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį CK 1.89 straipsnio pagrindu. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi pakartotinės ekspertizės aktu, konstatuodamas, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą testamentą, tačiau pakartotinės ekspertizės išvados nepaneigia pirminės ekspertizės išvadų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirminės ir pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizių aktais, pagrįstai testatorės būseną, galinčią nulemti testamento pripažinimą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, siejo su kraujagyslinės demencijos susirgimo A. K. diagnozavimu. Pakartotinė ekspertizė nepaneigia pirminės ekspertizės išvadų ir nuo pirminės skiriasi tuo, kad nėra tokia kategoriška. Abiejų ekspertizių metu, remiantis medicinine dokumentacija ir liudytojų parodymais, buvo konstatuoti klinikiniai požymiai (simptomai), būdingi kraujagyslinei demencijai. Kraujagyslinės demencijos simptomų konstatavimas ne klinikinio tyrimo metu, o tiriant paciento medicininę dokumentaciją ir liudytojų parodymus, yra pakankamas pagrindas diagnozuoti šį psichikos sutrikimą. Liudytojų parodymų visuma nepaneigia ekspertų išvadose konstatuotų kraujagyslinės demencijos klinikinių požymių. Nepaisant to, kad pakartotinės ekspertizės metu pateikta tyrimo medžiaga buvo pripažinta neišsamia ir prieštaringa, ji buvo pakankama kraujagyslinės demencijos simptomams konstatuoti. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis pirminės ekspertizės aktu, kuriame kraujagyslinės demencijos simptomų nustatymas siejamas su šio sindromo diagnozavimu, o ne pakartotinės ekspertizės aktu, kuriame psichinio sutrikimo diagnozavimas, nepriklausomai nuo simptomų nustatymo, siejamas su paciento psichikos būklės klinikiniu tyrimu ir aprašymu. A. K. diagnozuotas psichikos sutrikimas - kraujagyslinė demencija - buvo tokio sunkumo, kad turėjo įtakos A. K. sugebėjimui suprasti savo veiksmus bei juos valdyti.

7Kasaciniu skundu atsakovė R. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2- ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

81. Dėl ekspertizių išvadų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atliekant pakartotinę ekspertizę ekspertams buvo pateiktas ir pirminės ekspertizės aktas, o pakartotinė ekspertizė pagal CPK 219 straipsnio 2 dalies reikalavimus buvo skirta siekiant pašalinti prieštaravimus tarp pirminės ekspertizės akto ir gydytojo V. P. nustatytų diagnozių. Pakartotinės ekspertizės akte yra įvertintos ir pirminės ekspertizės metu padarytos išvados, kurias pakartotinė ekspertizė paneigė, nurodant, kad ekspertizės išvados negali būti kategoriškos. Pakartotinės ekspertizės akte yra kategoriškai konstatuotas objektyvios medžiagos trūkumas ir jos prieštaringumas, taip pat, kad nėra galimybės nustatyti A. K. sveikatos būklės sutrikimo pobūdžio. Pagal CPK 180 straipsnį teismas turėjo įvertinti pirminės ir pakartotinės ekspertizių aktų sąsajumą, t. y. nustatyti, ar tai yra du ekspertizės aktai dėl to paties tiriamo objekto, kurie būtų lygiavertiškai tiriami ir analizuojami, ar pakartotinės ekspertizės aktas yra vienas visapusiškas A. K. sveikatos būklės įvertinimas, tiriant bylos medžiagą bei pirminės ekspertizės išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 5 punktas). Atsakovės nuomone, pirminės ekspertizės aktas negalėjo būti laikomas įrodymu, nes jis buvo ištirtas ir paneigtas pakartotinės ekspertizės metu. Abu teismo ekspertizės aktai negalėjo būti lygiavertiškai vertinami ir tarpusavyje konkuruoti savo išvadomis, nes, atliekant pakartotinę ekspertizę, jau buvo remiamasi pirminės ekspertizės išvadomis. Be to, pakartotinė ekspertizė buvo atlikta centrinės teismo psichiatrų ekspertų komisijos.

92. Dėl CPK 177 straipsnio pažeidimo. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad apeliaciniu skundu buvo prašoma pripažinti negaliojančiu A. K. 2003 m. rugsėjo 30 d. testamentą, kuriuo visas testatorės turtas paliktas atsakovei. Tačiau šiuo testamentu atsakovei buvo paliktas tik butas ( - ) bei jame esantys baldai ir namų apyvokos daiktai. Taigi buvo ginčijamas testamentas, kuris niekada nebuvo sudarytas, t. y. A. K. jokiu testamentu atsakovei nėra palikusi viso savo turto. Apeliacinės instancijos teismas tenkino reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, taip pažeisdamas CPK 320 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti įrodymus apie tai, kad A. K. 2003 m. rugsėjo 30 d. būtų sudariusi testamentą, kuriuo atsakovei būtų palikusi visą savo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 2.2 punktas). Pažymėtina, kad teismas nenurodė, kokiu pagrindu jis panaikino pirmosios instancijos teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 2.1 punktas).

103. Dėl CK 5.17, 5.18 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 5.17 straipsnio 1 dalį, pagal kurią ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jei testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo (CK 1.91 straipsnis), taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu (CK 1.84 straipsnio 2 dalis), ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis (CK 1.85 straipsnis). Taigi pripažinus negaliojančiu A. K. 2003 m. rugsėjo 30 d. testamentą, jos 1996 m. gruodžio 18 d. sudarytas testamentas netampa galiojančiu; Ž. R. nėra įpėdinė pagal įstatymą arba testamentą, todėl neturi teisės ginčyti A. K. 2003 m. rugsėjo 30 d. testamento CK 1.89 straipsnio pagrindu. Ž. R. teisė paveldėti pagal įstatymą byloje nepagrįsta įrodymais, ir šis klausimas apskritai nebuvo nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį į apeliacinio skundo argumentus dėl giminystės ryšių (CK 5.17 straipsnio 2 dalis). Teismas turėjo išsiaiškinti visus įstatyminius įpėdinius ir juos įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis. Šis argumentas nelaikytinas nauju, nes nurodomas Ž. R. ieškinyje. Taigi spręstinas klausimas, ar ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį. Atsakovės nuomone, teismas turėjo išsiaiškinti, kokio suvokimo pakanka testamentui sudaryti, nes pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį svarbu, ar iš testamento turinio testatoriaus valia yra aiški. Analizuojant A. K. 2003 m. rugsėjo 30 d. testamentą, matyti, kad testatorė laisva valia, be niekieno pagalbos suvokė, kokį turtą ir kam palieka. Byloje esantys duomenys patvirtina pakankamai aukštą A. K. suvokimo laipsnį, atsižvelgiant į jos amžių ir sveikatos būklę.

11Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė Ž. R. prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Ieškovė nurodo, kad ekspertai, atlikę pakartotinę A. K. pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, pirminės ekspertizės akto netyrė ir dėl jo pagrįstumo nepasisakė (sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-499 patvirtintų Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje Teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 15, 49, 50 punktai). Be to, ekspertė J. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pirminės ekspertizės išvadų pakartotinė ekspertizė nepaneigė. Teismas vertino abu ekspertizės aktus ir vadovavosi tikėtinumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. B. J., bylos Nr. 3K-3-44/2001; 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C. , bylos Nr. 3K-3-451/2005). Teismui neturi reikšmės, kokia ekspertų komisija atliko ekspertizę byloje (sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-499 patvirtintų Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje Teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 15, 40 punktai). Ieškovės nuomone, įrodymų vertinimas nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai. Bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose atsakovė nekėlė klausimo dėl netinkamai suformuluoto reikalavimo, todėl ši aplinkybė atmestina; šalys vienodai suprato ieškovės pareikštą reikalavimą (CPK 187 straipsnis, 347 straipsnio 2 dalis). Skundžiamame teismo sprendime yra nurodyti visi teisės aktai, kuriais rėmėsi teismas, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Bylos nagrinėjimo metu buvo pripažinta ieškovės teisė ginčyti testamentą, atsakovė su šia aplinkybe sutiko (atsiliepime į ieškinį, ginčijant ieškovės teisę reikšti ieškinį, nurodė kitą pagrindą nei kasaciniame skunde) ir neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovė kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi nauja aplinkybe (CPK 187 straipsnis). Teismas tinkamai pritaikė CK 1.89 straipsnį, pripažindamas, kad ieškinius gali reikšti ir tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo dalys būtų pripažinti negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C. , bylos Nr. 3K-3-451/2005). Teismas nepažeidė CK 5.18 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo - vertino A. K. suvokimo laipsnį, ir tai nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

141996 m. gruodžio 18 d. testamentu palikėja A. K. visą savo turtą paliko Ž. R., vėlesniu 2003 m. rugsėjo 30 d. sudarytu testamentu butą ( - ), taip pat esančius jame baldus ir namų apyvokos daiktus paliko R. T. (nenustatyta, kad testatorė turėjo kitą turtą). 2003 m. spalio 21 d. palikėja A. K. mirė. Pirminės teismo psichiatrinės ekspertizės akte konstatuota, kad 2003 m. rugsėjo 30 d. testamento sudarymo metu A. K. dėl progresuojančio psichikos sutrikimo - kraujagyslinės demencijos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pakartotinės teismo psichiatrinės ekspertizės akte ne kategoriškai, bet prielaidos forma padaryta išvada, kad A. K. 2003 m. rugsėjo 30 d. testamento sudarymo metu sirgo kraujagysline demencija, dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vieningai pripažino, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį pagal CK 1.91 straipsnį, nes nenustatytas apgaulės sudarant testamentą faktas. Byloje pateiktus įrodymus apie testatorės psichinės sveikatos būseną, sudarant 2003 m. rugsėjo 30 d. testamentą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino skirtingai – pirmosios instancijos teismas juos pripažino nepakankamais konstatuoti testatorės psichinės sveikatos būsenos sutrikimą tokiu lygmeniu, kuris panaikina asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, o apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčijamo testamento sudarymo metu testatorė sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija, dėl to nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti.

15V. Kasacinio teismo argumentai

16Kolegija teisėtu ir pagrįstu šioje byloje pripažįsta apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuris pagrįstas tinkamu įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų ir paveldėjimo pagal testamentą teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu (CPK 346 straipsnis).

171. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas apie testatorės A. K. psichinės sveikatos būseną, buvusią sudarant 2003 m. rugsėjo 30 d. testamentą, pagrįstai grindė analizuodamas ne tik pakartotinės, bet ir pirminės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas bei byloje apklaustų ekspertų išaiškinimus ir liudytojų parodymus.

18Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai. Dėl to kolegija pripažįsta nepagrįstu kasatorės argumentą, kad pirminės ekspertizės aktas, kuriame padarytos kategoriškos ekspertų išvados dėl testatorės sveikatos būsenos, sudarant 2003 m. rugsėjo 30 d. testamentą, negalėjo būti laikomas įrodymu, nes jis esą buvo paneigtas pakartotinės ekspertizės aktu - tiek pirminės, tiek pakartotinės ekspertizės išvados yra įrodinėjimo šaltinis ir turi įrodomąją galią, todėl jose padarytos išvados turi būti teismo analizuojamos, o ekspertų išvadų įvertinimas yra tik teismo kompetencija (CPK 180, 185, 218 straipsniai). Tai, kad bus vertinami abu – pirminės ir pakartotinės ekspertizių - aktai, nurodė ir bylą nagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija; toks vertinimas ir buvo atliktas. Centrinė teismo psichiatrų ekspertų komisija savo išvadose nepaneigė pirminę ekspertizę atlikusių teismo psichiatrų ekspertų komisijos išvadų, tik konstatavo, kad pačios Centrinės teismo psichiatrų ekspertų komisijos išvada nėra kategoriškai vienareikšmė dėl objektyvios medžiagos trūkumo bei prieštaringumo, o, minėta, ekspertų išvadų vertinimas yra tik bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Tai, kad pakartotinę ekspertizę atliekantys ekspertai neturi teisės ir negali teikti savo samprotavimų apie ankstesnės ekspertizės išvadų pagrįstumą ar jų melagingumą, fiksuota ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-499 patvirtintų Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 50 punkte.

19Taigi įvertinus abiejų ekspertizių išvadas, ekspertų apklausos rezultatus, liudytojų parodymus apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad testatorei A. K. buvo diagnozuotas progresuojantis psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija, kuri buvo tokio sunkumo, kad esmingai paveikė testatorės sugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, o tai lemia išvadą, kad sudarant 2003 m. rugsėjo 30 d. testamentą nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia.

202. Kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21Akivaizdu, kad byloje aiškiai buvo nurodytas ieškinio dalykas – ieškovė ginčijo testatorės A. K. 2003 m. rugsėjo 30 d. sudarytą testamentą, įvardijo turtą, dėl kurio sudarytas testamentas: tai - butas ( - ) ir bute esantys baldai bei namų apyvokos daiktai. Taigi ginčo dalykas buvo tiksliai identifikuotas, aiškus bylą nagrinėjusiems teismams ir bylos šalims, būtent dėl ieškovės nurodyto 2003 m. rugsėjo 30 d. testamento teisėtumo ir vyko įrodinėjimo procesas. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tik tinkamai konkretizavo, kokį testamentą, dėl kokio turto palikimo ir kokio įpėdinio naudai panaikina. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų peržengimo faktą (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22Kasatorė teisi teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė teisės normos, kuria remdamasis panaikino pirmosios instancijos teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimą, nes apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė tik procesinės teisės normas, kurios nustato apeliacinės instancijos teismo kompetenciją (CPK 325, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje, nurodė išsamius teisinius argumentus, tinkamai motyvavo savo sprendimą ir iš apeliacinės instancijos teismo argumentų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas dėl netinkamo įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymo (iš esmės vertinant ekspertų išvadas), ir tai lėmė netinkamą CK 1.89 straipsnio aiškinimą ir taikymą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Teisės normos teismo sprendime nenurodymas, kada jos turinys teismo sprendime yra aiškiai atskleistas, nesudaro pagrindo konstatuoti tokį pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

233. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį, o ieškinį šiuo pagrindu gali pareikšti ne tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, bet ir jo įpėdiniai, paveldėję jo turtines ir neturtines teises bei pareigas (1964 m. CK 54 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-442/1999, Teismų praktika 12, p. 106-110; 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2000 m. CK 1.89 straipsnis).

24Pagal CPK XXVIII skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnių nuostatas asmuo gali būti pripažintas neveiksniu (CK 2.10 straipsnis). Šia tvarka asmenį pripažįstant neveiksniu, į ateitį suvaržomas jo civilinis veiksnumas, t. y. toks asmuo savo veiksmais negali įgyti civilinių teisių ir susikurti civilinių pareigų. Vadinasi, tokio asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu yra priimtas ir galioja teismo sprendimas, sudarytas sandoris laikomas niekiniu, nes nėra išreikšta sandorį sudarančio asmens laisva valia (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnio 1,3 dalys). Niekinio sandorio negaliojimo atvejis nustatytas CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. nuo pat sudarymo negalioja testamentas, kurį sudarė asmuo, teismo sprendimu pripažintas neveiksniu. Tačiau tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus - nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu - bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagrindu, t. y. faktiškai neveiksnus sudarant sandorį. Ar asmuo buvo tokios būsenos, dėl kurios jis nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių, nustatoma nagrinėjant ginčą dėl testamento kaip nuginčijamo CK 1.89 straipsnio pagrindu sandorio pripažinimo negaliojančiu ir teismo sprendimu konstatuojama testamento sudarymo metu buvusi asmens būsena. Tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo testamento metu buvo tokios būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių, reiškia, kad asmuo sudarė testamentą būdamas neveiksnus ir tokį testamentą nuginčijant siekiama pašalinti padarinius, kuriuos asmuo sukūrė būdamas neveiksnus, t. y. nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir jų nevaldydamas. Vadinasi, niekinio sandorio atveju, kai testamentas sudarytas teismo sprendimu pripažinto neveiksnaus asmens (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir nuginčijamo sandorio atveju, kai teismo sprendimu pripažįstama, kad testamentą sudarė asmuo, teismo pripažintas neveiksniu sandorio sudarymo metu (CK 5.17 straipsnio 2 dalis), pasekmės turi būti analogiškos, nes abiem atvejais testamentą sudarė negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmuo, ir tai bylos atveju lemia anksčiau sudaryto testamento galiojimą. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad testatorė A. K. dėl psichinės sveikatos būklės 2003 m. rugsėjo 30 d. testamento sudarymo metu buvo neveiksni, nes nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Pripažinus negaliojančiu 2003 m. rugsėjo 30 d. testamentą tampa galiojantis 1996 m. gruodžio 18 d. testamentas, kuriuo visą savo turtą testatorė A. K. paliko įpėdinei Ž. R. Esant testamentinei įpėdinei nėra pagrindo nustatinėti kitų įpėdinių, nes paveldėjimas pagal įstatymą atsiranda tik tuo atveju, kai nėra paveldėjimo pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

25Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti ieškovei Ž. R. iš atsakovės R. T. 1200 (vienas tūkstantis du šimtai) Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovė Ž. R. prašė teismo pripažinti negaliojančiu A. K. 2003 m.... 5. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. spalio 28 d. sprendimu... 6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 7. Kasaciniu skundu atsakovė R. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 8. 1. Dėl ekspertizių išvadų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas... 9. 2. Dėl CPK 177 straipsnio pažeidimo. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad... 10. 3. Dėl CK 5.17, 5.18 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas... 11. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė Ž. R. prašo palikti nepakeistą... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 14. 1996 m. gruodžio 18 d. testamentu palikėja A. K. visą savo turtą paliko Ž.... 15. V. Kasacinio teismo argumentai... 16. Kolegija teisėtu ir pagrįstu šioje byloje pripažįsta apeliacinės... 17. 1. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas apie testatorės A. K.... 18. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus... 19. Taigi įvertinus abiejų ekspertizių išvadas, ekspertų apklausos rezultatus,... 20. 2. Kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentų,... 21. Akivaizdu, kad byloje aiškiai buvo nurodytas ieškinio dalykas – ieškovė... 22. Kasatorė teisi teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė... 23. 3. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus... 24. Pagal CPK XXVIII skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnių nuostatas asmuo gali... 25. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.... 28. Priteisti ieškovei Ž. R. iš atsakovės R. T. 1200 (vienas tūkstantis du... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...