Byla 2A-1245-781/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB firmos ,,VITI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,NEO GROUP“ ieškinį atsakovui AB firmai „VITI“, tretieji asmenys UAB „Sweco Lietuva“, UADB „Seesam Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas AB ,,NEO Group“ kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 40 906, 22 Lt žalos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą atsakovui AB firmai ,,VITI“ grindė tuo, kad 2008 m. gruodžio 20 d. ieškovo (ankstesnis pavadinimas UAB „Nemuno bangos grupė“) gamykloje Rimkuose, Klaipėdos raj., slėginių ūkio - buitinių nuotekų linijose Nr. FS 1 šulinyje F1S-9 ir Nr. FS2 šulinyje F1S-10 įvyko gedimai: nuotekų vamzdžiai išsimovė iš jungiamųjų movų ir nuotekos ištekėjo į aplinką. Šias linijas pagal 2004 m. gruodžio 3 d. statybos - rangos sutartį Nr. 428-03/04 statė atsakovas, statinį projektavo ir statybos techninę priežiūrą organizavo UAB „Sweco Lietuva“. Rangovas statiniui suteikė 5 metų garantiją, o paslėptiems statinio elementams 10 metų garantinį terminą, skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos. Statinys buvo baigtas ir pripažintas tinkamu naudoti 2006 m. gegužės 23 d., todėl gedimas nuotekų linijose įvyko garantinio termino laikotarpiu. Apie gedimą atsakovas buvo nedelsiant informuotas raštu, tačiau atvykęs atsakovas aktą pasirašyti atsisakė ir pasiūlė nustatyti gedimo priežastis. 2008 m. sausio 23 d. iš ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovų buvo sudaryta komisija pirmojo nuotekų linijos gedimo priežastims nustatyti, kuri įvykus antrajam analogiškam gedimui pasisakė dėl abiejų gedimų priežasčių. Šalys pateikė prielaidas apie galimas gedimų priežastis. Tikrinant šias prielaidas buvo atlikta keletas diagnostinių tyrimų, kuriais remiantis buvo konstatuota, kad vamzdžiai išsinėrė dėl sujungimo movų defektų. Šioms išvadoms pritarė ieškovo ir trečiojo asmens atstovai komisijoje. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau nutartyje - CK) 6.686 straipsnio 2 dalimi už montavimo medžiagų ir darbų kokybę atsako rangovas, kuris yra verslininkas, todėl pastarojo civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.).

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagrindinė avarijos priežastis galėjo būti netinkamas nuotekų linijos eksploatavimas, kai linijoje būnant oro ir dėl uždarytos sklendės neveikiant oro išleidimo įrangai, linijoje galėjo kilti papildomi slėgio pokyčiai. Už netinkamą slėginės linijos naudojimą atsakingas pats ieškovas, todėl ieškinys turi būti netenkinamas. Paklojus vamzdyną buvo atlikti hidrauliniai bandymai, kurie jokių statybos darbų defektų neparodė. Atsakovas taip pat prašė taikyti CK 6.667 straipsnyje numatytą vienerių metų senaties terminą, nes avarija įvyko 2008 m. sausio 20 d., atsakovas apie šį įvykį buvo informuotas 2008 m. sausio 21 d., tuo tarpu ieškovas ieškinį teismui pateikė daugiau nei po metų.

5Tretysis asmuo UADB „Seesam Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas yra rangovas, todėl pagal CK 6.647 straipsnio 2 dalį, rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos atsako už blogą medžiagos kokybę, atsakovas pats neatlygintinai atliko sugedusių linijų atstatymo darbus, tokiu būdu savo veiksmais pripažindamas savo atsakomybę (CK 6.665 str. 1 d. 1 p.), dėl statinio sugriuvimo atsakovui kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.696 straipsnį ir ši atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.256 str. 3d., 4 d.). CK 6.697 straipsnio 1 dalis nustato įstatyminę rangovo darbų kokybės garantiją. Dėl išdėstyto ieškinys laikytinas pagrįstu ir turi būti tenkinamas.

6Tretysis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ su ieškiniu sutiko.

7Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo AB firmos „VITI“ ieškovui UAB „NEO GROUP“, 40 906, 22 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 227 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo AB firmos „VITI“ 45, 01 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodo, kad pagal CK 6.245 straipsnį, civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį atsakovo įrengtas ir 2006 m. gegužės 29 d. pripažintas tinkamu naudoti nuotekų vamzdynas 2008 m. sausio 20 d. sugedo. Dėl šio gedimo ieškovas patyrė 57 982, 22 Lt nuostolių, kurių dalis – 17 080 Lt ieškovui atlyginta pagal draudimo sutartį. Pagal CK 6.696 straipsnio 3 dalį rangovas statinio sugriuvimo atveju už padarytą žalą atsako, jei neįrodo, kad dėl sugriuvimo kalti statinio projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas. Pagal teismui pateiktą 2010 m. rugpjūčio 6 d. ekspertizės aktą, eksperto paaiškinimus teisme, telemetrijos duomenis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad gedimas kilo dėl vamzdyno geometrijos pokyčių jiems išlinkstant. Didžiausia tikimybė, kad šie pokyčiai atsirado dėl netinkamo grunto sutankinimo klojant vamzdyną. Atsakovo atsiliepime ir atsakovo atstovų teismo posėdyje nurodoma galima gedimo priežastis - slėgio poveikis ir movos korozija dėl netinkamo nuotekų linijos naudojimo, kaip pagrindinė avarijos priežastis ekspertizės akte neįvardinta, to nepatvirtina ir byloje surinkti duomenys. Nors atsakovai prašė skirti papildomą ekspertizę, tačiau teismas nurodė, kad priimdamas sprendimą remiasi ne vien tik byloje esančia ekspertizės išvada, tačiau ir kitais įrodymais, tai yra telemetrijos duomenimis, kurie objektyviai fiksavo vamzdžių geometrijos pokyčius, byloje esančiomis sugedusio mazgo nuotraukomis, šalių paaiškinimais, duomenimis apie vamzdyno naudojimą, taip pat ir eksperto teisme duotais išsamiais įvykio kilimo mechanizmo paaiškinimais. Nenustačius, kad byloje esanti eksperto išvada prieštarauja bylos duomenims, ar yra nepakankamai aiški ar neišsami, pirmosios instancijos teismo nuomone, skirti papildomą ekspertizę nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau nutartyje - CPK) 219 str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog dėl jo pastatyto objekto gedimo kalti projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas (CPK 178 str.). Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakovas neatlygintinai pašalino trūkumus, jokių reikalavimų dėl to nereiškė. Pagal CK 6.686 straipsnio 2 dalį, už montavimo medžiagų ir darbų kokybę atsako atsakovas, nes nagrinėjant bylą nenustatyta, kad statybą medžiagomis turėjo aprūpinti ieškovas. Pagal CK 6.256 straipsnį, kiekvienas asmuo turi tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o netinkamai ją įvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į tai, atsakovo atsiliepimo motyvą, jog avariją sąlygojo netinkamos kokybės sujungimo detalės, pirmosios instancijos teismas atmetė, nes atsakovo kaip įmonės civilinei atsakomybei ši aplinkybė įtakos neturi.

8Teismas nurodė, kad atsakovas prašo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau šiuo atveju ieškovas reikalavimą grindžia žalos atlyginimą reguliuojančiomis teisės normomis, todėl CK 6.667 straipsnyje nustatyto termino šiam ginčui spręsti netaikė.

9Papildomu 2011 m. vasario 21 d. sprendimu Vilniaus m. 1 apylinkės teismas priteisė iš atsakovo AB firmos ,,VITI“ trečiojo asmens ,,Seesam Lietuva“ naudai“ 400 Lt bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.

10Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi pripažinta, kad Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdanti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, yra trečiojo asmens ADB „Seesam Lietuva“ procesinių teisių perėmėja civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo UAB „Neo group“ ieškinį atsakovui AB firmai „VITI“. Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdanti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, įtraukta į bylos nagrinėjimą vietoje ADB „Seesam Lietuva“.

11Apeliaciniu skundu atsakovas AB firma ,,VITI“ skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo paskirti avarijos priežasčių nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui L. U., užduodant tuos pačius klausimus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi 2010 m. rugpjūčio 6 d. ekspertizės akto išvada ir konstatavo, kad gedimas kilo dėl vamzdyno geometrijos pokyčių jiems išlinkstant. Tačiau ekspertizės akte nurodytos ir kitos avarijos priežastys. Kaip būtina sąlyga nurodyta ir netinkama vamzdžio inkaruojančio žiedo jungtis. Ekspertizės akte nėra nurodyta kategoriškų vamzdžio deformacijų ir netinkamos jungties priežasčių, visos priežastys įvardijamos tik kaip labiau ar mažiau tikėtinos. Apelianto nuomone, ekspertizės aktas prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, todėl teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis. Be to, ekspertas į įvykio vietą nebuvo nuvykęs, jokių savarankiškų betarpiškų tyrimų neatliko, jokių naujų duomenų nesurinko. Ekspertas savo išvadas grindžia vien abstrakčiais samprotavimais apie galimų fizikinių jėgų atsiradimą, tačiau nepateikia nė vieno fakto, galinčio pagrįsti tokius samprotavimus. Dėl to apeliantas nurodo, kad yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad remiasi ne tik ekspertizės išvada, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau juos tik išvardino, niekaip jų nepagrįsdamas, kokią reikšmę ginčo sprendimui turi vienas ar kitas įrodymas. Taip pat apeliantas nurodo, kad 2008 m. sausio 23 d. buvo sudaryta komisija galimoms nuotekų linijų gedimo priežastims nustatyti, tačiau atsakovo įmonės darbuotojai apie konkretų komisijos darbo laiką nebuvo tinkamai informuoti ir dėl to negalėjo dalyvauti komisijos darbe, atsakovui nebuvo suteikta galimybė pateikti įvykusios avarijos priežastis bei jas pagrįsti. Dėl to atsakovas neturėjo galimybės teikti įrodymus ir įrodyti, kad įvykusios avarijos priežastys yra nesusijusios su rangovu. Apelianto nuomone, teismas priimdamas sprendimą, turėjo taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą (CK 6.667 str. 1 d.), kadangi reikalavimai dėl darbų trūkumų taip pat yra reikalavimai dėl užsakovo patirtų nuostolių, rangovui netinkamai atlikus darbą, atlyginimo.

12Atsiliepimuose į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,NEO group“ ir tretysis asmuo UADB ,,Seesam Lietuva“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ieškinio bei teismo posėdžių metu išsakytais argumentais.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo AB firmos ,,VITI“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

15Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. sausio 20 d. ieškovo gamykloje įvyko gedimai slėginių ūkio - buitinių nuotekų linijose. Nuotekų vamzdžiai išsimovė iš jungiamųjų movų ir nuotekos ištekėjo į aplinką. Šias linijas įrengė atsakovas 2004 m. gruodžio 3 d. statybos rangos sutarties Nr. 428-03/04 pagrindu, suteikdamas statiniui 10 metų garantiją, statinys pripažintas tinkamu naudoti 2006 m. gegužės 23 d. aktu. Atsakovas apie avariją informuotas raštu 2008 m. sausio 21 d. Avarijos priežastims nustatyti buvo sudaryta komisija, kuri 2008 m. gegužės 29 d. aktu konstatavo, kad gedimas įvyko dėl inkaruojančių apkabų defektų arba netinkamo parinkimo, tai nebuvo laiku pastebėta dėl netinkamai atliktų arba neatliktų hidraulinių bandymų, taip pat dėl papildomo vamzdynų judėjimo, atsiradusio dėl netinkamai parinktų apsauginių dėklų diametro. Atsakovas tuoj po įvykio savo sąskaita pažeistas linijas suremontavo. Ieškovas dėl gedimo patyrė 57 986, 22 Lt nuostolių, kuriuos sudaro nuotekų šalinimo, žalos gamtai atlyginimo, televizinės vamzdyno diagnostikos, defektoskopijos apmokėjimo ir kitos išlaidos. 2008 m. liepos 14 d. ieškovas atsakovui pateikė pretenziją dėl 57 986, 22 Lt nuostolių atlyginimo. Pagal 2008 m. sausio 4 d. bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 230 su UADB „Seesam Lietuva“, draudimo bendrovė išmokėjo ieškovui 17 080 Lt draudiminę išmoką.

16Vadovaujantis CK 6.696 straipsnio 1 dalimi už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto. To paties straipsnio 3 dalis nustato, jog rangovas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad objektas sugriuvo dėl projektuotojo ar statybos techninio prižiūrėtojo, kuriuos parinko užsakovas, kaltės arba dėl užsakovo kaltų veiksmų. Taigi, sprendžiant atsakomybės klausimą, būtina nustatyti ar atsakovas yra kaltas dėl objekte įvykusios avarijos. Siekdamas nustatyti avarijos priežastis, pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi paskyrė techninę ekspertizę avarijos priežastims nustatyti. Pagrindinėmis avarijos priežastimis 2010 m. rugpjūčio 6 d. teismo ekspertizės akte Nr. 10-08/06 nurodytos: horizontalioji ašinė jėga (traukianti vamzdį iš šulinio) ir netinkamai įrengta vamzdžio ir inkaruojančio žiedo (jungiamosios movos) jungtis.

17Pagal CPK 218 straipsnį, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Taigi CPK 218 straipsnio nuostatos nesudaro pagrindo teigti, kad vien eksperto išvadai prieštaraujančių įrodymų buvimas yra pagrindas nesutikti su eksperto išvada. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nelaikė, jog eksperto išvada yra vienareikšmiškai privaloma teismui, o vertino šį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, tiek prieštaraujančiais, tiek patvirtinančiais eksperto išvados teiginius. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad priimdamas sprendimą teismas vertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir eksperto paaiškinimus teisme bei telemetrijos duomenis, byloje esančias sugedusio mazgo nuotraukas, šalių paaiškinimus, duomenis apie vamzdyno naudojimą. Taigi teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad teismas laikėsi pirmiau nurodytų ekspertizės akto, kaip įrodymo, vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo spręsti dėl CPK 218 straipsnio pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, o tai, kad teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.

18Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Dėl išdėstyto nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad iš ekspertizės akto nėra pagrindo spręsti, kad ekspertas (beje atestuotas teismo ekspertas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, kurio kandidatūrą siūlė ir pats atsakovas) byloje atliko kokį nors specialių žinių reikalaujantį ekspertinį tyrimą.

19Apeliantas taip pat teigia, kad teismas be jokio teisėto pagrindo nepaskyrė pakartotinės ekspertizės. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat yra nepagrįstas. CPK 219 straipsnyje nustatyta, kad tik tuo atveju, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ir neišsami, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę. Šiuo atveju reikia nustatyti du ekspertizės akto trūkumus: kad ji nepakankamai aiški ar neišsami. Pakartotinė ekspertizė skiriama tik tuo atveju, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Šių trūkumų nebuvo nustatyta, teismui pakako eksperto išvadų, todėl jis pagrįstai atmetė prašymą skirti pakartotinę ekspertizę.

20Dėl išvardintų priežasčių atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl ekspertizės akto, kaip įrodymo, vertinimo.

21Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visą įrodinėjimo pareigą byloje perkėlė atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Ši nuostata nustato, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas (t. y. ieškovas), bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (t. y. atsakovas). Šalys veikia sutartiniuose santykiuose. Statybos darbų atlikimas rangovui – statybos įmonei – yra verslas. Jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės. Ji taikoma atsižvelgiant į CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (pvz. 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004). Taigi, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas, t. y. atsakovas. Trečiojo asmens UAB ,,Sweco Lietuva“ (projektuotojo) kaltės atsakovas neįrodė, o ir neįrodinėjo (CK 6.696 str. 3 d.).

22Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto 1 metų senaties termino, kadangi reikalavimas kyla iš rangos teisinių santykių. Tačiau, kaip matyti iš ieškinio ir ieškovo paaiškinimų teismo posėdžių metu, jis ieškiniu siekia ne trūkimų pašalinimo (kuriuos, beje, pats atsakovas ir pašalino), o žalos atlyginimo – atsakovo atliktų darbų trūkumų taisymo ir kt. išlaidų (nuotekų šalinimo, žalos gamtai atlyginimo, televizinės vamzdyno diagnostikos, defektoskopijos apmokėjimo ir kt.), todėl tokiam reikalavimui netaikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Užsakovo pareikštas reikalavimas rangovui dėl žalos atlyginimo yra ne reikalavimas dėl atliktų darbų trūkumų, o užsakovo reikalavimas rangovui dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriam taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

23Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.).

24Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

25Iš atsakovo priteisina 10, 50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (t.3, b. l. 92; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

26Iš atsakovo priteistina 300 Lt atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (t. 3, b. l. 53 - 55).

27Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą bei 2011 m. vasario 21 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

29Priteisti iš atsakovo AB firmos ,,VITI“ 300 (tris šimtus) Lt atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą.

30Priteisti iš atsakovo AB firmos ,,VITI“ 10, 50 (dešimt litų penkiasdešimt centų) Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas AB ,,NEO Group“ kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą su... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagrindinė avarijos... 5. Tretysis asmuo UADB „Seesam Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 6. Tretysis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ su ieškiniu sutiko.... 7. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad atsakovas prašo taikyti sutrumpintą vienerių metų... 9. Papildomu 2011 m. vasario 21 d. sprendimu Vilniaus m. 1 apylinkės teismas... 10. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi pripažinta, kad Seesam... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas AB firma ,,VITI“ skundžia šį teismo... 12. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,NEO group“ ir tretysis... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 15. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. sausio 20 d. ieškovo gamykloje įvyko... 16. Vadovaujantis CK 6.696 straipsnio 1 dalimi už statinio sugriuvimą ir tuo... 17. Pagal CPK 218 straipsnį, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo... 18. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad pagal... 19. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas be jokio teisėto pagrindo nepaskyrė... 20. Dėl išvardintų priežasčių atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl... 21. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visą įrodinėjimo... 22. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė... 23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir... 24. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo... 25. Iš atsakovo priteisina 10, 50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų,... 26. Iš atsakovo priteistina 300 Lt atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui... 27. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 28. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą bei 2011... 29. Priteisti iš atsakovo AB firmos ,,VITI“ 300 (tris šimtus) Lt atstovavimo... 30. Priteisti iš atsakovo AB firmos ,,VITI“ 10, 50 (dešimt litų penkiasdešimt...