Byla 1A-336-382-2007

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus, teisėjų Violetos Miliuvienės, Valentino Janonio, sekretoriaujant Jolantai Šiaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Pėstininkui, nuteistajai K. M., gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui, nukentėjusiojo atstovui advokatui Mariui Venckui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. M. ir nukentėjusiojo P. G. apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281 str. 1 d. 10 MGL (1250 litų) dydžio bauda.

3Iš K. M. P. G. priteisti 3273,60 litai neturtinės žalos atlyginimo.

4Iš UAB DK „Baltic Polis“ P. G. priteisti 1726,40 litai neturtinės žalos atlyginimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6K. M. nuteista už tai, kad 2006 m. spalio 16 d., apie 15 val. 30 min., ( - ), R. L. IĮ laidojimo namų kieme, vairuodama G. B. priklausantį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 p., 53 p., 145 p., 158 p. reikalavimus, t.y. prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepastebėjo per kiemo teritoriją einančio pėsčiojo P. G. ir važiuodama atbuline eiga automobilio galu jį partrenkė, padarydama jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

7Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę ir sumažinti iš jos priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nurodo, kad teismas, skirdamas jai bausmę už padarytą nusikaltimą, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, o priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalą, nesivadovavo visomis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus.

8Teismas šioje byloje neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo ir paskyrė jai per griežtą bausmę. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad ji išlaiko nepilnametį vaiką, yra nėščia, nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, administracinių nuobaudų neturi, reikės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, tačiau nenustatė lengvinančių aplinkybių, nors jos egzistavo. BK 59 str. 1 d. 1 p. numato, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą, o minėto straipsnio 1 d. 2 p. nustato, kad lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar jose dalyvavusius asmenis. Byloje nustatyta, kad K. M. R. L. ir K. V. padėjo pakelti nukentėjusįjį P. G., jį pasodinti ant suoliuko, nuteistoji paprašė R. L. nuvežti P. G. pas jo dukterį I. S., o po to į ligoninę bei jį visur lydėjo, nukentėjusiajam nupirko vaistų, siūlė 200 litų, tačiau nei nukentėjusysis, nei jo dukra siūlomų pinigų neėmė. Kadangi savo aktyviais veiksmais suteikė nukentėjusiajam P. G. pagalbą, siekiant išvengti sunkesnių padarinių, teismas privalėjo šią aplinkybę pripažinti jos atsakomybę lengvinančia. Teismas nuosprendyje nurodo, kad savo kaltę ji pripažino iš dalies, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje ji visiškai pripažino savo kaltę, nekeitė parodymų, nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio eismo įvykio ir atsiradusių pasekmių. Šias aplinkybes akcentavo teismui tardama paskutinį žodį. Remiantis BK 59 str. 1 d. 6 p. lengvinančia aplinkybe pripažintina ir nukentėjusiojo P. G. rizikingas elgesys. P. G. turėdamas pirmąją invalidumo grupę dėl abiejų akių pigmentinės tinklainių distrofijos bei sunkiai matydamas be kitų pagalbos vaikščiojo pavojingoje vietoje - automobilių judėjimo zonoje, nevertindamas savo elgesio kaip rizikingo. Taigi atsižvelgiant į nustatytas lengvinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes, bausmės dydis švelnintinas.

9Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam turtinė žala nepadaryta, neturtinė žala padaryta dėl neatsargaus nusikaltimo ir kad ji padaryta dėl didelio paties nukentėjusiojo neatsargumo, nes būdamas aklas be kitų pagalbos vaikščiojo pavojingoje vietoje, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų savo paties saugumui. Teismų praktikoje didelis nukentėjusiojo neatsargumas laikomas, kai nukentėjusysis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didelio pavojaus šaltinis (transporto priemonė) ir leido šioms pasekmėms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 20 p.). Taip pat byloje nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, jog ji nelaiku stabdė transporto priemonę ar nesiėmė atsargumo priemonių susidariusioje situacijoje išvengiant sunkesnių pasekmių. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad jos uždarbis yra nedidelis, ji išlaiko nepilnametę dukrą, o buvęs sutuoktinis neteikia išlaikymo dukteriai, iš nekilnojamojo turto turi tik dalį namo, reikalingo jai ir dukrai gyventi, santaupų ir indėlių neturi, yra nėščia, tačiau kriterijai, reikšmingi neturtinės žalos atlyginimui, nuosprendyje išanalizuoti neišsamiai, teismo išvados dėl priteistos neturtinės žalos dydžio nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos, pažeidžiant BPK 113 str.,115 str., CK 6.250 str., 6.282 str. nuostatas.

10Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo tenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti jam 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad priimant nuosprendį tinkamai neįvertintos visos svarbios bylos aplinkybės, susijusios su civilinio ieškinio dydžiu. Jis šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 str. 2 d. yra nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Tačiau teismas nepakankamai atsižvelgė į šiuos įstatymo reikalavimus, kai kuriuos ignoruodamas, ir civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies.

11Teismas nepagrįstai pirmiausia vertino tik nuteistosios K. M. turtinę padėtį. Teismas netyręs konstatavo, kad nuteistoji viena išlaiko dukterį, nes buvęs sutuoktinis pastaruoju metu neteikia išlaikymo, tačiau, jo nuomone, dukros išlaikymo klausimas yra nuteistosios ir jos dukros tėvo problema, kuri negali būti siejama su jo pareikštu civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu. Nuteistoji yra jauno amžiaus, darbinga, turi nekilnojamojo turto, todėl gali atlyginti reikalaujamą civilinį ieškinį.

12Pagrindinis reikalavimas, į kurį teismas privalėjo atsižvelgti spręsdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, yra nusikaltimu padarytos pasekmės ir pagal jas iš esmės spręsti civilinio ieškinio dydžio klausimą. Teismas teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad jam negalima kairės rankos lūžusio žastikaulio operacija, be operacijos lūžimas nesugijo, todėl jis nuolat turės kęsti kairės rankos fizinius skausmus ir su tos rankos valdymu susijusius nepatogumus, t.y teismas pripažino, kad jam padarytos pasekmės yra ilgalaikės ir kad diskomfortas bus juntamas nuolat. Dėl šios traumos jis nuolat jaučia fizinį skausmą, negali miegoti, dėl to yra pakrikusi ir jo nervų sistema. Jis jaučia ir dvasinį diskomfortą, nes negali nei apsiprausti, nei savęs prižiūrėti. Tačiau teismas daugiau kreipė dėmesį į jo amžių, negu į padarytas pasekmes. Civilinis kodeksas neišskiria pasekmių, atsiradusių dėl amžiaus, todėl jos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų sunkumą o ne į amžių.

13Teismas nepakankamai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad po avarijos nukentėjo jo kojų kelių sąnarių funkcija. Teismo med. ekspertas specialisto išvadoje Nr. G 2389/06(03) konstatavo, kad autoįvykio metu jam buvo padaryti abiejų kelių sumušimai ir poodinės kraujosruvos ant kelių. Liudytojai A. D., S. A., Z. B., S. M., V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis iki įvykio buvo aktyvus, vaikščiojo, o po įvykio nebevaikšto ir beveik nebepaeina. Liudytojas, šeimos gydytojas J. A. patvirtino, kad dėl avarijos nukentėjo jo kojų kelių sąnarių funkcija. Taigi teismo posėdžių metu neabejotinai nustatyta, kad jo vaikščiojimo funkcija sutriko būtent po autoįvykio ir pasekmės yra susijusios priežastiniu ryšiu su autoįvykiu. Jam apribota galimybė vaikščioti, bendrauti su kitais asmenimis, rūpintis pačiu savimi, faktiškai prieš savo valią jis tapo izoliuotas nuo visuomenės ir nebegali gyventi visaverčio gyvenimo, priverstinai atsisakė visų savo pomėgių. Tai sukelia didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nes jis liko našta visuomenei ne dėl amžiaus, o dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų. Visa tai byloje yra visiškai įrodyta. Atėmimas galimybės gyventi visavertį gyvenimą, privertimas gyventi nuolat jaučiant fizinį skausmą, patiriant dvasinius išgyvenimus ir depresiją, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais negali būti įvertintas tik 5000 litų. Priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai neadekvatus jo patirtoms pasekmėms ir galimybei gyventi visavertį gyvenimą.

14Nuteistoji ir jos gynėjas prašo nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

15Nukentėjusiojo atstovas prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

16Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

17Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.

18Nuteistosios prašymas pripažinti jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji savo aktyviais veiksmais suteikė nukentėjusiajam P. G. pagalbą, siekiant išvengti sunkesnių padarinių, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, o veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo P. G. elgesys, yra nepagrįstas.

19Nors byloje nustatyta, kad nuteistoji kartu su R. L. padėjo pakelti nukentėjusįjį P. G., jį pasodinti ant suoliuko, nuvežė P. G. pas jo dukterį I. S., o po to į ligoninę, jį visur lydėjo, nukentėjusiajam nupirko vaistų, siūlė 200 litų, tačiau iš nukentėjusiojo ir jo dukros parodymų apie tai, jog K. M. tiek nukentėjusiojo, kai jį pakėlė, tiek jos dukros, kai jai atvežė P. G., prašė, jog jie paliudytų, kad P. G. nukrito pats, o ne buvo partrenktas K. M. vairuojamo automobilio, matyti, jog K. M. savo aktyviais veiksmais siekė išvengti ne tiek sunkesnių padarinių P. G., kiek savo baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 1 p. numatytos aplinkybės K. M. atsakomybę lengvinančia. Be to, nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog važiuodama atbuline eiga ji nepamatė P. G. ir nepajuto, kad būtų atsitrenkusi į jį automobiliu, tik pamatė P. G. gulint ant žemės, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas patikimai nustatė, jog nuteistoji važiuodama atbula automobilio galu P. G. partrenkė. Kadangi duodama parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nuteistoji nebuvo iki galo nuoširdi, nėra pagrindo pripažinti nė vienos iš BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų aplinkybių atsakomybę lengvinančia. Nukentėjusiojo atsiprašymas yra tik viena iš aplinkybių, lemiančių nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi nusikaltus. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes K. M. atsiprašymas nukentėjusiojo teisme tariant paskutinį žodį laikytinas formaliu ir nereikšmingu prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi nusikaltus pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistoji taip pat neteisi teigdama, jog jos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo P. G. elgesys. Kaip matyti iš bylos, eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. vietoje, kur automobilių judėjimas yra minimalus, o tikimybė, jog joje judės žmonės, yra pakankamai didelė, nes pasistatę automobilį aikštelėje, tiek vairuotojas, tiek keleiviai juda link norimo pasiekti objekto, todėl būtent automobilio vairuotojas tokioje situacijoje manevruodamas turi būti žymiai atidesnis nei paprastai, be to, P. G. eidamas nedraudžiamoje vietoje, jokių eismo taisyklių nepažeidė, eismo įvykio kilimui jo regėjimo negalia įtakos neturėjo, taigi pripažinti esant K. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p., nėra pagrindo.

20Teismas K. M. už padarytą nusikaltimą paskyrė vieną iš švelnesnių BK 281 str. 1 d. numatytų bausmės rūšių - baudą - bei nustatė žymiai mažesnę už sankcijos vidurkį, artimą minimaliam dydžiui bausmės trukmę. Nuspręsdamas, jog būtent tokia bausmė yra pakankama bausmės tikslams pasiekti, kad nuteistoji pajustų savo nusikalstamos veikos pasekmes, padarytų tinkamas išvadas ir ateityje nenusikalstų, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistoji dirba, išlaiko nepilnametį vaiką, yra nėščia, nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas, tarp jų ir galinčias turėti įtakos nuteistosios padėties lengvinimui, reikšmingas bylos aplinkybes. Skirdamas K. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apeliacinio skundo argumentai neleidžia abejoti teismo išvadų dėl bausmės skyrimo pagrįstumu ir teisingumu. Laikyti paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

21Kaip matyti iš apeliacinių skundų, tiek nukentėjusysis, tiek nuteistoji nesutinka su priteista neturtine žala- nukentėjusysis prašo priteisti jam 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, jog priteistas 5000 litų neturtinės žalos dydis yra aiškiai neadekvatus jo patirtoms kančioms ir galimybei gyventi visavertį gyvenimą, tuo tarpu nuteistoji prašo sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį, motyvuodama tuo, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam turtinė žala nepadaryta, neturtinė žala padaryta dėl neatsargaus nusikaltimo ir kad ji padaryta dėl didelio paties nukentėjusiojo neatsargumo, nes būdamas aklas be kitų pagalbos vaikščiojo pavojingoje vietoje, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų savo paties saugumui.

22Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą- neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

23Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

24Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas iš vienos pusės atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajam P. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl jo amžiaus ir sveikatos būklės negalima kairės rankos lūžusio žastikaulio operacija, be operacijos tas lūžimas nesugijo, be to, dėl avarijos P. G. nukentėjo kojų kelių sąnarių funkcija, tokiu būdu dėl nesugijusios kairės rankos, vaikščiojimo sutrikimo P. G. turi kęsti nuolatinį fizinį ir dvasinį skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl to patiria dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, iš kitos pusės atsižvelgė į tai, jog nuteistosios K. M. uždarbis yra nedidelis - iki 800 litų per mėnesį, ji išlaiko nepilnametę dukterį, buvęs sutuoktinis pastaruoju metu neteikia išlaikymo dukteriai, iš nekilnojamojo turto turi tik dalį namo, reikalingo jai ir dukteriai gyventi, santaupų ir indėlių neturi, šiuo metu yra nėščia. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodytos iš esmės visos reikšmingos neturtinės žalos dydžio nustatymui bylos aplinkybės, tačiau kolegijos nuomone, apylinkės teismas nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos klausimą išsprendė neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taigi nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai menką atlyginimo dydį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai neatsargiais nusikaltimais asmuo nesunkiai sužalojamas, neturtinės žalos dydis sudaro apie 10000 litų (kasacinės bylos Nr. 2K-132/2007, 2K-474/2004). Kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, taip pat į tai, jog šia nutartimi nenustatyta anksčiau aptartų K. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, susijusią su nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį P. G., mano, kad galima šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktikos patirtimi, padidinti iki 10000 litų, jo dalį -8273,60 litus - turi atlyginti nuteistoji K. M., kitą dalį - 1726,40 lito draudimo bendrovė.

25Apeliacinės instancijos teisme gautas AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“ įgalioto asmens AB „Parekss draudimo kompanija“ filialo Baltic polis draudimo direktoriaus Sauliaus Pakelčio raštas, kuriuo teismas informuojamas, jog 2007-06-29 UAB DK „Baltic polis“, iš kurios Skuodo rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžiu P. G. yra priteista 1726,40 lito neturtinės žalos atlyginimo, yra išregistruota, o jos teisių ir pareigų perėmėja yra AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“ (JA k. ( - )), kuri veiklą Lietuvoje vykdo per AB „Parekss draudimo kompanija“ filialo Baltic polis draudimą (kodas ( - )). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas, priteisiant 1726,40 lito neturtinės žalos atlyginimo iš AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“.

26Iš K. M. nukentėjusiajam priteistini 500 litų. Tai išlaidos advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

28Skuodo rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti.

29Iš K. M. P. G. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 8273,60 litų.

30Iš AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“, JA k. ( - ), P. G. priteisti 1726,40 litus neturtinės žalos atlyginimo.

31Priteisti iš K. M. P. G. 500 litų atstovavimo išlaidų.

32Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

33Nuteistosios K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Iš K. M. P. G. priteisti 3273,60 litai neturtinės žalos atlyginimo.... 4. Iš UAB DK „Baltic Polis“ P. G. priteisti 1726,40 litai neturtinės žalos... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. K. M. nuteista už tai, kad 2006 m. spalio 16 d., apie 15 val. 30 min., ( - ),... 7. Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę ir... 8. Teismas šioje byloje neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo ir... 9. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas neatsižvelgė į tai, kad... 10. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo tenkinti jo civilinį ieškinį ir... 11. Teismas nepagrįstai pirmiausia vertino tik nuteistosios K. M. turtinę... 12. Pagrindinis reikalavimas, į kurį teismas privalėjo atsižvelgti spręsdamas... 13. Teismas nepakankamai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad po avarijos... 14. Nuteistoji ir jos gynėjas prašo nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o... 15. Nukentėjusiojo atstovas prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, o... 16. Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.... 17. Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistosios... 18. Nuteistosios prašymas pripažinti jos atsakomybę lengvinančiomis... 19. Nors byloje nustatyta, kad nuteistoji kartu su R. L. padėjo pakelti... 20. Teismas K. M. už padarytą nusikaltimą paskyrė vieną iš švelnesnių BK... 21. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, tiek nukentėjusysis, tiek nuteistoji... 22. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą- neturtinė... 23. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 24. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas iš vienos... 25. Apeliacinės instancijos teisme gautas AB „Parekss apdrošinašanas... 26. Iš K. M. nukentėjusiajam priteistini 500 litų. Tai išlaidos advokato,... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 28. Skuodo rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį... 29. Iš K. M. P. G. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 8273,60... 30. Iš AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“, JA k. ( - ), P. G. priteisti... 31. Priteisti iš K. M. P. G. 500 litų atstovavimo išlaidų.... 32. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 33. Nuteistosios K. M. apeliacinį skundą atmesti....