Byla T-36/2019
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

2išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ ieškinį atsakovams V. Č., O. B., A. K., P. K., „Krynicki Recycling S.A.“, Aplinkos apsaugos departamentui dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3Ieškovė BUAB „Lithuanian glass recycling“ patikslintu ieškiniu teismo prašo:

41.

5priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų „Krynicki Recycling S.A.“, A. K., P. K., V. Č. ir O. B. 1 046 574,35 Eur žalos kreditoriams atlyginimą;

62.

7priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų „Krynicki Recycling S.A.“, A. K., P. K., V. Č., O. B. ir Aplinkos apsaugos departamento 1 168 195,12 Eur žalos atlyginimą už 3 435,868 tonų atliekų kiekio, viršijančio Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime numatytą leistiną saugoti kiekį, sutvarkymą;

83.

9priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų „Krynicki Recycling S.A.“, A. K., P. K., V. Č., O. B. ir Aplinkos apsaugos departamento 866 334,25 Eur žalos atlyginimą už 2 083,30 tonų atliekų kiekio, viršijančio Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime numatytą leistiną saugoti kiekį, sutvarkymą.

10Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. vasario 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017 UAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotas pripažintas tyčiniu. BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad bendrovės kreditorių reikalavimai, kurių suma sudaro 1 046 574,35 Eur, nebus padengti, kadangi bendrovė neturi realizuotino turto ar lėšų finansiniams reikalavimams tenkinti, bei veikdamas bendrovės ir jos kreditorių interesais, reiškia šį ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams, kaip juridinio asmens valdymo organams ir dalyviams, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalimi. Antruoju ir trečiuoju patikslinto ieškinio reikalavimu prašoma solidariai priteisti žalos atlyginimą už atliekų, viršijančių Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime numatytą leistiną saugoti kiekį, sutvarkymą ir iš valstybės institucijos – Aplinkos apsaugos departamento (Kaišiadorių rajono agentūros teisių ir pareigų perėmėjos). Ieškovė teigia, kad Kaišiadorių rajono agentūra, kaip priežiūrą vykdanti institucija, nuolat fiksuodama pasikartojančius teisės normų pažeidimus aplinkai, nesiėmė pakankamų veiksmų, kokie šioje situacijoje buvo būtini, ir nestabdė bendrovės veiklos, kaip keliančios pavojų aplinkai ir žmonėms, bei tokiu būdu (veikdama aplaidžiai) neužtikrino, kad nebūtų sukaupti neleistini kiekiai atliekų, dėl to yra atsakinga už atsiradusią žalą. Ieškovė, remdamasi Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalimi, teigia, kad ši institucija (jos darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija (jos darbuotojai) privalėjo veikti dėl to yra atsakinga už atsiradusią žalą.

11Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje pažymi, kad trečiuoju patikslinto ieškinio reikalavimu prašoma solidariai priteisti žalos atlyginimą ne tik iš buvusių ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ valdymo organų (įrodinėjant jų atžvilgiu deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas), tačiau ir iš valstybės institucijos – Aplinkos apsaugos departamento (Kaišiadorių rajono agentūros teisių ir pareigų perėmėjos), nurodant CK 6.271 straipsnio 4 dalies teisinį pagrindą, kad ši institucija (jos darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija (jos darbuotojai) privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), dėl to teismui kyla abejonių kuriame iš teismų – bendrosios kompetencijos ar administraciniame – byla dalyje dėl reikalavimų valstybės institucijai turi būti nagrinėjama. Vilniaus apygardos teismas kreipimesi nurodo, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje (panašaus pobūdžio bylose) išaiškinta, kad tais atvejais, kai byloje keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančio teisinio santykio situacijos, tuomet yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 22 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2018).

12Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

13Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

14Nagrinėjamoje byloje reiškiami žalos atlyginimo reikalavimai, kurie yra dvejopo pobūdžio. Pirmasis patikslinto ieškinio reikalavimas dėl atsakovų žalos kreditoriams atlyginimo, ir antrasis bei trečiasis reikalavimai, tiek, kiek jie siejami su juridinio asmens dalyvių civiline atsakomybe, dėl žalos atlyginimo už atliekų, viršijančių Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime numatytą leistiną saugoti kiekį, sutvarkymą, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalimi ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, yra grindžiami juridinio asmens dalyvių deliktine civiline atsakomybe. Tačiau antrasis ir trečiasis reikalavimai ta dalimi, kuria prašoma žalos atlyginimo už atliekų, viršijančių Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime numatytą leistiną saugoti kiekį, sutvarkymą iš Aplinkos apsaugos departamento, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalimi, yra grindžiami viešąja valstybės civiline atsakomybe.

15Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje reiškiami ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo, tiek, kiek jie siejami su juridinio asmens dalyvių civiline atsakomybe, yra civilinio teisinio pobūdžio bei nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Tuo tarpu ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo iš Aplinkos apsaugos departamento dėl to, kad Kaišiadorių rajono agentūra (jos darbuotojai), jai vykdant viešojo administravimo funkcijas, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija (jos darbuotojai) privalėjo veikti, patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reguliavimo sritį ir yra teismingi administraciniam teismui.

16Atsižvelgdama į tai Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančio teisinio santykio situacijos, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2018, 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017, 2014 m. gegužės 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-71/2014).

17Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Nutarė

18Bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ ieškinį atsakovams V. Č., O. B., A. K., P. K., „Krynicki Recycling S.A.“, Aplinkos apsaugos departamentui dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija grąžinti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat spręsti administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų išskyrimo ir perdavimo nagrinėti administraciniam teismui klausimą.

19Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai