Byla 2S-273-227/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ „Registrų centras“, UAB „Adoljana“, Rokiškio žemėtvarkos skyriui

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-382-126/2012 pagal pareiškėjo L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ „Registrų centras“, UAB „Adoljana“, Rokiškio žemėtvarkos skyriui.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas L. S. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) paveldėjimo teisės pagal testamentą (įstatymą) liudijimui gauti į A. S., gim. 1903-09-20, mirusio 1992-12-21 palikimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. nuosavybės teise ( - ), nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), plane žymėtą 1 Aob, statytą 1920 metais; kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), plane žymėtą 211b, statytą 1920 metais; ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane žymėtą 3I0b, statytą 1920 m; ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 4I0b, statytą 1920 metais; šulinį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą k, statytą 1920 metais; 2) dėl turto registravimo nekilnojamojo turto kadastre patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. 44/1475990, ( - ), užfiksuotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), plane žymėtas lAob, statytas 1920 metais, baigtumas 9 proc.; kiemo rūsys, unikalus Nr. ( - ), plane žymėtas 2llb, statytas 1920 metais, 44 kub. m. tūrio; ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), plane žymėtas 3I0b, statytas 1920 m, baigtumas 19 proc., 3 kub. m. tūrio; ūkinis pastatas, unikalus Nr.( - ), plane žymėtas 4I0b, baigtumas 17 proc., 5 kub. m. tūrio, statytas 1920 metais; šulinys unikalus Nr. ( - ), plane žymėtas k, kurio gylis 1 metras, statytas 1920 metais, yra statiniai ir jų priklausiniai tinkami registruoti VĮ Registrų centras. Nurodė, kad pagal testamentą paveldėjo A. S. palikimą. Jis gyveno ( - ), esančioje sodyboje. Sodybos pastatai nebuvo inventorizuoti ir nesudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, todėl negali gauti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo. 2011 m. gruodžio 20 d. UAB „Adlojana“ atliko sodybos vietoje likusių statinių dalių ir priklausinių kadastrinius matavimus ir sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. 44/1475990, kurioje užfiksavo gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, du ūkinius pastatus, šulinį. VĮ Registrų Centras atsisakė įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teises A. S. vardu, bei nurodė, kad nekilnojamojo turto kadastro byla neatitinka reikalavimų.

5Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012-03-15 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. S. pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.

6Nustatė, kad pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimui gauti prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. nuosavybės teise valdė gyvenamąją namą ir kitus statinius, kurie nėra išlikę. Laikė, kad pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymas CPK 444 str. 2 d. 5 p. pagrindu negalimas, nes tai nesukels pareiškėjui norimų pasekmių (CPK 444 str. 1 d.), todėl toks prašymas laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Nekilnojamas daiktas privalo būti suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas įstatymų nustatyta tvarka ir užregistruotas nekilnojamojo turto registre. Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 2 d., išlikę pamatai nelaikytini statiniais, todėl Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. pagrindu jie nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro objektais, vadinasi negali būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir tuo pagrindu įtraukti į Nekilnojamojo turto registrą. Todėl laikė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. S. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo rūsį, šulinį, pareiškėjui norimų pasekmių nesukels, nes neįregistravus pastatų, kuriems prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, paveldėjimo teisės liudijimas į tuos pastatus negalės būti išduotas, o jų registravimas negalimas pastatams neišlikus. Teismas darydamas šią išvadą taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 10.1 p. Pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. 44/1475990 užfiksuotas nekilnojamasis turtas tinkamas registruoti VĮ Registrų centras, teismas pripažino peržengiančiu teismo kompetencijos ribas, ir nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Nurodė, kad nekilnojamas turtas registruojamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas negali nepaisyti teisės aktuose nustatytų nekilnojamojo turto registravimui keliamų reikalavimų ir juos pažeisdamas konstatuoti, kad vienoks ar kitoks turtas yra tinkamas registruoti. Nurodė, kad nesutikdamas su VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus 2012-02-20 sprendimu Nr. 50, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012-01-03 sprendimas „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo“ bei 2012-01-04 sprendimas Nr. 104 „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, pareiškėjas L. S. galėjo jį skųsti LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

7Atskiruoju skundu pareiškėjas L. S. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-15 nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismui patvirtinus, jog A. S. nuosavybės teise ( - ), nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, ūkinius pastatus, šulinį, pareiškėjas galėtų priimti A. S. palikimą, būtų galima suformuoti žemės sklypą, kurio priklausiniais būtų įregistruoti šulinys, rūsys.

8Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo 2012-03-15 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad jis žino (arba turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą pastato (pastato dalies) valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įsigijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie dingę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 10.1 p. numatyta, kad pagal CPK 444 str. 2 d. 5 p. gali būti nustatytas valdymo nuosavybės teise faktas bet kokiam pastatui (jo daliai) - gyvenamajam namui, butui, ūkinės komercinės paskirties ar pagalbiniam. Juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti.

10Pareiškėjas paveldėjimo teisės pagal testamentą (įstatymą) liudijimui gauti į A. S. palikimą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. nuosavybės teise nuosavybės teise valdė pareiškime nurodytus statinius. Paveldimi nekilnojami daiktai turi būti užregistruoti nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir kt. teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai neišlikę, yra tik jų pamatai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Statybos įstatymo 2 str. 2 d., kuri numato, kad išlikę pamatai nelaikytini statiniais, todėl jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. pagrindu nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro objektais. Šulinys bei kiemo rūsys yra išlikę, tačiau jie vadovaujantis CK 4.19 str. laikytini neišlikusio gyvenamojo namo priklausiniais. Pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Gyvenamojo namo, ūkinių pastatų pamatai, taip pat neišlikusio pagrindinio daikto (gyvenamojo namo) priklausiniai (šulinys, rūsys) nelaikytini atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, dėl ko jie net ir nustačius pareiškėjo prašomą faktą, negalės būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus 2012-02-20 sprendimo Nr. 50 nustatyta, kad kiemo rūsys, šulinys Nekilnojamojo turto registre galėtų būti įregistruoti pagrindinio daikto priklausiniais tuo atveju, jeigu būtų suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagrindinis daiktas, kuriuo galėtų būti ne tik gyvenamasis namas, bet ir žemės sklypas. Tačiau šiuo atveju žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.

11Apeliantas skunde prašydamas panaikinti visą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nemotyvavo, kodėl teismas, jo nuomone, nepagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka pareiškėjo prašymą patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. 44/1475990, užfiksuotas nekilnojamasis turtas yra statiniai ir jų priklausiniai tinkami registruoti VĮ Registrų centras. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvai, kad teismas negali nepaisyti teisės aktuose nustatytų nekilnojamojo turto registravimui keliamų reikalavimų, tvarkos ir savo nuožiūra spręsti, koks turtas yra tinkamas registruoti. Apeliantas turėjo galimybę dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus 2012-02-20 sprendimo Nr. 50, kuriuo buvo paliktas galioti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012-01-03 sprendimas „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo“ bei 2012-01-04 sprendimas Nr. 104 „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, per 20 dienų nuo gavimo dienos pateikti skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

12Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ypatumus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai