Byla 2A-539-407/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. ir S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3365-590/2014 pagal ieškovų V. B. ir S. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Prienų energija“ dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos sprendimų panaikinimo, atsakovo įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už bendro naudojimo patalpų šildymą ir įsirengti elektros apskaitą šilumos tiekėjos naudojamiems šilumos tiekimo siurbliams, permokos priteisimo; tretieji asmenys – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, O. B., L. G., J. J., M. J., M. K., E. L., A. L., B. P., I. R., J. S., M. Š., L. T., Uždaroji akcinė bendrovė „Trakų šilumos tinklai“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovas UAB „Prienų energija“ (toliau – ir atsakovas) 2005 m. rugsėjo 28 d. koncesijos sutarties pagrindu perėmė trečiojo asmens UAB „Trakų šilumos tinklai“ teises ir pareigas pagal ieškovės V. B. ir trečiojo asmens sudarytą 2000 m. lapkričio 2 d. Šilumos ir karšto vandens vartojimo ir atsiskaitymo daugiabučiame name, esančiame Mindaugo g. 18, Trakuose (toliau – ir pastatas) sutartį (toliau – ir sutartis). Ieškovų manymu, nuo 2010 m. spalio 1 d. atsakovas pažeisdamas sutarties sąlygas, vienašališkai pakeitė bendrojo naudojimo patalpų šildymui tenkančios dalies skaičiavimą, taip pat nepagrįstai kitų bendraturčių nedeklaruoto karšto vandens paruošimui sunaudotos šilumos energijos kiekį priskaičiavo prie sunaudoto bendro naudojimo patalpų šildymo, taip pat nepagrįstai šilumos punkte įrengtus cirkuliacinius siurblius prijungė prie pastato elektros tinklų. Ieškovų teigimų, šilumos tiekėjas neturėjo teisės jų atžvilgiu pasirinkti ir taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) metodus Nr. 4 ir Nr. 5, kadangi šiluma bendro naudojimo patalpoms turėtų būti skirstoma pagal individualias sutartyje aptartas sąlygas. Ieškovų manymu, taikomas metodas Nr. 5 pažeidžia įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytą proporcingumo principą, nes apskaičiuojant pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos kiekį, neatsižvelgiama į šilumos kiekį, kurį išskiria vietiniu (autonominiu) būdu šildomi butai. Ieškovų teigimu, jie nesinaudoja centralizuotomis karšto vandens paslaugomis, todėl neprivalo mokėti už šilumos energiją, suvartotą paruošiant neapskaitytą karštą vandenį kitiems pastato bendraturčiams. Taip pat nurodo, kad atsakovas prijungęs šilumos punktą prie pastato bendro naudojimo elektros tinklų nepagrįstai ir neatlygintinai naudojasi elektra, už kurią moka pastato gyventojai.

5Dėl susidariusio ginčo ieškovai su skundais išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – ir Komisija) ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), tačiau šių institucijų sprendimais jų skundai buvo atmesti. Nurodytos institucijos padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai pastato bendro naudojimo patalpoms teikiamą šilumą skirstė pagal Komisijos patvirtintus metodus Nr. 4 ir Nr. 5.

6Pateiktu ieškiniu, kuris buvo tikslinamas, ieškovai prašė panaikinti Komisijos 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. R2-852 ir 2013 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. R2-3133 kaip neteisėtus ir nepagrįstus; panaikinti Inspekcijos 2013 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 2R-1406 ir 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 2R-3228 kaip neteisėtus ir nepagrįstus; įpareigoti atsakovą perskaičiuoti mokėjimus už bendro naudojimo patalpų šildymą pastate laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.; įpareigoti atsakovą įsirengti elektros apskaitą šilumos tiekėjos naudojamiems šilumos tiekimo siurbliams; priteisti iš atsakovo 438,11 Lt (126,89 Eur) permoką už cirkuliacinių siurblių sunaudotos elektros energijos dalį, tenkančią ieškovams.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad perskaičiuoti mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą nurodytos sutarties pagrindu, neįmanoma, kadangi tokiu atveju būtų pažeisti po šios sutarties sudarymo įsigalioję teisės aktai. Atsakovo teigimu, pasikeitus teisiniam reguliavimui viešai ir individualiai ieškovai buvo informuoti apie sudaromas ir keičiamas sutartis, tačiau noro individualiai aptarti sudarytos sutarties pakeitimo sąlygas, neišreiškė. Nesant rašytinės ieškovo ir atsakovo sutarties, šalių teisiniai santykiai buvo grindžiami standartinėmis šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. Atsakovo nuomone, šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 atitinka visus teisiniame reguliavime numatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo keisti šilumos paskirstymo tvarką ir atlikti perskaičiavimus. Taip pat nurodo, kad teisėtai ir pagrįstai paskirsto šilumos vartotojams visą pastate suvartotą šilumos kiekį, nes yra įvykdęs Šilumos ūkio įstatyme numatytą prievolę sutvarkyti karšto vandens apskaitą šiame pastate. Nesutinka su ieškovų reikalavimu dėl elektros apskaitos įsirengimo, kadangi pastato šilumos punkte nėra atliekama cirkuliacinių siurblių sunaudotos elektros energijos apskaitos bei sunaudota elektros energija neįtraukiama į šilumos tiekėjo sąnaudas bei atitinkamai į šilumos kainą. Prašė ieškinio reikalavimus traktuoti kaip reikalavimus dėl žalos atlyginimo bei taikyti jiems sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą dalyje dėl Komisijos 2013 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. R2-852 ir 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. R2-3133 bei Inspekcijos 2013 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 2R-1406 panaikinimo; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

10Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovai privalo mokėti už jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, kad suvartotai šilumai paskirstyti taikomi metodai Nr. 4 ir Nr. 5, kad ieškovų pateiktas energijos paskirstymo ir suvartojimo audito aktas nepaneigia atsakovo apskaičiuoto ir ieškovų butui priskiriamo šilumos kiekio, kad pastato visuose butuose yra įrengti metrologiškai patikrinti karšto vandens apskaitos prietaisai, kad ieškovų pateiktas sutarties priedas nėra pasirašytas šilumos tiekėjo, padarė išvadą, kad atsakovas šilumos energiją paskirsto nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovų reikalavimas perskaičiuoti mokėjimus už šilumos energiją yra nepagrįstas (CK 4.76 str., Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., 25 str., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4 p., Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taisyklių 1.4 p.).

11Nepagrįstais ir neįrodytais teismas laikė ieškinio reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo įsirengti elektros apskaitą šilumos tiekėjos naudojamiems šilumos tiekimo siurbliams bei priteisti permoką už cirkuliacinių siurblių sunaudotos elektros energijos dalį (CK 4.82 str. 2 d., CPK 178 str., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 451 p.).

12Teismas, padaręs išvadą, kad pagal įstatymą vartotojui ir energetikos įmonei nėra suteikta teisė skųsti Vilniaus apygardos teismui Komisijos ir Inspekcijos sprendimus, bylą dalyje dėl šių institucijų 2013 m. kovo 18 d., 2013 m. birželio 4 d. ir 2013 m. spalio 25 d. priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nutraukė (CPK 293 str. 1 p., Energetikos įstatymo 34 str. 16 d.).

13Įvertinęs faktines aplinkybes, kad ieškovai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią yra susitarę bendromis jėgomis valdyti bei tinkamai eksploatuoti butą, kad ieškovė V. B. pateikė Inspekcijai skundą esant įsigaliojusiam Inspekcijos sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas sprendė, jog Inspekcijos 2013 m. spalio 16 d. sprendimas atsisakyti priimti skundą atitinka Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl negali būti naikinamas.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniu skundu ieškovai (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

161. Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovas šilumos energiją paskirsto nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Apeliantų manymu, už šildymo sistemomis tiekiamos centralizuotos šilumos energijos sąnaudas privalo mokėti tik šios centralizuotos šilumos vartotojai, o ne visi pastato bendraturčiai. Be to, sprendžiant klausimą dėl pareigos mokėti už bendro naudojimo patalpoms teikiamą šilumos energiją, būtina vadovautis ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normomis, nes šalys sieja paslaugų vartojimo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006).

172. Konstatuodamas, kad šalių sudarytos sutarties priedas yra neteisėtas, nes nepasirašytas šilumos tiekėjo, teismas išėjo už ieškinio ribų, nes reikalavimas dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia nebuvo pareikštas.

183. Teismo išvada, kad ieškovų atžvilgiu bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotai šilumai paskirstyti turi būti taikomi metodai Nr. 4 ir Nr. 5, yra neteisinga. Apeliantų nuomone, sutartyje rekomenduojama taikyti Komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarime Nr. 85 nustatyta metodika yra suderinta su Komisija, todėl atitinka Šilumos ūkio įstatymo nuostatas bei gali būti taikoma.

194. Teismas neįvertino aplinkybių, kad tarp šalių jau buvo susiklostę buitinių vartotojų šilumos ir karšto vandens tiekimo teisiniai santykiai pagal rašytinę sutartį, todėl keičiant šilumos paskirstymo būdą bei šalių sutartinius santykius neužteko vien atsakovo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014).

205. Priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, teismas vadovavosi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis, kurios negalioja šalių teisiniams santykiams, atsiradusiems laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m. spalio 27 d.

216. Teismas nesivadovaudamas ieškovų pateiktu energijos paskirstymo ir suvartojimo audito aktu ir jo išvadomis bei nepaskirdamas byloje ekspertizę, pažeidė šalių rungimosi principą.

227. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota neteisinga išvada dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą įsirengti elektros apskaitą šilumos tiekėjos naudojamiems šilumos tiekimo siurbliams. Apeliantų manymu, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas į šilumos kainą įtraukė šilumos tiekimo siurblių elektros energijos sąnaudas.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

241. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovams priskirti mokesčiai buvo skaičiuojami ne kaip šilumos vartotojams, o kaip bendrosios dalinės nuosavybės turėtojams už daugiabučio namo bendrosioms reikmėms skirtą šilumos energijos dalį (CK 4.76 str.).

252. Skundžiamame teismo sprendime padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad apskaičiuojant ieškovams paskirtiną šilumos kiekį turi būti taikomi Komisijos patvirtinti šilumos kiekio nustatymo ir paskirstymo metodai, o ne sutartyje nurodyta Komisijos nutarimu Nr. 85 patvirtinta metodika, kuri nelaikytina šilumos paskirstymo metodu.

263. Apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų civilinių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos nei nagrinėjamoje byloje, todėl nereikšmingos nagrinėjamais klausimais.

274. Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovų pateiktomis energijos paskirstymo ir suvartojimo audito išvadomis, kadangi jos yra sąlyginės, grindžiamos neaiškiais sutartais principais, be to pačiose išvadose nurodyta, kad bendro naudojimo faktinis energijos kiekis gali būti nustatytas tik atlikus viso namo ekspertizę.

285. Kadangi šilumos punktas priklauso ne atsakovui, o pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui - trečiajam asmeniui UAB „Trakų šilumos tinklai“, todėl teismas teisingai sprendė, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą įrengti atskirą šilumos siurblių sunaudotos elektros energijos apskaitą yra nepagrįstas.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinis skundas netenkinamas.

31Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

32Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtina, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei neteisingai sprendė, jog ieškovams tenka pareiga apmokėti jiems tenkančią dalį išlaidų už bendro naudojimo patalpoms teikiamą šilumą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka bei sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei pagrįstai sprendė, kad ieškovams tenka pareiga išlaikyti jame esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti. Aplinkybės, kad ieškovų butas yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos neatleidžia jų, kaip pastato bendraturčių, nuo pareigos atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu.

33Kaip teisingai nustatyta skundžiamame teismo sprendime, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymui (toliau – ir įstatymas) ir jo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų nuostatoms, iki šio įstatymo su vartotojais sudarytos sutartys turėjo būti pakeistos, nes jose rekomenduojama taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85 nustatyta tvarka neatitiko įsigaliojusio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių šilumos kiekio paskirstymo bendrojo naudojimo patalpoms tvarką. Bylos duomenys patvirtina, kad įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, atsakovas UAB „Prienų energija“ viešai informavo vartotojus apie naujų sutarčių sudarymą ir sudarytų sutarčių pakeitimą. Ieškovai neišreiškė noro pakeisti sudarytą sutartį bei įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti jiems priimtiną šilumos paskirstymo metodą, todėl jų atžvilgiu sudarytos sutarties nuostatos buvo taikomos tiek, kiek jos neprieštaravo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms šilumos kiekio paskirstymo bendrojo naudojimo patalpoms tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85 patvirtinta metodika galėjo būti naudojama paskirstant centralizuotą šilumą ir karštą vandenį daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, tačiau nenumatė šilumos kiekio paskirstymo tvarkos atsijungusiems nuo centralizuoto šildymo sistemos vartotojams, todėl pasikeitus teisiniam reguliavimui bei ieškovams nepasirinkus Komisijos rekomenduojamo ar patvirtinto šilumos paskirstymo metodo, jų atžvilgiu pagrįstai buvo taikomas šilumos tiekėjo parinktas labiausiai tinkantis šilumos paskirstymo metodas. Nurodytų aplinkybių ir padarytų išvadų pagrindu atmestini apeliantų argumentai, kad teismas spręsdamas klausimą dėl galimybės perskaičiuoti ieškovams mokesčius už bendro naudojimo patalpoms teikiamą šilumos energiją neįvertino iki Šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo šalis siejusių teisinių santykių. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad sutartyje rekomenduojama taikyti Komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85 nustatyta metodika, jų manymu, yra tinkamai suderinta bei gali būti prilyginama šilumos paskirstymo metodui, kadangi nepateikti įrodymai, jog tokia metodika parengta ir patvirtinta arba suderinta Komisijos patvirtintose Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėse nustatyta tvarka.

34Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas pasisakydamas dėl šalių sudarytos sutarties priedo išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, taip pat laikytini nepagrįstais. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, sprendžiant klausimą dėl mokėjimų perskaičiavimo sutarties pagrindu, pirmosios instancijos teismas tik atkreipė dėmesį į tai, kad šios sutarties priedas nėra pasirašytas šilumos tiekėjo, tačiau nesprendė klausimo dėl šios sutarties ir jos priedo teisėtumo ir pripažinimo negaliojančiais. Išvadą dėl mokėjimų perskaičiavimo nepagrįstumo teismas padarė visapusiškai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pačios sutarties nuostatas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, atsiradusiu po sutarties sudarymo, kas akivaizdžiai paneigia apelianto argumentus, kad teismas sutarties priedą pripažino neteisėtu.

35Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad sutarties pakeitimui neužteko vienos šalies (atsakovo) valios, pažymi, jog ieškovų nurodytos kasacinio teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl karšto vandens tiekėjo pareigos sumokėti skolą už patiektą vandenį karštam vandeniui ruošti tol, kol vartotojai nėra sudarę naujų sutarčių dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo arba šilumos tiekėjo pakeitimo. Tokiu būdu vartotojai siekė pakeisti atsiskaitymo tvarką ne tik su šilumos tiekėju, bet ir su trečiąja šalimi – geriamojo vandens tiekėju. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje į šilumos ir karšto vandens tiekimo ir paskirstymo sutartinius santykius nėra įtrauktas joks trečiasis asmuo, be to, buvo pakeistas ne nurodytų paslaugų teikimo būdas, o šildymo paskirstymo metodas. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad jiems nepasirinkus Komisijos rekomenduojamo ar su Komisija suderinto šilumos paskirstymo metodo, atsakovas be jų sutikimo neturėjo teisės parinkti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą. Priešingos išvados padarymas reikštų atsakovo, kaip šilumos tiekėjo, įstatyme nustatytos pareigos nevykdymą.

36Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo bylų bei jose priimtų sprendimų, kadangi šių bylų ratio decidendi ir nagrinėjamos bylos iš esmės skiriasi.

37Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai, jog skundžiamame teismo sprendime teismas vadovavosi neaktualiomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis (patvirtintomis Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu) prieštarauja jo paties procesiniuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms, kad ginčas tarp šalių kilo 2010 m. spalio mėnesį bei byloje nustatytoms esminėms aplinkybėms, kad įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymui ir jo įgyvendinimą lydintiems teisės aktams šių teisės aktų privalomos nuostatos įsigaliojo ir visoms tiekėjų ir vartotojų pasirašytoms sutartims.

38Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų pateikto energijos paskirstymo ir suvartojimo audito akto išvados nėra išsamios ir konkrečios, padarytos nesivadovaujant Komisijos rekomenduojamais taikyti ar su ja suderintais metodais, todėl nesudaro pagrindo vadovautis jomis sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų pateiktame energijos paskirstymo ir suvartojimo audito akte padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju pastatui tinkamesnis yra šilumos paskirstymo metodas Nr. 10, nepaneigia aplinkybių, kad ieškovams nesikreipiant į atsakovą dėl sutarties pakeitimo bei atitinkamo šilumos paskirstymo metodo nustatymo, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais jiems buvo taikomi Komisijos patvirtinti šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5.

39Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje įrodymų, kad šilumos siurblių sunaudotos elektros sąnaudos buvo įtrauktos į šilumos vartotojams kainas, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškovų teisės yra pažeidžiamos.

40Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl reikalavimų panaikinti Komisijos ir Inspekcijos sprendimus, todėl teisėjų kolegija šioje dalyje pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms plačiau nepasisako.

41Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atskleidė bylos esmę, ištyrė visas aplinkybes, svarbias šiai bylai nagrinėti, teisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, apeliacinį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame, o taip pat atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atsakovas UAB „Prienų energija“ (toliau – ir atsakovas) 2005 m. rugsėjo... 5. Dėl susidariusio ginčo ieškovai su skundais išankstine neteismine ginčų... 6. Pateiktu ieškiniu, kuris buvo tikslinamas, ieškovai prašė panaikinti... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu nutraukė... 10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovai... 11. Nepagrįstais ir neįrodytais teismas laikė ieškinio reikalavimus dėl... 12. Teismas, padaręs išvadą, kad pagal įstatymą vartotojui ir energetikos... 13. Įvertinęs faktines aplinkybes, kad ieškovai yra sudarę jungtinės veiklos... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniu skundu ieškovai (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti... 16. 1. Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovas šilumos energiją paskirsto... 17. 2. Konstatuodamas, kad šalių sudarytos sutarties priedas yra neteisėtas, nes... 18. 3. Teismo išvada, kad ieškovų atžvilgiu bendrojo naudojimo patalpoms... 19. 4. Teismas neįvertino aplinkybių, kad tarp šalių jau buvo susiklostę... 20. 5. Priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, teismas vadovavosi Šilumos... 21. 6. Teismas nesivadovaudamas ieškovų pateiktu energijos paskirstymo ir... 22. 7. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota neteisinga išvada dėl... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą... 24. 1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovams priskirti... 25. 2. Skundžiamame teismo sprendime padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad... 26. 3. Apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos... 27. 4. Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovų pateiktomis energijos paskirstymo... 28. 5. Kadangi šilumos punktas priklauso ne atsakovui, o pastato šildymo ir... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 31. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 32. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtina,... 33. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame teismo sprendime, įsigaliojus Lietuvos... 34. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas pasisakydamas dėl... 35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų... 36. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų... 37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai, jog... 38. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų pateikto... 39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje įrodymų, kad šilumos siurblių... 40. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo padarytos... 41. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti...