Byla e2S-1948-565/2018
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spalvonikos fasadai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spalvonikos fasadai“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Autairas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Spalvonikos fasadai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BUAB „Autairas“ ir prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės 2015 m. liepos 23 d. įspėjimu dėl sutarties nutraukimo Nr. 15/108 nuo 2015 m. liepos 28 d. atliktą 2014 m. birželio 11 d. Statybos rangos sutarties Nr. 14/06/11 (toliau ir – Sutartis) nutraukimą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, ji Sutartį iš esmės įvykdė, esminio Sutarties pažeidimo neatliko. Pažymėjo, kad pati atsakovė pažeidė Sutartį – atliktų darbų nepriėmė ir už juos neatsiskaitė, su ieškove nebendradarbiavo. Be to, atsakovė nesilaikė įstatyme nustatytos Sutarties nuraukimo tvarkos.
  2. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, ji Sutartį vienašališkai nutraukė, nes ieškovė Sutartyje nurodytų darbų laiku ir tinkamai neatliko.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės procesinis sprendimas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-57-544/2018 (teisminio proceso Nr. 2-59-3-00015-2016-4) pagal ieškovės UAB „Spalvonikos fasadai“ ieškinį atsakovei BUAB „Autairas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl 2015 m. rugsėjo 23 d. vienašališkai pasirašytų darbų priėmimo ir perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, dėl baudos ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Molėtų švara“. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-57-544/2018, spręsdamas dėl ieškovės UAB „Spalvonikos fasadai“ ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės BUAB „Autairas“ skolą už atliktus rangos darbus pagal Sutartį, įvertino ir atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumą, nurodydamas, jog byloje nenustatytas faktinis pagrindas pripažinti, kad ieškovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, dėl kurio buvo pagrindas atsakovei nutraukti Sutartį su ieškove ir reikalauti iš jos priteisti baudą ir delspinigius. Kadangi tiek minėtoje Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje byloje, tiek šioje byloje ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių, ieškinių pagrindą iš esmės sudaro tos pačios aplinkybės, teismas padarė išvadą, kad sprendimas nurodytoje civilinėje byloje turės įtakos šios civilinės bylos nagrinėjimo riboms ir nustatinėtinoms faktinėms aplinkybėms. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą atsakovė BUAB „Autairas“ apskundė apeliacine tvarka, teismas sprendė, kad tikslinga sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki įsiteisės procesinis sprendimas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-57-544/2018.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų atskirąjį skundą argumentai
  1. Ieškovė UAB „Spalvonikos fasadai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Šioje byloje ieškovas ieškinį pareiškė siekdamas pripažinti atsakovo atliktą vienašalį rangos sutarties nutraukimą neteisėtu, siekiant apsiginti nuo atsakovo kitoje byloje (nagrinėtoje Panevėžio apygardos teisme) pareikšto reikalavimo priteisti baudą. Reikalavimą dėl baudos priteisimo atsakovė grindė aplinkybe, kad sutartis yra nutraukta, o sutarties nutraukimo teisinės pasekmės - atsakovo teisė reikalauti sumokėti 10 % sutarties kainos dydžio baudą. Teigia, kad sutarties vienašalio nutraukimo klausimas turi būti išnagrinėtas pirmiau, nes sutarties nutraukimo teisėtumas/neteisėtumas lemia baudos priteisimo klausimo išsprendimą. Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas nebuvo ginčo dalykas (teismas pasisakė tik dėl esminio sutarties pažeidimo nebuvimo, bet sutarties nutraukimo teisėtumo netyrė), todėl, pasak apelianto, teismo išvada, jog minėtoje kitoje civilinėje byloje teismo padarytos išvados iš esmės galėtų turėti įtakos šios bylos išnagrinėjimui, klaidinga. Esant galimumui tokias aplinkybes nustatyti pačiam teismui, byla negali būti stabdoma.
    2. Jei rangos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas būtų išnagrinėtas po to, kai bus išspręsta Panevėžio apygardos teismo nagrinėta civilinė byla Nr. B2-57-544/2018, ieškovės šioje byloje pareikštas ieškinys iš esmės bus savitikslis pažeistų teisių gynimas. Ieškovė siekia, kad pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, būtų užkirstas kelias nepagrįstam netesybų reikalavimui.
    3. Nors teismas taip pat remiasi CPK 164 straipsnio 4 dalimi, tačiau tinkamai šios normos taikymo nemotyvavo.
  2. Atsakovė BUAB „Autairas“ atsiliepime prašo atmesti UAB „Spalvonikos fasadai“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

35.1. Nepaisant to, kad Panevėžio apygardos teismo sprendimas yra apskųstas, tačiau šis teismas spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio jau pasisakė apie Sutarties nutraukimą dėl esminio Sutarties pažeidimo fakto.

45.2. Jei byla būtų nagrinėjama ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nuspręstų pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės pateiktą įspėjimą ieškovei, civilinė byla, kuri yra nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, apskritai prarastų prasmę, kadangi atsakovės priešieškinis buvo grindžiamas šioje byloje apeliantės prašomais pripažinti negaliojančiais įspėjimais.

55.3. Visos šiam ginčui išspręsti aplinkybės jau buvo visiškai išnagrinėtos Panevėžio apygardos teisme. Byloje vyko teismo posėdžiai, buvo apklausiami liudytojai, šalys teikė paaiškinimus, prašymus, papildomus įrodymus. Šiuo ieškiniu yra keliami tapatūs klausimai, tapačios faktinės aplinkybės, kurias Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal ieškovės pateiktą ieškinį nagrinėtų iš naujo. Pasak atsakovės, ieškovė elgiasi nesąžiningai keldama tuos pačius klausimus, kai byla jau yra apeliacinėje instancijoje. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas ginčas ir įsiteisės procesinis sprendimas kitoje civilinėje byloje.
  3. Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutas įtvirtintas CPK 163 ir 164 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punkto, reglamentuojančio privalomąjį bylos sustabdymą, pagrindu.
  4. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai.
  5. Teismas sprendžia bylą sustabdyti, kai jos negalima nagrinėti, kol nebus išspręsta kita byla, o kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; kt.). Taigi tam, kad būtų galima nuspręsti, yra tarp dviejų bylų nurodytas ryšys ar ne, įmanoma visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
  7. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).
  8. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-57-544/2018 (2017 m. lapkričio 23 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs) ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei BUAB „Autairas“ dėl skolos pagal 2014 m. birželio 11 d. UAB „Spalvonikos fasadai“ ir UAB „Autairas“ Statybos rangos sutartį Nr. 14/16/11, priteisimo, o atsakovė - priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės baudą ir netesybas bei pripažinti negaliojančiais 2015 m. rugsėjo 23 d. vienašalius priėmimo-perdavimo aktus.
  9. Ieškovė šioje byloje reikalavimą pripažinti sutarties Nr. 14/06/11 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu grindė dviem aspektais, t. y. esminio Rangos sutarties pažeidimo nebuvimu bei tuo, kad buvo pažeista Rangos sutarties nutraukimo tvarka.
  10. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, pasisakė dėl sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo (nurodydamas, kad byloje nenustatytas faktinis pagrindas pripažinti, kad ieškovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, dėl kurio buvo pagrindas šiuo pagrindu atsakovei nutraukti Sutartį su ieškove ir reikalauti iš jos priteisti baudą ir delspinigius; priešieškinio reikalavimą atmetė, būtent dėl to, kad nenustatytas esminis sutarties pažeidimas); taip pat konstatavo, jog formaliai trijų dienų įspėjimo termino apie Rangos sutarties nutraukimą laikytasi.
  11. Taigi, nors nagrinėjamoje byloje teismas ginčui reikšmingas aplinkybes galėtų nustatyti pats, tačiau šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes jau įvertino Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. B2-57-544/2018, ir jeigu toks sprendimas įsiteisėtų, jame nustatytos aplinkybės būtų reikšmingos sustabdomai bylai. Pažymėtina, kad abiejose bylose dalyvauja tos pačios šalys.
  12. Apeliantė akcentuoja, kad sutarties vienašalio nutraukimo klausimas turi būti išnagrinėtas pirmiau, nes sutarties nutraukimo teisėtumas/neteisėtumas lemia baudos priteisimo klausimo išsprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neneigia, jog Panevėžio apygardos teismas jau išnagrinėjo reikalavimus dėl baudos priteisimo (teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs), todėl nesutikimą dėl reikalavimų nagrinėjimo eiliškumo (pirmumo), ar prašymą dėl jų sujungimo apeliantas galėjo (gali) reikšti kitoje byloje. Duomenų, kad civilinės bylos Nr. B2-57-544/2018 nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme sustabdytas, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, nėra. Akivaizdu, kad siekiant išvengti priešingo tų pačių aplinkybių įvertinimo, buvo tikslinga sustabdyti civilinės bylos dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimą.
  13. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, atskirojo skundo argumentais naikinti arba keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl ieškovės UAB „Spalvonikos fasadai“ atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

6Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai