Byla 3K-3-415/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Birutės Janavičiūtės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui G. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo G. R. priešieškinį ieškovei O. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo; tretieji asmenys – AB bankas „Hansabankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė O. R. prašė:

51. Nutraukti jos ir atsakovo G. R. santuoką, sudarytą 1997 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje.

62. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.

73. Padalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant:

83.1. prekybos patalpas (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);

93.2. butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

103.3. UAB „Vingruma“ 100 paprastųjų vardinių 200 Lt nominalios vertės akcijų;

113.4. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 13 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų;

123.5. UAB „Sintegra“ 48 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas.

134. Po santuokos nutraukimo palikti tokias pat sutuoktinių pavardes: O. R. ir G. R.

145. Mažametės dukters J. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

156. Priteisti dukteriai iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 2750 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės.

167. Priteisti iš atsakovo 33 800 Lt išlaikymo sumą dukteriai.

178. Priteisti iš atsakovo 50 000 Lt ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti.

189. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat 2700 Lt ieškovės išlaidas už nekilnojamųjų daiktų rinkos vertės nustatymo ataskaitas.

19Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, naudojo smurtą prieš ją ir jos motiną Z. Ž., piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, įžeidinėjo ją mažametės dukters akivaizdoje, pažeidė lojalumo pareigą, atleisdamas ieškovę iš darbo, 2005 m. rugsėjo mėnesį paliko šeimą ir ja nesirūpino. Ieškovės teigimu, dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 5500 Lt, dėl to iš atsakovo priteistina 2750 Lt, taip pat 33 800 Lt įsiskolinta išlaikymo suma. Dalijant santuokoje įgytą turtą, ieškovė prašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir kad po santuokos nutraukimo šalių nepilnametė duktė lieka gyventi su motina. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovė prašė priteisti atsakovui, nes jai šį turtą būtų sunku išlaikyti, namas nėra visiškai įrengtas. Ieškovei, jos teigimu, turėtų būti priteistas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat prašė priteisti jai prekybos patalpas (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad, jas nuomodama, ji gautų reguliarias pajamas, reikalingas buto ir dukters išlaikymui, nes šiuo metu negali dirbti pagal įgytą profesiją (nemoka lietuvių kalbos, studijas baigė ne Lietuvoje ir jau kurį laiką negilino savo profesinių žinių), tuo tarpu atsakovas nuolatines pajamas galėtų gauti iš jo įsteigtų bendrovių veiklos.

20Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

211. Nutraukti jo ir ieškovės santuoką, sudarytą 1997 m. spalio 10 d., dėl ieškovės kaltės.

222. Dukters, gimusios 2001 m. rugpjūčio 13 d., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

233. Dukteriai išlaikyti priteisti iš jo po 1300 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės.

244. Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukteria tvarką:

254.1. atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 20 val. Jei buvimo su dukteria metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai atsakovas turi teisę būti su dukteria ir šią nedarbo (poilsio) dieną, o parvežti dukterį į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.

264.2. atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su juo, nuo 17 val. ir parvežti ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos dienos 21 val.;

274.3. atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį duktė bus su ieškove, nuo 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 21 val.;

284.4. atsakovas turi teisę pusę kasmetinių ir (ar) neapmokamų atostogų laiko praleisti su dukteria, išsiveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos, taip pat atostogų į užsienį.

295. Priteisti atsakovui:

305.1. prekybos patalpas (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);

315.2. butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

325.3. UAB „Vingruma“ 400 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų;

335.4. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 25 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas;

345.5. UAB „Sintegra“ 95 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas.

356. Priteisti ieškovei:

366.1. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

376.2. 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini, bendras plotas 2,0000 ha), esančio (duomenys neskelbtini).

387. Priteisti ieškovei iš atsakovo 1 114 250 Lt kompensaciją.

39Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ilgainiui ši ėmė kelti konfliktus, dėl kurių jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovo nuomone, dukteriai išlaikyti per mėnesį reikalinga pinigų suma – 1700 Lt, iš kurių 1300 Lt prašė priteisti iš jo. Atsakovas taip pat nurodė, kad santuokoje įgytas turtas turėtų būti dalijamas lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo su ieškove liktų gyventi šalių nepilnametė duktė, tai ieškovei turėtų būti priteistas gyvenamasis namas su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nes namas yra visiškai įrengtas ir pritaikytas dukteriai tinkamai gyventi. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui, nes jo baigtumas yra 46 proc. Kadangi taip padalijus ieškovei tektų mažesnės vertės turto dalis nei atsakovui, tai jai iš atsakovo taip pat priteistina 1 114 250 Lt kompensacija.

40II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

41Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

421. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 1997 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės ir priteisė ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

432. Nusprendė po santuokos nutraukimo palikti tokias pat sutuoktinių pavardes: O. R. ir G. R.

443. Šalių nepilnametės dukters, gimusios 2001 m. rugpjūčio 13 d., gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Nustatė tokią atsakovo bendravimo su dukteria tvarką:

453.1. atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 20 val. Jei buvimo su dukteria metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai atsakovas turi teisę būti su dukteria ir šią nedarbo (poilsio) dieną, o dukterį parvežti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.;

463.2. atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su juo, nuo 17 val. ir parvežti ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos dienos 21 val.;

473.3. atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį duktė bus su ieškove, nuo 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 21 val.;

483.4. atsakovas turi teisę pusę kasmetinių ir (ar) neapmokamų atostogų laiko praleisti su dukteria, išsiveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos, taip pat atostogų į užsienį.

494. Dukteriai išlaikyti iš atsakovo priteisė 1300 Lt, mokamų nuo 2006 m. lapkričio 3 d. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, ir 11 136 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Nustatė, kad išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė.

505. Priteisė atsakovui:

515.1. prekybos patalpas (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);

525.2. butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

535.3. UAB „Vingruma“ 400 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų, kurių bendra vertė – 40 000 Lt;

545.4. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 25 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurių bendra vertė – 2500 Lt;

555.5. UAB „Sintegra“ 95 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurių bendra vertė – 9500 Lt.

566. Priteisė ieškovei:

576.1. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

586.2. 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini, bendras sklypo plotas 2,0000 ha), esančio (duomenys neskelbtini).

597. Pripažino asmenine ieškovės skola 6279 Lt gyventojų pajamų mokesčio, mokamo nuolatinio Lietuvos gyventojo, įmokos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai skolą ir 394,95 Lt delspinigių, iš viso 6673,95 Lt.

608. Pripažino asmenine atsakovo skola skolinius įsipareigojimus pagal 2005 m. vasario 9 d. UAB „Vingruma“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Vingruma“ rekonstrukcijos išlaidoms apmokėti.

619. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 114 250 Lt kompensaciją.

6210. Priteisė ieškovei iš atsakovo 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

6311. Priteisė valstybei iš atsakovo 28 579 Lt žyminio mokesčio.

6412. Priteistė valstybei iš ieškovės 30 100 Lt žyminio mokesčio.

65Teismas, nustatęs, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, konstatavo, jog ši aplinkybė pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja visiškai nesirūpino, buvo jai neištikimas, teismas pripažino neįrodytomis. Teismas sprendė, kad 10 000 Lt neturtinės žalos ieškovei atlyginimas atitinka atsakovo padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pasekmes, šalių turtinę padėtį bei protingumo principą. Nustatydamas nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, teismas atsižvelgė į tai, kad dėl to nėra šalių ginčo ir tai atitinka vaiko interesus. Teismas nustatė tokią atsakovo bendravimo su dukteria tvarką, kaip prašė atsakovas, nes ieškovė dėl šios tvarkos nepareiškė prieštaravimų, o byloje neįrodyta, kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaiku. Spręsdamas dėl nepilnametei dukteriai iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas nustatė, kad ieškovo mokamas išlaikymas gali būti gerokai didesnis negu būtina minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, tačiau šalių duktė yra sveika ir neturi ypatingų poreikių, kurie reikalautų didelių išlaidų. Nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymo išlaidas, teismas, naudodamasis diskrecijos teise, sprendė, kad 1300 Lt per mėnesį išlaikymo priteisimas iš tėvo bei gera vaiko motinos turtinė padėtis leis užtikrinti šalių dukters poreikių patenkinimą aukštesniu nei minimaliu lygiu. Teismas taip pat nustatė, kad šalių santuokoje įgyto turto vertė yra didelė, ir sprendė, jog vaiko poreikiai galės būti užtikrinti ir nepažeidžiant sutuoktinių lygių turto dalių principo. Ieškovė, prašydama jai priteisti didesnę turto dalį, neįrodė konkrečių savo ar vaiko interesų, kuriuos apsaugotų nukrypimas nuo lygių dalių principo. Teismas, priteisdamas ieškovei gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsižvelgė į tai, kad name nepilnametei dukteriai sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos, o neįrengto ir bankui įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimas ieškovei prieštarautų jos ir vaiko interesams, nes yra galimybė, jog, negrąžinus kredito, patalpos gali būti parduotos. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad šalims priklausantis komercinės paskirties turtas yra reikalingesnis atsakovui kaip pragyvenimo ir išlaikymo vaikui bei kompensacijos ieškovei mokėjimo šaltinis. Teismas priteisė UAB „Vingruma“, UAB „Skaičiavimo technikos centras“ ir UAB „Sintegra“ akcijas atsakovui, atsižvelgdamas į tai, kad šių bendrovių verslo plėtros ir kitus sprendimus priimdavo tik atsakovas, ieškovė bendrovių valdymo veikloje nedalyvavo, taip pat į tai, kad, priteisus ieškovei dalį įmonių akcijų, konfliktas gali persikelti į bendrovių valdymą. Teismas priteisė ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes nustatė, kad jis tinka poilsiui ir yra Valstybinės mokesčių inspekcijos areštuotas užtikrinant ieškovės mokestines nepriemokas. Įvertinęs dalytino turto vertę patvirtinančius įrodymus, teismas sprendė, kad priešieškinyje atsakovo nurodyta piniginės kompensacijos ieškovei suma – 1 114 250 Lt – yra pagrįsta.

66Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą; ieškovei iš atsakovo priteistos 1 114 250 Lt kompensacijos įvykdymui užtikrinti atsakovui priteistam nekilnojamajam turtui – prekybos patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini),– nustatė priverstinę hipoteką ir priteisė iš atsakovo valstybei 30 000 Lt žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis dėl santuokos nutraukimo priežasčių, neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, dydžio, taip pat vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Dėl turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio teisėjų kolegija nurodė, kad šį klausimą teismas gali spręsti tik esant kito sutuoktinio prašymui. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat 2700 Lt už atliktas nekilnojamųjų daiktų rinkos vertės nustatymo ataskaitas. Ieškovė šias išlaidas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdu patenkinus ieškinio reikalavimus (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o ne kaip patirtą turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Ieškovės reikalavimą atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, kurią sudaro nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėjų kolegija įvertino kaip apeliaciniame skunde iškeltą naują reikalavimą, kuris yra draudžiamas pagal CPK 312 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, kaip to buvo prašoma ieškinyje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės pareiškimas dėl turtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nesuderinamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcija, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktina nepakeista. Spręsdama santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentus dėl būtinumo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, grindžiamus šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymu su motina ir tuo, kad kaltu dėl santuokos iširimo buvo pripažintas atsakovas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nėra savarankiškas pagrindas, leidžiantis nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį, neįrodžius, jog tam tikri kaltojo sutuoktinio veiksmai sukėlė neigiamas turtines pasekmes kitam sutuoktiniui arba turėjo įtakos bendro turto vertės sumažėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. D. Z., bylos Nr. 3K-3-463/2007). Ieškovė pasinaudojo teise reikalauti taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisines pasekmes, pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija taip pat pripažino teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo būdo. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl dalijamo turto vertės. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai išsprendė buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimą ir pagrįstai vadovavosi šalių nepilnametės dukters interesais, nes įkeisto buto, kurio baigtumas yra 46 proc., kaip gyvenamosios patalpos, priteisimas ieškovei prieštarautų jos ir kartu su ja liekančios gyventi dukters interesams, o gyvenamasis namas pritaikytas nepilnamečio vaiko poreikiams ir yra tinkamas ieškovei su dukteria gyventi. Ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad buto priteisimą jai turėtų lemti gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 310,60 kv. m, priežiūrai reikalingos pernelyg didelės išlaidos, teisėjų kolegija atmetė, motyvuodama tuo, jog buto bendras plotas – 350,39 kv. m ir byloje nėra duomenų, kad jam išlaikyti būtų reikalingos mažesnės išlaidos. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais dėl UAB „Vingruma“, UAB „Skaičiavimo technikos centras“ ir UAB „Sintegra“ akcijų atsakovui priteisimo. Nesant ginčo, dalijamų akcijų vertė buvo nustatyta remiantis nominalia šių akcijų verte. Teisėjų kolegija nurodė, kad, atsižvelgiant į komplikuotus buvusių sutuoktinių tarpusavio santykius, nebuvo galimybės padalyti jiems akcijas natūra lygiomis dalimis, nes akcijų suteikiamų balsų daugumos išskaidymas komplikuotų įmonių valdymą. Be to, pirmosios instancijos teismas, dalydamas akcijas, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad iki santuokos nutraukimo šių įmonių steigimo ir veiklos klausimus spręsdavo atsakovas. Teisėjų kolegija taip pat pripažino neįmanomu ir prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimą sutuoktiniams natūra, atsižvelgdama į tai, kad dalijamo turto komercinė paskirtis lemtų tolesnius buvusių sutuoktinių santykius. Šalys nesutaria dėl tolesnio prekybos patalpų naudojimo, nes ieškovė ginčija 1998 m. spalio 6 d. panaudos sutartį, pagal kurią patalpos naudojamos UAB „Vingruma“ veikloje, tuo tarpu atsakovas šių patalpų perdavimą neatlygintinai naudotis UAB „Vingruma“ grindžia būtinybe šiai bendrovei iš prekybos patalpų nuomos gaunamomis pajamomis padengti skolą AB bankui „Hansabankas“ už suteiktą kreditą pagal 2005 m. sausio 25 d. kredito sutartį Nr. 05-001060-IN. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prekybos patalpų priteisimo vienam iš sutuoktinių klausimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotu konkretaus turto reikalingumo vienam iš sutuoktinių kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. L. K. J., bylos Nr. 3K-3-461/2005). Teisėjų kolegija konstatavo, kad įkeitimu apsunkintų patalpų priteisimas ieškovei prieštarautų jos ir nepilnamečio vaiko interesams, be to, ieškovei atsirastų prievolė kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais. Ieškovė neįrodė, kad prekybos patalpos jai yra būtinos kaip vienintelis pajamų (pragyvenimo) šaltinis. Teisėjų kolegija iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad jos negalėjimas įsidarbinti pagal profesiją yra laikinas, o teismo sprendimu iš atsakovo jai priteista piniginė kompensacija ir išlaikymas dukteriai užtikrins pakankamą jos ir dukters pragyvenimo lygį. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovė apeliaciniu skundu iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio kaip turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas – tiek turėtas pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Konstatavusi, kad pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, forma prieštarautų CPK 312 straipsnio reikalavimams, teisėjų kolegija nurodė, kad reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą nelaikytinas nauju reikalavimu CPK 312 straipsnio prasme tiek, kiek tai susiję su apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, teisėjų kolegija priteisė iš jo valstybei 30 000 Lt žyminį mokestį, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi.

67III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

68Kasaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutarties dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir turtinės bei neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

691. Teismai netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-226/2005, 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007, 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007). CK 3.123 straipsnyje nustatytas pavyzdinis aplinkybių, į kurias atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Tai – nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis ir kt. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis taip pat pripažįstami atvejai, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, kai vienas sutuoktinis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai, taip pat, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Šios aplinkybės egistuoja ir nagrinėjamoje byloje, jas patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl teismams buvo pakankamas pagrindas taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalį ir nustatyti ieškovei ir atsakovui nelygias priteistino turto dalis, priteisiant ieškovei didesnę turto dalį.

702. Teismai išsprendė bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimą, tinkamai nenustatę dalytino turto vertės, kaip to reikalaujama pagal CK 3.118, 3.119 straipsnius. Teisingas bendro turto padalijimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu nustatyta tikroji jo rinkos vertė, kuri turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), tačiau to nebuvo padaryta, tokių duomenų apie turto vertę byloje nėra, dėl to turtas buvo padalytas netinkamai.

713. Pasirinkdami turto padalijijmo būdą, teismai pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat nukrypo nuo šios teisės normos taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004). Pagal nurodytos normos reikalavimus turtas dalijamas natūra, ir tik išimtiniais atvejais sutuoktiniui gali būti priteisiama kompensacija už kitam sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį. Teismai neatsižvelgė į tai, kad tiek sutuoktiniams priklausantys nekilnojamieji daiktai, tiek vertybiniai popieriai yra dalūs objektai.

724. Teismai netinkamai taikė CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Turtine žala šios teisės normos prasme laikytinos ir sutuoktinio dėl santuokos nutraukimo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinio padavimą, taip pat ji turėjo atstovavimo ir turto vertės nustatymo išlaidų pirmosios instancijos teisme. Šis teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, taigi egzistavo pakankamas pagrindas, remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, pirmiau nurodytas išlaidas priteisti iš atsakovo kaip ieškovės patirtą turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės žyminį mokestį valstybei ir nepriteisdamas jai iš atsakovo atstovavimo išlaidų, netinkamai taikė CK 3.70 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė šios klaidos.

735. Teismai, vertindami neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė CPK 178 ir 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinės šių normų taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004), be to, netinkamai taikydami CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, neteisingai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį. Byloje esančių įrodymų, kurių teismai tinkamai nevertino, visuma patvirtina, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus ir skausmą.

74Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

751. Kasatorės argumentas, kad teismai, spręsdami klausimą dėl bendro turto padalijimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagrįstas. Teismai teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė konkrečių savo ar vaiko interesų, kuriuos apsaugotų nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tokių aplinkybių nenustačius, CK 3.123 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismai pagrįstai nurodė, kad didelė dalijamo turto vertė ir vaikui priteistas išlaikymas leidžia užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kasatorės teiginiai, kad teismai turėjo priteisti jai didesnę dalį turto, atsižvelgdami į tai, jog atsakovas bendrą turtą valdė nesąžiningai, taip pat į sunkią ieškovės turtinę padėtį, neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, priešingai nei teigia kasatorė, taip pat nėra savarankiškas pagrindas, savaime leidžiantis nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktiniams priklausantį turtą.

762. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo turto vertės nustatymo yra neteisingi. Byla pradėta dar 2006 metais, kreipimosi į teismą metu kiekvienos iš šalių pavedimu dalytinas turtas buvo įvertintas, bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko su vertintojų išvadomis ir tai patvirtino teismui. Teismai konstatavo, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės. Argumento dėl netinkamo turto įvertinimo kasatorė nenurodė ir apeliaciniame skunde.

773. Teismai teisingai parinko turto padalijimo būdą, atsižvelgdami į dalytino turto reikalingumą kiekvienai iš šalių, dalijamų būstų baigtumą ir pritaikymą gyventi, apsunkinimus prievolėmis, taip pat į šalių galimybes sumokėti kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį ir kitas svarbias aplinkybes. Teismų sprendimas ir nutartis užtikrina ne tik ieškovės, bet ir nepilnametės dukters interesus.

784. Teismai, spręsdami dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai nustatė ir įvertino visas šiam klausimui nagrinėti reikšmingas bylos aplinkybes.

795. Reikalavimą atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, ieškovė suformulavo tik apeliaciniame skunde, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, o apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 312 straipsniu, šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

80Teisėjų kolegija

konstatuoja:

81IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

82Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo

83Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl šiuo klausimu turėjo priimti sprendimą šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėję teismai. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116-3.129 straipsniai). Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, susijusias su dalytino turto dalių, vertės nustatymu ir kompensacijos priteisimu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie kasaciniame skunde iškelti klausimai yra kasacijos dalykas šioje byloje.

84Nagrinėjamoje byloje šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina (kasatore), o iš atsakovo dukteriai priteistas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį (1300 Lt). Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys, dalijant šį turtą, yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo turto lygių dalių principo leidžiama nukrypti tik konkrečiai įstatyme įvardytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnis). Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galimybė, prašant priteisti kasatorei 2/3 dalis turto, kasaciniame skunde iš esmės motyvuojama aplinkybėmis, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su kasatore. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės CK 3.123 straipsnyje neįvardytos kaip pagrindas nesilaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis bei įgalinančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kai šalys turi tik vieną nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui iš atsakovo priteista pakankamai didelė kas mėnesį mokama periodinė išmoka (1300 Lt), o dalijamas sutuoktinių bendras turtas yra didelės vertės, pripažintina, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, padalijant turtą pagal kasatorės prašomas nustatyti kiekvienam iš sutuoktinių tenkančias dalis (2/3 ir 1/3) akivaizdžiai neatitiktų įstatymo tikslų bei šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos. Tokio nukrypimo pagrindu negali būti pripažinta ir kita kasaciniame skunde iškelta aplinkybė – atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, juolab kad šios aplinkybės sukeliamos teisinės pasekmės detaliai reglamentuojamos CK 3.70 straipsnyje, kuriame nenustatyta galimybės sumažinti kaltam dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniui tenkančią bendro turto dalį. Pažymėtina, kad kasatorės nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuoti precedentai savo aplinkybėmis – ratio decidendi – gerokai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl jie negali būti pripažinti darančiais įtaką šioje byloje priimtų sprendimų rezultatams dalijamo bendro turto dalių ieškovės pareikštų reikalavimų mastu nustatymo klausimu.

85Šioje byloje dalijamas turtas, kurį šalys įsigijo iki bylos iškėlimo dienos. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2004 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-1008/2004, ir kt.). Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Šios bylos atveju ieškovei, liekančiai gyventi tik su nepilnamete dukteria, buvo priteistas 310,60 kv. m ploto gyvenamasis namas, tačiau racionalaus naudojimosi šiuo namu galimybės bei šio turto nuolatiniai išlaikymo kaštai neįvertinti, nors ieškovė tokius argumentus bylos nagrinėjimo metu kėlė (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Kitą didelės vertės turtą – prekybos patalpas, esančias miesto urbanistiškai išplėtotoje ir prestižinėje vietoje (duomenys neskelbtini) – nors ir dalų objektą, teismai priteisė atsakovui. Apie šių patalpų duodamą naudą, o ne išlaikymo (eksploatavimo) išlaidas pažymėta net teismo sprendime, kai visų šių patalpų natūra priteisimas motyvuotas kaip „reikalingesnis atsakovui kaip pragyvenimo ir tuo pačiu išlaikymo vaikui ir kompensacijos ieškovei mokėjimo šaltinis“. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad „atsakovas <...> teismo sprendimu priteistos piniginės kompensacijos ieškovei <...> išmokėjimą siejo su kompensacijos dydžio piniginių lėšų (kredito) gavimu iš banko“. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodytų aplinkybių kontekste pažymi, kad toks turto padalijimas, kai vienam sutuoktiniui priteisiamas tik asmeniniam naudojimui skirtas bei didelių išlaikymo kaštų reikalaujantis turtas, o kitam – dalus komercinės paskirties paklausus ir stabiliai pajamas duodantis turtas, reiškia ne tik CK 3.127 straipsnio 3 dalies reikalavimų, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) nepaisymą.

86Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme (CK 3.119 straipsnis) reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismų nurodyta aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų, juolab kad turtas nebuvo dalijamas vien tik natūra, didelė jo dalis priteista kompensacijos pinigais forma. Pažymėtina, kad, vienam iš sutuoktinių priteisus pakankamai svarią turto dalį natūra, o kitam – piniginę kompensaciją, šiam gali tekti papildomai patirti ir infliacijos padarinius. Konstatuotų pažeidimų visetas procesiniu aspektu reiškia ir CPK 376 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų bylą nagrinėjančio teismo veikloje neįgyvendinimą.

87Dėl turtinės ir neturtinės žalos, santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės, atlyginimo

88Įstatyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Ši norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai).

89Nagrinėjamos bylos atveju aktualus yra bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Visų pirma bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai aptarti ir detalizuotai reglamentuoti CPK normų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus, kaip antai: nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas pasidalytas notarine tvarka (CK 3.62 straipsnio 3 dalis). Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Taigi ir bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis. Bylinėjimosi išlaidos nereiškia (nesudaro) savarankiško ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko), todėl šalies prašymas dėl jų priteisimo gali būti sprendžiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.

90Klausimai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat spręstini pagal bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, kad ši bylos dalis išnagrinėta pažeidžiant įstatymų reikalavimus.

91Kasacinis teismas konstatuoja, kad reikalavimai dėl bendro turto padalijimo, turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išnagrinėti nesilaikant šioje nutartyje išdėstytų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl šių reikalavimų naikintina ir atitinkama bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalis 5 punktas).

92Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo dukteriai priteisimo kasacine tvarka neskųstos. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas. Aptartos sprendimo (nutarties) dalys paliktinos nepakeistos. Nenustačius teismų padarytų materialinės ar proceso teisės pažeidimų sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ši teismo sprendimo (nutarties) dalis taip pat paliktina nepakeista.

93Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

94Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalis dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat priteistos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

95Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl šalių santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atitinkamą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistas.

96Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė O. R. prašė:... 5. 1. Nutraukti jos ir atsakovo G. R. santuoką, sudarytą 1997 m. spalio 10 d.... 6. 2. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.... 7. 3. Padalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise... 8. 3.1. prekybos patalpas (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys... 9. 3.2. butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys... 10. 3.3. UAB „Vingruma“ 100 paprastųjų vardinių 200 Lt nominalios vertės... 11. 3.4. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 13 paprastųjų vardinių 100 Lt... 12. 3.5. UAB „Sintegra“ 48 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės... 13. 4. Po santuokos nutraukimo palikti tokias pat sutuoktinių pavardes: O. R. ir... 14. 5. Mažametės dukters J. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.... 15. 6. Priteisti dukteriai iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po... 16. 7. Priteisti iš atsakovo 33 800 Lt išlaikymo sumą dukteriai.... 17. 8. Priteisti iš atsakovo 50 000 Lt ieškovės patirtai neturtinei žalai... 18. 9. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą... 19. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, naudojo smurtą prieš... 20. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:... 21. 1. Nutraukti jo ir ieškovės santuoką, sudarytą 1997 m. spalio 10 d., dėl... 22. 2. Dukters, gimusios 2001 m. rugpjūčio 13 d., gyvenamąją vietą nustatyti... 23. 3. Dukteriai išlaikyti priteisti iš jo po 1300 Lt per mėnesį iki jos... 24. 4. Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukteria tvarką:... 25. 4.1. atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios... 26. 4.2. atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios... 27. 4.3. atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį trečiadienį tos... 28. 4.4. atsakovas turi teisę pusę kasmetinių ir (ar) neapmokamų atostogų... 29. 5. Priteisti atsakovui:... 30. 5.1. prekybos patalpas (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys... 31. 5.2. butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys... 32. 5.3. UAB „Vingruma“ 400 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės... 33. 5.4. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 25 paprastąsias vardines 100 Lt... 34. 5.5. UAB „Sintegra“ 95 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės... 35. 6. Priteisti ieškovei:... 36. 6.1. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą... 37. 6.2. 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini, bendras plotas... 38. 7. Priteisti ieškovei iš atsakovo 1 114 250 Lt kompensaciją.... 39. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ilgainiui... 40. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 41. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu... 42. 1. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 1997 m. spalio 10 d.... 43. 2. Nusprendė po santuokos nutraukimo palikti tokias pat sutuoktinių pavardes:... 44. 3. Šalių nepilnametės dukters, gimusios 2001 m. rugpjūčio 13 d.,... 45. 3.1. atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios... 46. 3.2. atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį iš jos gyvenamosios... 47. 3.3. atsakovas gali pasiimti ir išsivežti dukterį trečiadienį tos... 48. 3.4. atsakovas turi teisę pusę kasmetinių ir (ar) neapmokamų atostogų... 49. 4. Dukteriai išlaikyti iš atsakovo priteisė 1300 Lt, mokamų nuo 2006 m.... 50. 5. Priteisė atsakovui:... 51. 5.1. prekybos patalpas (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys... 52. 5.2. butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys... 53. 5.3. UAB „Vingruma“ 400 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės... 54. 5.4. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 25 paprastąsias vardines 100 Lt... 55. 5.5. UAB „Sintegra“ 95 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės... 56. 6. Priteisė ieškovei:... 57. 6.1. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą... 58. 6.2. 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini, bendras sklypo... 59. 7. Pripažino asmenine ieškovės skola 6279 Lt gyventojų pajamų mokesčio,... 60. 8. Pripažino asmenine atsakovo skola skolinius įsipareigojimus pagal 2005 m.... 61. 9. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 114 250 Lt kompensaciją.... 62. 10. Priteisė ieškovei iš atsakovo 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.... 63. 11. Priteisė valstybei iš atsakovo 28 579 Lt žyminio mokesčio.... 64. 12. Priteistė valstybei iš ieškovės 30 100 Lt žyminio mokesčio.... 65. Teismas, nustatęs, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, konstatavo, jog... 66. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 67. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 68. Kasaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007... 69. 1. Teismai netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo šiuo... 70. 2. Teismai išsprendė bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimą, tinkamai... 71. 3. Pasirinkdami turto padalijijmo būdą, teismai pažeidė CK 3.127 straipsnio... 72. 4. Teismai netinkamai taikė CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl... 73. 5. Teismai, vertindami neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas... 74. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 75. 1. Kasatorės argumentas, kad teismai, spręsdami klausimą dėl bendro turto... 76. 2. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo turto vertės nustatymo yra... 77. 3. Teismai teisingai parinko turto padalijimo būdą, atsižvelgdami į... 78. 4. Teismai, spręsdami dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą... 79. 5. Reikalavimą atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu,... 80. Teisėjų kolegija... 81. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 82. Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė,... 83. Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų... 84. Nagrinėjamoje byloje šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės.... 85. Šioje byloje dalijamas turtas, kurį šalys įsigijo iki bylos iškėlimo... 86. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme (CK 3.119 straipsnis) reikalaujama... 87. Dėl turtinės ir neturtinės žalos, santuoką nutraukus dėl vieno... 88. Įstatyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos... 89. Nagrinėjamos bylos atveju aktualus yra bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 90. Klausimai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu, nutraukus santuoką dėl... 91. Kasacinis teismas konstatuoja, kad reikalavimai dėl bendro turto padalijimo,... 92. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 93. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 94. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 95. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį... 96. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...