Byla 2A-328/2012
Dėl žalos atlyginimo, įpareigojimo perduoti dokumentus, darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia, nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alovė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-253/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alovė“ ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo, įpareigojimo perduoti dokumentus, darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia, nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Alovė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovui V. J., prašydamas priteisti iš atsakovo 214 973 Lt žalos atlyginimo, įpareigoti atsakovą per savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti UAB „Alovė“ direktoriui ieškinyje nurodytus UAB „Alovė“ buhalterinės, finansinės veiklos dokumentus, pripažinti V. J. darbo sutartį pasibaigusia 2006 m. balandžio 30 d., priteisti iš V. J. 6 000 Lt darbo užmokestį bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal UAB „Alovė“ įstatų 37 punktą direktoriaus V. J. terminuota darbo sutartis pasibaigė 2006 m. balandžio 30 d., ką patvirtina 2002 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas. Pažymėjo, kad pasibaigus darbo sutarties terminui UAB „Alovė“ direktorius nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo ir iš užimamų pareigų nepasitraukė. Ieškovo teigimu, iki 2007 m. vasario 28 d. atsakovas vengė bendrauti su akcininkais, švaistė bendrovės lėšas, trukdė išrinkti naują direktorių. Nurodė, kad 2007 m. vasario 28 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė pakeisti bendrovės vadovą., todėl nuo 2006 m. balandžio 30 d. iki 2007 m. vasario 28 d. atsakovas neturėjo teisinio pagrindo būti UAB „Alovė“ direktoriumi ir kiekvieną mėnesį gauti darbo užmokestį, jam nepagrįstai išmokėta 6 000 Lt, t. y. jis be pagrindo praturtėjo, todėl privalo bendrovei grąžinti pasisavintą 6 000 Lt darbo užmokestį. Ieškovas pažymėjo, kad išrinkus naują bendrovės vadovą, atsakovas atsisakė jam perduoti UAB „Alovė“ buhalterinės bei finansinės atskaitomybės dokumentus, tuo pažeidė bendrovės įstatus. Ieškovo teigimu, atlikus UAB „Alovė“ buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, buvo nustatyta, kad buvęs bendrovės vadovas V. J. yra neatsiskaitęs už 214 973 Lt sumą, todėl bendrovei padaryta 214 973 Lt žala, kurios atlyginimas priteistinas iš atsakovo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo UAB „Alovė“ atsakovui V. J. 1 210 Lt advokato atstovavimo išlaidų, valstybei 95,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartimi.

7Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovo V. J. darbo sutartis laikytina pasibaigusia 2006 m. balandžio 30 d., kadangi V. J. slapstėsi nuo akcininkų, nešaukė visuotinio akcininkų susirinkimo.

8Teismas nurodė, kad šalių atstovai, liudytojas V. B. posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2004 m. spalio iki 2005 m. vasario mėnesio J. M., būdamas UAB „Alovė“ akcininku ir atstovavęs UAB „Pajūrio turto investicijos“, supirkinėjo UAB „Alovė“ akcijas, kad jas perleistų UAB „Pajūrio turto investicijos“. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis patvirtina, kad nuo 2005 m. vienas akcininkas J. M. valdė apie 93 procentus UAB „Alovė“ akcijų, todėl įmonės vadovui nevykdant savo pareigų, t. y. nešaukiant eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų, akcininkai ABĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka galėjo tokį susirinkimą sušaukti ir spręsti vadovo atleidimo ar jo įgalinimų pratęsimo klausimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2002 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, jog yra pratęstas direktoriaus įgaliojimų terminas, tačiau nenurodyta, kokiam terminui, todėl, teismo nuomone, akcininkai savo veiksmais pritarė, jog V. J. atliktų bendrovės vadovo funkcijas, nes pastarojo įgaliojimus nutraukė tik 2007 m. vasario 28 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ABĮ 19 straipsnio 1 dalį, CK 2.82 straipsnio 2 dalį be bendrovės vadovo bendrovės veikla neįmanoma, tai yra imperatyviosios įstatymų normos, nes, nesant nurodyto organo, juridiniai asmenys negalėtų įgyti civilinių teisių, prisiimti civilinių pareigų ir jų įgyvendinti. Esant tokiam įstatymų numatytam reglamentavimui, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti V. J. darbo sutartį pasibaigusia 2006 m. balandžio 30 d. atmestinas.

9Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 6 000 Lt darbo užmokesčio iš V. J. priteisimo, teismui nepateikė įrodymų, kad V. J. nuo 2006 m. balandžio 30 d. iki 2007 m. vasario 28 d. UAB „Alovė“ išmokėjo 6 000 Lt darbo užmokesčio. Teismas pažymėjo, kad byloje dalyvavę asmenys teismo posėdžio metu patvirtino, kad UAB „Alovė“ nuo 2000 m. nebevykdė veiklos, neturėjo pajamų, o Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. spalio 14 d. raštu Nr. (20.30)-D2-12478 nurodė, jog UAB „Alovė“ laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 11 d. nėra pateikusi mėnesinių A klasės pajamų mokesčio deklaracijų ir minėtu laikotarpiu mokėjusi gyventojų pajamų mokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, sprendė, kad ši ieškinio dalis atmestina.

10Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl darbo užmokesčio yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti V. J. darbo sutarties pasibaigimą 2006 m. balandžio 30 d., todėl atmetus pirminį reikalavimą, atmestinas ir reikalavimas dėl 6 000 Lt priteisimo.

11Dėl dokumentų išreikalavimo teismas nurodė, kad posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas nurodė, jog visi dokumentai, kuriuos turėjo V. J., yra perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovas pripažino, kad visi dokumentai iš atsakovo yra paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurių pavedimu FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyrius 2009 m. birželio 30 d. atliko UAB „Alovė“ ūkinės finansinės veiklos kontrolę. Teismas nurodė, kad liudytojas V. B., kuris nuo 2005 m. gegužės 10 d. UAB „Alovė“ buvo direktoriaus pavaduotoju, o 2007 m. vasario 28 d. buvo išrinktas bendrovės direktoriumi, parodė, kad po 2007 m. vasario 28 d. bendrovės dokumentai buvo reikalaujami iš J. M., bet nė karto nesikreipė į V. J. dėl dokumentų grąžinimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visi UAB „Alovė“ dokumentai yra perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ieškovas pats nesikreipė dėl dokumentų atsiėmimo iš ikiteisminio tyrimo organų, sprendė, kad nėra pagrindo šių dokumentų reikalauti iš atsakovo.

12Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo 214 973 Lt žalos atlyginimo grindžia R. Z. Ravluševičiaus konsultacinės įmonės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimo ataskaita, o posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad žalą iš esmės sudaro atrakcionų, kurie priklausė bendrovei, o dabartiniu metu yra išmontuoti ir išvežti, vertė.

13Teismas pažymėjo, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys pripažino, jog UAB „Alovė“ ir UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ iš esmės priklausė tiems patiems akcininkams. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad UAB „Alovė“ 2005 m. birželio 5 d. 1 metų laikotarpiui išnuomojo UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ visą turtą, kuris yra Vytauto g. 123A, Palangoje, kartu su turtu perduota nuomininkui ir turto žūties ar sugadinimo rizika bei atsakomybė už visas su turto eksploatavimu susijusias pasekmes; sutartyje, kas yra turtas, nenurodyta. Teismas nurodė, kad 2006 m. birželio 6 d. ši sutartis buvo pratęsta iki 2006 m. lapkričio 1 d., o 2007 m. liepos 21 d. raginimas laikraštyje „Vakarinė Palanga“ iki 2007 m. rugpjūčio 5 d. demontuoti UAB „Alovė“ priklausančius atrakcionus patvirtina, kad tuo metu atrakcionai dar stovėjo, tuo tarpu atsakovas V. J. iš bendrovės vadovo pareigų buvo atleistas 2007 m. vasario 28 d. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė V. J. pareigos saugoti bendrovės turtą po jo atleidimo iš darbo ir kad V. J. yra kaltas dėl žalos padarymo bendrovei. Teismas pažymėjo, kad R. Z. Ravluševičiaus konsultacinės įmonės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimo ataskaita buvo parengta 2007 m. gegužės 10 d., neturint visų UAB „Alovė“ dokumentų, todėl ji neparodo tikrosios žalos, jei tokia buvo, padarytos bendrovei, o Palangos miesto apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 60-1-176-07 rodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų, pagrindžiančių V. J. kaltę dėl UAB „Alovė“ turto pasisavinimo ar iššvaistymo.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Alovė“ prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovės direktoriaus V. J. darbo sutartis buvo terminuota ir ji pasibaigė 2006 m. balandžio 30 d., tokiu būdu direktoriaus teisių ir pareigų visuma, kaip pavedimo sutartis, pasibaigė pasibaigus šios sutarties terminui. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad atsakovas nuo 2006 m. balandžio 30 d. iki 2007 m. vasario 28 d. savo pareigų ir neatliko - teismui atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo, kaip bendrovės direktoriaus, darbo funkcijų atlikimą. Be to, nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo įgaliojimų terminų nenurodymas darbo sutartyje reiškia tai, kad bendrovės akcininkai iš esmės pritarė atsakovo įgaliojimų pratęsimui. Pagal bendrovės įstatus administracijos vadovo kadencija ir jo funkcijų atlikimo terminas negalėjo būti ilgesnis nei jį nustato akcininkų susirinkimas ar kitas kompetentingas tai atlikti organas, šiuo atveju – 4 metai.
  2. Teismas, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė dokumentų apie tai, kad nuo 2006 m. balandžio 30 d. iki 2007 m. vasario 28 d. V. J. buvo išmokėtas 6 000 Lt dydžio atlyginimas, neatkreipė dėmesio į tai, kad nuo 2004 sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 11 d., t.y. V. J. formaliai esant bendrovės direktoriumi, bendrovė nėra pateikusi mėnesinių A klasės pajamų mokesčio deklaracijų ir minėtu laikotarpiu mokėjusi gyventojų pajamų mokesčio. Ši aplinkybė patvirtina, kad V. J. faktiškai direktoriaus funkcijų nevykdė nuo 2004 metų. Be to, teismas turėjo būti aktyvus ir turėjo galimybę išreikalauti darbo užmokesčio žiniaraščius iš buvusio bendrovės vadovo V. J..
  3. Teismas, padarydamas išvadą, kad visi UAB „Alovė“ dokumentai yra perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, neišsiaiškino, ar jiems yra perduoti visi dokumentai. Teismas neišsprendė pagrindinio klausimo – kokius dokumentus bendrovė gali reikalauti iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o kokius – iš atsakovo. Dėl to laikytina, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad visas ieškovo reikalavimas dėl dokumentų išreikalavimo yra nepagrįstas.
  4. Teismas, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė reikalavimo priteisti iš atsakovo bendrovei padarytą žalos atlyginimą pagrįstumo, pats neleido to padaryti ieškovui, atmesdamas kaip nepagrįstą prašymą dėl ekspertizės skyrimo.
  5. Teismo išvada, kad atrakcionų praradimas yra įvykęs tuo laikotarpiu, kai atsakovas jau nebuvo bendrovės direktoriumi ir dėl to neprivalėjo rūpintis bendrovės turtu, nepagrįsta, kadangi atsakovas juo rūpinti privalėjo visu laikotarpiu, kada jis ėjo bendrovės direktoriaus pareigas.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. J. laikosi nuomonės, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, išsamus ir teisėtas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, ieškovo argumentas, kad atsakovo darbo sutartis buvo terminuota ir pasibaigė 2006 m. balandžio 30 d., yra prieštaraujantis teisės normoms ir todėl negali būti pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovo įsitikinimu, kadangi visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas tik 2007 m. vasario 28 d. ir šio susirinkimo metu buvo išspręstas atsakovo atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų klausimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą pripažinti darbo sutartį su atsakovu pasibaigusia 2006 m. balandžio 30 d. Atsakovas pažymi, kad ieškovas neįrodė 6 000 Lt išmokėjimo atsakovui fakto, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo reikalavimą dėl minėtos sumos priteisimo iš atsakovo. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė, jog UAB „Alovė“ dokumentai yra perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, todėl nėra pagrindo šių dokumentų reikalauti iš atsakovo. Atsakovo įsitikinimu, ieškovui neįrodžius atsakovo atsakomybės sąlygų dėl tariamai bendrovei padarytos žalos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 214 973 Lt.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

19Byloje nustatyta, kad 2002 m. balandžio 30 d. UAB „Alovė“ visuotinis akcininkų susirinkimas pratęsė UAB „Alovė“ direktoriaus V. J. įgaliojimus.

202007 m. vasario 28 d. UAB „Alovė“ visuotinis akcininkų susirinkimas atleido atsakovą V. J. iš UAB „Alovė“ direktoriaus pareigų.

21Byloje kilo ginčas dėl buvusio UAB „Alovė direktoriaus V. J. pareigos atlyginti bendrovei žalą, įpareigojimo perduoti dokumentus, pripažinimo, kad V. J. darbo sutartis pasibaigė 2006 m. balandžio 30 d., bei išmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

22Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo atsakovo V. J. darbo sutarties nutraukimo momento aiškinimo.

23Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas prašė pripažinti buvusio UAB „Alovė“ vadovo V. J. darbo sutartį pasibaigusia 2006 m. balandžio 30 d.

24Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovas vadovauja įmonei organizuodamas kasdieninę jos veiklą, įstatyminio atstovavimo pagrindu veikdamas jos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir vykdydamas kitas funkcijas, veikdamas bendrovės ir jos akcininkų naudai. Kolegialūs bendrovės valdymo organai taip pat privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Šiais tikslais vadovaudamiesi kolegialūs valdymo organai įgyvendina įstatyme jiems nustatytas teises ir pareigas, ir konkrečiai – teisę vertinti bendrovės vadovo veiklą ir esant reikalui jį atšaukti. Tokios kolegialaus valdymo organo teisės užtikrina efektyvų bendrovės valdymą. Nuo vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso visos įmonės veiklos efektyvumas. Bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, savo veiksmais bendrovei sukurti teises ir pareigas, tam tikra apimtimi disponuoti bendrovės turtu. Dėl tokios vadovo pareigybės reikšmės būtinas renkančio vadovą bendrovės organo pasitikėjimas juo. Bendrovės valdybai ar kitam vadovą išrinkusiam organui praradus pasitikėjimą vadovu ar nusprendus operatyviai koreguoti įmonės valdymą bei konstatavus, kad kito asmens gebėjimai valdyti įmonę didesni ir tai suteiks įmonei daugiau naudos, įstatymas suteikia teisę atšaukti vadovą iš pareigų. Tokie valdymo organų teisiniai santykiai, kurių pagrindinis tikslas – veikti bendrovės naudai yra specifiniai, o tų santykių ypatumai lemia kitokius bendrovės vadovo darbo sutarties pasibaigimo pagrindus nei numatyta Darbo kodekse.

25ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Darbo sutarčių sudarymą, pakeitimą, nutraukimą ir kitus darbo santykių aspektus reglamentuoja Darbo kodeksas. Darbo kodekso 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato šis kodeksas, taip pat pagal šio kodekso nustatytas ribas – kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Taigi kiti teisės norminiai aktai darbo santykius reglamentuoja tiek, kiek tai numato Darbo kodeksas. Bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl darbo sutartims, sudaromoms su bendrovės vadovu, Darbo kodekse nustatytos bendrų taisyklių išimtys. Viena iš tokių išimčių yra DK 124 straipsnio 1 punktas, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis baigiasi šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama, vadovą išrinkusiam organui jį atšaukus iš vadovo pareigų. Šioje normoje ne tik atskleidžiama bendrovės valdybos kompetencija parenkant vadovą, bet ir įtvirtinamas vienas iš darbo sutarties su vadovu nutraukimo pagrindų. Tokį normos aiškinimą patvirtina ABĮ 37 straipsnio 3 dalis, kurioje bendrovės vadovo atšaukimas minimas kaip vienas iš darbo sutarties su juo pasibaigimo pagrindų. Vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti nesusijusi su jo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, t. y. ji – absoliuti. Bendrovės valdyba šią teisę įgyvendina atsižvelgdama į ABĮ 19 straipsnio 8 dalies reikalavimą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Atšaukimo teisės absoliutumą lemia bendrovės ir jos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobūdis, vadovo pareigybės ir vadovo atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrovei. Vadovo darbo sutarties nutraukimą susaisčius griežtai apibrėžtais pagrindais, jų neįrodžius, vadovas toliau dirbtų, tačiau bendrovės valdymo organai, kai nėra tarpusavio pasitikėjimo, negalėtų reikiamai bendradarbiauti, todėl bendrovei tokiomis veiklos sąlygomis gali būti padaryta didelė žala. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005)

26Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. birželio 23 d. iki 2008 m. birželio 2 d., 19 straipsnio 1 dalis numatė, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai buvo priskirta teisė rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba – bendrovės vadovą (ABĮ 20 str. 1 d. 2 p.) ir juos atšaukti (ABĮ 20 str. 1 d. 3 p.). Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus (ABĮ 23 str. 1 d.).

27Į bylą pateikti UAB „Alovė“ įstatai patvirtina, kad bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas (27 p.); bendrovės administracijos vadovas yra direktorius, kurį 4 metams renka ir nustato atlyginimą visuotinis akcininkų susirinkimas (37 p.); visuotinį akcininkų susirinkimą organizuoja direktorius; susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi akcininkai, kurių akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo (29 p.).

28Bylos duomenys patvirtina, kad apie 93 procentus UAB „Alovė“ akcijų nuo 2005 m. valdė vienas akcininkas J. M., todėl tuo atveju, jei įmonės vadovas netinkamai vykdė savo pareigas ar dirbo ilgiau išrinkimo termino arba akcininkų valia buvo atstatydinti jį iš pareigų, įstatyme bei įmonės įstatuose numatytą akcijų skaičių turintys akcininkai turėjo teisę sušaukti akcininkų susirinkimą ir spręsti vadovo atleidimo (atstatydinimo) klausimą, tačiau tokios valios neišreiškė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas V. J. iš UAB „Alovė“ direktoriaus pareigų buvo atleistas tik 2007 m. vasario 28 d. UAB „Alovė“ visuotiniam akcininkų susirinkimui išreiškus valią dėl jo atleidimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad darbo sutartis su V. J. pasibaigė 2006 m. balandžio 30 d. ir pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra pagrįstos.

29Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo įgaliojimų terminų nenurodymas darbo sutartyje reiškia tai, kad bendrovės akcininkai iš esmės pritarė atsakovo įgaliojimų pratęsimui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, be bendrovės vadovo bendrovės veikla neįmanoma, nesant nurodyto organo, juridiniai asmenys negalėtų įgyti civilinių teisių, prisiimti civilinių pareigų ir jų įgyvendinti. Nors apeliantas teigia, kad pagal bendrovės įstatus administracijos vadovo kadencija ir jo funkcijų atlikimo terminas negalėjo būti ilgesnis nei jį nustato akcininkų susirinkimas ar kitas kompetentingas tai atlikti organas, šiuo atveju – 4 metai, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad suėjus šiam terminui automatiškai pasibaigia darbo sutartis, sudaryta su V. J., kadangi darbo sutarties nutraukimui (vadovo atšaukimui iš pareigų) valią išreikšti turėjo akcininkų susirinkimas.

30Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su 6 000 Lt darbo užmokesčio priteisimu iš atsakovo, nepagrįstumo.

31Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Alovė“ nuo 2000 metų veiklos nevykdė. Į bylą pateiktas Klaipėdos apskrities VMI 2010 m. spalio 14 d. raštas Nr. (20.30)-D2-12478 patvirtina, kad UAB „Alovė“ nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 11 d. nėra pateikusi mėnesinių A klasės pajamų mokesčio deklaracijų ir minėtu laikotarpiu nėra mokėjusi gyventojų pajamų mokesčio. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į aplinkybes, kad UAB „Alovė“ minėtu laikotarpiu veiklos nevykdė, kad nebuvo mokamas gyventojų pajamų mokestis, darytina išvada, kad atsakovui V. J. atlyginimas nebuvo išmokėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes ir patvirtinančių, kad 6 000 Lt dydžio darbo užmokestis V. J. buvo išmokėtas.

32Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo būti aktyvus ir turėjo galimybę išreikalauti darbo užmokesčio žiniaraščius iš buvusio UAB „Alovė“ vadovo V. J.. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas, todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kurias jis nurodo, t.y. kad V. J. 6 000 Lt darbo užmokestis buvo išmokėtas.

33Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas neįrodė 6 000 Lt atlyginimo išmokėjimo atsakovui fakto yra pagrįstos, todėl pagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas dėl minėtos sumos priteisimo iš atsakovo.

34Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti atsakovo V. J. darbo sutarties pasibaigimą 2006 m. balandžio 30 d. ir atsižvelgiant į tai, kad pirminis reikalavimas atmestas, yra pagrindas atmesti ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl 6 000 Lt darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovo.

35Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su atsakovo pareiga perduoti įmonės dokumentus ieškovui, nepagrįstumo.

36Į bylą pateiktas Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. sausio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 60-1-176-07 patvirtina, kad ikiteisminiam tyrimui V. J. buvo pateikęs turimus UAB „Alovė“ veiklos ir finansinės atskaitomybės dokumentus bei antspaudą. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. turėti įmonės dokumentai buvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo šių dokumentų reikalauti iš atsakovo V. J.. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišaiškino, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnams yra perduoti visi UAB „Alovė“ dokumentai, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, civiliniame procese galioja rungimosi principas, todėl tuo atveju, jeigu ieškovas teigia, kad atsakovas V. J. perdavė ne visus turėtus UAB „Alovė“ dokumentus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, šią aplinkybę turėjo įrodyti. UAB „Alovė“ vadovas, bet ne V. J. turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl pateiktų ikiteisminiam tyrimui UAB „Alovė“ dokumentų perdavimo UAB „Alovė“.

37Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl atsakovo V. J. pareigos atlyginti ieškovui UAB „Alovė“ padarytą 214 937 Lt žalą.

38Ieškovo pateikti į bylą procesiniai dokumentai patvirtina, kad ieškovas nenurodė kas konkrečiai sudaro padarytą ieškovui 214 937 Lt žalą ir rėmėsi Z. Ravluševičiaus konsultacinės įmonės 2007 m. gegužės 10 d. atliktos UAB „Alovė“ buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad trūksta nuo 1990 m. iki 2007 m. buhalterinių bei finansinių dokumentų, ir nenurodyta kas konkrečiai sudaro V. J. neatsiskaitymą už 214 973 Lt sumą.

39Į bylą pateiktame Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. sausio 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 60-1-176-07 konstatuota, kad baudžiamojo proceso principas in dubio pro reo reikalauja, kad visos abejonės būtų vertinamos kaltinamojo naudai ir kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. J. kaltę dėl UAB „Alovė“ turto pasisavinimo bei iššvaistymo, ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 7 dalyje, nutrauktinas BPK 212 straipsnio 2 dalies pagrindu.

40Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą, neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002, 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2010, kt.).

41Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika. Neteisėta veika kaip materialinės atsakomybės sąlyga yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas, kurias nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai.

42Pagal nustatytas įrodinėjimo taisykles pareigą įrodyti žalą turi ieškovas.

43Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino aplinkybes dėl UAB „Alovė“ priklausančio pastato bei atrakcionų ir kad minėti statiniai atsakovui einant UAB „Alovė“ direktoriaus pareigas nebuvo nugriauti, kad atsakovas nepadarė ieškovui žalos dėl minėtų statinių. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ekspertizės skyrimo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti ekspertizę dėl UAB „Alovė“ statinių vertės. Pažymėtina, kad prie Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktų UAB „Alovė“ balansų už 2008, 2009, 2010 metus pridėtuose aiškinamuosiuose raštuose nurodyta, kad UAB „Alovė“ ilgalaikis turtas – tai pastatai bei atrakcionai, kurių šiuo metu nėra ir dėl jų nugriovimo vyksta teisminiai ginčai. Ieškovas neįrodė, kad ieškovui priklausantys statiniai buvo nugriauti ar apgadinti dėl atsakovo kaltės.

44Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas byloje neįrodė atsakovo V. J. atsakomybės sąlygų dėl UAB „Alovė“ padarytos žalos. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodytas žalos realumas, jos dydis, taip pat kad žala atsirado dėl V. J. netinkamo pareigų vykdymo, kai V. J. ir UAB „Alovė“ siejo darbo santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors, apelianto teigimu, aplinkybę, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigas, patvirtina Klaipėdos apskrities VMI 2010 m. spalio 14 d. raštas, tačiau minėtas raštas patvirtina, kad UAB „Alovė“ nemokėjo rašte nurodytų mokesčių bei nepateikė deklaracijų, tačiau nėra susijęs su atsakovo veiksmais dėl UAB „Alovė“ turto išsaugojimo.

45Pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui UAB „Alovė“ balansai už 2008, 2009, 2010 metus patvirtina, kad po V. J. atleidimo iš UAB „Alovė“ direktoriaus pareigų UAB „Alovė“ turėjo turto. Todėl ieškovas turėjo pareigą įrodyti atsakovo padarytą konkrečią žalą ieškovui.

46Pagal bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas padarė ieškovui žalą ir nepateikė į bylą konkrečios žalos padarymą patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo atmetimo pagrįstos teisingu pateiktų į bylą įrodymų bei nustatytų byloje aplinkybių įvertinimu ir tinkamu teisės normų taikymu.

47Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

48Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės neturi.

49Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

50Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi atidėjo apeliantui UAB „Alovė“ 5 619 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo UAB „Alovė“ į valstybės biudžetą 5 619 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 79, 96 str.).

51Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų įstatymo nustatyta tvarka į bylą nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovui nepriteistinas.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

53Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Priteisti iš ieškovo UAB „Alovė“ į valstybės biudžetą 5 619 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus devyniolika litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Alovė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu nusprendė... 7. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovo V. J. darbo sutartis... 8. Teismas nurodė, kad šalių atstovai, liudytojas V. B. posėdžio metu... 9. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 6 000 Lt darbo... 10. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl darbo užmokesčio yra išvestinis... 11. Dėl dokumentų išreikalavimo teismas nurodė, kad posėdžio metu atsakovas... 12. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo 214 973 Lt... 13. Teismas pažymėjo, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys pripažino, jog UAB... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Alovė“ prašo apeliacinės instancijos... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. J. laikosi nuomonės, kad... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21... 19. Byloje nustatyta, kad 2002 m. balandžio 30 d. UAB „Alovė“ visuotinis... 20. 2007 m. vasario 28 d. UAB „Alovė“ visuotinis akcininkų susirinkimas... 21. Byloje kilo ginčas dėl buvusio UAB „Alovė direktoriaus V. J. pareigos... 22. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų... 23. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas prašė pripažinti buvusio UAB... 24. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovas vadovauja... 25. ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo... 26. Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. birželio 23... 27. Į bylą pateikti UAB „Alovė“ įstatai patvirtina, kad bendrovės valdymo... 28. Bylos duomenys patvirtina, kad apie 93 procentus UAB „Alovė“ akcijų nuo... 29. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad nepagrįsta pirmosios... 30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios... 31. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Alovė“ nuo 2000 metų veiklos... 32. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas... 33. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 34. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 35. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl... 36. Į bylą pateiktas Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m.... 37. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų... 38. Ieškovo pateikti į bylą procesiniai dokumentai patvirtina, kad ieškovas... 39. Į bylą pateiktame Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m.... 40. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės... 41. Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma... 42. Pagal nustatytas įrodinėjimo taisykles pareigą įrodyti žalą turi... 43. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos... 44. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas byloje neįrodė atsakovo V. J.... 45. Pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui UAB „Alovė“... 46. Pagal bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė,... 47. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 48. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės... 49. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 50. Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 24... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas V. J. atsiliepime į apeliacinį... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą palikti... 54. Priteisti iš ieškovo UAB „Alovė“ į valstybės biudžetą 5 619 Lt...