Byla 3K-3-261/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovui AB „Ukmergės gelžbetonis“ dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas 2006 m. kovo 28 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad nuo 1980 m. dirbo atsakovo įmonėje. 2003 m. liepos 16 d. viename įmonės gamybos ceche įvyko sprogimas, per kurį ieškovas apdegė 80–90 proc. kūno paviršiaus ir kvėpavimo takų. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis dėl šoko, kvėpavimo takų nudegimo, kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, plaučių edemos, pneumonijos, inkstų funkcijos nepakankamumo, širdies ritmo sutrikimo du mėnesius buvo gydomas Kauno medicinos universiteto klinikų Reanimacijos skyriuje, po to daugiau kaip mėnesį – Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje (jam atliktos šešios plastinės operacijos), vėliau gydėsi Kardiologijos skyriuje, po to – vėl Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje, daugiau kaip tris mėnesius – sanatorijoje, Ukmergės centrinės ligoninės Traumatologijos skyriuje; dėl įvykio pablogėjus širdies veiklai, jam buvo atlikta širdies operacija. Ieškovo teigimu, po nudegimų liko randai, pažeista oda labai jautri ir skausminga, sutriko klausa, jis negali normaliai valdyti rankų, jam reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, vaistai. Dėl šio įvykio ieškovas tapo neįgalus, neteko 100 proc. darbingumo, nors iki įvykio jis buvo sveikas. Ieškovas nurodė, kad dėl visų šių pasekmių jis patyrė ir patiria daug fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, todėl atsakovas, neužtikrinęs saugių darbo sąlygų, turi atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą. Ieškovas, remdamasis DK 245, 246, 250 straipsniais, CK 6.250, 6.263, 6.283 straipsniais, prašė teismą priteisti iš atsakovo 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo AB „Ukmergės gelžbetonis“ ieškovui 130 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendime nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo, o nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį bei kitus įstatyme nurodytus kriterijus (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad pagal DK 260 straipsnį kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos; užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas privalo darbdavys. Teismo nuomone, atsakovo argumentai dėl kitų jo darbuotojų veiksmų ar neveikimo, galėjusių turėti didesnės ar mažesnės įtakos sprogimui įvykti, gali turėti reikšmės atsakovo ir nurodytų trečiųjų asmenų tarpusavio santykiams, bet nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės už pareigos garantuoti darbuotojams saugias darbo sąlygas netinkamą įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas sprogimo metu apdegė net 90 proc. kūno odos, gydymo procesas buvo ilgas ir skausmingas, be to, sužalojimas paliko itin sunkių pasekmių: ieškovas neteko 100 proc. darbingumo, o tai reiškia, kad negrįžtamai sužalota sveikata, prarasta galimybė užsiimti bet kokiu darbu. Be to, po nudegimų ir odos persodinimo operacijų pasikeitė ieškovo išvaizda, jam reikalingas tolesnis gydymas, nuolatinė pagalba. Teismas konstatavo, kad iš byloje surinktų duomenų galima daryti išvadą, kad ieškovui teko kęsti ypač didelius fizinius skausmus, ištverti sudėtingas odos persodinimo operacijas, tai, be abejonės, sukėlė ir didelių dvasinių išgyvenimų. Teismo nuomone, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, ieškovui padaryta neturtinė žala negali būti įvertinta atsakovo pasiūlyta ieškovui suma – 10 000 Lt, o turi būti gerokai didesnė. Kartu teismas nurodė, kad neabejotina, jog žala buvo padaryta ne tyčia, šis atvejis netipiškas, sunkiai numanomas. Teismo nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas neturi pretenzijų atsakovui, taip pat į tai, kad atsakovas dėl sprogimo patyrė didelių nuostolių, be to, turi pareigą atlyginti žalą keliems nukentėjusiesiems. Dėl nurodytų motyvų teismas nusprendė, kad būtų teisinga ir sąžininga priteisti ieškovui 130 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 29 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-77-36/2005. Kolegija nutartyje nurodė, kad 2003 m. liepos 16 d. AB „Ukmergės gelžbetonis“ gamybinėse patalpose įvyko sprogimas, per kurį buvo sužaloti penki atsakovo darbuotojai, tarp jų ir ieškovas, vienas darbuotojas žuvo, o du mirė nuo sprogimo metu patirtų nudegimų. Atsakovui dėl sprogimo padaryta 1 529 685 Lt turtinės žalos. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad dėl šio įvykio iškeltoje baudžiamojoje byloje Ukmergės rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pripažino kaltais dėl darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimo ir nuteisė tris atsakovo darbuotojus. Šis nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka. Kolegija pažymėjo, kad jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų nustatyti ir nuteisti asmenys, dėl kurių kaltės atsakovo gamybinėse patalpose įvyko sprogimas, per kurį žuvo ar buvo sužaloti darbuotojai, atsakovas, atlyginęs žalą ieškovui, įgytų į šiuos asmenis regreso teisę (CK 6.264, 6.280 straipsniai; DK 255 straipsnio 2 punktas). Taigi, jeigu baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas paliktų galiotų pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą išsprendimas galėtų turėti įtakos nuteistų asmenų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis). Kolegija taip pat pažymėjo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti ne tik į pasekmes, bet ir žalą padariusio asmens kaltę, todėl svarbu nustatyti ir kaltus asmenis, ir jų kaltės dydį, o baudžiamojoje byloje nagrinėjamas ne tik atsakovo, bet ir sprogusio objekto statybos bei įrengimų projektuotojų darbų neteisėtų veiksmų (neveikimo) klausimas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagrindiniai įrodymai dėl atsakovo kaltės yra surinkti baudžiamojoje byloje ir dar yra renkami, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimas turi būti sustabdytas iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme (CPK 163 straipsnio 3, 4 punktai).

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas K. D. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 3, 4 punktus ir nepagrįstai sustabdė civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimą. Nuosprendis baudžiamojoje byloje neturės prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes ieškovo reikalavimo atsakovui AB „Ukmergės gelžbetonis“ dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimas nepriklauso nuo konkretaus atsakovo darbuotojo kaltės nustatymo baudžiamojoje byloje. Šie faktai reikšmingi, kai darbdavys reikalauja žalos atlyginimo regreso tvarka iš kalto darbuotojo (DK 254, 255 straipsnis). Tuo atveju, kai darbuotojas reikalauja iš darbdavio neturtinės žalos atlyginimo, baudžiamosios bylos, kurioje sprendžiama dėl konkretaus darbuotojo (darbuotojų) atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo, nagrinėjimas negali būti privalomas pagrindas sustabdyti civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimą, nes darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą, kai yra nelaimingo atsitikimo darbe faktas, nepaisant baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo (darbuotojų) kaltės.

11Atsakovas UAB „Ukmergės gelžbetonis“ pateikė atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2007 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti nurodytą atsiliepimą kaip neatitinkantį įstatymo keliamų reikalavimų.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

142003 m. liepos 16 d. AB „Ukmergės gelžbetonis“ viename gamybos cechų įvyko sprogimas, per kurį buvo sužaloti penki atsakovo darbuotojai, tarp jų ir ieškovas, vienas darbuotojas žuvo, o du mirė dėl sprogimo metu patirtų sužalojimų. Ieškovas apdegė 80–90 proc. kūno paviršiaus ir kvėpavimo takų. Ieškovo gydymo procesas buvo ilgas ir skausmingas, be to, sužalojimas paliko itin sunkių pasekmių – ieškovas tapo neįgalus, jam reikalingas tolesnis gydymas, nuolatinė pagalba. Dėl nurodyto įvykio iškelta baudžiamoji byla ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu trys atsakovo darbuotojai pripažinti kaltais pažeidę darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus bei nuteisti. Šis nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Kasaciniame skunde keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių privalomąjį civilinės bylos sustabdymą CPK 163 straipsnio 3, 4 punktuose nurodytais pagrindais, aiškinimo ir taikymo klausimai.

18Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7, kiti straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui.

19Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje N. S. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-248/2002, 2006 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G., G. G., D. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006, kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Geonafta“, Svenska Petroleum Exploration AB v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-268/2005, kt.).

20Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kiekvienu atveju turi nustatyti, kad pagal konkrečiu atveju civilinėje byloje pareikštus reikalavimus tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka yra toks teisinis ryšys, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi ne visi, o tik tam tikri faktai, nurodyti įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje. Civilinę bylą dėl nusikalstamų nuteisto asmens veiksmų civilinių teisinių padarinių nagrinėjančiam teismui nereikia iš naujo nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, konstatuoti nuosprendyje, ir ar juos atliko nuteistasis. Tuo tarpu kiti nuosprendyje nurodyti faktai neturi civilinei bylai prejudicinės galios.

21Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, sustabdė civilinę bylą pagal darbuotojo ieškinį darbdaviui dėl neturtinės žalos, patirtos sunkiai sužalojus jo sveikatą per įmonėje įvykusį sprogimą, atlyginimo dėl to, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje sprendžiamas kelių atsakovo darbuotojų baudžiamosios atsakomybės už darbų saugos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimą klausimas.

22Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinio teismo argumentai, jog ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos išsprendimas gali turėti įtakos atsakovo darbuotojų, dėl kurių baudžiamosios atsakomybės sprendžiama baudžiamojoje byloje, teisėms, yra nepagrįsti. Nurodyti atsakovo darbuotojai nedalyvauja civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, taigi šioje byloje priimtas teismo sprendimas neturės jiems nei prejudicinės, nei res judicata galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Dėl to, jeigu baudžiamojoje byloje būtų nustatyta konkrečių atsakovo darbuotojų kaltė ir darbdavys pareikštų šiems regresinį reikalavimą dėl žalos, patirtos sumokant neturtinės žalos atlyginimą per sprogimą nukentėjusiam darbuotojui, šie turėtų teisę įrodinėti kitokį iš jų priteistinos žalos dydį.

23Apeliacinis teismas apskųstoje nutartyje taip pat nurodė, kad, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas turi atsižvelgti ne tik į pasekmes, bet ir žalą padariusio asmens kaltę, todėl svarbu nustatyti ir kaltus asmenis, tai yra sprendžiama baudžiamojoje byloje.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad darbdavio atsakomybė už darbuotojo patirtą neturtinę žalą dėl jo sveikatos vykdant darbo pareigas sužalojimo kyla dėl to, jog būtent darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą (DK 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, 260 straipsnis). Taigi pagal civilinėje byloje pareikštą reikalavimą teisinis santykis dėl neturtinės žalos, patirtos ieškovo sužalojus jo sveikatą, atlyginimo sieja ieškovą, kaip darbuotoją, ir atsakovą, kaip darbdavį. Nurodytoje baudžiamojoje byloje sprendžiama dėl konkrečių atsakovo darbuotojų baudžiamosios atsakomybės už įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų darbų saugos reikalavimų pažeidimą, taigi baudžiamojoje byloje nustatinėjama būtent šių asmenų, o ne atsakovo civilinėje byloje AB „Ukmergės gelžbetonis“ kaltė, kaip nurodyta apeliacinio teismo nutartyje. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai žala darbuotojui atsiranda dėl kitų darbuotojų kaltės, tai už šią žalą nukentėjusiam darbuotojui atsako darbdavys, nes būtent jam, kaip samdančiam darbuotojus asmeniui, kyla atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės (CK 6.264 straipsnis). Baudžiamojoje byloje nustatinėjami faktai dėl nurodytų darbuotojų kaltų veiksmų turėtų teisinės reikšmės, jeigu būtų sprendžiamas darbdavio, atlyginusio žalą nukentėjusiam darbuotojui, regresinis reikalavimas dėl žalos atsiradimo kaltiems darbuotojams, taip pat, pavyzdžiui, darbdavio reikalavimas dėl turtinės žalos, padarytos įmonei per sprogimą, atlyginimo (DK 254, 255 straipsniai).

25Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dėl neturtinės žalos, padarytos vieno darbo teisinių santykių subjekto kitam, dydžio teismas sprendžia, atsižvelgdamas kiekvienu atveju į ginamos neturtinės vertybės specifiką, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytų, taip pat teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintų kriterijų visuma. Žalą padariusio asmens kaltė yra tik vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Pažymėtina, kad pagal teisės normų dėl neturtinės žalos sveikatos sužalojimo atveju atlyginimo aiškinimo ir taikymo praktiką ypač svarbus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra šios žalos pasekmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006, kt.).

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra tiesioginio prejudicinio šių bylų ryšio, nes ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovui, t. y. darbdaviui, dėl neturtinės žalos atlyginimo bei jo patenkinimas nepriklauso nuo baudžiamojoje byloje nustatinėjamų aplinkybių ir konkrečių atsakovo darbuotojų kaltės nustatymo. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas panašaus pobūdžio bylą, jau yra pažymėjęs, kad „baudžiamasis tyrimas, kuriame sprendžiamas konkretaus darbuotojo atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo klausimas, negali būti privalomo civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo sustabdymo pagrindas, nes darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingo atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje I. T., R. T., M. T., A. T. v. UAB „Plungės lagūna“, AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-27/2006).

27Apeliacinis teismas, sustabdydamas bylą, rėmėsi ir CPK 163 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas privalomojo bylos sustabdymo pagrindas yra specialioji norma palyginti su CPK 163 straipsnio 3 punktu. Pagal CPK 163 straipsnio 4 punktą civilinė byla sustabdoma, jeigu baudžiamojoje ir civilinėje bylose yra pareikšti tapatūs turtiniai reikalavimai. Tuo tarpu pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą civilinė byla sustabdoma, kai baudžiamojoje byloje nustatytini faktai turės jai prejudicinę galią, tačiau baudžiamojoje byloje nepareikšta reikalavimų, tapačių pareikštiems civilinėje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes apeliacinis teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl šios bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu, nes nagrinėjamoje civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje nėra pareikšta tapačių turtinių reikalavimų.

28Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos, spręsdamas nagrinėjamos bylos šalių ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį civilinės bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnio 3, 4 punktai), ir nepagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl atsakovo darbuotojų baudžiamosios atsakomybės už darbų saugos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti apeliacine tvarka iš esmės.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

30Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.