Byla e2A-1147-826/2018
Dėl darbdavio sprendimų panaikinimo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erinijos Kazlauskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių I. J., I. A. (buvusi pavardė – D.), M. S., V. P., A. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių I. J., I. A., M. S., V. P. ieškinį atsakovei Kretingos Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai, trečiajam asmeniui Kretingos rajono savivaldybei dėl darbdavio sprendimų panaikinimo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovės kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamos: 1) panaikinti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 22 punktą ir priteisti M. S. iš atsakovės 2 868,39 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; 2) panaikinti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 18 punktą ir priteisti V. P. iš atsakovės 895,23 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; 3) panaikinti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 11 punktą ir priteisti I. J. iš atsakovės 776,48 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; 4) panaikinti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 17 punktą ir priteisti A. P. iš atsakovės 1 484,44 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; 5) panaikinti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 5 punktą ir priteisti I. A. iš atsakovės 895,23 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; 6) priteisti iš Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos kiekvienai ieškovei priklausančias teisės aktuose numatytas netesybas (delspinigius) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo kiekvienai priklausančios neišmokėtos darbo užmokesčio sumos; 7) atnaujinti terminą pateikti ieškinį dėl ieškovėms Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. rugsėjo 12 d. priimtų sprendimų; 8) priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad jos dirba Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje (toliau – Mokykla). Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui (toliau – VISĮDDAĮ), visų darbuotojų darbo užmokesčiui skaičiuoti turėjo būti nustatyti koeficientai. Pedagoginį ir nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams darbo užmokestis yra mokamas iš to paties šaltinio, t. y. mokinio krepšelio lėšų. Atsakovė pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams nustatė vidutinį koeficientą, kuris leidžiamas nustatyti, o nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams nustatytas minimalus ar artimas minimaliam koeficientas. Atsakovė nėra nurodžiusi, kokiais kriterijais remiantis pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams buvo nustatytas VISĮDDAĮ leidžiamas koeficiento vidurkis, o nepedagoginį darbą dirbantiems – minimalus ar artimas minimaliam koeficientas. Argumentas, kad pedagogams buvo skirtas papildomas mokėjimas, nepagrįstas. Sprendimas skirti papildomą finansavimą priimtas po VISĮDDAĮ įsigaliojimo ir koeficientų nustatymo. Įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę nustatyti koeficientus, tačiau jo sprendimai turi būti pagrįsti, argumentuoti ir jis turi vadovautis objektyviomis aplinkybėmis, kriterijais, šalių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, teisingo atlyginimo už darbą principais. Šiuo atveju atsakovė tokių aplinkybių nenurodė. Mano, kad yra diskriminuojami socialinės padėties pagrindu (dėl užimamų pareigų) ir dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis.
  3. Nurodė, kad jos kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamos panaikinti atsakovės sprendimus ir įpareigoti nustatyti joms koeficientus iš naujo. Tačiau 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimais ieškovų ieškiniai atmesti. Darbo ginčų komisija nurodė, kad VISĮDDAĮ nedraudžia nustatyti skirtingų koeficientų skirtingas pareigas užimantiems darbuotojams. VISĮDDAĮ yra numatyta, kad pedagoginį ir nepedagoginį darbą dirbančių darbuotojų koeficientai nustatomi pagal skirtingus VISĮDDAĮ priedus. Nustatyti skirtingi koeficientai nereiškia darbuotojų diskriminacijos, o vertintini kaip objektyvi darbuotojų diferenciacija pareigybės pagrindu. Atsakovės darbuotojams, tiek pedagoginių pareigybių, tiek nepedagoginių pareigybių, buvo nustatyti kiti VISĮDDAĮ atitinkantys koeficientai. Konkretaus koeficiento dydžio parinkimas yra atsakovės atstovo diskrecijos teisė ir joks teisės aktas neįpareigoja atsakovės darbuotojams, kurie užima skirtingas pareigas ir kurių darbo funkcijos iš esmės skiriasi tiek savo pobūdžiu, tiek atsakomybės lygiu, sudėtingumu, darbo krūviu (intensyvumu) bei reikalingų papildomų įgūdžių turėjimu, proporcingai vienodai didinti koeficientą, pradedant nuo koeficiento minimalios ribos. Ieškovių ir pedagogų darbas nėra toks pats, todėl jų darbas negali būti laikomas lygiaverčiu dėl objektyvių aplinkybių, t. y. atliekamų skirtingų funkcijų, skirtingo atsakomybės lygio ugdymo procese, skirtingo darbo pobūdžio ir reikalaujamos skirtingos kvalifikacijos. Ieškovės, nesutikdamos su komisijos sprendimais, pareiškė ieškinį. Paaiškino, kad sprendimų motyvai dėl kiekvienos yra grindžiami tais pačiais argumentais, todėl dėl jų pasisako apibendrintai.
  4. Paaiškino, kad jos praleido įstatyme numatytą vieno mėnesio terminą pareikšti ieškinį teisme dėl Darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo. Šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. buvo vedamos derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo, Kretingos rajono savivaldybė siūlė realų ginčo sprendimo būdą, susitarė, jog ieškinys nebus teikiamas teismui. Prašė atsižvelgus į šias aplinkybes atnaujinti terminą pateikti ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 12 d. priimtų sprendimų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovių ieškinį atmetė. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad konstatavus, jog ieškovės įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą praleido dėl svarbių priežasčių (derybos su atsakove ir savivaldybe dėl taikaus ginčo išsprendimo), yra pagrindas atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.
    2. Nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės buvo diskriminuojamos, nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimai, kuriais buvo atmesti ieškovių prašymai, yra pagrįsti ir teisėti. Rėmėsi tuo, kad atsakovės vadovas, nustatydamas ieškovėms konkretų koeficiento dydį, vadovavosi turimu darbo užmokesčio fondu, gautais papildomais asignavimais, įstatymo norma, kuri nurodo, jog įgyvendinant įstatymą, darbo užmokestis negali būti mažinamas iki 2018 m. sausio 31 d., pareigybei nustatytomis darbo funkcijomis, darbuotojų kvalifikacija, atsakomybe, darbo sudėtingumu.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovės pateikė apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo atnaujintas terminas ieškiniui pateikti, sutinka ir šią sprendimo dalį prašė palikti nepakeistą.
    2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį netinkamai vertino faktines aplinkybes, jas neteisingai interpretavo, dėl to teismo išvada, jog jos nebuvo diskriminuojamos, nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, teisiškai nepagrįsta.
      1. Nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog pedagogai ir jos gauna darbo užmokestį iš to paties šaltinio, t. y. mokinio krepšelio. Nustatant skirtiną pinigų sumą iš šio šaltinio joms buvo nustatytas koeficientas, artimas minimaliam, o pedagogams, jų grupei, į kurią patenka šie darbuotojai, artimas vidutiniam. Atsakovės argumentas, jog joms nustatytas minimalaus ar arti minimalaus koeficientas dėl lėšų trūkumo, nepagrįstas. Visų pirma. Atsakovės pateiktas 2018 m. vasario 19 d. raštas su priedais patvirtina, jog koeficientai buvo nustatyti iki papildomų lėšų gavimo momento iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Atsakovė gavo 15 800,00 Eur papildomų lėšų ir šias lėšas pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams 2017 m. gruodžio mėnesį išmokėjo kaip premijas. Antra. Mokinio krepšelio dydis 2017 m. buvo 1 059,00 Eur ir palyginti su 2016 m. padidėjo 45,00 Eur (arba 4,44 proc.). Jei mokinių skaičius sumažėjo, tai neaišku, kodėl pedagogų gaunamas darbo užmokestis ne mažėjo, o buvo didinamas, o šis lėšų trūkumas buvo perkeltas mažinant (neskiriant vidutinio) koeficientą nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams, gaunantiems darbo užmokestį iš mokinio krepšelio. Trečia. Atsakovės 2018 m. vasario 19 d. rašte nurodyta, jog 2017 m. liko nepanaudota ugdymo plano įgyvendinimui 41 000,00 Eur mokinio krepšelio lėšų ir prašoma šias lėšas panaudoti inventoriaus pirkimui. Tad šios faktinės aplinkybės pagrindžia, jog jos buvo nepagrįstai diskriminuojamos.
      2. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad įsigaliojus VISĮDDAĮ ir atsakovei priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo patvirtinta darbo apmokėjimo tvarka, t. y. nebuvo nustatyti kriterijai, pagal kuriuos diferencijuojami darbuotojai nustatant koeficientą. Įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę nustatyti koeficientus, tačiau kriterijai turi būti aiškūs. Šiuo atveju įstaigos vadovas negalėjo paaiškinti koeficientų skyrimo aplinkybių. Taip pat neaišku, ar atsižvelgė į darbuotojo patirtį, darbo, veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomus įgūdžius ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą, kitus kriterijus. Vienintelis kriterijus, kuriuo rėmėsi atsakovė, – pareigybės priskyrimas pedagoginėms ar nepedagoginėms. Tai patvirtina, jog jos buvo diskriminuojamos socialinės padėties pagrindu (dėl užimamų pareigų) ir dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Atsakovė nepaneigė ieškovių nurodyto argumento dėl diskriminacijos.
      3. Nurodė, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog jų gaunamas darbo užmokestis didėjo. Pagal pačios atsakovės pateiktus Darbo ginčų komisijai dokumentus, kai kurių ieškovių darbo užmokestis „didėjo“ ne daugiau kaip vienu euru, kai pedagoginį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokestis didėjo gerokai, netgi nepriklausomai nuo to, jog bendras darbo krūvis mokytojams mažėjo. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad kai kurių ieškovių darbo užmokestis padidėjo vos keliais centais, kas nesudaro nė 0,1 proc. jų darbo užmokesčio, kitų darbuotojų, pavyzdžiui, mokytojų padėjėjų, darbo užmokestis padidėjo šiek tiek daugiau tik todėl, jog iki tol joms buvo mokamas minimalusis mėnesinis darbo užmokestis, kuris šiuo metu nebegali būti mokamas už kvalifikuotą darbą.
  2. Atsakovė Mokykla pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovių ieškinio argumentą, jog jos diskriminuojamos, nes koeficiento dydis nustatytas vertinant aplinkybes, nesusijusias darbuotojų dalykinėmis savybėmis, t. y. vien tik dėl užimamų pareigų, dirbamo nepedagoginio darbo, kaip nepagrįstą. Nustatyti skirtingi koeficientai nereiškia darbuotojų diskriminacijos, o vertintini kaip objektyvi diferenciacija pareigybės pagrindu. Nustatant koeficientus buvo atsižvelgta į šiuos kriterijus: turimą darbo užmokesčio fondą, gautą papildomą asignavimą, į VISĮDDAĮ nuostatas, pagal kurias darbo užmokestis negalėjo būti mažinamas iki 2018 m. sausio 31 d., darbo funkcijas, kvalifikaciją, atsakomybės laipsnį, darbo sudėtingumą. Koeficientai buvo nustatyti atsižvelgus į turimą darbo užmokesčio fondą (2017 m. (kalendorinių metų) darbo užmokesčio fondas buvo suplanuotas atsižvelgiant į 2016 m. rugsėjo mėn. buvusį mokinių skaičių ir tarifikaciją (iš savivaldybės gautos lėšos). Pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams buvo nustatytas kiek didesnis darbo užmokestis, nes 2017 m. vasario 8 d. švietimo ir mokslo ministras įsakymu Nr. V-67, vykdydamas Lietuvos Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 5 punktą, skyrė papildomas lėšas būtent šių darbuotojų atlyginimams padidinti. Šios lėšos buvo suplanuotos ir skirtos pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. T2-269 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2017 m. biudžeto pajamų ir asignavimų pakeitimo“, pagal kurį buvo perskirstyta speciali tikslinė dotacija mokinio krepšeliui finansuoti (kultūros ir nepedagoginį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms išmokėti). Atsižvelgus į tai, buvo iki 2017 m. gruodžio 31 d. (pagal turimas lėšas) padidinti koeficientai. Pagal 2018 m. specialiosios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti paskirstymą mokykloms atsakovei trūksta apie 8 800,00 Eur lėšų. Šis trūkumas būtų buvęs dar didesnis, jei pareiginės algos koeficientai visiems nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams būtų buvę padidinti neterminuotai. Prašė atsižvelgti į tai, jog pagal įstatymą koeficientų nustatymas yra išimtinė vadovo kompetencija, o ne teismo.
    2. Diskriminaciją darbo teisiniuose santykiuose reglamentuojančių teisės normų lingvistinė, sisteminė ir loginė analizė leidžia daryti išvadą, kad vien fakto, jog asmuo priklauso tam tikrai darbuotojų kategorijai, nurodymas nėra pakankamas pagrindas prezumpcijai pagrįsti, jog asmuo dėl minėtų dalykinių savybių buvo diskriminuotas. Diskriminavimo faktas preziumuojamas tik tuo atveju, kai diskriminacijos buvimu besiremiantis asmuo ne tik nurodo turintis savybes, kurių pagrindu įstatymas draudžia diskriminaciją, bet ir įvardija aplinkybes, kurios suponuoja prielaidas dėl asmens diskriminavimo tokių savybių pagrindu.
    3. Nurodė, kad ieškovės ieškiniu prašė priteisti konkrečias, jų manymu, neišmokėtas darbo užmokesčio dalis. Šios prašomos priteisti sumos nėra teisingos, nes yra apskaičiuotas 1 mėnesio darbo užmokesčio padidėjimas, darant prielaidą, jog darbuotojas dirba visą mėnesį nustatytu darbo grafiku. Tačiau faktinis darbo užmokestis skaičiuojamas ir išmokamas pagal kiekvieno darbuotojo dirbtą darbo laiką. Pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės sirgo, buvo kasmetinėse ir papildomose atostogose, buvo skirtos papildomos poilsio dienos. Tad tenkinus ieškovių reikalavimus joms gali būti išmokėtas skirtumas, kuris yra lygus faktiškai išmokėtam darbo užmokesčiui ir darbo užmokesčiui, apskaičiuotam pagal didesnį koeficientą ir atsižvelgus į faktiškai dirbtų dienų skaičių.
    4. Nurodė, kad ieškovės Darbo ginčų komisijos sprendimus ginčija tik iš dalies, t. y. dėl įsakymo Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. Vl-37 kai kurių punktų panaikinimo. Tad sprendimų dalis, kuri neginčijama, įsiteisėjo.
  3. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
  4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi informavo šalis, kad įvertinęs ginčo pobūdį, sprendimo motyvus, apeliacinį skundą, siekiant apginti darbuotojų kaip silpnesniosios darbo šalies interesus, ketina svarstyti galimybę nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka peržengti apeliacinio skundo ribas – taikyti alternatyvų darbuotojų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Atsižvelgus į tai, proceso šalims buvo pasiūlyta pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus dėl ketinimo peržengti apeliacinio skundo ribas.
  5. Ieškovės pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog neprieštarauja, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtų peržengtos apeliacinio skundo ribos. Patikslino, jog yra silpnesnioji šalis, tad skundo argumentus rengė pagal turimą informaciją.
  6. Atsakovė Mokykla pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visus byloje esančius duomenis ir priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Visus paaiškinimus ir rašytinius duomenis pateikė atsiliepime į ieškinį. Paaiškino, kad nežinodami, kurį konkretų įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą apeliacinės instancijos teismas ketina taikyti, negali pateikti paaiškinimų.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4644 atmetė ieškovės A. P. prašymą atsakovei Mokyklai dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo dėl diskriminacijos. 2017 m. rugsėjo 12 d. Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4636 atmetė ieškovės I. J. prašymą atsakovei Mokyklai dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo dėl diskriminacijos. 2017 m. rugsėjo 12 d. Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4639 atmetė ieškovės I. A. prašymą atsakovei Mokyklai dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo dėl diskriminacijos. 2017 m. rugsėjo 12 d. Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4643 atmetė ieškovės V. P. prašymą atsakovei Mokyklai dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo dėl diskriminacijos. 2017 m. rugsėjo 12 d. Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4642 atmetė ieškovės M. S. prašymą atsakovei Mokyklai dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo dėl diskriminacijos. Darbo ginčų komisija sprendimuose nurodė, kad nustatant pastoviąją pareiginės algos dalį buvo atsižvelgta į tam tikrus kriterijus, t. y. veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomus įgūdžius ar svarbių žinių turėjimą, savarankiškumo lygį, darbo funkcijų įvairovę, profesinio darbo patirtį. Ieškovės, nesutikdamos su Darbo ginčų komisijos sprendimais, kreipėsi į teismą.
  2. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Įsigaliojus šiam įstatymui neteko galios Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. IX-926 su visais pakeitimais ir papildymais. Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas iki DK įsigaliojimo, prašymas yra sprendžiamas pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Ieškovės su prašymu į Darbo ginčų komisiją kreipėsi iki naujo DK įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas sprendžiamas vadovaujantis iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatomis.
  3. Pirmosios instancijos teismas atnaujino praleistą vieno mėnesio terminą ieškiniui dėl Darbo ginčo komisijos sprendimų panaikinimo paduoti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovių nurodytos aplinkybės dėl termino atnaujinimo yra svarbios, ieškovės terminą praleido bandydamos ginčą išspręsti derybų keliu, todėl šis terminas yra atnaujintinas (DK 231 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniu skundu ši sprendimo dalis skundžiama nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
  4. Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, vien tik dėl jų užimamų pareigų, dirbamo nepedagoginio darbo principo pažeidimo nustatymas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovių ieškinio reikalavimus motyvuodamas tuo, kad nenustatyta, jog jos buvo diskriminuojamos, nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimai, kuriais buvo atmesti prašymai, yra pagrįsti ir teisėti. Apeliantės, nesutikdamos su tokia teismo išvada, nurodė, kad neatsižvelgta į visas faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  5. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, rėmėsi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsniu, pagal kurį pareigą įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas ir ieškovės nebuvo diskriminuojamos tiesiogiai ar netiesiogiai, tenka atsakovei. Kasacinis teismas išaiškino, jog įskaitant Lygių galimybių įstatyme įtvirtintas pažeistų teisių gynimo mechanizmas ir priemonės, įskaitant Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tiesiogiai taikytinos tik sprendžiant dėl Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų draudžiamų diskriminavimo pagrindų, t. y. nagrinėjant fizinių ir juridinių asmenų skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. (2017 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-969/2017, 46 p.). Tai reiškia, kad Lygių galimybių įstatymas netaikytinas nagrinėjant asmenų skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl lygybės principo pažeidimo dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis.
  6. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės ginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimus, kuriais nebuvo konstatuotas nei Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, nei kitos Lygių galimybių įstatymo nuostatos pažeidimas, o pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistus Darbo ginčų komisijos sprendimus dėl lygiateisiškumo principo, įtvirtinto DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pažeidimo. Vien ta aplinkybė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lygių galimybių įstatymo 4 straipsniu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės ir (ar) CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Tačiau vertinant priimto procesinio sprendimo teisėtumą, būtina įvertinti ieškovių nurodytų aplinkybių pagrįstumą.
  7. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
  8. Nagrinėjamu atveju Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju nebuvo nustatytas ieškovių lygybės, nepaisant aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, principo pažeidimas. Nustatydama ieškovėms konkretų pareiginės algos koeficiento dydį atsakovė vadovavosi turimu darbo užmokesčio fondu, gautais papildomais asignavimais, įstatymo norma, kuri nurodo, jog įgyvendinant įstatymą, darbo užmokestis negali būti mažinamas iki 2018 m. sausio 31 d., pareigybei nustatytomis darbo funkcijomis, darbuotojų kvalifikacija, atsakomybe, darbo sudėtingumu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.
  9. Nuo 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojęs VISĮDDAĮ, kuris reglamentuoja valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, nustato, kad darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalis arba pastovioji dalis). VISĮDDAĮ nustatyta, kad darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis yra nustatoma pagal įstatymo 3 ir 4 dalies priedus, atsižvelgiant į pareigybės lygį ir profesinio darbo patirtį. VISĮDDAĮ 7 straipsnio 9 dalis numato, kad darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nustato įstaigos vadovas.
  10. Šiuo atveju konkretūs darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai patvirtinti atsakovės vadovo 2017 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. VI-37. Nustatyta, kad ieškovė A. P. dirbo pas atsakovę bibliotekininke (nepriskiriama prie pedagoginių pareigybių) pagal darbo sutartį Nr. 154. Pagal 2017 m. vasario 15 d. atsakovės įsakymą Nr. VI-37 nuo 2017 m. vasario 1 d. ieškovei taikomas pareiginės algos 3,54 pastoviosios dalies koeficientas. Ieškovė I. J. dirbo pas atsakovę mokytojo padėjėja (nepriskiriama prie pedagoginių pareigybių) pagal darbo sutartį Nr. 73. Pagal 2017 m. vasario 15 d. atsakovės įsakymą Nr. VI-37 nuo 2017 m. vasario 1 d. ieškovei taikomas pareiginės algos 3,3 pastoviosios dalies koeficientas. Ieškovė I. A. dirbo pas atsakovę mokytojo padėjėja (nepriskiriama prie pedagoginių pareigybių) pagal darbo sutartį Nr. 20. Pagal 2017 m. vasario 15 d. atsakovės įsakymą Nr. VI-37 nuo 2017 m. vasario 1 d. ieškovei taikomas pareiginės algos 3,34 pastoviosios dalies koeficientas. Ieškovė V. P. dirbo pas atsakovę mokytojo padėjėja (nepriskiriama prie pedagoginių pareigybių) pagal darbo sutartį Nr. 35. Pagal 2017 m. vasario 15 d. atsakovės įsakymą Nr. VI-37 nuo 2017 m. vasario 1 d. ieškovei taikomas pareiginės algos 3,34 pastoviosios dalies koeficientas. Ieškovė M. S. dirbo pas atsakovę bibliotekos vedėja (nepriskiriama prie pedagoginių pareigybių) pagal darbo sutartį Nr. 19. Pagal 2017 m. vasario 15 d. atsakovės įsakymą Nr. VI-37 nuo 2017 m. vasario 1 d. ieškovei taikomas pareiginės algos 4,21 pastoviosios dalies koeficientas. Ginčo byloje nėra, kad ieškovėms buvo nustatytas minimalus arba artimas minimaliam pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
  11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad konkretaus koeficiento dydžio parinkimas yra atsakovės vadovo diskrecijos teisė ir joks teisės aktas neįpareigoja atsakovės darbuotojams, kurie užima skirtingas pareigas ir kurių darbo funkcijos iš esmės skiriasi tiek savo pobūdžiu, tiek atsakomybės lygiu, sudėtingumu, darbo krūviu (intensyvumu) bei reikalingų papildomų įgūdžių turėjimu, proporcingai didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, pradedant nuo koeficiento minimalios ribos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog koeficientų nustatymas yra įstaigos vadovo kompetencija. Tačiau pagal VISĮDDAĮ 5 straipsnio 2 dalį darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai), šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo iki 100 procentų kriterijai, šio įstatymo 9 ir 14 straipsniuose nustatyta pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos, šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta priemokų ir šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Šiuo atveju atsakovė teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, kad nustatydama pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, Mokykla buvo pasitvirtinusi darbo tvarkos taisykles ar darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, kuriuose būtų įvardyti aiškūs skirstymo kriterijai, pvz., kaip atsižvelgiama į veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą, savarankiškumo lygį, darbo funkcijų įvairovę ir kt. (CPK 12, 178 straipsniai). Nesant patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių negalima spręsti, ar koeficientų skyrimo sistema pedagogams ir nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams buvo skaidri ir nėra diskriminacinė, t. y. ieškovėms (nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams) objektyviai buvo nustatytas ne pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalo apatinės ir viršutinės ribos vidurkis, o minimalus ar artimas minimaliam. Tad šiuo atveju atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad ji nepažeidė lygybės principo ir jog priemonės, kurias ji taikė, yra griežtai proporcingos ir būtinos teisėtiems darbdavio tikslams pasiekti.
  12. Ieškovės savo ieškinyje nurodė, kad nustatant ieškovių darbo užmokesčio pastoviosios dalies minimalų ar artimą minimaliam koeficientą, jos yra diskriminuojamos dėl aplinkybių, nesusijusių su jų dalykinėmis savybėmis, – vien todėl, kad jos nėra pedagoginį darbą dirbančios darbuotojos. Ginčo byloje nėra, kad pedagogai ir ne pedagogai yra skirtingų koeficientų grupėse ir koeficientų ribos yra skirtingos (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Įstatyme šios dvi grupės buvo išskirtos tikslingai atsižvelgus į užimamas skirtingas pareigas, skirtingas darbo funkcijas, atsakomybės lygį, sudėtingumą, darbo krūvį (intensyvumą) bei reikalingų papildomų įgūdžių turėjimą. Atsižvelgus į tai, atsakovės argumentas, jog nustatė skirtingus koeficientus šioms skirtingoms grupėms, yra pagrįstas ir objektyvus. Tačiau šis argumentas nepaaiškina koeficientų nustatymo principų, t. y. nepaaiškina, kodėl atsakovė pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams nustatė vidutinį koeficientą, kuris leidžiamas nustatyti, o nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams nustatytas minimalus ar artimas minimaliam koeficientas.
  13. Byloje nustatyta, kad pedagoginį ir nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams darbo užmokestis skiriamas yra iš vieno ir to paties šaltinio, t. y. mokinio krepšelio (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog atsakovė yra finansuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką bei iš savivaldybės lėšų, kurios yra skiriamos pagal Mokyklos biudžeto projektą, kuris rengiamas pagal savivaldybės direktoriaus įsakymu patvirtintus Švietimo įstaigų veiklos išlaidų apskaičiavimo pricipus. Taigi, atsakovei ateinančių metų darbo užmokesčiui reikalingos lėšos yra apskaičiuojamos pagal einamųjų metų tarifikaciją ir būsimų kalendorinių metų darbo užmokesčio fondas suformuojamas einamųjų metų rugsėjo mėnesį. Mokinio krepšelio lėšų skirstymas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. birželio 2l d. nutarimu Nr. 785 ,,Dėl mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. Faktiškai mokinio krepšelis skirstomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1K-184 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybes ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo“.
  14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams buvo skirtas didesnis koeficientas, atsižvelgus į gautas lėšas iš mokinio krepšelio. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Iš 2017 m. spalio 17 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus mokyklų direktorių pasitarimo protokolo Nr. (20.4.1.1) R4-44 matyti, jog atsakovė buvo viena iš mokyklų, kuri turėjo mokinio krepšelio perteklių. Atsakovė 2018 m. vasario 19 d. rašte Nr. (1.10)-V8-40 6 punkte nurodė, jog 2017 m. liko nepanaudota ugdymo plano įgyvendinimui 41 000,00 Eur mokinio krepšelio lėšų. Šios lėšos buvo panaudotos mokymo priemonių įsigijimui, atsakovei prašant 2017 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (1.10)-V8-175 „Dėl 2017 m. mokinio krepšelio lėšų perskirstymo“. Nepanaudotos ugdymo plano įgyvendinimui lėšos perskirstytos vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybes tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-185 ,,Dėl Kretingos rajono savivaldybes biudžeto sudarymo ir vykdymo, pajamų kaupimo ir įmokėjimo į savivaldybės biudžetą, asignavimų administravimo ir atskaitomybės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kretingos rajono savivaldybes biudžeto sudarymo ir vykdymo, pajamų kaupimo ir įmokėjimo į savivaldybės biudžetą, asignavimų administravimo ir atskaitomybės tvarkos aprašu. Perskirstymas patvirtintas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T2-289 ,,Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2017 m. biudžeto pajamų ir asignavimų pakeitimo“. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes laikytina, kad atsakovės argumentas dėl koeficientų nustatymo pedagoginį ir nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams pagal mokinio krepšelį nepagrįstas.
  15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams buvo nustatytas darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų vidurkis, nes buvo skirtos papildomos lėšos jų atlyginimams padidinti. Šias lėšas skyrė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija savo įsakymu. Iš rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė įsakymą Nr. VI-37 dėl koeficientų nustatymo darbuotojams priėmė 2017 m. vasario 15 d., o Kretingos rajono savivaldybės taryba 2017 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą Nr. T1-67 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2017 m. biudžeto tvirtinimo“, pagal kurį dalis gautų lėšų skirta pedagoginį darbą dirbančių darbuotojų tarifinių atlygių koeficientų skirtumams išlyginti mokyklose, bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumui užtikrinti, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo formų įvairovei įgyvendinti. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovei buvo skirtas papildomas finansavimas pedagogų atlyginimams jau po atsakovės direktoriaus įsakymo priėmimo. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šių papildomų pinigų skyrimas neturėjo įtakos nustatant koeficientus. Iš atsakovės 2018 m. vasario 19 d. rašto Nr. (1.10)-V8-40 10 punkto matyti, kad švietimo ir mokslo ministro 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-67 paskirtos papildomos lėšos pedagoginį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui buvo išmokėtos tik 2017 m. gruodžio mėnesį. Vadinasi, nustatant koeficientus darbuotojams įtakos gautos papildomos lėšos iš Švietimo ir mokslo ministerijos neturėjo, todėl atsakovės nurodytas skirstymo kriterijus nepagrįstas.
  16. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus ieškovėms buvo atsižvelgta į turimą darbo užmokesčio fondą, gautą papildomą finansavimą, įstatymo normą, kuri nurodo, jog įgyvendinant įstatymą, darbo užmokestis negali būti mažinamas iki 2018 m. sausio 31 d., pareigybei nustatytas darbo funkcijas, į darbuotojų kvalifikaciją ir kitus kriterijus.
  17. Ieškovai ieškiniu prašė panaikinti atsakovės Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 tam tikrus punktus, priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas.
  18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Šalių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė šalis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo šeimos pragyvenimo šaltiniu, todėl sukelia socialinę įtampą, tai turi įtakos visuomenės interesams. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų darbo bylų nagrinėjimo ypatumų, tarp jų – teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekta užtikrinti būtent tos darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti visų pirma privatų darbuotojo, kartu – viešąjį interesą. Iš darbo santykių kylančiose bylose subjektai, neturėdami galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis, negali to daryti ir civiliniame procese. Dėl to darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, jų nagrinėjimui nustatant tam tikras išimtis. Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan.
  19. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi informavo šalis, kad įvertinęs ginčo pobūdį, sprendimo motyvus, apeliacinį skundą, siekiant apginti darbuotojų kaip silpnesniosios darbo šalies interesus, ketina svarstyti galimybę nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka peržengti apeliacinio skundo ribas – taikyti alternatyvų darbuotojų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Proceso šalims buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus dėl ketinimo peržengti apeliacinio skundo ribas.
  20. Ieškovės ieškiniu prašė panaikinti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 22, 18, 11, 17, 5 punktus. Pažymėtina, kad tenkinus šį ieškinio reikalavimą, susidarytų situacija, jog nuo 2017 m. vasario 1 d. nebūtų aišku, kokį koeficientą taikyti, skaičiuojant ieškovėms priklausantį darbo užmokestį, o naujo koeficiento nustatymo diskrecijos teisę paliekant atsakovei, galbūt atsirastų naujas teisinis ginčas. Atsižvelgtus į tai, apeliacinio teismo nuomone, yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas – taikyti alternatyvų darbuotojų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, t. y. pakeisti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo punktus 22, 18, 11, 17, 5 punktus, nustatant naujus koeficientus.
  21. Ieškovės ieškinyje nenurodė, kokius koeficientus atsakovė turėjo nustatyti, todėl teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančius duomenis. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. T1-291 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2017 m. biudžeto pajamų ir asignavimų pakeitimo“, pagal kurį buvo nutarta skirti lėšų švietimo įstaigoms kultūros darbuotojų (bibliotekininkų) ir nepedagoginį darbą dirbančių darbuotojų (informacinių technologijų specialistų ir mokytojų padėjėjų) darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. mokėti. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. T2-269 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2017 m. biudžeto pajamų ir asignavimų pakeitimo“, pagal kurį buvo skirta atsakovei 5 695,00 Eur tikslinė dotacija mokinio krepšeliui finansuoti, šios sumos dalis skirta kultūros ir nepedagoginį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti. Atsakovė 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. VI-166 „Dėl darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų“ ieškovėms padidino nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. koeficientus. Ieškoves tenkino atsakovės 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. VI-166 „Dėl darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų“ joms nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nustatyti koeficientai (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgus į šį faktą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, tikslinga ieškovėms nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nustatyti tokius pačius koeficientus, kokie nustatyti atsakovės 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. VI-166. Todėl ieškovių ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies ir nutariama: pakeisti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 22 punktą ir M. S. padidinti koeficientą nuo 4,21 iki 6,90; pakeisti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 11 punktą ir I. J. padidinti koeficientą nuo 3,3 iki 4,21; pakeisti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 5 punktą ir I. A. padidinti koeficientą nuo 3,34 iki 4,32; pakeisti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 18 punktą ir V. P. padidinti koeficientą nuo 3,34 iki 4,32; pakeisti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 17 punktą ir A. P. padidinti koeficientą nuo 3,54 iki 5,17.
  22. Ieškovės ieškiniu prašė panaikinti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 priedo tam tikrus punktus ir priteisti neišmokėtą darbo užmokestį. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, jog prašomos priteisti sumos nėra teisingos, nes apskaičiuotos už mėnesį. Iš atsakovės pateikto mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 26 d. įsakymo Nr. P2-39 1 priedo matyti, jog ieškovėms laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo skirtos kasmetinės atostogos ir papildomos atostogų dienos pagal DK 168 straipsnio 2 dalį. Iš 2018 m. kovo 20 d. „Sodros“ pažymų matyti, jog ieškovės sirgo. Iš direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. P2-9, 2017 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P2-16, 2017 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. P2-19, 2017 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. P2-24, 2017 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. P2-41, 2017 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. P2-43, 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. P2-45 „Dėl papildomų poilsio dienų suteikimo“ matyti, kad ieškovei M. S. buvo skirtos papildomos poilsio dienos. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės apskaičiuoti ieškovėms priteistinų sumų, todėl atsakovė įpareigotina per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos perskaičiuoti ieškovėms priklausantį darbo užmokestį pagal nustatytą koeficientą ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. išmokėti ieškovėms neišmokėto darbo užmokesčio dalį, kuri ieškovėms priklauso pagal šiuo teismo sprendimu nustatytus pareiginės algos koeficientus nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, jog atsakovė įpareigotina išmokėti ieškovėms neišmokėto darbo užmokesčio dalį ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsižvelgus į tai, jog atsakovė yra biudžetinė įstaiga.
  23. Ieškovės ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos kiekvienai ieškovei priklausančias teisės aktuose numatytas netesybas (delspinigius) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo kiekvienai priklausančios neišmokėtos darbo užmokesčio sumos.
  24. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai, kurie sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų sumokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Ginčo laikotarpiu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. A1-44 „Dėl delspinigių dydžio“ patvirtintas delspinigių dydis buvo 0,07 proc.
  25. Atsižvelgus į tai, ieškovėms iš atsakovės priteistina po 0,07 proc. delspinigių nuo neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kurie skaičiuojami praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo tos dienos kai ieškovėms turėjo būti išmokėtas tinkamo dydžio darbo užmokestis pagal ginčo įsakymą kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.
  26. Dėl kitų apeliančių argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai taikė materialinės ir procesines teisės normas, reglamentuojančias darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, principą, todėl ieškovių apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas iš dalies ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Ieškovės pateikė prašymą priteisti 535,71 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, sprendžia, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovės priteistina kiekvienai ieškovei po 107,14 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
  3. Pagal 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš esmės tenkinus ieškinį, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 100,00 Eur žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

  1. Iš dalies tenkinus apeliančių apeliacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsižvelgus į tai, kad apeliantės nepateikė teismui duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, klausimas dėl jų paskirstymo nenagrinėtinas.
  3. Ieškovės pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, todėl iš esmės tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 100,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovės yra atleistos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18ieškovių I. J., I. A., M. S., V. P., A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

19Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuriuo buvo atmestas ieškovių reikalavimas dėl Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 5, 11, 17, 18 ir 22 punktų panaikinimo ir delspinigių priteisimo, panaikinti ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą:

  1. Pakeisti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 22 punktą ir nustatyti, kad M. S. nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nustatytas 6,90 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas.
  2. Pakeisti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 18 punktą ir nustatyti, kad V. P. nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nustatytas 4,32 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas.
  3. Pakeisti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 11 punktą ir nustatyti, kad I. J. nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nustatytas 4,21 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas.
  4. Pakeisti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 17 punktą ir nustatyti, kad A. P. nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nustatytas 5,17 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas.
  5. Pakeisti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 5 punktą ir nustatyti, kad I. A. nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nustatytas 4,31 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas.
  6. Įpareigoti atsakovę Kretingos Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo momento perskaičiuoti ieškovėms I. J., I. A., M. S., V. P., A. P. priklausantį darbo užmokestį pagal nustatytus koeficientus ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. išmokėti ieškovėms neišmokėto darbo užmokesčio dalį, kuri ieškovėms priklauso pagal šiuo teismo sprendimu nustatytus pareiginės algos koeficientus nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.
  7. Priteisti iš atsakovės Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos ieškovėms M. S., V. P., I. J., A. P., I. A. po 0,07 proc. delspinigių nuo neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kurie pradedami skaičiuoti praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo tos dienos kai ieškovėms turėjo būti išmokėtas tinkamo dydžio darbo užmokestis pagal ginčo įsakymą kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.
  8. Priteisti iš atsakovės Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos ieškovėms M. S., V. P., I. J., A. P., I. A. po 107,14 Eur (vieną šimtą septynis Eur keturiolika centų) jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
  9. Priteisti iš atsakovės Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos į valstybės biudžetą 100,00 Eur (vieną šimtą Eur) žyminio mokesčio mokėtiną už ieškinį.
  10. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

20Priteisti iš atsakovės Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos į valstybės biudžetą 100,00 Eur (vieną šimtą Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai