Byla 2-164-732/2012
Dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo

1Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško sekretoriaujant S. S., dalyvaujant ieškovo G. įmonės „Sodžius” atstovui B. G., jo atstovei advokatei Daliai Kotrynai Žalėnaitei, atsakovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovei Virginijai Žalienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus atstovei Redai Morkūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. įmonės „Sodžius” ieškinį atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir Žemės ūkio ministerijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo ir

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti 0,50 ha žemės sklypo Nr. 23, esančio Molėtų mieste prie kvartalinės katilinės personalinės G. įmonės „Sodžius“, nupirkto 1993 m. rugpjūčio 14 d. Molėtų rajono žemėtvarkos tarnybos organizuotame aukcione, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą tarp pirkėjo, personalinės G. įmonės „Sodžius“ ir pardavėjo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus. Nurodė, kad1993m rugpjūčio 14d. personalinė G. įmonė „Sodžius" aukcione, kuris įvyko Molėtų rajono Žemėtvarkos tarnyboje adresu: Vilniaus-44, Molėtai, įsigijau 0,50 ha žemės sklypą Molėtų mieste prie kvartalinės katilinės Nr.23. Valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai pardavimo aukcione protokole Nr.23 sakoma, kad personalinė G. įmonė „Sodžius" minėtą sklypą įsigijo už 12180 litų, didžiausią aukcione pasiūlytą kainą. Protokolo 7 punkte pasakyta, kad pirkėjas privalo per 15 dienų po aukciono pervesti į žemėtvarkos tarnybos nurodytą sąskaitą 1904 litus. Protokolo 8 punkte nurodoma, kad sklypas perkamas išsimokėtinai LR Vyriausybės 1993 07 21 nutarimo Nr.550 nustatyta tvarka. 1993m rugpjūčio 18d G. įmonė „Sodžius" pervedė į Molėtų rajono Žemėtvarkos skyriaus sąskaitą 1904 litus už aukcione įsigytą 0,50 ha žemės sklypą Nr.23 Molėtų mieste prie kvartalinės katilinės. Tai patvirtina pridedama mokėjimo pavedimo kopija. Pasirašant aukciono protokolą Nr.23 buvo pasirašytas ir pasižadėjimas tos pačios dienos data, kuriuo G. personalinė įmonė „Sodžius" įsipareigoja į Molėtų rajono žemėtvarkos tarnybos sąskaitą Nr.708401, atidarytą Molėtų žemės ūkio banko skyriuje sumokėti per 9 metus 9842 litus už perkamą žemės sklypą ir 4 procentus metinių palūkanų nuo įsiskolinimo sumos. Atitinkamą įsiskolinimo sumą įmonė įsipareigoja įmokėti nustatytu laiku kiekvieną ketvirtį ne vėliau kaip iki Mto ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos, pradedant nuo 1994m sausio mėnesio. Laiku nesumokėjus ketvirtinio įnašo suma su palūkanomis ir delspinigiais bus išieškoma ne ginčo tvarka. Pasirašius įvykusio aukciono dokumentus ir sumokėjus pradinį įnašą Molėtų rajono žemėtvarkos tarnyba išdavė pažymą apie aukcione nupirktą žemės sklypą piliečiui B. G., atstovaujančiam personalinę G. įmonę „Sodžius", kurioje pažymima, kad aukcione, kuris įvyko adresu Vilniaus-44, Molėtai, 1993m rugpjūčio 14d nusipirko 0,50 ha žemės sklypą Nr.23 prie kvartalinės katilinės Molėtų mieste, kurio kaina 12302 litai. Pažyma išduota, kaip pažymima pačioje pažymoje, pirkimo sutarčiai su rajono valdyba sudaryti. Pažymėtina, kad visa likusi suma už aukcione 1993m rugpjūčio 14d įsigytą 0,50 ha žemės sklypą Nr.23 Molėtų mieste prie kvartalinės katilinės G. įmonės „Sodžius" buvo pervesta į Molėtų rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos sąskaitą Nr.708401 Žemės ūkio banko Molėtų skyriuje 1995m gruodžio 29d. Si suma sudarė 15746 litus. Tai patvirtina pridedama 1995m gruodžio 29d mokėjimo pavedimo Nr.12-15 kopija. Tokiu būdu 1995m gruodžio 29d buvo visiškai atsiskaityta už aukcione nupirktą 0,50 ha žemės sklypą Nr.23 Molėtų mieste prie kvartalinės katilinės. Molėtų rajono Žemėtvarkos skyrius pinigus priėmė, tačiau sudaryti pirkimo- pardavimo sutartį Molėtų rajono savivaldybės administracija atsisako.2009 04 29 Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius rašte Nr.SD-542 G. įmonei „Sodžius" atsakė, kad Molėtų* rajono žemėtvarkos skyrius sudaryti žemės sklypo, esančio Molėtų mieste, kurį įsigijote 1993m įvykusiame aukcione, pirkimo- pardavimo sutarties negali, nes žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį turėjote sudaryti ne vėliau kaip po mėnesio patvirtinus aukciono rezultatus. Mano, kad toks Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis minėtų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusioms ir šiuo metu galiojančioms teisės normoms, reglamentuojančioms pirkimo- pardavimo teisinius santykius. O būtent 1993m rugpjūčio 14d valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai pardavimo aukcione metu galiojo 1993m liepos 21d LR Vyriausybės nutarimas Nr.550 Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos, kurio Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatų 24 punktas numato, kad tada, kai didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis pasirašo aukciono protokolą, aukciono organizavimo grupė išduoda jam pažymą apie aukciono rezultatus. Žemės sklypą įsigyjant privatinėn nuosavybėn, išduodama pažyma apie aukcione nupirktą žemes sklypą. Tų pačių nuostatų 25 punkte nurodoma, kad aukciono metu didžiausią kainą pasiūliusiam aukciono dalyviui, perkančiam žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, išduota pažyma galioja 15 dienų nuo išdavimo dienos. Per šį laiką jis privalo sumokėti aukcione nustatytos žemės sklypo galutinės pardavimo kainos (ar jos privalomosios dalies, kai žemės sklypas įsigyjamas išsimokėtinai) ir pradinio įnašo skirtumą. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių dokumentų, personalinė G. įmonė „Sodžius" įvykdė visas šias sąlygas numatytas aukciono dalyviui ir įmonei buvo išduota pažyma apie aukcione nupirktą žemės sklypą. Per 15 dienų nuo pažymos išdavimo personalinė G. įmonė „Sodžius" sumokėjo aukcione nustatytos žemės sklypo privalomosios dalies ir pradinio įnašo skirtumą. Tuo tarpu, kaip matyti iš faktinių aplinkybių, būtent atsakovas nesilaikė Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos aukciono nuostatų reikalavimų, numatančių aukciono rezultatų tvirtinimą ir nuosavybės teisės dokumentų išdavimą. Minėtų nuostatų 28 punktas numato, kad Žemėtvarkos tarnyba pateikia rajono valdybai tvirtinti aukciono rezultatus per 5 dienas nuo banko įstaigos dokumento, patvirtinančio 25 punkte nurodytos sumos sumokėjimą, gavimo dienos. Rajono valdybai, tvirtinančiai aukciono rezultatus (29p.), turi būti pateikta: 29.1. aukciono protokolas, 29.2. banko įstaigos dokumentas apie 25 punkte nurodytos sumos sumokėjimą, jeigu žemės sklypas įsigyjamas privatinės nuosavybės teise, 29.3. banko įstaigos dokumentas apie pradinio įnašo sumokėjimą. Gavusi šiuos dokumentus, rajono valdyba artimiausiame posėdyje tvirtina aukciono rezultatus savo potvarkiu. Aukciono nuostatų 30 punktas įpareigoja rajono valdybą, jai patvirtinus aukciono rezultatus, grąžinti vieną aukciono protokolo egzempliorių ir banko įstaigos dokumentą arba jo nuorašą žemėtvarkos tarnybai (30.1.), įpareigoti rajono žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduotą žemės sklypą riboženkliais (30.2.), ne vėliau kaip per mėnesį po aukciono rezultatų patvirtinimo, sudaryti su žemės sklypo pirkėju pirkimo- pardavimo sutartį (30.3.)- Kaip matyti iš faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas nevykdė savo pareigų, numatytų aukcionų nuostatų Aukciono rezultatų tvirtinimo ir nuosavybės teisės dokumentų išdavimo skyriuje. Atsakovas neįvykdė savo pareigos sudaryti pirkimo- pardavimo sutartį, atlikus visus veiksmus, numatytus Aukciono rezultatų tvirtinimo ir nuosavybės teisės dokumentų išdavimo skyriuje. Tokiu būdu buvo grubiai pažeistos personalinės Ga. įmonės „Sodžius" turtinės teisės. CK 6.305 straipsnyje aptarta pirkimo- pardavimo sutarties samprata. Tai yra pirkimo- pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).CK 6.309 straipsnio 1 dalis numato, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimam pirkėjui yra to daikto pirkimas- pardavimas. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Šia savo teise ir naudojasi personalinė G. įmonė „Sodžius". Minėtu sklypu įmonė naudojasi nuo 1993m rugpjūčio 14d iki dabar. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog su patikslintu ieškininiu pareiškimu ne sutinka. Dėl 1993 m. rugpjūčio 14 d. aukcione įsigyto 0,50 ha žemės sklypo Nr. 23 pirkimo -pardavimo sutarties patvirtinimo, paaiškino, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" (Žin., 1993, Nr. 32-747), tuometė Molėtų rajono žemėtvarkos tarnyba organizavo 1993 m. rugpjūčio 14 d. aukcioną, kurio metu G. įmonė „Sodžius" įsigijo 0,50 ha žemės sklypą Nr. 23, esantį Molėtų mieste, prie kvartalinės katilinės. Molėtų žemėtvarkos skyriuje turimi dokumentai: Valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai pardavimo, nuomos aukciono protokolas Nr. 23, patvirtintas Molėtų rajono valdybos; 1993 m. rugpjūčio 14 d. Pasižadėjimas; Molėtų rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 16 d. potvarkis Nr. 481-v; 1993 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo pavedimo ir 1995 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimo Nr. 12-15 kopijos, patvirtina, kad G. įmonė „Sodžius" dalyvavo 1993 m. rugpjūčio 14 d. aukcione ir jame įsigijo 0,50 ha žemės sklypą Nr. 23 už kurį 1995-12-29 pilnai atsiskaitė. Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" (Žin., 1993, Nr. 32-747) (toliau - Aukcionų nuostatų) 30 ir 30.3 punktais, patvirtinusi aukciono rezultatus, miesto (rajono) valdyba turėjo ne vėliau kaip per mėnesį po patvirtinimo sudaryti su žemės sklypo pirkėju pirkimo - pardavimo sutartį. Molėtų rajono valdyba 1993 m. rugpjūčio 16 d. potvarkiu Nr. 481-v „Dėl žemės sklypų nuomos aukciono protokolų tvirtinimo" patvirtino žemėtvarkos tarnybos 1993 m. rugpjūčio 14 d. žemės sklypų aukciono protokolą Nr. 23, kuriame nurodoma, kad G. įmonė „Sodžius" įsigijo žemės sklypą Nr. 23. Tačiau iš turimų dokumentų matyti, kad aukcione įsigyto žemės sklypo dokumentai nebuvo baigti rengti ir žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ieškovas visų pirma turėtų kreiptis į Teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti ir tuomet kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo suformavimo, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Minėtas žemės sklypas yra nesuformuotas ir teisiškai neregistruotas, todėl nagrinėjamu atveju, šiai dienai, nėra galimybės sudaryti pirkimo - pardavimo sutarties. Pagal aukciono vykdymo metu galiojusius Aukcionų nuostatus, pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudaromos su miesto (rajono) valdyba. Pagal šiuo metu galiojančius Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 (Zin., 1999, Nr. 50-1608), žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Molėtų žemėtvarkos skyrius neturi galimybės Teismui pateikti 0,50 ha žemės sklypo Nr. 23 ribų paženklinimo vietoje riboženkliais akto, surašyto iškart po aukciono rezultatų patvirtinimo, kadangi jokių duomenų apie tuometį žemės sklypo ženklinimą ir žemės sklypo ribų paženklinimo akto surašymo neturi. Tačiau pateikė teismui UAB „Aristoma" 2009-02-13 atliktų kadastrinių matavimų bylos kopiją, tame tarpe ir Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, surašytą 2009-02-13. Atsakovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog ieškovo minimas sklypas yra suformuotas ir patvirtintas vyr.architekto. Ieškinys tenkintinas visiškai. Atsakovo NŽT atstovė nei atsiliepime į ieškinį, nei pasisakydama neginčijo, jog G. įmonė „Sodžius“1993 m. rugpjūčio 14 aukcione , kuris įvyko Molėtų rajono Žemėtvarkos tarnyboje, įgijo 0,50 ha žemės sklypą Nr. 23, už kurį 1995-12-29 pilnai atsiskaitė. Tačiau šis sklypas nebuvo paženklintas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 patvirtintais Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatais, žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį pasirašo NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. NŽT atstovė ieškovui siūlė kreiptis į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti ir tuomet kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo. Kadangi šalys pripažįsta, jog 1993 m. rugpjūčio 14 d. G. įmonė „Sodžius“ aukcione įsigijo 0,50 ha sklypą, tačiau jo įteisinimo procedūra nebuvo baigta, todėl teismas paties aukciono teisėtumo nenagrinės. Konstatuotina, jog ieškovas 1993-08-14 vykusį aukcioną laimėjo teisėtai, už įsigytą sklypą pilnai atsiskaitė. Nesuprantama atsakovo- NŽT atstovės pozicija kuomet iš ieškovo reikalaujama kreiptis į teismą dėl termino pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Šio atsakovo siūlymo ieškovas iš principo negali vykdyti. Pagal Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" 30 p. „Patvirtinusi aukciono rezultatus, miesto (rajono) valdyba turi:

330.1. grąžinti vieną aukciono protokolo egzempliorių ir banko įstaigos dokumentą arba jo nuorašą žemėtvarkos tarnybai;

430.2. įpareigoti miesto (rajono) žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduotą (išnuomotą) žemės sklypą riboženkliais;

530.3. ne vėliau kaip per mėnesį po patvirtinimo sudaryti su žemės sklypo pirkėju (nuomotoju) pirkimo – pardavimo arba nuomos sutartį. Aukcionuose parduotų (išnuomotų) žemės sklypų pirkimo – pardavimo (nuomos) sutartys sudaromos ir teisiškai registruojamos pagal reikalavimus, nurodytus Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklėse“. Taigi, pagal nurodytus nuostatus žemėtvarkos tarnyba po aukciono rezultatų patvirtinimo privalo paženklinti parduotą žemės sklypą riboženkliais. NŽT Molėtų žemėtvarkos skyrius, kuris yra žemėtvarkos tarnybos teisių perėmėjas, kaip atsiliepime į ieškinį, taip ir atstovės pasisakymu nurodė, jog sklypo Nr. 23 paženklinimo nerasta. Bet neginčija jo buvimo. Todėl negalima atmesti prielaidos, jog ieškinyje nurodytas sklypas galėjo būti paženklintas. Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija 2012-07-26 raštu Nr. B22-845 nurodė, jog žemės sklypas 0,50 ha dydžio buvo parduotas aukcione 1993-08-14 d., pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, kurie reglamentavo žemės sklypų pardavimą ir nuomą...Sklypui suteiktas Melioratorių g. 19A, Molėtai adresas (b.l.66-68). Atsakovo NŽT pateiktoje žemės sklypo Nr. ( - ) Molėtų mieste kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog užsakovui G. įmonei „Sodžius“ 2009-02-13 žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktu suprojektuotas ir paženklintas 0,50 ha sklypas, kurio planas 2009-02-19 suderintas su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiuoju architektu G. P. (b.l.41-44). Molėtų žemėtvarkos tarnyba ir jos teisių perėmėjas NŽT Molėtų žemėtvarkos skyrius nei po 1993 m. rugpjūčio 14 d. įvykusio aukciono dėl žemės sklypo pardavimo G. įmonei „Sodžius“ nei po paties B. G. inicijuotų sklypo kadastrinių matavimų, nieko nepadarė, kad būtų įteisintas sklypo pirkimas- pardavimas, nors tik ši tarnyba kaip pagal 1993 metais galiojusias teisės normas, taip ir šiuo metu galiojusius norminius aktus, įvykus aukcionui ir pareiškėjui sumokėjus už žemės sklypą, privalo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl reikalauti iš ieškovo, kad jis kreiptųsi į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, yra nelogiška. Ieškovas G. įmonė „Sodžius“ jokio termino nepraleido, nes negalėjo ir neprivalėjo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, todėl LR CPK 78 str. 1 d. prasme ieškovas negalėtų paduoti teismui prašymo dėl termino sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atnaujinimo. Be to atkreiptinas dėmesys, jog G. įmonės „Sodžius“ savininkas nėra teisininkas, nežino visų su pirktu sklypu susijusių įstatymo vingrybių, todėl pasitikėdamas valstybinės valdžios surengtu aukcionu, sumokėdamas 15746 Lt (b.l.11) ir prieš tai gavęs pažymą apie aukcione nupirktą, išnuomotą žemės sklypą (b.l.9), įtikėjo, jog jis 0,50 ha sklypą Nr. 23 įgijo įmonės nuosavybėn. Taip pat pažymėtina, jog valstybės institucija (šiuo atveju NŽT Molėtų žemėtvarkos skyrius, kuris yra Molėtų rajono žemėtvarkos tarnybos teisių perėmėjas) parduodama aukcione valstybinės žemės sklypą, pinigus iš ieškovo paėmė, o sklypo pirkimo-pardavimo procedūros nebaigė. Tokiu atveju susidaro paradoksali situacija ir tai baudžiamojo kodekso prasme galėtų būti vertintina kaip svetimo turto įgijimas apgaule. Iš išvardinto daroma išvada, kad šalys buvo pradėję žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūras galiojant Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" nuostatoms. Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 10 p. buvo nustatyta, kad jei pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Be to nuostatuose buvo numatyta, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančią. Teismas šioje byloje vadovaujasi tuo, kad įsigaliojus LR Civiliniam kodeksui, 2000-07-18 LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4str. numatyta LR CK taikymo civiliniams santykiams tvarka. LR CK 4str. 2;4d. numatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, naujas Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda iki jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos joms įsigaliojus. Be to numatyta, kad CK 1.5str. įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas.

6LR CK 1.5str. nuostatos taikytinos ypač atsižvelgiant į šio ginčo aplinkybes.

7LR CK 6.162str. numatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Nustatyta, kad kai šalys dėl visų esminių sutarties sąlygų susitaria, sutartis galioja. Šiuo atveju buvo sutarta dėl visų esminių sutarties sąlygų. Ieškovui beliko tik žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas, po to kai buvo atliktos visos kitos procedūros (sumokėti pinigai už žemę, mokami žemės mokesčiai ir kt ). Ieškovas teigė kad nežinojo kur jam kreiptis dėl galutinio pirkimo-paradavimo sutarties įforminimo. Toks jo teiginys pilnai paaiškinamas atsižvelgiant į tuo metu vykusią Žemės reformos specifiką. Sandoris yra sandorio dalyvių valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis yra žemės sandoris. Valstybinei žemei parduoti valstybei atstovaujanti institucija turi apibrėžti parduodamą valstybinės žemės sklypą kaip pardavimo sutarties objektą – kadastrinį vienetą. Reikia nurodyti jo ribas, dydį, dislokaciją ir pardavimo kainą. Pirkėjas turi sumokėti už parduodamą valstybinės žemės sklypą ir priimti perkamą daiktą. Pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta įstatymo reikalaujama forma. Pagal savo tipą pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Šie požymiai taikytini ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai. Konsensualinio sandorio atveju sandoris laikomas sudarytu nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento, o valios pareiškimas fiksuojamas sandorį sudarant notarine forma (1964 m. LR CK 253, 254 str.). Nagrinėjamos bylos atveju notarine forma sandoris nesudarytas, nors tokį reikalavimą numatė Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 10 p., remiantis kuriuo „...žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančią“. Atsižvelgiant į tai, kad keliamas sandorio notarinės formos reikalavimas, kurio nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, nagrinėjamoje byloje aktualūs ir 1964 m. LR CK 58 str. 5 d. normos taikymo klausimai, pagal kurią sandorio pripažinimui galiojančiu 1964 m. LR CK 58 str. 5 d pagrindu reikia nustatyti: 1) vienos iš sandorio šalių atlikto visiško ar dalinio sandorio įvykdymo faktą, 2) antrosios šalies vengimo sandorį notariškai įforminti faktą. Nustačius šias aplinkybes teismas turi teisę įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu pripažinti sandorį galiojančiu. Tokiu atveju sandorio po to notariškai įforminti nebereikia. Todėl, sprendžiant klausimą, ar ieškovas turi 1964 m. LR CK 58 str. 5 d. numatytą teisę reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu, reikia išsiaiškinti, ar toks sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Taip pat būtina nustatyti, ar šalys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Tuo atveju, jeigu šalių veiksmai įrodo jų suderintą valią dėl turimų teisių ir pareigų modifikavimo bei sandoris iš principo buvo teisėtas, esminę reikšmę įgyja sandorio vienpusio įvykdymo ir gavusios įvykdymą šalies vengimo sandorį įforminti aplinkybės. Ieškovas G. įmonė „Sodžius“ pateikė teismui Molėtų rajono žemėtvarkos tarnybos Valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai pardavimo, nuomos aukciono protokolą Nr. 23, Molėtų rajono žemėtvarkos tarnybos pažymą apie aukcione nupirktą, išnuomotą žemės sklypą, 1993-08-14 pasižadėjimą, 1995-12-29 ir 1993-08-13 mokėjimo pavedimus (b.l.8-12). Kas patvirtina, jog ieškovas įvykdė visus reikalavimus, kuriuos iš jo reikalavo tuo metu galioję norminiai aktai. Įvertinus nurodytą naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad valstybės, veikiančios per atstovus – miestų ar rajonų valdybas, valia parduoti žemę aukciono laimėtojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus, išreiškiama pažyma apie aukcione nupirktą, išnuomotą žemės sklypą, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu – potvarkiu. Dėl to tik esant tokiam individualiam teisės aktui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties šalies – Valstybės valia sudaryti tokią sutartį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog valstybės valia ieškovui parduoti ginčo žemės sklypą buvo išreikšta Molėtų miesto (rajono) mero (valdytojo) valstybinės žemės tarnybos sklypo ne žemės ūkio veiklai pardavimo, nuomos aukcione protokolo Nr. 23 patvirtinimu (b.l.8). Todėl nustačius, jog susitariančiai šaliai vykdant sutartinius įsipareigojimus, Valstybė, veikdama per atstovus, vengia įforminti sandorį notarine tvarka, atsirastų ieškovo G. įmonės „Sodžius“ teisė, remiantis 1964 m. 58 str. 5 d. (LR CK 1.93 str. 4 d.), reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu. Iš bylos medžiagos matyti ieškovo G. įmonės „Sodžius“ valia dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas pagal 1995-12-29 mokėjimo pranešimą už perkamą žemę sumokėjo visą jame nurodytą pardavimo kainą (b.l.11-12), tačiau negavo pranešimo atvykti sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nurodyta, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. Savo ruožtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje pabrėžiama, kad valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Tarptautinę nuosavybės teisių apsaugą ir valstybės galimybės kištis į privačios nuosavybės santykius ribojimus įtvirtina taip pat ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau- Konvencija) protokolo Nr. 1 1 str. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad „nuosavybė“ Konvencijos 1 protokolo 1 str. prasme gali būti tiek „egzistuojanti nuosavybė“, tiek turtas, įskaitant reikalavimo teises, dėl kurių pareiškėjas gali teigti turįs bent jau „teisėtų lūkesčių“, kad jos bus įgyvendintos. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovas turėjo pagrįstų teisėtų lūkesčių aukciono tvarka įsigyti nuosavybės teisę į 0,5 ha žemės sklypą, kadangi jis įvykdė visus norminiuose aktuose įtvirtintus reikalavimus, dėl to jokių kliūčių kilę nebuvo, galiausiai, jam buvo duota pažyma, jog jis nusipirko ieškinyje minimą žemės sklypą. Beje šalys nei šio dokumento, nei paties aukciono būdu įvykusio pirkimo-pardavimo fakto neginčijo. Taigi, konstatuoti, kad ieškovas nevykdė pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jos įregistravimo reikalavimų, nėra pagrindo. Nors, kaip jau minėta, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta ir nustatyta tvarka neįregistruota, tačiau akivaizdu ir tai, kad tokią situaciją lėmė valstybinių institucijų pareigūnų netinkamas funkcijų vykdymas. Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas yra konstatavęs, kad valstybė savo veiksmais (neveikimu) gali de facto sukurti pagal Konvenciją gintiną asmens turtinį interesą, nepaisant to, kad pagal vidaus teisę šis interesas nepripažįstamas. Tokiu atveju kai valstybė valdžios institucijų veiksmais suteikia asmeniui atitinkamas teises dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo iš aukciono (taip pat ir teisėtus lūkesčius), o po to paaiškėja, kad šios negalėjo būti suteiktos ir nuosavybės teisės suvaržymas prilygsta jos atėmimui, turi būti vertinamas nuosavybės teisės ribojimo proporcingumas padarytam teisės pažeidimui. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą bendrojo intereso reikalavimų ir asmens fundamentalių teisių apsaugos imperatyvų pusiausvyrą, pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo. Reikiama pusiausvyra negali būti konstatuojama, jei su ja susijęs asmuo patiria individualią ir pernelyg didelę naštą. Nagrinėjamu atveju, įpareigojus ieškovą kreiptis į teismą dėl įstatymo nustatyto termino valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiau sudaryti ir po to kreiptis dėl žemės sklypo suformavimo, minėtas proporcingumo principas būtų pažeistas, nes asmuo patirtų ne tik didelius materialinius nuostolius, bet ir iš dalies turėtų atsakyti už valstybinių institucijų aplaidų veikimą, vienas prisiimti dėl susiklosčiusios situacijos kilusias pasekmes, nors pats dėl jų yra visiškai nekaltas, taigi minėtas įpareigojimas nebūtų proporcingas siekiama apginti viešam interesui- užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys turi būti tenkinamas. Vadovaudamasis LR CPK 185 str., 259 str., 270 str.,

Nutarė

8ieškovo G. įmonės „Sodžius“ ieškinį atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisės gynimo patenkinti visiškai ir patvirtinti 0,50 ha žemės sklypo Nr. 23, esančio ( - ) prie kvartalinės katilinės G. įmonės „Sodžius“ nupirkto 1993 m. rugpjūčio 14 d. Molėtų rajono žemėtvarkos tarnybos organizuotame aukcione, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą tarp pirkėjo G. įmonės „Sodžius“ ir pardavėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai