Byla Iv-2429-602/2011

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui R. B., atsakovo atstovei I. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir O. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjos 2009 m. spalio 5 d. teismui padavė skundą, kurį 2009 m. spalio 21 d. tikslino, prašydamos: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (11.1)1-5606 dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2009 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 6-15-1023 dėl R. K. nelaimingo atsitikimo darbe ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo R. K. 2008 m. balandžio 3 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe būtų pripažintas draudiminiu įvykiu; 3) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 6-18-2003 dėl R. K. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo R. K. skiriama periodinė išmoka, apskaičiuota nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki R. K. mirties dienos, t. y. 2009 m. kovo 31 d.; 4) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 6-18-2004 dėl O. K. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo O. K. nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki kol jai sukaks 24 metai arba iki kol ji baigs studijas aukštojo lavinimo mokyklos dieniniame skyriuje, skiriama periodinė išmoka apdraustajam R. K. mirus; 5) priteisti V. K. 9,76 proc. metinių palūkanų nuo R. K. visos periodinės kompensacijos sumos nuo 2009 m. liepos 29 d. iki V. K. bus išmokėta visa R. K. ligos pašalpa, taip pat 9,45 proc. metinių palūkanų nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki bus išmokėta V. K. priklausanti kompensacija 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį; 6) priteisti O. K. 9,76 proc. metinių palūkanų nuo 2009 m. liepos 1 d. iki bus išmokėta O. K. priklausanti kompensacija nuo 150 proc. dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį; 7) priteisti sumokėtą žyminį mokestį (1 t., b. l. 5-10, 36-41).

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkino iš dalies: panaikino skundžiamus aktus (VSDFV 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (11.1)1-5606; VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 6-15-1023, 2009 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 6-18-2003 bei 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 6-18-2004) ir įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo 2009 m. balandžio 3 d. R. K. įvykusį nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu, taip pat įpareigojo priimti naujus sprendimus dėl R. K. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją, dėl O. K. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, dėl V. K. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7Pareiškėjos 2011 m. gegužės 4 d. teismui padavė patikslintą skundą (3 t., b. l. 12-17), prašydamos priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus:

81) V. K. jos patirtos 21 229,88 Lt žalos, padarytos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 6-15-1023 dėl R. K. nelaimingo atsitikimo darbe, 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 6-18-2003 dėl R. K. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 6-18-2258 dėl V. K. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, atlyginimą;

92) O. K. jos patirtos 406,21 Lt žalos, padarytos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 6-15-1023 dėl R. K. nelaimingo atsitikimo darbe, 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 6-18-2004 dėl O. K. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, atlyginimą;

103) priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus V. K. sumokėtą žyminį mokestį.

11Patikslintame skunde pareiškėjos rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi, kuria buvo panaikinti pirmiau minėti sprendimai. Vadovavosi CK 6.271 straipsniu.

12Dėl civilinės atsakomybės elemento pagal šį CK straipsnį – valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartyje nurodyta šio teismo 2008 m. nutartimi, kurioje yra pateiktas išaiškinimas nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu, nors ši nutartis buvo paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje, t.y. VSDFV Vilniaus skyrius neveikė taip kaip turėjo veikti pagal ABTĮ 13 straipsnio 2 dalies reikalavimą, neteisingai taikė kompensacijas numatantį įstatymą ir priėmė neteisėtus sprendimus, kuriuos teismas panaikino.

13Dėl civilinės atsakomybės elemento – žalos - rėmėsi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi. Paaiškino, kad V. K. 2008 m. liepos 24 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą Nr. ( - ) Nr. ( - ), kurioje nustatyta, kad R. K. yra visiškai nedarbingas. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2008 m. balandžio 3 d. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir NADPL socialinio draudimo įstatymas) 20 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu, R. K. turėjo teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kiekvieną mėnesį iki mirties 2009 m. kovo 31 d. Tuo atveju, jei R. K. turtas būtų paveldėtas, V. K. gautų visą jam priklausiusios periodinės kompensacijos sumą. Paveldėjimo liudijimas dėl kito turto V. K. išduotas 2009 m. liepos 28 d. Tuo atveju, jei V. K. būtų gavusi išmoką paveldėjimo liudijimo išdavimo dieną (2009 m. liepos 28 d.), ji būtų padėjusi šią sumą į banką vienerių metų terminui ir pirmaisiais metais gautų mažiausiai 9,76 proc. metinių palūkanų nuo visos R. K. priklausiusios periodinės netekto darbingumo kompensacijos sumos (18 331,35 Lt), kas sudaro 1 813,99 Lt, o antraisiais metais - 3,17 proc. metinių palūkanų nuo visos R. K. priklausiusios netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir per pirmuosius metus priskaičiuotų palūkanų sumos (20 145,39 Lt). Taigi V. K. padaryta žala negautų pajamų forma lygi 2 271,66 Lt. Pareiškėjų teigimu, negautomis pajamomis turi būti pripažintos ir 2009 m. rugpjūčio mėn. metinės palūkanos nuo numatytos draudimo išmokos, lygios 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį. Minėtą sumą V. K. būtų galėjusi padėti į banką vėliausiai 2009 m. rugpjūčio 4 d. Žala, padaryta sprendimu dėl vienkartinės draudimo išmokos, lygi 18 546,71 Lt. Negautomis pajamomis laikytinos ir 2009 m. liepos mėnesio metinės palūkanos nuo priskaičiuotos ligos pašalpos. Pagrindas įgyti lėšas galėjo būti nustatytas ne vėliau kaip 2009 m. liepos 28 d., ligos pašalpos sumą būtų galima padėti į banką 2009 m. liepos 29 d. Žala, padaryta sprendimu dėl nelaimingo atsitikimo, lygi 411,51 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad O. K. nelaimingo atsitikimo dieną mokėsi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir jai nebuvo sukakę 24 metai, jai nuo R. K. mirties priklauso pusė R. K. tekusios ligos pašalpos dydžio kompensacijos, t. y. 3 198 Lt. O. K. žala negautų palūkanų forma, padaryta sprendimu dėl periodinės išmokos, lygi 406,21 Lt.

14Dėl priežastinio ryšio nurodė, kad tuo atveju, jei VSDF Vilniaus skyrius nebūtų priėmęs neteisėtų sprendimų ir būtų išmokėjęs pareiškėjoms priklausiusias išmokas, jos būtų galėjusios disponuoti dėl R. K. mirties joms priklausiusiomis išmokomis ir gauti mažiausiai indėlių palūkanoms lygias pajamas.

15Atsakovą atstovaujantis VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į patikslintą pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (3 t., b. l. 50-52).

16Paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį ir paskyrė bei išmokėjo V. K. 148 800 Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, 18 331,35 Lt R. K. netekto darbingumo periodinę kompensaciją, 3 305,20 Lt R. K. ligos pašalpą, o O. K. – 3 198 Lt periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, ir tokiu būdu pareiškėjoms atlygino jų patirtą žalą, t. y. negautas pajamas. Pareiškėjų prašoma priteisti banko indėlių palūkanų suma nelaikytina žala Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio prasme, nes grindžiama teoriniu ketinimu išmokas kaip indėlį padėti į banką. Tuo tarpu turtinė žala turi būti grindžiama objektyviais įrodymais.

17Atsakovą atstovaujantis VSDF valdyba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (3 t., b. l. 62-64).

18Paaiškino, kad išmokėjus pareiškėjoms dėl draudiminio įvykio socialinio draudimo išmokas, t. y. kompensavus netektų pajamų forma patirtą žalą, nepagrįstas reikalavimas dar kartą atlyginti netektas pajamas dėl galimai laiku neinvestuotų gautų išmokų sumų. Prašoma priteisti banko indėlių palūkanų suma nėra žala CK 6.249 straipsnio prasme, nes negautos pajamos grindžiamos tik teoriniu ketinimu, kurio realumo ir pagrįstumo neįmanoma įrodyti.

19II.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu (3 t., b. l. 70-77) pareiškėjų skundą atmetė.

21Teismas nustatė, kad R. K. 2008 m. balandžio 3 d. darbo metu, apie 14 val., važiuodamas tarnybiniu automobiliu „Opel Sintra“ kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 21,117 km, įvažiavo į priešingą eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir griovyje apvirto (1 t., b. l. 115-116). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. K. 2009 m. kovo 31 d. mirė (1 t., b. l. 168). Valstybinė darbo inspekcija 2008 m. balandžio 21 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriame konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose (1 t., b. l. 115-116). Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-0132-08, kuris Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. lapkričio 27 d. nutarimu buvo nutrauktas R. K. veiksmuose nenustačius nusikaltimo požymių. Nutarta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą R. K. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (127 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 92-93). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. kovo 31 d. nutarimu ši teisena buvo nutraukta vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 9 punktu (mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta teisena) (R. K. administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 228).

22Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 6-15-1023 2008 m. balandžio 3 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas R. K., atsisakyta pripažinti draudiminiu įvykiu, nes apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, susijusios su administraciniu teisės pažeidimu (1 t., b. l. 86). Nepripažinęs nelaimingo atsitikimo draudiminiu įvykiu, VSDFV Vilniaus skyriaus priėmė 2009 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 6-18-2003 neskirti R. K. netekto darbingumo periodinės kompensacijos (1 t., b. l. 87), 2009 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 6-18-2004 neskirti O. K. periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (1 t., b. l. 88) ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 6-18-2258 neskirti V. K. vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam R. K. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (1 t., b. l. 89). VSDFV 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (11.1)I-5606 atmetė pareiškėjų skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 6-15-1023 bei 2009 m. birželio 30 d. sprendimų Nr. 6-18-2003 ir Nr. 6-18-2004 (1 t., b. l. 50-51). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-504-473/2010 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 108-114). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A(502)-676/2011 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir pareiškėjų skundą tenkino iš dalies: panaikino VSDFV 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (11.1)1-5606, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 6-15-1023 dėl R. K. nelaimingo atsitikimo darbe, 2009 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 6-18-2003 dėl R. K. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją, 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 6-18-2004 dėl O. K. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 6-18-2258 dėl V. K. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus; įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo R. K. 2008 m. balandžio 3 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe būtų pripažintas draudiminiu įvykiu, taip pat priimti naujus sprendimus dėl R. K. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją, dėl O. K. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, dėl V. K. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2 t., b. l. 148-155).

23Nagrinėdamas pareiškėjų patikslintą skundą dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 6-15-657 2008 m. balandžio 3 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas R. K., pripažino draudiminiu įvykiu (3 t., b. l. 29). Minėtu sprendimu pripažinęs nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, VSDFV Vilniaus skyrius priėmė šiuos sprendimus: 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 6-18-1233 R. K. skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir mokėti nuo 2008 m. liepos 24 d. iki 2009 m. kovo 30 d. po 2 121 Lt per mėnesį (3 t., b. l. 31); 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 6-18-1236 O. K. skirti periodinę draudimo išmoką apdraustajam R. K. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir mokėti nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2010 m. liepos 26 d. po 1 116 Lt per mėnesį (3 t., b. l. 32); 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 6-18-1229 skirti V. K. 148 800 Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam R. K. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (3 t., b. l. 35). Po to VSDFV Vilniaus skyrius atitinkamais sprendimais išmokėjo pareiškėjoms: 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. SMNI-72 išmokėjo V. K. 1 010,68 Lt mirusiojo R. K. dėl mirties negautos išmokos (3 t., b. l. 40); 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. SMNI-73 išmokėjo V. K. 942,39 Lt mirusiojo R. K. dėl mirties negautos išmokos (3 t., b. l. 41); 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. SMNI-74 išmokėjo V. K. 778,50 Lt mirusiojo R. K. dėl mirties negautos išmokos (3 t., b. l. 42); 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. SMNI-75 išmokėjo V. K. 573,63 Lt mirusiojo R. K. dėl mirties negautos išmokos (3 t., b. l. 43); 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. SMNI-76 išmokėjo V. K. 18 331,35 Lt mirusiojo R. K. dėl mirties negautos išmokos (3 t., b. l. 44).

24Teismas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas ir vėliau mirė pareiškėjos V. K. sutuoktinis ir O. K. tėvas, viešojo administravimo subjektų buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Tik teismui konstatavus atitinkamų sprendimų neteisėtumą, viešojo administravimo subjektai priėmė pareiškėjoms palankius sprendimus.

25Pareiškėjos patirtą žalą grindžia negautomis pajamomis, kurias būtų gavusios bankų įdėlių palūkanų forma. Pareiškėjų tvirtinimu, V. K. padaryta žalą (negautas pajamas) sudaro: I) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 6-15-2003 dėl periodinės kompensacijos: 1) 1 813,99 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2010 m. liepos 28 d., t. y. R. K. tenkanti periodinės kompensacijos suma 18 331,35 Lt, padauginta iš 9,76 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų (skaičiuojant indėlius litais imama 360 dienų metuose bazė), padauginta iš 365 dienų skaičiaus nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2010 m. liepos 28 d.; ir 2) 457,67 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. balandžio 12 d., t. y. R. K. tenkanti periodinės kompensacijos ir per pirmuosius metus prikauptų palūkanų suma 20 145,39 Lt (18 331,35 Lt + 1813,99 Lt), padauginta iš 3,17 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 258 dienų nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. balandžio 12 d. Iš viso – 2271,66 Lt; II) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 6-18-2258 dėl vienkartinės draudimo išmokos: 1) 14 256,90 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2010 m. liepos 28 d., t. y. R. K. tenkanti vienkartinės draudimo išmokos suma 148 800 Lt, padauginta iš 9,45 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 365 dienų skaičiaus; ir 2) 4 289,81 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. balandžio 7 d., t. y. R. K. tenkančios vienkartinės draudimo išmokos ir per pirmuosius metus prikauptų palūkanų suma 163 056,90 Lt (148 800 Lt + 4289,81 Lt), padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 246 dienų skaičiaus. Iš viso –18 546,71 Lt; III) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 6-15-1023 dėl nelaimingo atsitikimo: 1) 327,07 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2010 m. liepos 28 d., t. y. R. K. tenkanti ligos pašalpos suma 3 305,20 Lt, padauginta iš 9,76 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 365 dienų skaičiaus; ir 2) 84,44 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. balandžio 18 d., t. y. R. K. tenkančios ligos pašalpos ir per pirmuosius metus prikauptų palūkanų suma 3 632,27 Lt (3305,20 Lt + 327,07 Lt), padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 264 dienų skaičiaus. Iš viso – 411,51 Lt. Pareiškėjų tvirtinimu, O. K. padaryta žalą (negautas pajamas) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 6-15-1023 sudaro: 1) 316,46 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2010 m. liepos 28 d., t. y. R. K. priklausiusios ligos pašalpos pusė sumos už 3 mėnesius 3 198 Lt, padauginta iš 9,76 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų ir 365 dienų skaičiaus; ir 2) 89,75 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. balandžio 7 d., t. y. 3198 Lt + 316,46 Lt suma, padauginta iš 3,17 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 279 dienų skaičiaus. Iš viso – 406,21 Lt. VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 7 d. pažymoje Nr. 3-21637 apie mirusiajam R. K. neišmokėtas išmokas (3 t., b. l. 18) nurodyta, kad R. K. priklausanti periodinė netekto darbingumo kompensacija lygi 18 331,35 Lt, vienkartinė draudimo išmoka – 148 800 Lt, o ligos pašalpa – 3 305,20 Lt. Periodinė kompensacija V. K. išmokėta 2011 m. balandžio 13 d., vienkartinė draudimo išmoka – 2011 m. balandžio 7 d., o ligos pašalpa – 2011 m. balandžio 18 d. (3 t., b. l. 19, 21). O. K. mokėtina R. K. priklausiusios ligos pašalpos suma lygi 3 198 Lt, ji išmokėta 2011 m. balandžio 7 d. (3 t., b. l. 22).

26Teismas nustatė, kad VSDF Vilniaus skyrius atsisakė mokėti pareiškėjoms sprendimuose nurodytas išmokas todėl, kad nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame yra nustatyta, jog draudiminiu įvykiu nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. VSDF Vilniaus skyrius konstatavo, kad R. K. veika buvo susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai taikė NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kad negalima buvo neabejotinai konstatuoti, jog R. K. veika buvo susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, o visos abejonės turėjo būti aiškinamos nukentėjusiojo naudai.

27Teismas nustatė, kad pareiškėjos reikalauja priteisti žalą dėl to, jog atsakovas netinkamai aiškino ir taikė NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto normas. Konstatavo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, nepažeidė pagrindinių procedūrų, nepažeidė teisės principų, todėl nėra pagrindo konstatuoti veiksmų neteisėtumą. NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė „veika, susijusi su administraciniu teisės pažeidimu“ nėra visiškai tiksli ir aiški; normoje nėra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas turi būti konstatuotas kompetentingos institucijos nutarimu, todėl ši norma gali būti taikoma įvairiais atvejais.

28Teismas nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, negautos pajamos yra tokios, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos ir tai turi būti jo grynasis pelnas. Tai reiškia, kad nuostoliai dėl negautų pajamų nėra preziumuojami, todėl asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, turi juos įrodyti. Visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad žala turi būti tikslai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado.

29Teismas nurodė, kad institucija, spręsdama administracinio sprendimo priėmimo klausimą, turi aiškinti ir taikyti materialinės teisės normas; jeigu jas aiškina ir taiko klaidingai, jos klaidingą aiškinimą, esant ginčui, ištaiso administracinis teismas, kaip ir buvo šiuo atveju. Tokiu būdu yra apginamos suinteresuoto asmens teisės. Institucijos nuomonė dėl teisės taikymo ir aiškinimo negali būti pagrindas spręsti dėl institucijos pareigos atlyginti nuostolius. Institucija nepažeidė pareiškėjų procesinių teisių. Gavusi pareiškėjų prašymus išmokėti kompensacijas, atliko vieną iš veiksmų, kuriuos turėjo teisę atlikti, t.y. pripažino įvykį nedraudiminiu ir dėl to atsisakė mokėti kompensacijas. Pagal CK 6.271 straipsnį tarp šalių atsiradę deliktinės atsakomybės santykiai negali būti vertinami kaip išimtinai privatūs santykiai, nes jie atsiranda iš institucijos, veikusios kaip viešosios teisės subjektas, veiksmų. Dėl to nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į minėtus klausimus, susijusius su viešosios teisės reguliavimo dalyku.

30Teismas nustatė, kad pareiškėjos, skaičiuodamos nuostolių dydį, vadovaujasi palūkanų, kurias būtų gavusios laikant gautas kompensacijas banke kaip indėlį, skaičiavimo dydžiais ir tvarka. NADPL socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Taigi išmokų tikslas nėra susijęs su galimybe gauti papildomas pajamas, tačiau susijęs su galimybe kompensuoti nukentėjusių asmenų išlaidas, pagal Įstatymą pripažintas būtinomis. Dėl to negautų pajamų skaičiavimas dėl nesumokėtos draudimo išmokos pagal NADPL socialinio draudimo įstatymą negali būti laikomas žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį. Be to, nei NADPL socialinio draudimo įstatymas, nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenustato draudimo įstaigos pareigos mokėti papildomas išmokas dėl pavėluoto draudimo sumų išmokėjimo pagal NADPL socialinio draudimo įstatymo nuostatas. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais; be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę į jų atlyginimą. Palūkanos, kaip skolininko praleisto piniginių prievolių įvykdymo termino pasekmės, yra sutartinės, bet ne deliktinės civilinės atsakomybės prievolė, todėl dėl deliktinės atsakomybės atsiradę nuostoliai negali būti siejami su palūkanomis.

31III.

32Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 81-89) pareiškėjos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jų reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

33Apeliaciniame skunde pareiškėjos pakartoja pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus dėl žalos atlyginimo.

34Pareiškėjos papildomai nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika rodo, jog veiksmų pripažinimo neteisėtais klausimas sprendžiamas įvertinant tai, kad institucijos sprendimas, dėl kurio priėmimo keliamas atsiradusios žalos klausimas, yra panaikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(438)-232/2010). Todėl galima teigti, jog VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai yra objektyviai neteisėti vien dėl to, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai, su kuriais nagrinėjamu atveju yra siejamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, yra panaikinti 2011 m. kovo 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A(502)-676/2011.

35Pareiškėjų nuomone, demokratinėje valstybėje negalima tokia situacija, kai viešojo administravimo subjektas yra įgalintas netinkamai interpretuoti ir taikyti įstatymo nuostatas, tai apibūdinant normalia darbine praktika, kai tuo tarpu privatiems asmenims visais atvejais ir bet kokiomis sąlygomis privaloma teisingai išsiaiškinti reikiamas teisės normas. Ši privačių asmenų pareiga yra įtvirtinta Konstitucijos 7 straipsnyje, numatančiame, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bei CK 1.6 straipsnyje, numatančiame, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Taigi negali būti taip išplečiamos VSDFV Vilniaus skyriaus kompetencijos ribos, kad jam būtų suteikta teisė netinkamai vykdyti savo tiesiogines profesines pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje yloje Nr. A(556)-601/2008 (Administracinė jurisprudencija Nr. (4) 14, 2008; psl. 32-41) jau buvo pateikęs poziciją, kaip turi būti aiškinama NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto norma tuo atveju, kai nėra nusikalstamos veikos ir nėra konstatuotas administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad, tik neabejotinai nustačius administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, nesant aplinkybių, šalinančių atsakomybę, galima teigti, kad asmens veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu; apdraustojo mirtis neduoda pagrindo nedraudiminio įvykio konstatavimą grįsti nepašalintomis abejonėmis; visas abejones dėl administracinio teisės pažeidimo buvimo ar nebuvimo privalu aiškinti nukentėjusiojo asmens naudai. VSDFV Vilniaus skyrius šiais išaiškinimais nesirėmė.

36Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad turi būti priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A(756)-2195/2010). Taigi ta aplinkybė, kad palūkanos turi būti priteisiamos, nekvestionuojama. Tai reiškia, jog, pareiškėjoms nepriteisus jokių palūkanų, akivaizdžiai pažeidžiamos jų teisės. Pareiškėjos žalą dėl neteisėto VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo patyrė žymiai anksčiau nei prasidėjo teismo procesas, t. y. ne nuo bylos iškėlimo teisme momento, o nuo VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėto sprendimo priėmimo momento. Dėl šios priežasties joms priteistinos palūkanos būtent nuo žalos atsiradimo. Jų prašomų priteisti metinių palūkanų dydis yra minimaliai didesnis nei minimalios penkių procentų metinės palūkanos, todėl laikytina, kad jis atitinka proporcingumo, sąžiningumo bei protingumo principų reikalavimus. Pareiškėjos nurodo, kad galima sutikti su teismo išaiškinimu, jog išmokos, gaunamos pagal Įstatymą, nėra susijusios su galimybe gauti papildomas pajamas, tačiau yra susijusios su kompensaciniu aspektu. Vis dėlto, kadangi palūkanos pagal prievoles yra privalomai atlyginamos, skolininkui visais atvejais kyla pareiga jas sumokėti. Dėl šios priežasties palūkanos nėra ir negali būti papildomos pajamos materialia prasme, o pareiškėjų naudojimasis savo procesine teise prašyti privalomai priteisiamų palūkanų negali būti laikomas nei papildomų pajamų siekiu, nei nepragrįstu praturtėjimu.

37Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 95-98) VSDFV Vilniaus skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti.

38VSDFV Vilniaus skyrius paaiškino, kad 2009 m. birželio 18 d. sprendimu pripažino R. K. 2008 m. balandžio 3 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu konstatavęs, kad R. K. veika buvo susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad šiuo atveju buvo netinkamai taikytas NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas, nes nebuvo galima neabejotinai konstatuoti, jog R. K. veika buvo susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai padarė išvadą, kad NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė „veika, susijusi su administraciniu teisės pažeidimu“ nėra visiškai tiksli ir aiški bei kad atsakovai savo kompetencijos ribose aiškino ir taikė minėtą teisės normą bei pasirinko vieną iš galimų sprendimo variantų, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumo.

39Remiantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Santykiai tarp VSDFV Vilniaus skyriaus ir pareiškėjų nėra civiliniai teisiniai santykiai, todėl tam, kad būtų galima priteisti palūkanas, jos turi būti numatytos įstatymuose. Tuo tarpu specialieji teisės aktai, reglamentuojantys nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimą draudiminiais įvykiais ir socialinio draudimo išmokų mokėjimą, nenumato nei materialinių, nei procesinių palūkanų mokėjimo. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2010 m. gruodžio 2 d. nutartyje byloje Nr. A(502)-1627/2010 atmetė asmens prašymą priteisti 5 procentų palūkanas nuo uždelstos išmokėti pensijos. Be to, pareiškėjų prašoma priteisti banko indėlių palūkanų suma apskritai nelaikytina negautomis pajamomis CK 6.249 straipsnio prasme. Išmokų, gaunamų pagal NADPL socialinio draudimo įstatymą, tikslas nėra susijęs su galimybe gauti papildomas pajamas, todėl negautų pajamų skaičiavimas dėl nesumokėtos draudimo išmokos pagal šį įstatymą negali būti laikomas žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį. Pareiškėjos negautas pajamas grindžia tik teoriniu ketinimu socialines išmokas kaip indėlį padėti į banką. Tuo tarpu turtinė žala turi būti grindžiama objektyviais įrodymais, bet ne hipotetiniais pamąstymais.

40Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 107-109) VSDFV prašo apeliacinį skundą atmesti.

41VSDFV nurodo, kad po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A(502)-676/2011 panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV priimtus sprendimus dėl pareiškėjų, VSDFV paskyrė ir išmokėjo pareiškėjoms atitinkamas išmokas pagal NADPL socialinio draudimo įstatymą. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas toks pagal jį mokamų socialinio draudimo išmokų tikslas – kompensuoti dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Taigi, išmokėjus pareiškėjoms dėl draudiminio įvykio NADPL socialinio draudimo įstatyme numatytas socialinio draudimo išmokas, t. y. kompensavus netektų pajamų forma patirtą žalą, nepagrįstas yra reikalavimas dar kartą atlyginti netektas pajamas dėl galimai laiku neinvestuotų socialinio draudimo išmokų sumų.

42VSDFV nurodo, kad pareiškėjos nepagrįstai kaltina VSDFV Vilniaus skyrių, kad šis, priimdamas 2009 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 6-15-1023, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartį byloje Nr. A(556)-601/2008 (paskelbta LVAT biuletenyje Nr. 4(14), 2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šio pobūdžio bylose priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Tą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis byloje Nr. A(63)-286/2009. Tuo tarpu faktinės R. K. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės buvo iš esmės identiškos bylos Nr. A(63)-286/2009 faktinėms aplinkybėms.

43VSDFV nurodo, kad pareiškėjų prašoma priteisti banko indėlių palūkanų suma nėra žala CK 6.249 straipsnio prasme. Pareiškėjos šias negautas pajamas grindžia tik teoriniu ketinimu (kurio realumo ir pagrįstumo neįmanoma įrodyti) socialines išmokas kaip indėlį padėti į banką. Tuo tarpu turtinė žala turi būti grindžiama objektyviais įrodymais; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos ar įsivaizduojamos.

44Teisėjų kolegija,

konstatuoja:

45IV.

46Apeliacinis skundas netenkinamas.

47Pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo kildina iš to, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. balandžio 3 d. nelaimingą atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas R. K. ir 2009 m. kovo 31 d. mirė, pripažino draudiminiu įvykiu ir priėmė sprendimus dėl atitinkamų išmokų tik 2011 m. balandžio mėnesį, t.y. po to, kai Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 6-15-1023, kuriuo šis nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, bei kitus šios institucijos sprendimus (2009 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 6-18-2003 neskirti R. K. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, 2009 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 6-18-2004 neskirti O. K. periodinės draudimo išmokos, 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 6-18-2258 neskirti V. K. vienkartinės draudimo išmokos).

48Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šiuos įstatymo reikalavimus.

49CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t.y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str.2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

50Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.). Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

51Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

52Apeliantų nuomone, valdžios institucijos (VSDFV Vilniaus skyriaus) veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka to fakto, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi (administracinė byla Nr.A502-676/2011) panaikino šio viešojo administravimo subjekto 2009 m. priimtus sprendimus, kuriais nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu (2009 m. birželio 18 d. Nr.6-15-1023), taip pat sprendimai, kuriais atsisakyta skirti R. K. netekto darbingumo periodinę kompensaciją (2009 m. birželio 30 d. Nr. 6-18-2003), O. K. periodinę draudimo išmoką (2009 m. birželio 30 d. Nr. 6-18-2004) ir V. K. vienkartinę draudimo išmoką (2009 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 6-18-2258). Be to, VSDFV Vilniaus skyrius netinkamai vykdė savo funkcijas, nes nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymo, kai nėra nustatoma, kad nukentėjusio nusikalstamos veiklos ir nekonstatuojamas administracinis teisės pažeidimas.

53Bylai aktualios redakcijos NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustatė, kad draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus.

54Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties (administracinė byla Nr.A502-676/2011) motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nepakanka duomenų teigti, jog apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija ar teismas nustatė, kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius nelaimingą atsitikimą pripažino nedraudiminiu įvykiu remdamasis Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. lapkričio 27 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. gegužės 8 d. pažyma Nr. 311, o kiti ginčijami sprendimai grindžiami tuo, jog nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintas draudiminiu įvykiu. Teisėjų kolegija vertino, kad nė vienas iš šių dokumentų nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio su nelaimingo atsitikimo kilimu. Atkreipė dėmesį į tai, kad automobilio būklė ir jos įtaka įvykio kilimui tyrimo institucijų išsamiai netirta ir nevertinta, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad automobilio greitis buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi, kad esant nustatytom kelio sąlygom automobilio nebuvo galima suvaldyti tik dėl jo greičio. Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija sprendime, be kita ko, nurodė, kad visuma nustatytų įvykio aplinkybių suteikia pagrindą konstatuoti, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis nenustatyta, taigi nenustatytas ir pagrindas jį pripažinti nedraudiminiu įvykiu. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija nusprendė, kad atsakovas netinkamai įvertino byloje esančius procesinius dokumentus ir, juose nesant pakankamai duomenų konstatuoti, kad apdraustojo asmens (pareiškėjos) veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, nepagrįstai padarė priešingą išvadą ir priėmė ginčijamus sprendimus. Remdamasi šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2011 m. kovo 7 d. nutartyje nurodė, kad nepagrįsti atsakovo sprendimai naikinami, o atsakovas įpareigojamas nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu ir atitinkamai išspręsti draudimo išmokų ir kompensacijos skyrimo klausimus (II t., b.l.148-155). Iš minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstytų argumentų matyti, kad teismas, kitaip nė VSDFV Vilniaus skyrius, spręsdamas klausimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, vertino NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo kontekste ikiteisminio tyrimo institucijų dokumentus dėl eismo įvykio, kuriame nukentėjo R. K., ir padarė priešingas (palankias pareiškėjoms) išvadas.

55Kaip matyti iš skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjų reikalavimą dėl žalos atlyginimo, šias aplinkybes CK 6.271 straipsnio taikymo kontekste įvertino tinkamai. Viešojo administravimo subjekto priimtas asmeniui nepalankus sprendimas ne visais atvejais gali būti traktuojamas kaip valdžios institucijos neteisėtas aktas CK 6.271 straipsnio prasme. Tai, kad teismas panaikina viešojo administravimo subjekto priimtą aktą, nėra absoliutus pagrindas konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus aktus CK 6.271 straipsnio prasme. Sprendžiant ginčą dėl žalos, kurios atsiradimą asmuo sieja su viešojo administravimo subjekto neteisėtais aktais, kuriuos teismas panaikino, turi būti atsižvelgiama į tai kokios buvo nustatytos aplinkybės, kurios teismui buvo pagrindas panaikinti tuos aktus. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties (administracinė byla Nr.A502-676/2011), teisėjų kolegija VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus panaikino nesutikdama su ikiteisminio tyrimo institucijų dokumentų apie eismo įvykį, kuriame nukentėjo R. K., vertinimu, kurį atliko VSDFV Vilniaus skyrius, juos įvertino priešingai ir tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai buvo pagrindas panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu. Kiti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai, kuriuos panaikino apeliacinės instancijos teismas, buvo išvestiniai iš pirmojo, nes išmokos yra skiriamos tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudiminiu įvykiu. NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis suteikė VSDFV teritoriniams skyriams kompetenciją priimti sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo (nepripažinimo) draudiminiais įvykiais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiems skyrimo ir mokėjimo. Nekvestionuotina, kad sprendimai turi būti pagrįsti išsamia įvykio aplinkybių analize bei teisės normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartyje nenurodyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius, spręsdamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuriame buvo sužalotas R. K., kuris po to mirė, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, taip pat nenurodyta, kad neatliko kokių nors veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei NADPL socialinio draudimo išmokų nuostatų (bylai aktuali Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimo Nr.265 redakcija) II skyriaus „Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimas draudiminiais įvykiais“ reikalavimus, ar kad neatsižvelgė į kokius nors dokumentus, kuriuos privalėjo vertinti, spręsdamas klausimą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu. Taigi pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr.A502-676/2011) išdėstytus argumentus, kuriais remdamasis teismas panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 6-15-1023 dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuriame buvo sužalotas R. K., pripažinimo nedraudiminiu įvykiu, taip pat kitus susijusius sprendimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad šių sprendimų panaikinimo faktas gali būti vertinamas CK 6.271 straipsnio prasme kaip valdžios institucijos neteisėti aktai. Iš to seka išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta esminė viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai.

56Konstatavus, kad valdžios institucijų neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos), kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės, kadangi, kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos, valstybei ar savivaldybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

57CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr.3K-3-469/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais (žr.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-74/2009).

58Nagrinėjamu atveju apeliantės prašė teismo žala pripažinti negautas pajamas, kurias, pasak apeliančių, jos būtų gavusios palūkanų banke forma, jei VSDFV Vilniaus skyrius dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuriame buvo sužalotas R. K., 2009 metais būtų priėmęs joms palankius sprendimus, t.y. įvykį pripažinęs draudiminiu ir skyręs su tuo susijusias išmokas, o pareiškėjos gautas pinigų sumas būtų laikę banke. Minėtus apeliančių argumentus teisėjų kolegija vertina kaip prielaidas. Žala nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti pareiškėjas. Pareiškėjos nagrinėjamu atveju neįrodė nei žalos, kilusios dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, fakto, nei jos dydžio. Prielaidomis pagrįsti skaičiavimai teismui negali būti pagrindas pripažinti, kad asmuo patyrė žalą negautų pajamų forma.

59Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrė įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

60Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

61pareiškėjų V. K. ir O. K. apeliacinį skundą atmesti.

62Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

63Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjos 2009 m. spalio 5 d. teismui padavė skundą, kurį 2009 m. spalio... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu... 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi... 7. Pareiškėjos 2011 m. gegužės 4 d. teismui padavė patikslintą skundą (3... 8. 1) V. K. jos patirtos 21 229,88 Lt žalos, padarytos 2009 m. birželio 18 d.... 9. 2) O. K. jos patirtos 406,21 Lt žalos, padarytos 2009 m. birželio 18 d.... 10. 3) priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus V. K. sumokėtą žyminį mokestį.... 11. Patikslintame skunde pareiškėjos rėmėsi Lietuvos vyriausiojo... 12. Dėl civilinės atsakomybės elemento pagal šį CK straipsnį – valdžios... 13. Dėl civilinės atsakomybės elemento – žalos - rėmėsi CK 6.249 straipsnio... 14. Dėl priežastinio ryšio nurodė, kad tuo atveju, jei VSDF Vilniaus skyrius... 15. Atsakovą atstovaujantis VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į patikslintą... 16. Paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius įvykdė Lietuvos vyriausiojo... 17. Atsakovą atstovaujantis VSDF valdyba atsiliepime į pareiškėjų skundą... 18. Paaiškino, kad išmokėjus pareiškėjoms dėl draudiminio įvykio socialinio... 19. II.... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu (3... 21. Teismas nustatė, kad R. K. 2008 m. balandžio 3 d. darbo metu, apie 14 val.,... 22. Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimu... 23. Nagrinėdamas pareiškėjų patikslintą skundą dėl žalos atlyginimo... 24. Teismas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas... 25. Pareiškėjos patirtą žalą grindžia negautomis pajamomis, kurias būtų... 26. Teismas nustatė, kad VSDF Vilniaus skyrius atsisakė mokėti pareiškėjoms... 27. Teismas nustatė, kad pareiškėjos reikalauja priteisti žalą dėl to, jog... 28. Teismas nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei... 29. Teismas nurodė, kad institucija, spręsdama administracinio sprendimo... 30. Teismas nustatė, kad pareiškėjos, skaičiuodamos nuostolių dydį,... 31. III.... 32. Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 81-89) pareiškėjos prašo panaikinti Vilniaus... 33. Apeliaciniame skunde pareiškėjos pakartoja pirmosios instancijos teismui... 34. Pareiškėjos papildomai nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio... 35. Pareiškėjų nuomone, demokratinėje valstybėje negalima tokia situacija, kai... 36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad turi... 37. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 95-98) VSDFV Vilniaus skyrius... 38. VSDFV Vilniaus skyrius paaiškino, kad 2009 m. birželio 18 d. sprendimu... 39. Remiantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, palūkanas pagal prievoles gali... 40. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 107-109) VSDFV prašo... 41. VSDFV nurodo, kad po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011... 42. VSDFV nurodo, kad pareiškėjos nepagrįstai kaltina VSDFV Vilniaus skyrių,... 43. VSDFV nurodo, kad pareiškėjų prašoma priteisti banko indėlių palūkanų... 44. Teisėjų kolegija,... 45. IV.... 46. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 47. Pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo kildina iš to, kad... 48. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio... 49. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 50. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog... 51. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės... 52. Apeliantų nuomone, valdžios institucijos (VSDFV Vilniaus skyriaus) veiksmų... 53. Bylai aktualios redakcijos NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2... 54. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d.... 55. Kaip matyti iš skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m.... 56. Konstatavus, kad valdžios institucijų neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra... 57. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba... 58. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašė teismo žala pripažinti negautas... 59. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 60. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 61. pareiškėjų V. K. ir O. K. apeliacinį skundą atmesti.... 62. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą... 63. Nutartis neskundžiama....