Byla e2-3235-861/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Kerista“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 906,21 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-01-27 Vilniuje, Rygos g., automobiliui Honda Civic, vals. Nr. ( - ) įvažiavus į duobę buvo apgadintas priekinis dešinės pusės ratas. Remiantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2016-02-01 nutarimu, minėto automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Dėl minėto automobilio sugadinimo padaryta 906,21 Eur žala. Gatvė, kurioje įvyko minėtas įvykis, priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybė sutartimi įpareigojo atsakovą UAB „Kerista“ prižiūrėti ginčo gatvę. UAB „Kerista“ buvo atsakinga už Rygos g. dangų remontą ir priežiūrą 2011-05-27 sutarties Nr. A-62-38(3.10.21-UK) pagrindu.

3Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė ginčo gatvės remonto ir priežiūros funkciją yra perdavusi UAB „Kerista“.kadangi kelyje atsivėrusi duobė kėlė pavojų eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, UAB „Kerista“ turėjo pareigą šį defektą taisyti savo iniciatyva. Tarp atsakovų sudarytoje sutartyje yra nurodyta, kad UAB „Kerista“ yra laikoma ginčo gatvės valdytoja, kuri privalo rūpintis jos saugumu, todėl būtent UAB „Kerista“ yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

4Atsakovas UAB „Kerista“ su pareiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilio vairuotojas turėjo pareigą atsižvelgti į važiavimo sąlygas, būti budrus ir imtis ypatingos atsargumo priemonių – pasirinkti saugų važiavimo greiti, kad galėtų pastebėti ir sustabdyti transporto priemonę atsiradus kliūčiai. Nesilaikęs šių pareigų, vairuotojas prisiėmė žalos atsiradimo riziką. Remontuojama kelio dalis buvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, o kiekviena duobė kelyje nebūna atskirai pažymėta. Pažymėjo, kad nėra pakankamai duomenų apie kelio duobės dydį, gylį, todėl negalima patikrinti, ar ieškovo užfiksuota žala padaryta būtent dėl ginčo eismo įvykio.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-01-27 Vilniuje, Rygos g., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Honda Civic, vals. Nr. ( - ) Įvykis įvyko pastarajam automobiliui įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje esančią nepažymėtą duobę. 2016-02-01 Nutarimu Nr. AV2-528 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pripažino, kad transporto priemonės vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė. Ieškovas paskaičiavo ir atlygino žalą transporto priemonės savininkui.

7Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o minėto straipsnio 2 d. numato, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, reglamentuojančios prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Taigi ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką Honda Civic, vals. Nr. ( - ) savininkui, perėmė draudėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens.

8Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numato žalą padariusio asmens pareigą visiškai atlyginti padarytą žalą. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (LR CPK 6.270 str. 1 d., 2 d., 6.270 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, prie kurių priskiriama ir Rygos gatvė Vilniaus mieste, kurioje įvyko minėtas eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybė, kaip minėtų kelių savininkas, turi prievolę vykdyti vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus, organizuoti užsakovo funkcijas. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kerista“ 2014 m. kovo 10 d. darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-8/14 Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų, tame tarpe ir Rygos gatvės priežiūra, eksploatavimas ir tvarkymas yra perduota atsakovui UAB „Kerista“. Minėtos sutarties 4.3.5 punktas numato, kad rangovas, t. y. UAB „Kerista“ nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus vakarinės dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. ir privalo atlyginti užsakovui ir tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos kiemo ir gatvių dangos būklės. Tokios sutarties sąlygos patvirtina, jog atsakovui UAB „Kerista“ minėta sutartimi buvo perduota ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas.

9Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numato ne tik savininko, bet ir valdytojo atsakomybę už žalą dėl kelių trūkumų. Taigi, atsakovas UAB „Kerista“ yra atsakingas užsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tiek kaip netinkamai savo sutartines prievoles vykdęs asmuo, kuriam sutarties pagrindu yra pavesta vykdyti gatvių priežiūrą, eksploatavimą ir remontą, tiek ir kaip valdytojas prieš trečiuosius nukentėjusius asmenis už žalą, atsiradusią dėl minėtų statinių bei įrenginių trūkumų, ir privalo žalą atlyginti visiškai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numato valdytojo atleidimo nuo atsakomybės atvejus – tai nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti valdytoją nuo atsakomybės, buvimą privalo įrodyti valdytojas, t. y. atsakovas. Iš tarnybinių pranešimų, eismo įvykių schemos matyti, kad gatvės defektai vairuotojo negalėjo būti pastebėti, eismui pavojų kelianti kelio atkarpa nebuvo pažymėta specialiu įspėjamuoju ženklu, ką turėjo atlikti atsakovas UAB „Kerista“ pagal su kelio savininkui sudarytą sutartį (sutarties 4.3.5 punktas) bei kelių priežiūros techninius reikalavimus numatančius teisės aktus. Atsakovas neįrodė, jog vairuotojas buvo nepateisinamai neatsargus. Iš eismo įvykių protokolų, nutarimų nutraukti administracinių bylų teiseną matyti, jog vairuotojas eismo įvykių metu Kelių eismo taisyklių nepažeidė, važiavo leistinu greičiu, dešiniąja kelio juosta, šalia dešiniojo kelkraščio.

10Žala ir priežastinis ryšys tarp kelio defektų ir atsiradusios žalos įrodytas administracinės bylos medžiaga, kurioje yra užfiksuota eismo įvykio priežastis, eismo įvykio metu padaryti transporto priemonės apgadinimai. Draudimo išmoka apskaičiuota Audatex kompiuterine programa, kurios naudojimą automobilio remonto sąmatoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 120/2000/2000 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Tokiu būdu sudarant remonto sąmatas, yra įvertinamas ir transporto priemonės nusidėvėjimas. Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių žalos buvimą ar jos dydį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kitų eismo įvykių, kuriuose dalyvavo minėtas automobilis, buvimą. Tokių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog visi automobilio apgadinimai, dėl kurių padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta draudimo išmoka, yra ieškinyje nurodyto eismo įvykio pasekmė.

11Taigi ieškovas įrodė visas sąlygas atsakovo UAB „Kerista“ civilinei atsakomybei atsirasti: žalą ir jos priežastį, t. y. atsakovui UAB „Kerista“ perduoto valdyti kelio trūkumus (LR CPK 6.270 str. 1 d., 2 d., 6.270 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių egzistavimą aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteisiamos žalos dydį ar atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai atsakovo UAB „Kerista“ atžvilgiu. Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamu atveju nėra atsakinga už žalą dėl eismo įvykio, kadangi gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, priežiūra, remontas bei kitų funkcijų, susijusių su eismui tinkamos kelių būklės užtikrinimu, vykdymą bei minėtos gatvės valdymą sutarties pagrindu buvo perdavusi UAB „Kerista“.

12CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo UAB „Kerista“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (906,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

13Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, jog patyrė 20 EUR bylinėjimosi išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti, todėl ieškovui iš atsakovo UAB „Kerista“ priteistina 20 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str.).

14Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

16Ieškinį tenkinti iš dalies.

17Priteisti iš atsakovo UAB „Kerista“, į. k. 1226357716, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 906,21 EUR (devynis šimtus šešis eurus 21 euro ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (906,21 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 EUR (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

18Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai