Byla e2A-108-524/2019
Dėl darbdavio sprendimų panaikinimo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybė

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. B., O. N., R. A., A. B., D. B. ir S. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rajono rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. B., O. N., R. A., A. B., D. B. ir S. P. ieškinį atsakovei ( - ) gimnazijai dėl darbdavio sprendimų panaikinimo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I . Ginčo esmė

51.

6Civilinėje byloje, išskirtoje iš kitos bylos, ieškovai su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami: ieškovė D. B. prašo panaikinti ( - ) direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. P1-30 3 priedo 6 punktą (6 lentelės eilutę) ir 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. P1-32 1.2 punkto 6 papunktį (6 lentelės eilutę); priteisti iš ( - ) 1 049,22 EUR (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; ieškovė L. B. prašo panaikinti ( - ) direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. P1-30 3 priedo 4 punktą (4 lentelės eilutę) ir 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. P1-32 1.2 punkto 4 papunktį (4 lentelės eilutę); priteisti iš ( - ) 438,81 EUR (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; ieškovė O. N. prašo panaikinti ( - ) gimnazijos direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. P1-30 3 priedo 5 punktą (5 lentelės eilutę) ir 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. P1-32 1.2 punkto 5 papunktį (5 lentelės eilutę); priteisti iš ( - ) gimnazijos 715,47 EUR (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; ieškovė R. A. prašo panaikinti ( - ) gimnazijos direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. P1-30 3 priedo 3 punktą (3 lentelės eilutę) ir 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. P1-32 1.2 punkto 3 papunktį (3 lentelės eilutę); priteisti iš ( - ) gimnazijos 357,73 EUR (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; ieškovė A. B. prašo panaikinti ( - ) gimnazijos direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. P1-30 3 priedo 2 punktą (2 lentelės eilutę) ir 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. P1-32 1.2 punkto 2 papunktį (2 lentelės eilutę); priteisti iš ( - ) gimnazijos 1 901,39 EUR (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; ieškovas S. P. prašo panaikinti ( - ) gimnazijos direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. P1-30 3 priedo 1 punktą (1 lentelės eilutę) ir 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. P1-32 1.2 punkto 1 papunktį (1 lentelės eilutę); priteisti iš ( - ) gimnazijos 2 834,46 EUR (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; netenkinus nurodyto reikalavimo, įpareigoti ( - ) gimnaziją iš naujo nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą laikotarpiui nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir pagal naujai nustatytą pareiginės algos koeficientą perskaičiuoti ir išmokėti laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priklausiusią, tačiau dėl taikomo mažesnio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kuri būtų buvusi išmokėta, jeigu nuo pat 2017 m. vasario 1 d. būtų buvęs taikomas šį sprendimą vykdant naujai nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas; priteisti teisės aktuose numatytas netesybas (delspinigius) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo kiekvienam ieškovui priklausančios neišmokėtos darbo užmokesčio sumos; atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog įsigaliojus Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui (toliau – ir Įstatymas, VISĮDDAĮ), atsakovės sprendimu ieškovams yra taikomas minimalus Įstatymo leidžiamas nustatyti pareiginės algos koeficientas (toliau – koeficientas), o kitas pareigas atliekantiems ir taip pat darbo užmokestį iš mokinio krepšelio gaunantiems darbuotojams nustatytas vidutinis Įstatymo leidžiamas nustatyti koeficientas. Taigi tam tikri darbuotojai vien tik dėl jų užimamų pareigų diskriminuojami kitų darbuotojų atžvilgiu, nesant tam jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Iki Įstatymo įsigaliojimo švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis buvo nustatomas vadovaujantis įvairiais kitais poįstatyminiais aktais (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.V-1254 patvirtintu Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašu (su vėlesnėmis redakcijomis), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. spalio 9 d. įsakymu „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ (su vėlesnėmis redakcijomis). Tiek pagal minėtus anksčiau taikytus teisės aktus, tiek ir pagal šiuo metu taikomą Įstatymą švietimo įstaigų darbuotojams buvo numatyti tam tikri leidžiami nustatyti koeficientų intervalai (jų dydis skiriasi priklausomai nuo asmens pareigų, kvalifikacijos, darbo stažo, išsilavinimo). Įsigaliojus Įstatymui, atsakovė visiems pedagoginiams darbuotojams nustatė vidutinio dydžio leidžiamus koeficientus, o ieškovams nustatė minimalius ar artimus minimaliems. Atsakovė nepagrįstai išskyrė ieškovus iš kitų iš to paties šaltinio darbo užmokestį gaunančių darbuotojų ir tokiu būdu juos diskriminavo, pažeidė jų teisę į darbo užmokestį. Atsakovė savo tokį sprendimą grindžia keletu argumentų: darbo pobūdžiu, papildomu finansavimu pedagoginiams darbuotojams, vadovo diskrecija nustatyti skirtingus koeficientus. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija sprendimuose pritarė tokiai atsakovės pozicijai. Ieškovai mano, kad tokie argumentai yra nepagrįsti. Pirma, ieškovai neteigia, kad jiems nustatytinas absoliučia išraiška tokio paties dydžio koeficientas, koks nustatytas pedagoginiams darbuotojams, tačiau netgi pedagoginiai darbuotojai, priklausomai nuo kvalifikacinės kategorijos ir darbo stažo, yra diferencijuojami tarpusavyje vienas kitų atžvilgiu, todėl Įstatymas kiekvienai pareigybei pagal tam tikrus kriterijus nustato minimalius ir maksimalius leidžiamus nustatyti koeficientus. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad konkretus koeficientų dydis nustatomas pagal veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą ir pan. Konkrečius kriterijus privaloma numatyti darbdavio tvirtinamoje darbo apmokėjimo sistemoje. Įsigaliojus Įstatymui ir atsakovei priimant skundžiamus sprendimus, ji dar nebuvo patvirtinusi darbo apmokėjimo sistemos įstaigoje ir tai padaryta tik 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu, todėl darbdavys dar negalėjo vertinti darbuotojų atitikties kokiems nors Įstatyme ar darbo apmokėjimo sistemose numatytiems kriterijams. Atsakovė pedagoginiams darbuotojams nustatė kiekvienam leidžiamus nustatyti vidutinius koeficientus, o ieškovams – koeficiento minimumą ar nedaug didesnį už minimumą. Atsakovė tai paaiškina bendru lėšų trūkumu. Vertina, kad atsakovė darbuotojams koeficientus nustatė „mechaniškai“, nevertindama kiekvieno (nei pedagoginio, nei nepedagoginio) darbuotojo darbo. Antra, atsakovės argumentas, kad pedagoginiams darbuotojams vidutiniai koeficientai buvo nustatyti, nes buvo gauta papildomų lėšų pedagoginių darbuotojų atlyginimams padidinti, nepagrįstas, nes papildomos lėšos konkrečioms švietimo įstaigoms Kretingos rajono savivaldybės tarybos buvo paskirstytos ir jų dydis kiekvienai įstaigai nustatytas 2017 m. kovo 30 d. tarybos sprendimu Nr. T2-79, tačiau faktiškai įstaigos šias lėšas gavo vėliau. Šią aplinkybę patvirtino ir ( - ) pagrindinės mokyklos direktorius Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-657-474/2018, iš kurios į atskirą bylą buvo išskirta ši byla. Pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. T2-79 atsakovei iš šių papilomų lėšų buvo skirta 10 800 EUR pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti ir atsakovei jos pervestos tokia tvarka: 2 700 EUR pagal 2017 m. birželio 22 d. Gautinių lėšų paraišką Nr. f5-35, 2 000 EUR pagal 2017 m. lapkričio 8 d. Gautinių lėšų paraišką Nr. f5-68 ir 6 100 EUR pagal 2017 m. gruodžio 11 d. Gautinių lėšų paraišką Nr. f5-77, iš viso – 10 800 EUR. Šių lėšų nebuvo gauta iki kalendorinių metų pabaigos. Atsakovė 2018 m. kovo 2 d. raštu nurodė, kad papildomos lėšos buvo panaudotos siekiant išlyginti pedagoginių darbuotojų padidėjusį atlyginimą, o likusios nepanaudotos lėšos panaudotos priemokoms 2017 m. gruodžio mėnesį. Iš Kretingos rajono savivaldybės 2017 metų biudžeto aiškinamąjį rašto matyti, kad mokinio krepšelio dydis 2017 metais buvo 1 059 EUR ir lyginant su 2016 metais padidėjo 45 EUR, arba 4,44 proc. Didėjant mokinio krepšelio dydžiui 2017 metams ir nekintant mokinių skaičiui, per mokslo metus mokyklos gaunamas finansavimas atitinkamai didėja tokia dalimi, kokia kinta mokinio krepšelio dydis. Ieškovams nesuprantama, kodėl didėjant bendram finansavimo šaltiniui, jų darbo užmokestis nepadidėjo nors tokiu pačiu dydžiu, kokiu didėjo mokinio krepšelio dydis. Atsakovė 2018 m. kovo 2 d. pateikė papildomą informaciją, kurioje nurodoma, kad atsakovė 2017 kalendoriniais metais turėjo lėšų trūkumų, kuris buvo padengtas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu perskirstant biudžeto pajamas ir asignavimus. Tačiau esant tokioms aplinkybėms ieškovams neaišku, kodėl, nepaisant tokio mokinio krepšelio lėšų trūkumo, pedagoginiams darbuotojams koeficientas buvo didinamas, o lėšų trūkumas buvo perkeltas nepedagoginiams darbuotojams. Ieškovai daro išvadą, kad atsakovė neturėjo jokio mokinio krepšelio lėšų trūkumo, nes 2016–2017 mokslo metais įstaigoje buvo sudarytos nepilnos mokinių klasės. Šių nepilnų klasių finansavimui atsakovė neteisėtai panaudojo mokinio krepšelio lėšas ir sukurtas mokinio krepšelio lėšų trūkumas negali tapti priežastimi ieškovams nustatyti minimalų koeficientą. Trūkstamas lėšas šiuo atveju privalėjo skirti būtent trečiasis asmuo. Trečia, nepagrįstas atsakovės argumentas, kad konkrečių koeficientų nustatymas yra vadovo diskrecija. Vadovai turi diskreciją nustatyti konkrečius koeficientus konkretiems darbuotojams, juos nustatydami jie turi vadovautis objektyviomis aplinkybėmis, kriterijais, šalių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, teisingo atlyginimo už darbą principais. Nepateisinamas atsakovės sprendimas tik tam tikras pareigas užimantiems darbuotojams, kurie atlieka bibliotekininko, bibliotekos vedėjo, skaityklos vedėjo, kompiuterių sistemų inžinieriaus ar mokytojo padėjėjo pareigas, nustatyti minimalius koeficientus. Vertina, kad tuo atveju, jeigu nėra pakankamai lėšų nustatyti vidutinius koeficientus visiems iš mokinio krepšelio lėšų darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams, koeficientas turėjo būti didinamas proporcingai visiems darbuotojams. Dėl lėšų trūkumo diskriminuojami darbuotojai, kurie nėra atsakingi, kad šių lėšų trūksta. Taip pažeidžiamas elementarus solidarumo principas. Sprendimų priėmimo metu galiojęs DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodė, kad darbo santykiai grindžiami darbo teisės subjektų lygybe nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte atitinkamai nurodomas teisingo mokėjimo už darbą principas. Mano, kad šiuo atveju ieškovai yra diskriminuojami socialinės padėties pagrindu (dėl užimamų pareigų) ir dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Atsakovė nėra nurodžiusi, kad tokį ieškovų išskyrimą lėmė kokios nors su šių asmenų darbu, kvalifikacija ar pan. susijusios aplinkybės, taip pat nenurodė, kad toks skirtingas šių asmenų vertinimas būtų nulemtas kokių nors nuo pačių darbuotojų priklausančių ar nepriklausančių aplinkybių, kurių buvimo ar nebuvimo riziką yra prisiėmę šie darbuotojai, ar kad tokia rizika jiems turi tekti pagal įstatymą. Tiek pedagoginiai, tiek nepedagoginiai darbuotojai yra priskiriami tiems patiems A1, A2, B, C pareigybių lygiams. Tiek vieni, tiek kiti gauna darbo užmokestį iš to paties mokinio krepšelio lėšų. Tiek vieniems, tiek kitiems tas pats Įstatymas numato koeficientų intervalus. Dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo ieškovai nurodė, jog DK 231 straipsnio 1 dalis nurodo, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Komisijos sprendimai darbo bylose priimti 2017 m. rugsėjo 12 d., todėl vieno mėnesio terminas ieškiniui pateikti baigėsi 2017 m. spalio 12 d. Vykstant procesui Komisijoje, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kretingos rajono susivienijimas paraleliai stengėsi išspręsti kilusį ginčą ne teisminėmis priemonėmis, derybomis. Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kretingos rajono susivienijimo atstovai 2017 m. spalio 9 d., tai yra dar nepasibaigus ieškinio pateikimo terminui, susitiko su Kretingos rajono savivaldybės meru, administracijos direktoriumi, Švietimo skyriaus vedėju ir savivaldybės finansininku bei teisininku ir aptarė susidariusią situaciją, buvo ieškoma galimų sprendimų. Kretingos rajono savivaldybės atstovai nurodė, kad konkretiems sprendimams priimti ir pateikti jiems reikalingas laikas, todėl buvo sutarta neteikti ieškinių teismui ir palaukti minėto direktorių pasitarimo posėdžio ir tarybos posėdžio. Mokyklų direktorių pasitarimo protokolas buvo paruoštas ir pateiktas profesinės sąjungos atstovams tik 2017 m. lapkričio 2 d., yra labai svarbus dokumentas, pateisinantis ieškovų prašymą atnaujinti nedaug praleistą ieškinio pateikimo terminą, nes tik tada buvo sudarytos prielaidos rengti procesinius dokumentus teismui. Kadangi abi šalys siekė išspręsti ginčą taikiai, netgi dėl ginčo dalies pasiekė susitarimą, prašo teismo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

103.

11Plungės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

124.

13Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ( - ) gimnazijoje dirbantys ieškovai: mokytojo padėjėja D. B., bibliotekininkė L. B., skaityklos vedėja O. N., bibliotekininkė R. A., bibliotekos vedėja A. B. ir kompiuterių sistemų inžinierius S. P., kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudami pakeisti darbdavio sprendimus, manydami, kad yra diskriminuojami, nes įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui, darbdavio sprendimu jiems yra taikomas minimalus įstatymo leidžiamas nustatyti pareiginės algos koeficientas, kai tuo tarpu kitas pareigas einantiesiems (pedagogams) nustatytas vidutinis šio įstatymo leidžiamas nustatyti pareiginės algos koeficientas. Ieškovai mano, kad jie yra diskriminuojami dėl jų užimamų pareigų kitų darbuotojų atžvilgiu, nesant tam jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą padarė išvadą, kad atsakovė nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų nustatydama ieškovams pareiginės algos koeficientą, pasirinkdama minimalųjį dydį. Teismo vertinimu, būtent taip laikomasi nediskriminavimo principo, nes, teismo vertinimu, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, negali būti nustatytas toks pats algos koeficiento dydis ir pedagogams, ir nepedagoginiams darbuotojams, nes tada jau santykinai būtų pažeistas pedagogų apmokėjimas. Neginčijamai atsakovės, kaip biudžetinės įstaigos, vadovo diskrecijos reikalas yra pagal gaunamą finansavimą išspręsti atlyginimų klausimą ir tai nėra / nebuvo paprastas „mechaninis“ dalykas, kaip nurodo ieškovai, nes skirtingų koeficientų nustatymo priežastis yra skiriamo finansavimo pakankamas/ nepakankas dydis. Ieškovai akcentuoja diskriminavimą, nurodydami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir negalima teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, Lygių galimybių įstatymo nuostatas, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie faktinę diskriminaciją, nes ieškovai turi teisę ir galimybes patys pasirinkti pageidaujamą darbą ir taip siekti pageidaujamo uždarbio. Nagrinėjamu atveju ieškovų ir pedagogų darbas nėra toks pats, todėl pedagoginį ir nepedagoginį darbą dirbančių darbuotojų darbas negali būti laikomas lygiaverčiu dėl objektyvių aplinkybių, t. y. atliekamų skirtingų funkcijų, skirtingo atsakomybės lygio ugdymo procese, skirtingo darbo pobūdžio bei reikalaujamos skirtingos kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, kurį prašo atnaujinti, nurodydami, kad jį praleido dėl objektyvių aplinkybių, nes siekė ginčą sureguliuoti taikiai, ne teisminėmis priemonėmis, derybų būdu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdu, kad ieškovai siekė ne ginčą sureguliuoti taikiai, o įsakmiai siekė vien savo reikalavimų tenkinimo, derybos vyko ne su atsakove, o su trečiuoju asmeniu, kuris neslėpė, kad derybos vyksta tik dėl ginčo klausimų išsprendimo „į priekį“. Ieškovai buvo atstovaujami kvalifikuoto teisininko – advokato, todėl negalima nuneigti, kad jiems galėjo būti nežinomi terminai ginti, jų manymu, pažeistą teisę. Ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl termino praleidimo dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių. Ieškovams nebuvo užkirsta galimybė tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, tačiau jie be svarbių priežasčių šia teise nepasinaudojo. Ieškinio senatimi įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių apibrėžtumą ir stabilumą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 1.124 straipsniu, 1.131 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog praleistas ieškinio senaties terminas neatnaujintinas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

155.

16Apeliaciniame skunde ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

175.1.

18Pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir padarė išvadas, prieštaraujančias bylos faktinėms aplinkybėms.

195.2.

20Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovai ieškinio senaties terminą praleido dėl pateisinamų priežasčių – konstruktyvaus siekio išspręsti ginčą taikiai neteismine tvarka. Nedidelis termino praleidimas, siekiant išspręsti ginčą taikiai, yra visiškai pateisinamas ir sudaro pagrindą teigti, kad jie į teismą laiku nesikreipė dėl svarbių priežasčių – primintina, kad pareiga sudaryti sąlygas išspręsti ginčą taikiai yra ir teismo pagrindinė pareiga bei siekiamybė, todėl ginčo šalys negali nukentėti, jeigu dėl realių derybų spręsdamos ginčą taikiai formaliai praleido ieškinio pateikimo terminą.

215.3.

22Ieškovai pagrindė galimą diskriminacijos buvimą, todėl atsakovei kilo procesinė pareiga paneigti diskriminavimo fakto buvimo prezumpciją ir pagrįsti, jog jos sprendimai skirtingai traktuoti ieškovus kitų darbuotojų atžvilgiu nebuvo nulemti jų diskriminavimo dėl aplinkybių, nesusijusių su jų dalykinėmis savybėmis.

235.4.

24Nesutiktina su argumentu, jog skirtingų koeficientų nustatymas yra vadovų diskrecija. Vadovai nors ir turi diskreciją nustatyti konkrečius koeficientus konkretiems darbuotojams, juos nustatydami jie turi vadovautis objektyviomis aplinkybėmis, kriterijais, šalių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, teisingo atlyginimo už darbą principais. Tuo tarpu šiuo atveju minimalūs ar artimi minimaliems koeficientai ieškovams nustatyti visiškai to nesiejant su kokiais nors teisės aktų leidžiamais kriterijais, „mechaniškai“ išskiriant pedagoginius ir nepedagoginius darbuotojus, nors tam nėra jokio pagrindo, ir mokinio krepšelio lėšos dėl nesuprantamų priežasčių yra skiriamos tik iš to paties finansavimo šaltinio darbo užmokestį gaunančių pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

255.5.

26Nesutiktina su argumentu, jog skirtingi koeficientai nustatyti, nes pedagoginiai darbuotojai gavo papildomą finansavimą pareiginės algos koeficientui didinti. Atsakovė teigė, kad neva pedagoginiams darbuotojams vidutiniai koeficientai buvo nustatyti, nes švietimo ir mokslo ministras 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-67 skyrė papildomų lėšų būtent (ir tik) pedagoginių darbuotojų atlyginimams padidinti. Tai, kad šiuo argumentu atsakovė grindė savo sprendimą nustatyti minimalius koeficientus ieškovams, įpareigojo teismą šį argumentą tikrinti, tačiau teismas tai darė paviršutiniškai, tik konstatuodamas, kad atsakovės sprendimus lėmė gautas papildomas finansavimas. Atsakovė atsisakė įrodinėti aplinkybę, jog koeficientų didinimą lėmė gautas papildomas finansavimas, ir atsiliepime į ieškinį netgi pradėjo teigti, jog jokio papildomo finansavimo nebuvo gauta, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės visiškai nepasisakė.

275.6.

28Nesutiktina su argumentu, jog skirtingą pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų koeficientų dydį lėmė objektyvios priežastys. Ieškovai prašė atsakovės konkrečiai nurodyti, kokie konkretūs Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ar darbo apmokėjimo sistemoje numatyti kriterijai nulėmė konkretų koeficiento nustatymą kiekvienam pedagoginiam darbuotojui ir kiekvienam ieškovui. Tačiau atsakovė tokios informacijos nepateikė, tik deklaratyviai teigė, kad konkrečių koeficientų nustatymas yra vadovų diskrecija. Jokie individualūs darbuotojų vertinimai nebuvo atliekami ir atsakovė „mechaniškai“ visiems pedagoginiams darbuotojams nustatė vidurkius, o nepedagoginiams – minimalius koeficientus. Toks pareiginės algos koeficiento nustatymo principas pažeidžia ieškovų teises, nes jie yra išskiriami ir diskriminuojami dėl aplinkybių, nesusijusių su jų dalykinėmis savybėmis, vien todėl, kad jie nėra pedagoginiai darbuotojai.

296.

30Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, jog ieškovų apeliacinis skundas atmestinas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

316.1.

32Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl naikinti minėtą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo.

336.2.

34Dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo. Ieškovai buvo atstovaujami kvalifikuoto teisininko – advokato, todėl negalima nuneigti, kad jiems galėjo būti nežinomi terminai ginti, jų manymu, pažeistą teisę. Ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl termino praleidimo dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių. Ieškovams nebuvo užkirsta galimybė tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, tačiau jie be svarbių priežasčių šia teise nepasinaudojo.

356.3.

36Dėl reikalavimų. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo priteisti tam tikras sumas, jų manymu, neišmokėto darbo užmokesčio. Manytina, kad jei teismas tenkintų tokius ieškovų reikalavimus, susiklostytų situacija, jog pareiginės algos koeficientus ieškovams nustatytų ginčą nagrinėjantis teismas, o tai pažeistų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalį, kur tokia teisė išimtinai suteikta biudžetinės įstaigos vadovui. Ieškovams galbūt neišmokėtos prašomos priteisti sumos, kurios nurodytos lentelėje prie patikslinto ieškinio, yra neteisingos. Ieškovams 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. PI-38 „Dėl priemokų mokėjimo“ gavus papildomai lėšų buvo mokama priemoka už 5 mėnesius nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., 11,31 procento dydžio. Minėta aplinkybė ne tik patvirtina faktą, jog ieškovai elgiasi ne iki galo sąžiningai keldami nepagrįstus reikalavimus, bet ir rodo atsakovės siekiamybę ginčą spręsti taikiai, neperžengiant esamų finansinių galimybių ribų.

376.4.

38Dėl nediskriminavimo. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas nedraudžia nustatyti skirtingus koeficientus skirtingas pareigas užimantiems darbuotojams. Įstatyme numatyta, kad pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų koeficientai nustatomi pagal skirtingus Įstatymo priedus. Nustatyti skirtingi koeficientai nereiškia darbuotojų diskriminacijos, o vertintini kaip objektyvi diferenciacija pareigybės pagrindu. Nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams įgyvendinant Įstatymą ir nustatant naujus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus darbo užmokestis net tik nesumažėjo, bet ir padidėjo, kad ir nedaug. Tačiau vien ta aplinkybė nesuponuoja teisinio pagrindo manyti, kad ieškovai buvo diskriminuojami. Galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog konkretaus koeficiento dydžio parinkimas yra atsakovės biudžetinės įstaigos vadovo (direktoriaus) diskrecijos teisė ir joks teisės aktas neįpareigojo atsakovės darbuotojams, kurie užima skirtingas pareigas ir kurių darbo funkcijos iš esmės skiriasi tiek savo pobūdžiu, liek atsakomybės lygiu, sudėtingumu, darbo krūviu (intensyvumu) ir reikalingų papildomų įgūdžių turėjimu, proporcingai vienodai didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, pradedant nuo koeficiento minimalios ribos.

397.

402018-08-07 ieškovų atstovas pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-19 sprendimą išnagrinėtoje analogiškoje byloje Nr. e2A-1147-826/2018.

418.

422018-08-09 atsakovė pateikė atsiliepimą dėl šio sprendimo pridėjimo prie bylos ir prašė jo nepridėti.

439.

44Šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo sustabdytas, iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėtas K. M. D. progimnazijos (buvęs pavadinimas K. M. D. pagrindinė mokykla) kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 3p-1627/2018).

4510.

462019-02-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019 byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir 2019-02-19 nutartimi šios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

4711.

482019-03-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iš atsakovės buvo pareikalauta dokumentų dėl kriterijų nustatymo parenkant koeficientus šios bylos ieškovams ir įrodymų, kad atsakovėje buvo įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros, atsakovės darbo apmokėjimo sistemos dokumentų, kur detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai).

4912.

502019-03-25 atsakovė pateikė: 1. išrašą iš ( - ) gimnazijos Mokytojų tarybos posėdžio protokolo; 2. ( - ) gimnazijos direktoriaus 2017-05-08 įsakymoNr. V1-95 ,,Dėl darbo apmokėjimo sistemos tvirtinimo“ kopiją; 3. ( - ) gimnazijos direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. D1-30 „Dėl nepedagoginių darbuotojų pareigybių grupių, pavadinimų, lygių, specialių reikalavimų tvirtinimo ir pareigines algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo“; 4. ( - ) gimnazijos direktoriaus 2017 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. P1-32 „Dėl ( - ) gimnazijos direktoriaus 2017 m. sausio 31 d įsakymo Nr P1-17 „Dėl priemokų mokėjimo ( - ) gimnazijos darbuotojams“ ir 2017 m balandžio 4 d. įsakymo Nr. PI-30 „Dėl nepedagoginių darbuotoju pareigybių grupių, pavadinimų, lygių, specialiųjų reikalavimų tvirtinimo ir pareigines algos pastoviosios dalies koeficientų“ dalinio pakeitimo“.

5113.

522019-03-29 ieškovų atstovas pateikė atsiliepimą dėl atsakovės pateiktų įrodymų ir prašo tenkinti ieškovų apeliacinį skundą; perduoti prokurorui informaciją apie atsakovės atstovų galbūt padarytą LR BK 300 str. numatytą nusikalstamą veiką. Nurodo, kad iš atsakovės pateikto 2017-01-26 ( - ) gimnazijos Mokytojų tarybos posėdžio protokolo išrašo matyti, kad tuo metu posėdyje sekretoriavo V. K., kuri šias pareigas nustojo eiti ir visus reikalus perdavė naujai Mokytojų tarybos sekretorei L. B.. Nurodo, jog teikia V. K. 2018-10-17 el. laišką, kuriuo ji naujai sekretorei L. B. persiuntė visus atitinkamo laikotarpio Mokytojų tarybos posėdžių protokolus (skaitmeninius jų variantus), tarp jų ir 2017-01-26 ( - ) gimnazijos Mokytojų tarybos posėdžio protokolą, kurio išrašą neva atsakovė pateikė. Iš tikrojo protokolo teksto matyti, kad visiškai nieko nėra pasakyta 10 klausimu apie darbo apmokėjimo sistemą, t. y. nėra atsakovės pateiktame protokolo išraše pirmoje ir antroje pastraipoje esančio teksto. Nurodo, kad atsakovė tikslingai ir savavališkai protokolo išraše pridėjo pirmas dvi pastraipas šiai bylai aktualaus teksto, taip galbūt suklastodama protokolo išrašą ir panaudodama galbūt suklastotą dokumentą teisme kaip įrodymą.

5314.

54Atsakovei buvo pasiūlyta pateikti atsiliepimą dėl ieškovės paaiškinimo, tačiau jis nepateiktas.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

57IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5815.

59Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

6016.

61Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6217.

63Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4811 atmetė ieškovės O. N. prašymą atsakovei dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo dėl diskriminacijos. 2017 m. rugsėjo 12 d. Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4817 atmetė ieškovės L. B. prašymą atsakovei dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo dėl diskriminacijos. 2017 m. rugsėjo 12 d. Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4818 atmetė ieškovės R. A. prašymą atsakovei dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo dėl diskriminacijos. 2017 m. rugsėjo 12 d. Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4819 atmetė ieškovės A. B. prašymą atsakovei dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo dėl diskriminacijos. 2017 m. rugsėjo 12 d. Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4821 atmetė ieškovės D. B. prašymą atsakovei dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo dėl diskriminacijos. 2017 m. rugsėjo 12 d. Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4823 atmetė ieškovo S. P. prašymą atsakovei dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo dėl diskriminacijos.

6418.

65Darbo ginčų komisija sprendimuose nurodė, kad nustatant pastoviąją pareiginės algos dalį buvo atsižvelgta į tam tikrus kriterijus, t. y. veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomus įgūdžius ar svarbių žinių turėjimą, savarankiškumo lygį, darbo funkcijų įvairovę, profesinio darbo patirtį.

6619.

67Ieškovai 2017-11-09, nesutikdami su Darbo ginčų komisijos sprendimais, kreipėsi į teismą.

6820.

69Iš Darbo ginčų komisijos sprendimų, pridėtų prie ieškinio, nustatyta, kad šios bylos ieškovai į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2017-08-18.

7021.

71Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019 išaiškino, kad ieškovės į Darbo ginčų komisiją kreipėsi jau galiojant naujajam DK, todėl procedūriniams ginčo nagrinėjimo aspektams taikytinos DK, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., normos. Santykiai šioje byloje, dėl kurių su materialaus pobūdžio reikalavimais ieškovės kreipėsi į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas, atsirado 2017 m. balandžio 4 d., kai direktoriaus įsakymu Nr. P1-32 joms buvo nustatyti šioje byloje ginčijami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Dėl to materialiesiems reikalavimams spręsti taikytinos DK, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., normos.

7222.

73Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. DK 231 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.

7423.

75Pirmosios instancijos teismas neatnaujino praleisto vieno mėnesio termino ieškiniui dėl Darbo ginčo komisijos sprendimų panaikinimo paduoti. Tačiau tokia pozicija prieštarauja teismų praktikoje suformuluotoms taisyklėms dėl šiuo atveju praleisto termino atnaujinimo.

7624.

77Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.

7825.

79Vienas iš darbo bylų nagrinėjimo ypatumų yra aktyvus teismo vaidmuo (CPK 414 straipsnis). Darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, CPK XX skyriaus normose įtvirtinant darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).

8026.

81Teikdami ieškinį, ieškovai svarbia termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad vyko derybos su Kretingos rajono savivaldybės atstovais dėl finansavimo. Patikslinto ieškinio 74–76 punktuose nurodytos konkrečios vykusių derybų formos ir datos, t. y. ieškovų ginčo klausimo svarstymas 2017-10-26 tarybos posėdyje sudaro pagrindą pripažinti, jog praleisto vieno mėnesio termino priežastys pripažintinos svarbiomis, nes nepriklausė nuo ieškovų valios, o siekis baigti ginčą ikiteisminėje stadijoje, o vėliau ir ginčui persikėlus į teismą yra paremtas civilinio proceso principais bei CPK normomis (42, 231 straipsniais).

8227.

83Nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo daryti išvados, kad ieškovai nesąžiningai ir netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, vilkino procesą ar pažeidė kitus civilinio proceso įstatyme įtvirtintus principus. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į termino praleidimo trukmę, kuri šiuo atveju yra nepilnas mėnuo (Darbo ginčų komisijos sprendimai buvo priimti 2017-09-12, o pradinis ieškinys pareikštas 2017-11-09). Todėl byloje remtis praleisto termino aplinkybe ir atmesti šiuo pagrindu ieškinį nėra teisinio pagrindo.

8428.

85Darbo užmokestis ieškovams nuo 2017 m. vasario 1 d. turėjo būti nustatomas, taikant nuo šios datos įsigaliojusį Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą. Pagal šį įstatymą darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalis arba pastovioji dalis), priemokos, premijos ir kt. mokėjimai (5 straipsnio 1 dalis); biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma koeficientais (7 straipsnio 1 dalis); pastovioji dalis nustatoma pagal įstatymo 3 ir 4 priedus, atsižvelgiant į pareigybės lygį ir profesinio darbo patirtį (7 straipsnio 4 dalis). Mokytojų pareiginių algų pastovioji dalis nustatoma pagal 5 priedą. Šiuose prieduose nurodyti pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientų intervalai (minimalūs ir maksimalūs dydžiai) atskiroms specialistų grupėms. VISĮDDAĮ 7 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nustato įstaigos vadovas.

8629.

87Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019 išaiškino, kad pagal VISĮDDAĮ 7 straipsnio 9 dalį darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nustato įstaigos vadovas. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Prieš nustatant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros DK nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai), šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo iki 100 procentų kriterijai, šio įstatymo 9 ir 14 straipsniuose nustatyta pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos, šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta priemokų ir šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Taigi, konkrečių koeficientų nustatymo kriterijai turi būti išdėstyti darbo apmokėjimo sistemoje.

8830.

89Šioje byloje ginčas vyksta dėl ieškovų nurodytu laikotarpiu 2017-02-01–2017-08-31 pareiginės algos pastovios atlyginimo dalies koeficientų taikymo ieškovams. Šiuo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. birželio 2l d. nutarimas Nr. 785 ,,Dėl mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“. Ginčijamų įsakymų priėmimo metu galiojusioje šiuo nutarimu patvirtintoje paminėtoje metodikoje buvo nustatyta mokinio krepšelio paskirstymo tvarka ir jo gavimo subjektai. Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos 12 p. nustatyta, kad mokinio krepšelio lėšos yra naudojamos mokymo reikmėms ir darbo užmokesčiui mokėti. Metodika numatė, kad darbo užmokestis iš mokinio krepšelio lėšų yra mokamas tik konkrečioms pareigybėms: pedagoginiams darbuotojams (metodikos 12.1 p.) ir pareigybėms, kurios nėra priskiriamos pedagoginėms: mokytojo padėjėjai (12.1 p.), bibliotekų darbuotojai (12.1 p.) ir informacinių technologijų specialistai (12.5 p.). Visi ieškovai užima būtent šias nepedagogines pareigybes.

9031.

91Ginčo šioje byloje nėra, kad ieškovams – nepedagoginiams darbuotojams ginčijamais įsakymais buvo nustatytas minimalus arba artimas minimaliam pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, t. y. nuo 3,3 iki 3,67, o būtent: ieškovui S. P. – 3,3, R. A. – 3,67, L. B. – 3,67, O. N. – 3,67, D. B. – 3,06, tik ieškovei A. B. toks koeficientas buvo nustatytas 4,81. Šią aplinkybę pripažįsta atsakovė savo atsiliepimuose į ieškinį bei apeliacinį skundą, nurodydama, kad galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog konkretaus koeficiento dydžio parinkimas yra atsakovės biudžetinės įstaigos vadovo (direktoriaus) diskrecijos teisė ir joks teisės aktas neįpareigojo atsakovės darbuotojams, kurie užima skirtingas pareigas ir kurių darbo funkcijos iš esmės skiriasi tiek savo pobūdžiu, liek atsakomybės lygiu, sudėtingumu, darbo krūviu (intensyvumu) ir reikalingų papildomų įgūdžių turėjimu, proporcingai vienodai didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, pradedant nuo koeficiento minimalios ribos (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

9232.

93Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė atsakovės nurodytu motyvu, jog koeficiento dydžio parinkimas yra biudžetinės įstaigos vadovo diskrecijos teisė, tačiau pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai), šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo iki 100 procentų kriterijai, šio įstatymo 9 ir 14 straipsniuose nustatyta pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos, šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta priemokų ir šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos.

9433.

95Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija šios nutarties 29 p. paminėtoje nutartyje analogiškoje byloje nusprendė, kad iš esmės galėtų susidaryti tokia situacija, kad tam tikrų pareigų darbuotojų grupės koeficientai būtų mažesni nei jiems leidžiamas vidurkis, kitos – didesni, tačiau ji toleruotina tik tokiu atveju, jei koeficientai nustatyti pagal iš anksto žinomus kriterijus ir atitinkamai pagrįsti, kitaip tariant, kai jie yra objektyviai pateisinami.

9634.

97Nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme 2019-03-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iš atsakovės buvo pareikalauta dokumentų dėl kriterijų nustatymo parenkant koeficientus šios bylos ieškovams ir įrodymų, kad atsakovėje buvo įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros, atsakovės darbo apmokėjimo sistemos dokumentų, kur detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai).

9835.

99Atsakovė pateikė 2017-01-26 išrašą iš atsakovės Mokytojų tarybos posėdžio protokolo, 2017-05-08 atsakovės direktoriaus įsakymu patvirtintą Darbo apmokėjimo sistemą, kurioje buvo patvirtinti nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nuo 2017 m. vasario 1 d., ir 2017-04-24 atsakovės įsakymą dėl 2017-01-31 įsakymo ir 2017-04-04 atsakovės įsakymų pakeitimo, tačiau įvertinus šių atsakovės dokumentų turinį darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog nustatė kriterijus savo darbo apmokėjimo sistemos dokumentuose ir jais remdamasi parinko ieškovams – nepedagoginiams darbuotojams minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus.

10036.

101Šiuo atveju atsakovė teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, kad, nustatydama pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, atsakovė buvo pasitvirtinusi darbo tvarkos taisykles ar darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, kuriuose būtų įvardyti aiškūs skirstymo kriterijai, pvz., kaip atsižvelgiama į veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą, savarankiškumo lygį, darbo funkcijų įvairovę ir kt. (CPK 12, 178 straipsniai). Visų pirma byloje nustatyta, kad ginčo koeficientai ieškovams buvo nustatyti nuo 2017-02-01 2017 m. balandžio 4 d. įsakymu, tačiau net 2017-05-08 patvirtintoje atsakovės darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje nėra punktų, kurie leistų padaryti išvadą, kuo remiantis nustatomi nepedagoginiams darbuotojams tik minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai ginčo laikotarpiu. Šios sistemos 10 p., 19 p. buvo reglamentuota, kad konkrečius pareiginės algos kintamosios dalies dydžius pagal gimnazijos darbo apmokėjimo sistemą nustato gimnazijos direktorius, atsižvelgdamas į patvirtintą mokos fondą. Šios sistemos 8 p. tik pažymėta, kad nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientais pagal Įstatymo 3 ir 4 priedus, atsižvelgiant į pareigybės lygį ir profesinio darbo patirtį, tačiau kuo remiantis nustatomi koeficientai, kurie paminėto Įstatymo prieduose priklausomai nuo darbo stažo yra nustatyti, pvz., nuo 3,4 iki 8,5 kiekvienam nepedagoginiam darbuotojui, nėra nustatyta atsakovės darbo apmokėjimo sistemoje, kuri priimta po ginčo įsakymo priėmimo.

10237.

103Atsakovė nepagrįstai remiasi 2017-01-26 atsakovės Mokytojų tarybos posėdžio protokolo išrašu, kaip dokumentu, įrodančiu, jog buvo įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros. Iš protokolo išrašo turinio darytina išvada, kad šiuo protokolu buvo tik suteikta informacija ir nenustatyti kriterijai, t. y. kuo remiantis nustatomi vieno ar kito dydžio koeficientai. Ieškovų pateiktame tos pačios datos protokole tokios informacijos nėra užfiksuota. Šioje byloje išdėstyta ieškovų pozicija 2019-03-29 atsiliepime dėl papildomų dokumentų pateikimo neužkerta kelio jiems patiems kreiptis į ikiteisminio tyrimo instatituciją dėl ieškovų nurodomų abejonių dėl šio protokolo išrašo tikrumo. Į bylą nebuvo pateiktas šio protokolo origanalus dokumentas, todėl kolegija neturi pagrindo kreiptis į prokurorą CPK 300 straipsnyje nustatyta tvarka.

10438.

105Šioje byloje įrodyta, kad nesant šios nutarties 29 p. nurodytos įstatymo sąlygos – kolektyvinės sutarties ir (ar) vidaus ar darbo tvarkos taisyklių, kuriose būtų aiškiai nustatytas kiekvienam nepedagoginį darbą dirbančiam ieškovui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, gičijami ieškovų įsakymai dėl minimalių koeficientų jiems nustatymo iš to paties finansavimo šaltinio vien tik dėl jų užimamų pareigų – dirbamo nepedagoginio darbo pažeidžia darbo teisės subjektų lygybės principą.

10639.

107Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-02-14 nutarties 47 p. civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019 išaiškino, kad konkrečių koeficientų nustatymo kriterijai turi būti išdėstyti darbo apmokėjimo sistemoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės galėtų susidaryti tokia situacija, kad tam tikrų pareigų darbuotojų grupės koeficientai būtų mažesni nei jiems leidžiamas vidurkis, kitos – didesni, tačiau ji toleruotina tik tokiu atveju, jei koeficientai nustatyti pagal iš anksto žinomus kriterijus ir atitinkamai pagrįsti, kitaip tariant, kai jie yra objektyviai pateisinami. Įvertinus paminėtą išaiškinimą ir bylos įrodymus nėra pagrindo padaryti išvados, jog ieškovams ginčo koeficientai buvo nustatyti pagal iš anksto žinomus kriterijus ir buvo atitinkamai pagrįsti.

10840.

109Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas 2017-06-16 įsakymas Nr. PI-38 „Dėl priemokų mokėjimo“, kuriame nustatyta už 5 mėnesius nuo 2017-02-01 iki 2017-06-30 mokama 11,31 procento dydžio priemoka nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovams parenkant minimalius ginčo koeficientus nebuvo pažeistos jų teisės nustatant pareiginės algos pastoviosios atlyginimo dalies koeficientus, nes šis įsakymas buvo priimtas dėl kitų išmokų.

11041.

111Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. P1-82 „Dėl darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų“ ieškovams padidino nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. koeficientus, t. y. L. B. padidino koeficientą nuo 3,67 iki 5,6, O. N. – nuo 3,67 iki 5,25, A. B. – nuo 4,81 iki 6,9, D. B. – nuo 3,06 iki 4, 32, S. P. nuo 3,3 – iki 6,9, todėl ginčo laikotarpiu ieškovams minimalūs koeficientai nesant jų nustatymo kriterijų atsakovėje buvo nustatyti nepagrįstai. 2018-10-03 atsakovės pateikti dokumentai įrodo, jog ieškovė R. A. iš bibliotekininkės pareigų buvo atleista nuo 2017-08-31 ir nuo 2017-09-01 dirbo rusų k. mokytoja.

11242.

113Šios bylos ieškovai 2018-04-12 patikslintu ieškiniu suformulavo alternatyvius reikalavimus, kuriais prašė priteisti ir jų apskaičiuotas konkrečias sumas, kaip neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-08-31, tačiau ieškovai negali patys sau nusistatyti kitų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir pasiskaičiuoti sau darbo užmokesčio, nes tai atsakovės vadovo prerogatyva. Darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimas turi būti tikslus, užmokestis apskaičiuotas kiekvienam darbuotojui individuliai atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo, todėl šioje byloje nėra pagrindo priteisti konkrečią neišmokėto darbo užmokesčio dalį kiekvienam ieškovui. Ieškovai ieškinyje nenurodė, kokius koeficientus atsakovė turėjo nustatyti, o, be to, paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 60 p. konstatuota, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymas yra įstaigos vadovo prerogatyva. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės kiekvienam ieškovui priklausančias teisės aktuose numatytas netesybas (delspinigius) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo kiekvienam priklausančios neišmokėtos darbo užmokesčio sumos, tačiau netenkinus ieškovų reikalavimų dėl konkrečių pinigų sumų priteisimo nėra pagrindo priteisti ir netesybų, nes šioje byloje atsakovė sprendimu įpareigotina perskaičiuoti ieškovams darbo užmokestį.

11443.

115Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 1p.). Naikintinos ( - ) gimnazijos direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. P1-30 3 priedo eilutės nuo 1 iki 6 dėl ieškovų ir atsakovė įpareigotina iš naujo nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus ieškovams laikotarpiui nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir pagal naujai nustatytą pareiginės algos koeficientą perskaičiuoti darbo užmokestį ieškovams už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., išmokėti ieškovams priklausiusias neišmokėtas naujai nustatytas pareiginės algos ieškovams darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kitos ieškinio dalys atmestinos.

11644.

117Dėl bylinėjimosi išlaidų

118Ieškovų atstovas pirmosios instancijos teisme pateikė šioje byloje prašymą priteisti 642,86 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Šios išlaidos neviršija nustatytų dydžių, tačiau jas priteisiant atsižvelgtina į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, todėl pagal CPK 93 str. 2 d. nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos ieškovams priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Įvertinus ieškovų suformuluotus iš esmės 3 alternatyvius reikalavimus teismui, darytina išvada, kad patenkintas vienas ieškovų reikalavimas – dėl įpareigojimo perskaičiuoti ginčo koeficientus, todėl priteistina 1/3 dalis nurodytų bylinėjimosi išlaidų – 214,29 EUR, t. y. kiekvienam ieškovui po 35,71 EUR.

119Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

120Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rajono rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti iš dalies. Panaikinti ( - ) gimnazijos direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. P1-30 3 priedo 1–6 punktus (1–6 lentelės eilutes) ir 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. P1-32 1.2 punkto 1–6 papunkčius (1–6 lentelės eilutes) dėl A. B., D. B., L. B., O. N., R. A., S. P.. Įpareigoti ( - ) gimnaziją iš naujo nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus laikotarpiui nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir pagal naujai nustatytą pareiginės algos koeficientą perskaičiuoti darbo užmokesčius A. B., D. B., L. B., O. N., R. A., S. P. už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.

121Kitas ieškinio dalis atmesti.

122Priteisti A. B., D. B., L. B., O. N., R. A., S. P. iš ( - ) gimnazijos po 35,71 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I . Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Civilinėje byloje, išskirtoje iš kitos bylos, ieškovai su ieškiniu... 7. 2.... 8. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog įsigaliojus Valstybės ir... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Plungės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį... 12. 4.... 13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ( - ) gimnazijoje dirbantys... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 15. 5.... 16. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 17. 5.1.... 18. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir padarė... 19. 5.2.... 20. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo... 21. 5.3.... 22. Ieškovai pagrindė galimą diskriminacijos buvimą, todėl atsakovei kilo... 23. 5.4.... 24. Nesutiktina su argumentu, jog skirtingų koeficientų nustatymas yra vadovų... 25. 5.5.... 26. Nesutiktina su argumentu, jog skirtingi koeficientai nustatyti, nes... 27. 5.6.... 28. Nesutiktina su argumentu, jog skirtingą pedagoginių ir nepedagoginių... 29. 6.... 30. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, jog ieškovų apeliacinis... 31. 6.1.... 32. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas... 33. 6.2.... 34. Dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo. Ieškovai buvo atstovaujami... 35. 6.3.... 36. Dėl reikalavimų. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo priteisti tam tikras... 37. 6.4.... 38. Dėl nediskriminavimo. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių... 39. 7.... 40. 2018-08-07 ieškovų atstovas pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-19... 41. 8.... 42. 2018-08-09 atsakovė pateikė atsiliepimą dėl šio sprendimo pridėjimo prie... 43. 9.... 44. Šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo sustabdytas, iki Lietuvos... 45. 10.... 46. 2019-02-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.... 47. 11.... 48. 2019-03-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iš atsakovės buvo... 49. 12.... 50. 2019-03-25 atsakovė pateikė: 1. išrašą iš ( - ) gimnazijos Mokytojų... 51. 13.... 52. 2019-03-29 ieškovų atstovas pateikė atsiliepimą dėl atsakovės pateiktų... 53. 14.... 54. Atsakovei buvo pasiūlyta pateikti atsiliepimą dėl ieškovės paaiškinimo,... 55. Teisėjų kolegija... 56. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 57. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 58. 15.... 59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 60. 16.... 61. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 62. 17.... 63. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. Darbo ginčų komisija sprendimu... 64. 18.... 65. Darbo ginčų komisija sprendimuose nurodė, kad nustatant pastoviąją... 66. 19.... 67. Ieškovai 2017-11-09, nesutikdami su Darbo ginčų komisijos sprendimais,... 68. 20.... 69. Iš Darbo ginčų komisijos sprendimų, pridėtų prie ieškinio, nustatyta,... 70. 21.... 71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 72. 22.... 73. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas... 74. 23.... 75. Pirmosios instancijos teismas neatnaujino praleisto vieno mėnesio termino... 76. 24.... 77. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia... 78. 25.... 79. Vienas iš darbo bylų nagrinėjimo ypatumų yra aktyvus teismo vaidmuo (CPK... 80. 26.... 81. Teikdami ieškinį, ieškovai svarbia termino praleidimo priežastimi nurodė... 82. 27.... 83. Nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo daryti išvados, kad ieškovai... 84. 28.... 85. Darbo užmokestis ieškovams nuo 2017 m. vasario 1 d. turėjo būti nustatomas,... 86. 29.... 87. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 88. 30.... 89. Šioje byloje ginčas vyksta dėl ieškovų nurodytu laikotarpiu... 90. 31.... 91. Ginčo šioje byloje nėra, kad ieškovams – nepedagoginiams darbuotojams... 92. 32.... 93. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė atsakovės nurodytu motyvu, jog... 94. 33.... 95. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija šios nutarties 29 p.... 96. 34.... 97. Nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme 2019-03-14 Klaipėdos... 98. 35.... 99. Atsakovė pateikė 2017-01-26 išrašą iš atsakovės Mokytojų tarybos... 100. 36.... 101. Šiuo atveju atsakovė teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti,... 102. 37.... 103. Atsakovė nepagrįstai remiasi 2017-01-26 atsakovės Mokytojų tarybos... 104. 38.... 105. Šioje byloje įrodyta, kad nesant šios nutarties 29 p. nurodytos įstatymo... 106. 39.... 107. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-02-14 nutarties 47 p. civilinėje byloje... 108. 40.... 109. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas 2017-06-16 įsakymas... 110. 41.... 111. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. P1-82... 112. 42.... 113. Šios bylos ieškovai 2018-04-12 patikslintu ieškiniu suformulavo... 114. 43.... 115. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 116. 44.... 117. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 118. Ieškovų atstovas pirmosios instancijos teisme pateikė šioje byloje... 119. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų... 120. Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rajono rūmų 2018 m. gegužės... 121. Kitas ieškinio dalis atmesti.... 122. Priteisti A. B., D. B., L. B., O. N., R. A., S. P. iš ( - ) gimnazijos po...