Byla 2A-2242-601/2014
Dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo M. G., institucija, teikianti išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. G., atstovaujamos advokato G. P., apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo M. G., institucija, teikianti išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką tarp ieškovės L. G. ir atsakovo L. G. dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardę G.; nepilnametės dukters M. G. gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. G.; priteisti iš atsakovo L. G. nepilnametės dukters M. G. išlaikymui po 500 Lt periodinių išmokų, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną L. G.; priteisti iš atsakovo L. G. išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus po 400 Lt už mėnesį, viso 14 440 Lt. Taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą turtą: keleivinį automobilį AUDI 100, valst. Nr. ( - ) keleivinį automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ) L. G. individualią įmonę ir jos įsigytą turtą: keleivinį automobilį AUDI 100 AVANT, valst. Nr. ( - ), autobusą virš 5 t. SCANIA K113, valst. Nr. ( - ), autobusą virš 5 t. VAN HOOL T 828M, valst. Nr. ( - ), autobusą virš 5 t. HINO RB 145, valst. Nr. ( - ), autobusą ne daugiau 5 t. MERCEDES ( - ), valst. Nr. ( - ), autobusą ne daugiau 5 t. MERCEDES ( - ), valst. Nr. ( - ), keleivinį automobilį AUDI 100, valst. Nr. ( - ) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti L. G.. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 50 000 Lt piniginę kompensaciją už paliekamą visą turtą L. G., įpareigojant atsakovą sumokėti šią sumą per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš atsakovo priteisti neturtinės žalos 30 000 Lt ieškovės naudai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies

7(t. 2, b. l. 182-188).

  1. Santuoką, įregistruotą 1995-08-25 Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp ieškovės L. G. ir atsakovo L. G. nutraukė dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę G..
  2. Priteisė iš atsakovo L. G. 5 000 Lt neturtinę žalą ieškovės L. G. naudai.
  3. Nepilnametės dukters M. G. gyvenamąją vietą nustatė su motina L. G..
  4. Priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters M. G. išlaikymui po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2013-08-16 iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną L. G..
  5. Priteisė iš atsakovo L. G. išlaikymo įsiskolinimą M. G. nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki ieškinio į teismą padavimo dienos, t. y. iki 2013-08-16, 5 000 Lt, už mėnesį mokant po 400 Lt, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną L. G..
  6. Padalino šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą tokiu būdu: asmeninės nuosavybės teise atsakovui L. G. atitenka L. G. IĮ ir jai priklausantis turtas: autobusas VAN Hool T 828M, valst. Nr. ( - ) (16 100 Lt); autobusas MERCEDES ( - ), valst. Nr. ( - ) (410 Lt); autobusas MERCEDES ( - ), valst. Nr. ( - ) (15 000 Lt); autobusas Skania K113, valst. Nr. ( - ) (26 500 Lt); lengvasis automobilis AUDI 100 AVANT, valst. Nr. ( - ) (2 600 Lt); autobusas HINO RB145, valst. Nr. ( - ) (1350 Lt); 1066 Lt pajamų, gautų pardavus automobilius Audi 100 (valst. Nr. ( - ) Mazda 323 (valst. Nr. ( - ) Audi 100 (valst. Nr. ( - )), televizorius LED – 1 629 Lt vertės, šildytuvas – 1 533 Lt vertės. Visa atsakovui priteistino turto vertė yra 66 188 Lt.
  7. Priteisė iš atsakovo L. G. 33 094 Lt piniginę kompensaciją ieškovei L. G. už didesnę jam atitenkančią turto dalį, išdėstant mokėjimą 12 mėn. laikotarpiui – po 2 758 Lt/mėn.
  8. Nustatė, kad ieškovės L. G. lėšos, esančios AB SEB banko sąskaitoje Nr. ( - ), yra jos asmeninė nuosavybė.
  9. Nustatė, kad L. G. IĮ kasoje esantys grynieji pinigai yra atsakovo L. G. asmeninė nuosavybė.
  10. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
  11. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  12. Priteisė iš atsakovo 1 396 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, 1 601 Lt žyminio mokesčio ir 19 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
  13. Priteisė iš ieškovės L. G. 467 Lt žyminio mokesčio ir 19 Lt pašto išlaidų valstybei.

8Teismas nustatė, kad atsakovas paliko šeimą 2012 metų rugpjūčio viduryje. Pažymėjo, kad iš ieškovės L. G. pateiktų įrodymų: telefono skambučių išklotinių nuo 2013-06-01 iki 2013-11-30, šalių paaiškinimų, trečiojo asmens M. G. paaiškinimo, liudytojos J. M. parodymų, matyti, kad atsakovas dažnai bendravo su J. M. telefonu bei susitikdami, apsipirkdami parduotuvėje, toks atsakovo elgesys, nenutraukus santuokos, yra nepriimtinas nei ieškovės, nei nepilnametės dukters atžvilgiu, nes demonstruoja nelojalumą ir nepagarbą šeimai. Atsakovo nepagarbą šeimai tvirtina ir ieškovės pateikta dviprasmiška nuotrauka, kurioje atsakovas yra su svetima moterimi. Atsakovas palikęs šeimą nustojo rūpintis dukra. Teismas dėl santuokos iširimo kaltu laikė atsakovą. Kadangi ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus dėl atsakovo elgesio šeimoje, kas galėjo sąlygoti jos sveikatos pablogėjimą, jos patirtą neturtinę žalą teismas vertino 5 000 Lt. Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamos vietos, ją teismas nustatė su ieškove. Dėl dukters išlaikymo teismas, nesant tarp šalių ginčo, priteisė po 500 Lt, tačiau dėl išlaikymo įsiskolinimo pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog trejus metus iki ieškinio padavimo atsakovas neteikė dukrai išlaikymo. Teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė nuo tada, kai atsakovas paliko šeimą iki 2013-08-16 po 400 Lt/mėn., kas sudaro 5 000 Lt sumą. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje yra įgiję: lengvąjį automobilį Audi 100 (valst. Nr. ( - ) kuris atsakovo 2013-10-17 atiduotas metalo laužui ir už jį gauta 452,54 Lt; lengvąjį automobilį Mazda 323 (valst. Nr. ( - ) kuris atsakovo yra išregistruotas ir priduotas į metalo laužą, už kurį gauta 239,87 Lt. L. G. IĮ turi tokį turtą: lengvąjį automobilį Audi 100 (valst. Nr. ( - )), kuri išregistruota 2013-10-18 baigus jos eksploatavimą, kuri priduota į metalo laužą ir gauta 374 Lt; autobusą VAN Hool T ( - ) – 16 100 Lt; autobusą MERCEDES ( - ) – 410 Lt; autobusą MERCEDES ( - ) – 15 000 Lt; autobusą Skania ( - ) – 26 500 Lt; lengvąjį automobilį AUDI 100 AVANT – 2 600 Lt; autobusą HINO ( - ) – 1 350 Lt. Vertės nustatytos pagal 2013-12-19 kelių transporto vertinimo pažymas, išduotas UAB ,,Skirlita”. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl netinkamo turto įvertinimo, dėl atsakovo veiksmų sumažinti turto vertę nėra pagrįstos, nes ieškovė nepateikė kitų minėto turto įvertinimų. Abejoti turto vertintojo UAB ,,Skirlita“ atliktais vertinimais nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad viso turto vertė 62 334 Lt. Ieškovė neprieštarauja, kad aukščiau nurodytas turtas atitektų atsakovui, tačiau ieškovei neįrodžius, kad įmonės penkios transporto priemonės pirktos už jos asmenines lėšas, atsakovas turi ieškovei išmokėti 31 513 Lt piniginę kompensaciją. Dėl banko sąskaitoje pinigų likučio padalijimo ir įmonės kasos padalijimo teismas sprendė, kad šalys nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes, tačiau abi šalys nurodytas aplinkybes pripažįsta, todėl nustatė, kad ieškovės lėšos AB SEB banke lieka jos asmeninė nuosavybė, o įmonės kasoje esantys grynieji pinigai lieka atsakovo asmeninėje nuosavybėje. Ieškovė, nereikšdama reikalavimo, nurodo, kad atsakovas iš įmonės lėšų remontavo tėvo namą, galimai išleido apie 40 000 Lt, tačiau sąskaitos faktūros patvirtina 8 045 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovė įmonėje dirbo finansininke, todėl statybinės medžiagos, sutvirtinimo detalės ir kitos su statyba susijusios prekės, buvo nupirktos ir panaudotos su ieškovės sutikimu, todėl nedalintinos. Teismas manė, kad atsakovas turėtų ieškovei kompensuoti tik už įsigytus, esančius natūroje, kilnojamuosius daiktus – televizorių LED (1 629 Lt) ir šildytuvą, už kurį sumokėta (1 533 Lt), todėl ½ jų vertės, t. y. 1 581 Lt didintina ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija – iki 33 094 Lt. Teismas sprendė, kad piniginę kompensaciją atsakovas turi išmokėti per 12 mėnesių terminą, t. y. po 2 715 Lt per mėnesį. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse dėl kompensacijos dydžio ieškovei priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą (t. 3, b. l. 1-5):

  1. Priteisti L. G. naudai iš atsakovo L. G. 50 000 Lt kompensaciją už atsakovui priteistiną visą kilnojamąjį turtą nustatant terminą tokiai išmokėti/3 mėn.
  2. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.
  3. Kitose dalyse Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Motyvuose nurodė:

  1. Teismas klaidingai nustatė, kad viso dalintino turto vertė yra 66 188 Lt.
  2. Teismas nepagrįstai nusprendė grynuosius pinigus 5 000 Lt, buvusius įmonės kasoje santuokos nutraukimo proceso pabaigoje, nedalinti ir juos priteisti atsakovui. Byloje buvo pateikti ieškovės ir atsakovo paaiškinimai apie tai, kad dalintinas individualios įmonės kasoje esantis 5 000 Lt likutis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas dėl likučio sumos dydžio sutiko žodžiu teisminio nagrinėjimo metu. Byloje buvo pateiktos įmonės sąskaitos faktūros, pagal kurias įmonė įgijo turto už 8 045 Lt. Atsakovas teigdamas, kad turtas įgytas už jo tėvuko pinigus, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Viso turto vertė siekia 76 071 Lt (63 026 Lt automobilių vertė, 5 000 Lt likutis įmonės kasoje, 8 045 Lt įmonės įsigytas nekilnojamasis turtas pagal byloje esančias PVM sąskaitas faktūras).
  3. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo įrodyta, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, byloje yra duomenys dėl itin prastos ieškovės sveikatos būklės, į bendro turto įsigijimą ieškovė investavo savo asmenines lėšas (54 000 Lt), todėl remiantis CK 3.123 str. 1 d. nuostatomis teisinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisus visą kilnojamąjį turtą atsakovui, kurio vertė yra 76 071 Lt, ieškovei priteistina 50 000 Lt kompensacija iš atsakovo, t. y. pinigų suma, mažesnė nei 2/3 viso turto vertės. Ieškovė šiuo metu yra atsidūrusi sunkioje finansinėje padėtyje, todėl kompensaciją tikimasi gauti per 3 mėnesius.
  4. Naikintina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš atsakovo priteistinos visas bylinėjimosi išlaidos. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į šalių elgesį proceso metu – atsakovas skolingas už išlaikymą dukrai, sistemingai klaidino teismą, automobilių vertinimą atliko tik teismui įpareigojus.

12Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b. l. 17-19).

  1. Transporto priemonių vertinimas atliktas šalių sutarimu. Vertinime dalyvavo ir ieškovė, kuri su vertinimu sutiko ir neprašė papildomos ekspertizės. Turto vertintojas transporto priemones įvertino 62 060 Lt.
  2. Ieškovė pateikė keletą sąskaitų faktūrų, kuriomis įrodinėjo, jog įmonėje yra daugiau turto negu transporto priemonės. Teismas į tai atsižvelgdamas prie bendros turto vertės pridėjo televizoriaus ir šildytuvo vertę, padidino bendrą santuokinio turto vertę bei priteisė kompensaciją. Likusios sumos neįtraukė į dalintiną turtą, kadangi pagal kitas sąskaitas buvo įsigytas ne turtas, o paslaugos. Byloje buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, tariamai pagrindžiančios 8 045 Lt vertės turto buvimą įmonėje, tačiau iš šios sumos į bendrą turtą buvo įtraukti ir televizorius, ir šildytuvas.
  3. Ieškovės argumentai apie įmonės kasoje esančių pinigų įskaičiavimą į bendrą dalintiną turtą nepagrįsti. Ieškovė, reikalaudama papildomų pinigų, į dalintiną turtą neįtraukė lėšų, kurios buvo ir yra jos sąskaitose. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad lėšos, kurios nėra įrodytos, yra nedalintinos tarp sutuoktinių.
  4. Nesutinka su ieškovės prašymu nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių, kadangi, norint nukrypti nuo šio principo, ieškovė turi pateikti rimtus įrodymus, o ne kaip įrodymą pateikti savo nuomonę. Kaltės buvimas ar nebuvimas nėra motyvas siekiant nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismui pripažinus atsakovo kaltę, iš atsakovo buvo priteista neturtinė žala, kuri ir laikytina žalos atlyginimu, o ne prielaida nukrypti nuo lygių dalių.
  5. Atsakovui palikta tik individuali įmonė, visas likęs turtas liko ieškovei. Atsakovui tik dalis priteistų transporto priemonių yra likvidžios ir gali dalyvauti įmonės veikloje. Jų vertė su kiekviena diena mažėja. Kompensacijos grąžinimas faktiškai priklauso nuo gaunamų pajamų iš įmonės veiklos. Teismo sprendimas išdėstyti kompensacijos mokėjimą 12 mėnesių neapriboja ieškovės ar vaiko teisių. Neturtinė žala ir išlaikymo įsiskolinimas nėra išdėstyti, atsakovas moka po 500 Lt išlaikymą, kas reiškia, kad ieškovės gaunamos išmokos yra didesnės nei ji nurodo.
  6. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismas ieškovės reikalavimus tenkino dalinai, t. y. 2/3, todėl tenkinamų reikalavimų dydžiui priteisė tenkančią bylinėjimosi išlaidų dalį. Ieškovės ieškinys dėl turtinio reikalavimo buvo patenkintas dar mažiau, faktiškai ieškovės turtiniai reikalavimai sudarė 94 400 Lt, o buvo priteista tik 43 094 Lt.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

16Apeliantė nesutinka su nustatyta bendro sutuoktinių dalintino turto verte (66 188 Lt), nes į dalintino turto vertę neįtraukta 5 000 Lt, buvę įmonės kasoje bei 8 045 Lt pagal byloje pateiktas įmonės sąskaitas faktūras (t. 2, b. l. 114-135), išleisti įsigijant įvairias prekes. Apeliantės nuomone dalintino turto vertė – 76 071 Lt.

17Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

18Pirmosios instancijos teismas apeliantės nurodomų 5 000 Lt neįtraukė į dalintino turto masę (beje, kaip ir apeliantės banko sąkaitoje esančių pinigų), o įmonės kasoje esančius pinigus paliko atsakovo asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada, nes 1) apeliantė nėra pareiškusi tokio reikalavimo, nors tai yra jos pareiga nurodyti dalintiną turtą (pažymėtina, kad sutuoktinių turto padalijimo klausimais teismui nėra nustatyta pareiga būti aktyviam), 2) apeliantė nepateikė įrodymų apie šių lėšų buvimą ir, kad tai yra šalių įgytas turtas (pažymėtina, kad net ir esant įmonės kasoje tam tikru momentu pinigų, dar nėra pagrindo spręsti, jog šie pinigai turi būti dalinami, nes tai gali būti lėšos (apyvartinės lėšos), kuriomis kitą dieną reikia dengti įmonės įsiskolinimą, t. y. iš esmės tokios lėšos galėtų būti dalinamos tik nustačius, jog tai yra įmonės pelnas).

19Dėl įmonės išleistų 8 045 Lt, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir, nors apeliantė nereiškė tokio reikalavimo, dalis turto (televizorius – 1 629 Lt vertės ir šaldytuvas – 1 533 Lt vertės) buvo įtraukta į dalintino turto masę, o likusi dalis turto (statybinės medžiagos, sutvirtinimo detalės ir pan.) neįtraukta, nes išlaidos padarytos su apeliantės sutikimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip matyti apeliantė dirbo įmonėje finansininke, žinojo apie šių išlaidų buvimą, reikalavimo dėl šių išlaidų nereiškė, todėl laikytina, jog šios išlaidos padarytos (jeigu buvo padarytos) žinant ir sutinkant apeliantei, dėl ko jos neturėtų būti kompensuotinos (CK 3.123 str. 3 d.). Be to, atsižvelgiant į įmonės veiklą, pirktas prekes (statybinės medžiagos ir pan.) visiškai logiška ir tikėtina atsakovo nurodoma aplinkybė, jog tai buvo atsakovo tėvo išlaidos būsto remontuoti, kurias įmonė apskaitė, siekdama padidinti įmonės sąnaudas (susimažinti mokesčius), todėl ir dėl šios aplinkybės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliantės nurodomos išlaidos neturėtų būti kompensuojamos.

20Apeliantė prašo nukrypti nuo lygių dalių princpo ir priteisti jai 50 000 Lt kompensaciją, atsakovui paliekant visą dalintiną turtą.

21Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Taigi, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 3K-P-186/2010).

22Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodomos aplinkybės (nepilnamečio vaiko interesai, su ieškove lieka gyventi dukra, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė serga onkologine liga, ieškovė į bendrą turtą investavo 54 000 Lt) nėra pakankamos spręsti, kad yra būtinybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes šiuo metu apeliantės dukra jau yra pilnametė, apeliantė nuosavybės teise turi 2 kambarių butą, kuriame su dukra gyvena, prašo priteisti kompensaciją, o apeliantės asmeninių lėšų investavimas į bendrą turtą byloje nėra įrodytas.

23Nepagrįstu laikytinas apeliantės prašymas sumažinti kompensacijai išmokėti teismo nustatytą 12 mėnesių terminą iki 3 mėnesių. Prašymą apeliantė motyvuoja sunkia finansine padėtimi, tačiau nepateikia įrodymų pagrindžiančių sunkią jos finansinę padėtį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį, į tai, kad jai be kompensacijos yra priteista 5 000 Lt neturtinės žalos, o dukrai priteista 5 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo (šios sumos nėra išdėstytos), į tai, kad kompensacijos suma yra pakankamai didelė (33 094 Lt, t. y. kiekvieną mėnesį po 2 758 Lt), be kurios atsakovas turi sumokėti ir jau minėtus 10 000 Lt, kurių mokėjimas nėra išdėstytas, į tai, kad atsakovas turi mokėti išlaikymą vaikui, sprendžia, kad kompensacijos mokėjimą išdėstyti trumpesniam laikui, negu 12 mėnesių, nėra pagrindo.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes mano, jog visos bylinėjimosi išlaidos apeliantei turėjo būti priteistos iš atsakovo, kuris pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-415/2008.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymą (CPK 93 str. 2 d.) paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad šiai dienai yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-501/2011, kurioje teismų praktika formuojama ta linkme, kad byloje, kurioje santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškinio ir (ar) priešieškinio patenkinimo iš dalies situacijoje išsprendžiamas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę.

27Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Iš apeliantės valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis (280 Lt), kurios mokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje (t. 3, b. l. 11-12).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Apeliacinį skundą atmesti.

31Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš ieškovės L. G., a. k. ( - ) 280 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką tarp ieškovės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį... 7. (t. 2, b. l. 182-188).
  1. Santuoką, įregistruotą 1995-08-25... 8. Teismas nustatė, kad atsakovas paliko šeimą 2012 metų rugpjūčio viduryje.... 9. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 11. Motyvuose nurodė:
    1. Teismas klaidingai nustatė, kad viso... 12. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b.... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 16. Apeliantė nesutinka su nustatyta bendro sutuoktinių dalintino turto verte (66... 17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 18. Pirmosios instancijos teismas apeliantės nurodomų 5 000 Lt neįtraukė į... 19. Dėl įmonės išleistų 8 045 Lt, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus... 20. Apeliantė prašo nukrypti nuo lygių dalių princpo ir priteisti jai 50 000 Lt... 21. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117... 22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodomos aplinkybės... 23. Nepagrįstu laikytinas apeliantės prašymas sumažinti kompensacijai... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė... 27. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 28. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326... 30. Apeliacinį skundą atmesti.... 31. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti... 32. Priteisti iš ieškovės L. G., a. k. ( - ) 280 Lt (du šimtus...