Byla 2K-132/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant E. Jasionienei, dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei, gynėjui advokatui S. Lileikiui, nuteistajam A. D., nukentėjusiajam Z. P., nukentėjusiojo atstovui advokatui V. Martyšiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. ir nukentėjusiojo Z. P. kasacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu šios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynias paras.

2Iš A. D. nukentėjusiajam Z. P. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

3Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 3 d. nutartis, kuria Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendis pakeistas: panaikintas nuosprendžio nustatomosios dalies teiginys, kad A. D. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau–Medžioklės taisyklės) XI dalies ,,Saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimai“ 73.1 punktą, bei nustatyta, kad nukentėjusysis Z. P. medžioklės metu buvo sužalotas, kai pažeidė Medžioklės taisyklių 73.1, 73.2 punktų reikalavimus – pasitraukė iš medžioklės vadovo nurodytos vietos bei išėjo iš medžiotojų linijos.

4Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Nukentėjusiojo Z. P. apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių nukentėjusiojo kasacinį skundą patenkinti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio abu kasacinius skundus atmesti, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

7Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. nuteistas už tai, kad 2003 m. spalio 11 d., apie 14.10 val., Šilalės rajone, medžioklės metu, varant medžiojamuosius gyvūnus, stovėdamas medžioklės vadovo jam nurodytoje vietoje pagrindinėje medžiotojų linijoje, iššaudamas vieną po kito du šūvius iš 12 kalibro dvivamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo IŽ-58MA Nr. R02637 iš šovinių, kurių vienas buvo užtaisytas 9 mm, kitas 7 mm skersmens grankulkėmis, į prabėgančius šernus mažesniu nei 30 laipsnių kampu nuo pagrindinės medžiotojų linijos, neįsitikino, kad greta esantis medžiotojas Z. P. yra savo šaudymo vietoje, todėl neužtikrino, kad jo šūviai nebus pavojingi kitiems asmenims, taip pažeidė Medžioklės taisyklių 67; 73.1; 73.6; 73.10 punktų reikalavimus, todėl jo paleistas šūvis iš šovinio, užtaisyto 9 mm skersmens grankulkėmis, kliudė Z. P., padarė jam pilvo šautinę žaizdą kairiosios kirkšnies srityje, daugybinius plonžarnių ir storžarnių sužalojimus, totalinį hemoraginį sterkoralinį pilvaplėvės uždegimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį realų pavojų jo gyvybei, taip dėl neatsargumo sunkiai sužalojo Z. P.

8Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą jog Z. P. nepažeidė Medžioklės taisyklių. Įvertinęs liudytojų P. K., K. V., V. J. parodymus, šių liudytojų akistatas su nukentėjusiuoju, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos pažymas, kitus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Z. P. pažeidė Medžioklės taisyklių 73.1 ir 73.2 punktų reikalavimus, t. y. nepasibaigus varymui pasitraukė iš medžiotojų linijos į priekį.

9Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis nepažeidė Medžioklės taisyklių 73.1 punkto reikalavimų, nes A. D. nebuvo pareikštas toks kaltinimas ir nėra jokių duomenų, kad jis nestovėjo medžioklės vadovo nurodytoje vietoje ir buvo pasitraukęs iš medžiotojų linijos. Be to, nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuota, kad A. D. stovėjo medžiotojų linijoje.

10Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors dėl atsiradusių padarinių yra ir dalis nukentėjusiojo kaltės, tačiau tai nepašalina nuteistojo atsakomybės už atsiradusius padarinius, nes jo veika buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais. Nors nukentėjusysis ir pažeidė Medžioklės taisykles, jas šiurkščiai pažeidė ir nuteistasis, nes, iššaudamas į prabėgančius šernus mažesniu nei 30 laipsnių kampu nuo pagrindinės medžiotojų linijos, neįsitikino, kad greta esantis medžiotojas Z. P. yra savo šaudymo vietoje, todėl neužtikrino, kad jo šūviai nebus pavojingi kitiems asmenims, taip pažeidė Medžioklės taisyklių 67, 73.6, 73.10 punktus. Dėl to jo paleistas šūvis kliudė Z. P., kurį dėl neatsargumo jis sunkiai sužalojo. Ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai galėjo turėti įtakos pasekmėms atsirasti, pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

11Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Teismai netinkamai įvertino įrodymus, padarė neteisingas išvadas ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

12Kasatorius sutinka, kad šaudamas galėjo pažeisti 30 laipsnių kampą, tačiau šis pažeidimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais. Kasatorius įsitikinęs, kad nebūtų kilę jokių sunkių padarinių, jeigu nukentėjusysis nebūtų pažeidęs Medžioklės taisyklių 73.1, 73.2 punktų reikalavimų, taigi jis pats kaltas dėl kilusių padarinių. Z. P. tyčia pažeidė Medžioklės taisyklių 73.1, 73.2 punktų reikalavimus, o jis tų pačių taisyklių 73.6 punkto reikalavimus galėjo pažeisti dėl neatsargumo, nes šūvio metu nesuvokė, kad nesilaiko 30 laipsnių kampo, nes šis kampas nustatomas iš akies.

13Todėl, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo padaryti logiškai išplaukiančią išvadą apie priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo padarytų pažeidimų ir nelaimingo atsitikimo pasekmių, nes pasitraukimas iš medžioklės vadovo nurodytos vietos, išeinant į šaudymo zoną, yra vienas šiurkščiausių Medžioklės taisyklių pažeidimų. Kasatorius tokių nukentėjusiojo veiksmų negalėjo ir neprivalėjo numatyti.

14Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė prieštaringą išvadą, kad nors nukentėjusysis ir pažeidė Medžioklės taisykles, tačiau priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais yra susiję jo (kasatoriaus) padaryti pažeidimai. Dėl to, kad nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai galėjo turėti įtakos žalingoms pasekmėms atsirasti, ši aplinkybė pripažinta kasatoriaus atsakomybę lengvinančia. Akivaizdu, kad tokia teismo išvada prieštarauja teismo išvadai apie nukentėjusiojo padarytus šiurkščius Medžioklės taisyklių pažeidimus – nukentėjusiojo padarytas Medžioklės taisyklių pažeidimas yra sumenkinamas, o jo – pernelyg sureikšminamas. Tokia išvada nepagrįsta neginčijamais įrodymais ir paremta prielaidomis. Be to, nepaneigtas kasatoriaus argumentas, kad, nukentėjusiajam stovint medžioklės vadovo nurodytoje vietoje ir jam (kasatoriui) šaunant mažesniu nei 30 laipsnių kampu nuo medžiotojų linijos, jis nukentėjusiojo nebūtų kliudęs.

15Be to, kasatorius nurodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas neoperatyviai ir tai turėjo įtakos objektyvios tiesos nustatymui.

16Taip pat nesurinkta patikimų duomenų, kad būtent iš kasatoriaus šautuvo iššauto šūvio grankulkėmis buvo sužalotas Z. P., nes šaudė ir kiti medžiotojai.

17Kasaciniu skundu nukentėjusysis Z. P. prašo teismų sprendimus pakeisti – panaikinti A. D. BK 75 straipsnio taikymą, priteisti iš jo 50 000 Lt neturtinei žalai bei turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

18Kasatorius nurodo, kad nuteistajam nenustatyta jokių jo kaltę lengvinančių aplinkybių, todėl teismas privalėjo vadovautis BK 61 straipsniu ir bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio. Be to, teismas nepagrįstai atidėjo A. D. paskirtos bausmės vykdymą. Kasatorius pabrėžia, kad nuteistasis nepadėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams kuo greičiau ir objektyviau išaiškinti nusikaltimą, nesigailėjo ir nesigaili dėl padaryto nusikaltimo, iki šiol neatlygino padarytos žalos ir nuoširdžiai neatsiprašė. Priešingai, iš pažįstamų sužinojęs, kad jam išgyventi yra labai maža tikimybė, nuteistasis sąmoningai norėjo nukreipti pradėtą ikiteisminį tyrimą klaidingu keliu. Apeliacinės instancijos teismas, suklaidintas nuteistajam padedančių liudytojų V. J., P. K. (nuteistojo dėdė) ir K. V., kelis jo netvirtus žingsnius po sužeidimo link artimiausio žmogaus (ieškant bet kokios pagalbos) įvardijo pasitraukimu iš medžiotojų linijos į priekį. Tokia išvada pagrįsta prielaidomis, nes tiesioginių įrodymų nėra. Kasatoriaus nuomone, minėtos aplinkybės rodo, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

19Taip pat kasatorius nurodo, kad nusikalstama veika jam buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, kurią nuteistasis privalėjo visiškai atlyginti, tačiau teismai neišsamiai išnagrinėjo bylą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, netinkamai taikė įstatymus, reglamentuojančius neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir priteisė tik dešimtąją dalį patirtos neturtinės žalos (CK 6.250 straipsnis).

20Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad po sužeidimo, prieš pat pensijos skyrimą, neteko 35 proc. darbingumo, tris metus negalėjo dirbti jokio darbo, todėl buvo išlaikomas pasiligojusios žmonos bei dukters šeimos. Po gautų narkozių ir žarnyno operacijų susilpnėjo atmintis, sutriko kalba (pradėjo stipriai mikčioti), kiekvieną dieną vartoja nuskausminančius, virškinimo veiklą reguliuojančius vaistus bei įvairius antidepresantus. Kasatoriaus gyvenimo kokybė po įvykio iš pagrindų pasikeitė – kamuoja skausmai, savaitėmis besitęsianti nemiga bei nelinksmos mintys dėl senatvės. Jam būtina nuolatinė psichologų, psichiatrų pagalba, kurios Šilalėje nėra kam suteikti, todėl pagalbos kreipiasi į didmiesčių gydymo įstaigų specialistus. Kasatorius nurodo, kad pasikliovė ligonių kasų skiriamais gydymui pinigais, todėl šios žalos neakcentavo ir nepateikė ieškinio turtinei žalai atlyginti.

21Teismai, spręsdami neturtinės žalos klausimą, netinkamai įvertino kilusius padarinius bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismai labai dviprasmiškai nusprendė, kad jis taip pat buvo neatsargus, pasitraukdamas į šoną iš medžioklės linijos, ir netinkamai vertino nuteistojo turtinę padėtį. Kasatoriaus nuomone, nuteistojo turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, nes sunkiai sužalojus sveikatą neturtinės žalos dydį lemia sužalojimo padariniai ir dėl to patirti išgyvenimai.

22Kasatorius nurodo, kad jam neturtinė žala padaryta fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukėlė kančias ir išgyvenimus. Be to, sužalojimo pasekmes kasatorius vertina ir ateities požiūriu: žarnų sužalojimas paveiks tolesnę jo sveikatą, nes jis nuolat turi malšinti skausmą stipriais medikamentais, be to, įvykio padariniai labai destruktyviai paveikė šeimos narius ir tai taip pat didina jo patirtą neturtinę žalą. Sutuoktinė dėl išgyvenimų susirgo neurologinėmis ligomis, o po 5 mėnesių jai buvo diagnozuota žaibiškos formos išsėtinė sklerozė su visais šios ligos reiškiniais ir padariniais. Sūnus studentas liko be materialinės pagalbos.

23Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai, be išgyvenimų dėl paties sužalojimo, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis sveikatos pasekmėmis. Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsima neturtinė žala arba nereali žala. Neturtinė žala yra padaroma sukeliant fizines kančias ir didelius dvasinius išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

24Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė, kuri šiuo atveju pasireiškė dideliu neatsargumu, nes nesilaikyta saugaus elgesio reikalavimų, kurie medžiotojui žinomi, nes pagal Medžioklės įstatymo (2002 m. birželio 20 d. Nr. IX-966) 14 straipsnį teisė medžioti suteikiama ir medžiotojo bilietas išduodamas asmenims, išlaikiusiems medžioklės egzaminą pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką ir programą bei įvykdžiusiems nemažai reikalavimų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – grėsmės gyvybei sukėlimo – tai tokie išgyvenimai yra ypač dideli.

25Nuteistojo kasacinis skundas atmestinas, o nukentėjusiojo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

26Dėl BK 137 straipsnio 3 dalies taikymo

27BK 137 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

28Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais nustatyta, kad medžioklės metu medžiotojas A. D. iššaudamas vieną po kito du šūvius iš 12 kalibro dvivamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo IŽ-58MA iš šovinių, kurių vienas buvo užtaisytas 9 mm, kitas 7 mm skersmens grankulkėmis, į prabėgančius šernus mažesniu nei 30 laipsnių kampu nuo pagrindinės medžiotojų linijos, neįsitikino, kad greta esantis medžiotojas Z. P. yra savo šaudymo vietoje, todėl neužtikrino, kad jo šūviai nebus pavojingi kitiems asmenims, taip pažeidė Medžioklės taisyklių 67, 73.6, 73.10 punktus, todėl jo paleistas šūvis iš šovinio, užtaisyto 9 mm skersmens grankulkėmis, kliudė Z. P. ir jį sunkiai sužalojo.

29Nuteistojo kasaciniame skunde teigiama, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ginčijami beveik visi šios nusikalstamos veikos požymiai, išskyrus tai, kad A. D. medžioklės metu iššovė du šūvius iš šovinių, kurių vienas buvo užtaisytas 9 mm skersmens grankulkėmis. Pirmiausia kasaciniame skunde ginčijamas priežastinis ryšys tarp A. D. veikos ir kilusių padarinių bei A. D. kaltė.

30Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad tarp A. D. padarytų Medžioklės taisyklių 67, 73.6, 73.10 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl už padarytą veiką jis turi atsakyti. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp A. D. veikos ir kilusių pasekmių yra teisingos, o kasacinio skundo argumentai dėl to, kad šio ryšio nėra, nepagrįsti.

31Kasatorius A. D. teigia, kad jei nukentėjusysis nebūtų pažeidęs Medžioklės taisyklių 73.1 ir 73.2 punktuose numatytų reikalavimų, tai nebūtų įvykęs šis nelaimingas atsitikimas, dėl kurio kaltas pats nukentėjusysis. Apeliacinės instancijos teismas iš tiesų konstatavo, kad nukentėjusysis pažeidė Medžioklės taisyklių 73.1 ir 73.2 punktuose numatytus reikalavimus – pasitraukė iš medžioklės vadovo nurodytos vietos bei išėjo iš medžiotojų linijos į priekį. Nukentėjusysis šios apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies neginčija (neprašo jos panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvienas medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas privalo laikytis visų Medžioklės taisyklėse nustatytų saugaus elgesio reikalavimų. Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad abu medžiotojai tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis pažeidė Medžioklės taisyklėse nustatytus saugaus elgesio reikalavimus. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu nuteistojo A. D. iššauto šūvio viena 9 mm grankulkė nebūtų pataikiusi į medžiotoją Z. P., tai jis nebūtų sunkiai sužalotas. Taigi nuteistojo A. D. veiksmai buvo kilusių padarinių būtina sąlyga. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių, būtina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių pasekmių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis, t. y. reiškinys, dėl kurio vyksta kitas reiškinys (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. – Vilnius, 2000, p. 603).

32Medžiotojo veika, kuria padaromas Medžioklės taisyklėse nustatytų saugaus elgesio reikalavimų pažeidimas, įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Abiejų instancijų teismai konstatavo, jog medžioklės metu susidariusioje situacijoje tuo atveju, jeigu A. D. būtų laikęsis Medžioklės taisyklėse nustatytų saugaus elgesio reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti kito medžiotojo sužalojimo, vadinasi, A. D. veika buvo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis.

33Nusikaltimas, numatytas BK 137 straipsnio 3 dalyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, konstatavę, kad A. D. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tiesiogiai nenurodė, kuria neatsargumo rūšimi pasireiškė jo kaltė. Pastaroji aplinkybė, nors ir yra teismų sprendimų trūkumas, neturi reikšmės baudžiamojo įstatymo – BK 137 straipsnio 3 dalies taikymui, nes nepriklausomai nuo neatsargumo rūšies veika kvalifikuojama pagal vieną ir tą patį baudžiamąjį įstatymą.

34Nuteistasis teigia, kad yra nekaltas dėl kilusių pasekmių, nes nenumatė ir negalėjo numatyti, kad nukentėjusysis pažeis Medžioklės taisyklėse nustatytus saugaus elgesio reikalavimus.

35Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų įvykio aplinkybių ir jų sprendimuose išdėstytų veikos kvalifikavimo motyvų analizė duoda pagrindą išvadai, kad A. D. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

36Neginčytina, kad A. D. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (yra išklausęs specialų medžioklės pagrindų kursą ir išlaikęs egzaminą) turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismų sprendimais nustatyta, kad A. D. veiksmai susidariusioje situacijoje buvo aiškiai netinkami. Tokioje situacijoje A. D. turėjo numatyti, kad jo šūvis nebus pavojingas kitiems medžiotojams, ir privalėjo vadovautis Medžioklės taisyklių 67, 73.6, 73.10 punktuose numatytais reikalavimais – įsitikinti, kad greta esantis medžiotojas Z. P. yra savo šaudymo vietoje, į prabėgančius šernus šauti ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo pagrindinės medžiotojų linijos, užtikrinti, kad jo šūviai nebus pavojingi kitiems asmenims. Įvertinus nurodytą įvykio situaciją, A. D., nematydamas greta esančio medžiotojo Z. P. jo šaudymo vietoje ir į prabėgančius šernus šaudamas mažesniu nei 30 laipsnių kampu nuo pagrindinės medžiotojų linijos, galėjo numatyti, kad jo šūvio trajektorijoje gali atsirasti kliūtis ir kad nesilaikant Medžioklės taisyklėse nustatytų saugaus elgesio reikalavimų gali būti sužalotas kitas medžiotojas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šaudymas mažesniu nei 30 laipsnių kampu nuo pagrindinės medžiotojų linijos yra šiurkštus Medžioklės taisyklėse nustatytų saugaus elgesio reikalavimų pažeidimas, nes 73.6 punkte nustatyta, kad medžiotojas tokiu atveju neturi teisės šauti, o tai ir buvo pagrindinė įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas Z. P., priežastis.

37Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

38Dėl BK 75 straipsnio taikymo

39Teismas, pripažinęs kasatorių A. D. kaltu pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, paskyrė jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. BK 137 straipsnio 3 dalis numato vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą laikotarpiui (nuo trijų mėnesių) iki septynerių metų. Teismas, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, į tai, jog nusikaltimas neatsargus, paskyrė jam įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, arčiau minimalios ribos. Ta prasme teismas nepažeidė BK VIII skyriaus „Bausmės skyrimas“ nuostatų. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, pritaikęs BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. Nukentėjusiojo skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo padarytos išvados, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurios neginčija nukentėjusysis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam pagrįstai atidėtas paskirtos bausmės vykdymas.

40Dėl neturtinės žalos atlyginimo

41Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

42BPK X skyriaus nuostatos reglamentuoja svarbiausius klausimus, susijusius su žalos atlyginimu, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys. Jos šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomos, nes teise pareikšti civilinį ieškinį pasinaudota, ieškinys išnagrinėtas, o nukentėjusiojo kasaciniame skunde teismų sprendimai ginčijami ir dėl civilinio ieškinio motyvuojant tuo, kad šiuose sprendimuose padaryta įstatymo taikymo klaidų, nukrypta nuo teismų praktikos.

43BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Visos minėtos BPK nuostatos šioje konkrečioje byloje yra reikšmingos.

44Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos išsprendė neatsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

45Kasacinės nutartys yra skelbiamos ir prieinamos susipažinti. Nors nukentėjusysis savo skunde nenurodo konkrečių nutarčių, tačiau iš tiesų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika patvirtina šį kasatoriaus argumentą: autoįvykio metu asmeniui, patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos, autoįvykio metu sunkiai sužalotam asmeniui buvo priteista 30 000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr. 2K-474/2004, 2K-492/2006). Be to, kasacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą praktiką, taiso žemesnės instancijos teismų padarytas klaidas padidindamas nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinė byla Nr. 2K-303/2006).

46Taigi atsižvelgiant į kasatoriaus iškeltu aspektu sukauptą teisės taikymo patirtį, darytina išvada, kad šioje konkrečioje byloje teismai nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai menką atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad kiekvienas medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas privalo laikytis visų Medžioklės taisyklėse nustatytų saugaus elgesio reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad jas pažeidė ir nukentėjusysis, taigi paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, todėl atsižvelgiant į jo kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Žemesnės instancijos teismai teisingai nurodė, kad mažindami nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydį atsižvelgė į jo neatsargumą, tačiau kiekvienu atveju esant mišriai kaltei teismas turi nurodyti nukentėjusiojo kaltės dalį, nes priešingu atveju neįmanoma patikrinti, kuri aplinkybė nulėmė atlygintinos žalos dydžio esminį sumažinimą. Šioje byloje žemesnės instancijos teismai nukentėjusiajam priteisė tik dešimtąją dalį jo prašomos neturtinės žalos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes dėl įvykio yra trečdalis ir nukentėjusiojo kaltės, todėl proporcingai jo kaltės daliai neturtinės žalos dydis mažintinas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kuomet neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas, neturtinės žalos dydis sudaro apie 30 000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų sprendimuose konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes ir motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, susijusią su nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį Z. P., šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktikos patirtimi bei atsižvelgiant į nukentėjusiojo didelį neatsargumą, padidintinas iki 20 000 Lt.

47Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatas, todėl iš nuteistojo priteistinos turėtos atstovavimo išlaidos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

49Nuteistojo A. D. kasacinį skundą atmesti.

50Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 3 d. nutartį pakeisti:

51iš A. D. Z. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų);

52iš A. D. priteisti Z. P. 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) turėtų atstovavimo išlaidų.

53Kitas nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Iš A. D. nukentėjusiajam Z. P. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti... 3. Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 5. Nukentėjusiojo Z. P. apeliacinis skundas atmestas.... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo ir jo... 7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. nuteistas už tai, kad 2003 m.... 8. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas,... 9. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis... 10. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors dėl atsiradusių... 11. Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo teismų sprendimus panaikinti ir... 12. Kasatorius sutinka, kad šaudamas galėjo pažeisti 30 laipsnių kampą,... 13. Todėl, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo padaryti... 14. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė prieštaringą... 15. Be to, kasatorius nurodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas... 16. Taip pat nesurinkta patikimų duomenų, kad būtent iš kasatoriaus šautuvo... 17. Kasaciniu skundu nukentėjusysis Z. P. prašo teismų sprendimus pakeisti –... 18. Kasatorius nurodo, kad nuteistajam nenustatyta jokių jo kaltę lengvinančių... 19. Taip pat kasatorius nurodo, kad nusikalstama veika jam buvo padaryta didelė... 20. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad po sužeidimo, prieš pat... 21. Teismai, spręsdami neturtinės žalos klausimą, netinkamai įvertino kilusius... 22. Kasatorius nurodo, kad jam neturtinė žala padaryta fizinio ir dvasinio... 23. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos... 24. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra... 25. Nuteistojo kasacinis skundas atmestinas, o nukentėjusiojo kasacinis skundas... 26. Dėl BK 137 straipsnio 3 dalies taikymo... 27. BK 137 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris dėl... 28. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais nustatyta, kad... 29. Nuteistojo kasaciniame skunde teigiama, jog teismai netinkamai pritaikė... 30. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad tarp A. D.... 31. Kasatorius A. D. teigia, kad jei nukentėjusysis nebūtų pažeidęs... 32. Medžiotojo veika, kuria padaromas Medžioklės taisyklėse nustatytų saugaus... 33. Nusikaltimas, numatytas BK 137 straipsnio 3 dalyje, yra neatsargus.... 34. Nuteistasis teigia, kad yra nekaltas dėl kilusių pasekmių, nes nenumatė ir... 35. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų įvykio aplinkybių ir... 36. Neginčytina, kad A. D. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK... 37. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad A. D.... 38. Dėl BK 75 straipsnio taikymo... 39. Teismas, pripažinęs kasatorių A. D. kaltu pagal BK 137 straipsnio 3 dalį,... 40. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 41. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą,... 42. BPK X skyriaus nuostatos reglamentuoja svarbiausius klausimus, susijusius su... 43. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 44. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje nukentėjusiojo... 45. Kasacinės nutartys yra skelbiamos ir prieinamos susipažinti. Nors... 46. Taigi atsižvelgiant į kasatoriaus iškeltu aspektu sukauptą teisės taikymo... 47. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui kasacinės instancijos teisme... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6... 49. Nuteistojo A. D. kasacinį skundą atmesti.... 50. Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir... 51. iš A. D. Z. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 20 000... 52. iš A. D. priteisti Z. P. 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) turėtų... 53. Kitas nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalis palikti nepakeistas....