Byla 2A-2112-656/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo teisėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Almos Urbanavičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovo (apelianto) A. A. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. A. priešieškinį ieškovui UAB „Ukmergės šiluma“, tretieji asmenys Valstybinės Vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, išvadą teikiančiai institucijai-Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos Ministerijos dėl šilumos šildymui ir karštam vandeniui ruošti apskaitos, paskirstymo ir sąskaitų pripažinimo neteisėtomis ir šilumos tiekėjo įpareigojimo atlikti veiksmus bei sutarties pripažinimo nutraukta nuo buto šildymo būdo pakeitimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo A. A. 1588,03 Lt nesumokėtos skolos už šildymą, 57,36 Lt delspinigių palūkanų. Ieškovas nurodė, kad jam pavesta tiekti šilumą ir karštą vandenį, atlikti šilumos, karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas Ukmergės gyventojams bei rinkti iš asmenų mokesčius už teikiamas paslaugas. Atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui 1645,39 Lt dydžio skolos ir delspinigių už šildymą, susidariusios per laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2012-06-30.
  2. Atsakovas A. A. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad 2010-09-27 įvyko gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), butų savininkų susirinkimas, kuriame buvo nutarta surinkti parašus butų savininkų, kurie neprieštarauja, kad atsakovo butas įsirengtų autonominį šildymą, 35 butai davė savo sutikimą iš 50 butų. 2010-10-05 tarpžynibinė komisija, sudaryta rajono mero 2001-05-21 d. potvarkiu Nr. 238, rekomendavo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą šilumos ir karšto vandens įrenginių atsijungimo nuo namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų darbams atlikti, kurio pagrindu, atsakovas 2010-12-06 atsijungė savo butą nuo UAB “Ukmergės šiluma” teikiamų paslaugų ir jo butas bei vanduo buvo pradėtas šildyti naudojantis elektros energija.
  3. Atsakovo bute, adresu ( - ), I aukšto laiptinėje, prie lauko durų šildymo radiatoriaus nėra, nurodyti karšto vandens skaitliuko parodymai ir taip pat nurodyta, kad virtuvėje radiatoriaus nėra, padarytas nuorinimas, kambaryje radiatoriaus nėra, padarytas nuorinimas. Atsakovas yra sumokėjęs ieškovui už faktiškai suteiktas paslaugas.
  4. LR Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 45 d. nustatyta, kad šilumos vartotojas (vartotojas) yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. To paties įstatymo 12 str. nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Įstatymo 27 str. nurodytos šilumos vartotojo daugiabučiame name teisės ir pareigos, o būtent, kad šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. To paties straipsnio 6 d. nustatyta, kad įgyvendinant šiame ir kituose šio įstatymo straipsniuose numatytas buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises bei pareigas dėl apsirūpinimo energija (šiluma ir karštu vandeniu), pastato šildymo bei karšto vandens sistemos valdymo ir naudojimo sprendimai priimami nutartis mutantis mutandis CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Atitinkamai, CK 4.85 str. reglamentuoja, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, kur nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
  5. Atsakovas A. A. pateikė priešieškinį ieškovui UAB „Ukmergės šiluma“, kuriuo prašė: 1) pripažinti jam nuosavybės teise priklausančio buto (buto Nr. 21), esančio ( - ), centralizuoto šildymo sutartis su atsakovu nutraukta nuo ieškovo šildymo būdo teisėto pakeitimo ir šilumos tiekimo nutraukimo ieškovui į butą nuo 2011 m. birželio atlikto buto pripažinimo tinkamu naudoti užpildžius deklaraciją apie buto šildymo būdo pakeitimo statybos darbų užbaigimą; 2) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti mokėjimus už ieškovui priskirtos šilumos karšto vandens temperatūros palaikymui nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2014 m. gruodžio 31 d.; 3) pripažinti atsakovo atliktą šilumos energijos, skirtos šildymui, karšto vandens paruošimui ir jo temperatūros palaikymui paskirstymą, apskaitą ir sąskaitas neteisėtomis ir įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidingas ieškovui teikiamas sąskaitas ir atlikti ieškovo namui pateiktos centralizuotos šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą Nr. 10 arba Nr. 5 nuo 2011 m. birželio iki 2014-12-31, įvertinant autonominiu būdu šildomą ieškovo butą ir nešildomas bendro naudojimo patalpas, į kurias nėra tiekiama centralizuota šiluma; iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti.
  6. Atsakovas nurodė, kad jis atjungė butą nuo centralizuoto šildymo ir ieškovės tiekiamos energijos nevartojo nuo 2009 metų, o 2010 m. spalį užpildė deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, formalizuodamas šildymo būdo pakeitimą ir buto šildymo sutarties nutraukimą, kaip numato Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis. Ieškovas ir toliau skaičiavo mokestį už buto centralizuotą šildymą, nes atsakovo buto atjungimą nepagrįstai vertino kaip neteisėtą, padarytą savavališkai, tariamai nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 ir 2010-10-31 buvo pripažinta antikonstitucine.
  7. Nuo 2010-10-01 pakeistas Statybos įstatymas ir jį reglamentuojantis Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos darbų rūšys“, numato, kad pastato inžinerinių sistemų įrengimas priskiriamas paprastajam remontui, kuriem nėra reikalingas joks projektas, leidimas arba sutikimas, ypač kai darbai atliekamai ne bendro naudojimo patalpose, o privačiame bute, kuris asmeniškai priklauso atsakovui.
  8. Atsakovo buto atjungimas nuo centralizuoto šildymo įvyko 2010-10-02 deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu, kuri yra įregistruota viešame registre. Nei deklaracija, nei viešo registro įrašas nėra panaikinti.
  9. Atsiliepimas yra grindžiamas tik juridiniu pagrindu – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis, kuriuos šiuo metu yra panaikintos ir neegzistuoja. Be to byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas A. A. savo veiksmais padarė žalą namo bendraturčiams. Iš byloje esančių dokumentų atsakovas mano, kad galima daryti išvadą, kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog daugiau nei pusės namo gyventojų išreiškė valią dėl 2-ojo karšto vandens ruošimo būdo pasirinkimo.
  10. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, jog gyventojams galimai pasirinkus 2-ąjį karšto vandens ruošimo būdą, ieškovė sudarė gyventojais sutartis dėl atitinkamai šilumos bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo. Ieškovė ne tik netinkamai vykdė šilumos apskaitą ir paskirstymą ieškovų name, nes ginčo name šilumos ir karšto vandens tiekėjas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamai sutvarkiusi šilumos ir karšto vandens apskaitos. Metrologijos inspekcija nustatė, kad šilumos tiekėjas ginčo name šilumos ir apskaitai naudojo šilumos ir karšto vandens skaitiklius, kurie neturėjo galiojančios metrologinės patikros.
  11. Atsakovo butas yra šildomas vietiniu būdu nuo 2011 m. birželio. Tokiais atvejais atsakovas turėjo taikyti arba kitą metodiką (pvz., Nr. 4 kartu su Nr. 5 arba Nr. 10), arba kitaip skirstyti šilumos energiją pagal 4-ą metodą, nepriskiriant ieškovo butui centralizuotos šilumos dalies.
  12. Ieškovas nepagristai ir neteisėtai apskaičiavo ieškovo buto ir namo bendro naudojimo patalpoms skirtą centralizuotos šilumos kiekį, kuris yra nepagristas, nes nei ieškovo butas, nei bendro naudojimo patalpos nėra šildomos centralizuotai. Namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriamas jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų šildymui, nes šie sandėliukai nėra bendro naudojimo patalpos, nes yra oficialiai įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos. Komisija visiškai neįvertino, kad visos asmeninio naudojimo rūsio patalpos, kuriose yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai), nėra centralizuotai šildomos, tačiau ieškovė nepagrįstai priskiria atsakovui dalį namo bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotos šilumos, nors ieškovo kaimynams tokia pati dalis už jų turimus sandėliukus nėra priskiriama. Atsakovas tvirtina, kad šilumos tiekėja netinkamai skirsto šilumos energiją, pažeisdama namo butų ir kitų patalpų savininkų prievolei mokėti bendro naudojimo objektų šildymą proporcingumo principą. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.).
  13. Ieškovas atsiirsdamas į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti ir nurodė, kad priešieškinyje reiškiami reikalavimai yra neaiškūs ir nesuprantami, nes procesinis dokumentas neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto imperatyvios normos bei suformuotos teisminės praktikos, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas turi būti aiškus, išsamus, suprantamas, be dviprasmybių. Neaišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu ir ko reikalaujama iš konkretaus asmens.

3II. Teismo sprendimo esmė

  1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo A. A. 463,55 eurų skolos, 15,26 eurų delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012 m. rugpjūčio 09 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 20,50 eurų žyminio mokesčio išlaidų, 1135,62 eurų advokato išlaidų ieškovo UAB „Ukmergės šiluma” naudai.
  2. Teismas konstatavo, kad pagal

    4galiojusį teisinį reglamentavimą buto įrenginių atsijungimo procedūra turėjo būti vykdoma pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas, o buto šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo šilumos įrenginių pripažinimo atjungtais akto pasirašymo datos.

  3. Nuo 2011-06-27 atsakovo A. A. buto įrenginių atjungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo yra neteisėtas, o ginčo šalių šilumos tiekimo santykiai laikotarpyje nuo 2010- 09-29 iki 2012-06-30 nebuvo nutrūkę, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti už tiektą šilumą.
  4. Deklaracijos apie statybos užbaigimą bei jos įregistravimas VĮ Registrų centre nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas tokiu būdu įteisino savo buto šildymo būdo pakeitimą.
  5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką ne kartą yra konstatuota, kad vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją.
  6. Skolos

    5dydžiui pagrįsti ieškovas yra pateikęs priskaitymų ir mokėjimų sąrašą bei mokėjimo pranešimų kopijas, o suvartotos šilumos energijos kiekio paskirstymo vartotojams tvarka yra nustatyta teisės aktais ir suvartota šiluma paskirstoma patalpų savininkams proporcingai jų turimai nuosavybei daugiabučiame name.

  7. Teismas pripažino, kad susidarius esamai situacijai šilumos paskirstymas pripažintinas tinkamu, kadangi ieškovas su atsakovu sudarė sutartį konkliudentiniais veiksmais. Be to byloje nėra duomenų apie šilumos vartotojais būtų rinkęsis šilumos paskirstymo metodą įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovo priešieškinys dalyje dėl netinkamų šilumos paskirstymo metodų atmestinas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.
  1. Atsakovas (apeliantas) A. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti bei priteisti iš ieškovo atsakovui patirtas 2615 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrenginių atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos; teismas taikė negaliojančius teisės aktus.
  3. Atsakovas 2011 m. birželio mėnesį teisėtai atjungė butą nuo centralizuoto šildymo sistemos ir nevartojo ieškovo tiekiamos šilumos energijos; Statybos įstatymas numatė deklaracijos pateikimą, kaip pakankamą įrodymą apie atliktą šildymo būdo pertvarkymą, o atsakovas Registų centrui yra pateikęs 2011-06-25 deklaraciją apie šildymo būdo pakeitimą, o ieškovas šio dokumento nenuginčijo.
  4. Ieškovas

    6netinkamai taikė šilumos paskirstymo metodus atsakovo butui ir bendro naudojimo patalpoms, kadangi atsakovui atsijungus buto įrenginius nuo centralizuoto šildymo sistemos, name turėjo būti taikomas ne Metodas Nr.4, o šis Metodas kartu su metodais Nr.5 arba Nr.10; be to, ieškovė, skirstydama šilumos kiekį name, nepagrįstai neėmė neatsižvelgė į kitų butų savininkų patalpų - sandėliukų ir pan. plotą.

  5. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes netenkino atsakovo prašymo skirti ekspertizę atsakovo gautam faktiniam šilumos kiekiui nustatyti.
  6. Apeliantas taip pat pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. jsakymu Nr. 1-297, 181 punkto nuostata, kad pastato savininkas arba visi pastato butų ir kitų patalpų savininkai, atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių pažeisdami šių taisyklių ar Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą, neprieštrarauja CK 2.245 str. 5 d. bei CK 6.246 str. 1 d. normai, numatančiai, kad civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėtų veiksmų, CK 6.248 str. 1 d. normai, įtvirtinančiai, kad civilinės atsakomybės būtina sąlyga yra kaltė, CK 6.247 str. 1 d. normai, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu, CK 6.249 str. 1 d. nuostatai, kad atlyginama žala atsiradusi dėl neteisėtų veiksmų, CK 6.388 str. 1 d. nuostatai, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį, CK 6.317 str. 1 d. nuostatai, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavmo sutartį perduoti daiktus pirkėjui.
  7. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas A. A. įvykdė CK 6.390 straipsnio bei Šilumos tiekimo ir vaitojimo taisyklių reikalavimus, t.y. būtų gavęs Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių teclininės būklės patikrinimo aktą - pažymą, kad įrenginiai būtų buvę atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, baigus buto įrenginių atjungimo darbus šilumos tiekėjas atjungimo akto nepasirašė.
  8. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisės aktai nedraudžia asmenims atsijungti savo butų šildymo sistemas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, tačiau turi būti laikomasi tam tikros tvarkos, kurią reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
  9. Apylinkės teismui sprendimu padarius išvadą, jog A. A. neteisėtai atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos, kiti apeliacinio skundo argumentai (kokį kiekį šilumos faktiškai gavo atsakovas), yra teisiškai nereikšmingi, nes negali pakeisti apelianto skundžiamo teismo sprendimo. Vertinant A. A. argumentus dėl teismo netenkinto prašymo skirti ekspertizę atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką, pagal kurią savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų. Pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, kurie neteisėtai atsijungė buto šildymo sistemą nuo bendrųjų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos.
  10. Ieškovas UAB "Ukmergės šiluma" teismui su ieškiniu pateikė VĮ Registrų centras 2012-07-24 banko duomenų išrašą, patvirtinantį, kad A. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu ( - ) yra centrinis šildymas iš centralizuotių sistemų ir tai yra oficialus rašytinis įropdymas
  11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-13 nutartyje Nr.3K-3-l 19/2013 pažymėjo, kad LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-17 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.I-35/2012, buvo konstatuota, kad tiek Ūkio, tiek Energetikos ministerija, neturėdamos įgaliojimų, reglamentavo kai kuriuos statybos teisinius santykius, taigi, šios normos pripažintos prieštaraujančiomis Šilumos ūkio, Statybos įstatymų normoms ne dėl jų pačių ydingumo, bet dėl to, kad juos priėmę subjektai neturėjo teisės aiškinti tam tikrų teisės normų. Pasak LAT, nors pagal tuo metu galiojusį statybos teisinių santykių reglamentavimą paprastojo remonto darbams, prie kurių priskiriami inžinierinės sistemos įrengimo, pertvarkymo, išmontavimo darbai, nebuvo reikalingas rašytinis pritarimas, tačiau pagal galiojusį teisinį reglamentavimą įrenginiai pripažįstami atjungti nuo vandens tiekimo nutraukimą patvirtinančio akto pasirašymo; Teisėjų kolegija sprendė, kad 2010 metų rugpjūčio mėnesį atliekant įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų procedūrą taip pat turėjo būti laikomasi tapačios atjungimo tvarkos.

732.

8Nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti A. A. nurodomą LVAT 2014-10-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1858-13/2014 dėl Energetikos ministro 2011-07-20 įsakymu Nr.1-191 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vaitojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117 - 124 punktų panaikinimo, nes A. A. deklaruoja, kad jis savo butą tariamai teisėtai atjungė nuo centralizuoto šildymo sistemos 2011-06-25, t.y. surašyta 2011-06-25 Deklaracija apie statybos užbaigimą, taigi dar iki įsigaliojant minimų Taisyklių 104-112, 114, 115, 117 - 124 punktų nuostatoms. Vadinasi, LVAT sprendimas negalėjo turėti ir neturi jokios įtakos nagrinėjamai civilinei bylai.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. A. neįvykdė CK 6.390 straipsnio bei Šilumos tiekimo ir vaitojimo taisyklių (Taisyklių) reikalavimų, t.y. negavo Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą - pažymą, kad įrenginiai būtų buvę atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, baigus buto įrenginių atjungimo darbus šilumos tiekėjas atjungimo akto nepasirašė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kadangi šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo tokio akto pasirašymo datos, o toks aktas pasirašytas nebuvo bei nebuvo įvykdyti kiti Taisyklėse numatyti reikalavimai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad A. A. teisėtai atsijungė nuo centralizuoto šildymo.
  3. Teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio ginčus yra aiški ir nepakitusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs (2007-10-24 nutartis civ.byloje Nr.3K-7- 359/2007; 2012-02-22 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-44/2012, 2012-05-29 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-259/2012, 2012-07-19 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-385/2012 ir kt.), kad teisės aktai nedraudžia asmenims atsijungti savo butų šildymo sistemas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, tačiau turi būti laikomasi tam tikros tvarkos, kurią reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
  4. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai padarius išvadą, jog A. A. neteisėtai atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos, kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nes negali pakeisti apelianto skundžiamo Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo. Mūsų nurodytos aplinkybės, byloje surinkta medžiaga leidžia daryti išvadą, jog aplinkybė - kokį kiekį šilumos faktiškai gavo atsakovas, šio ginčo išsprendimui neturi reikšmės. Vertinant A. A. argumentus dėl teismo netenkinto prašymo skirti ekspertizę reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktika dėl neteisėto buto šilumos įrenginių atjungimo ir pareigos vykdyti prievolę šilumos tiekėjui už šilumos energiją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-07-19 nutartyje, priimtoje civ.byloje Nr. 3K-3-385/2012 pažymėjo, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250, 255, 260,261 ir 263 punktų nuostatuose nustatyta speciali butų (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atsijungimo procedūra, kurios turi laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų; nesant teisėtą patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą patvirtinančio akto, atsijungimas laikytinas neteisėtu, o kasatoriaus ir atsakovo šilumos tiekimo santykiai - nenutrukusiais. Kolegija pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, kurie neteisėtai atsijungė buto šildymo sistemą nuo bendrųjų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-14 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-519/2010, 2012-02-22 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-44/2012, 2007-10-24 nutartis civ.byloje Nr.3K-7-359/2007, 2015-06-12 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-401/2015 ir kt.),
  5. Lietuvos Apeliacinis teismas 2015-10-23 nutartyje civ.byloje Nr.2A-552-196/2015, kurioje faktinės bylos aplinkybės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nurodė, kad eksperto V.S. atlikta ekspertizės išvada jokios įrodomosios galios neturi, nes ji atlikta atgaline data, t.y. ginčo laikotarpiu negalioja, ja galima vadovautis skaičiuojant ieškovų mokėjimus tik ateityje. 2015-10-21 nutartyje civ.byloje Nr.2A-539-407/2015, kurioje faktinės bylos aplinkybės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, pripažino pagrįstais pirmosios instancijos teismo veiksmus, nepaskiriant byloje energijos paskirstymo ir suvartojimo ekspertizės, nepažeidus šalių rungimosi principo.
  6. Lietuvos Apeliacinis teismas 2016-03-29 nutartyje civ.byloje Nr.2A-153-178/2016, kurioje faktinės bylos aplinkybės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nurodė, kad apelianto pateikta 2011-06-18 deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje nurodyta, kad apelianto bute įrengtas vietinis centrinis (elektrinis) šildymas, tėra pasirašyta tik apelianto, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog teisėtas atsijungimas buvo galimas vien užpildžius tik apelianto pateiktą 2011-06-18 deklaraciją, nes tuomet galiojęs teisinis reglamentavimas nustatė eilę reikalavimų, kuriuos turėjo atlikti apeliantas. Analogiškas išvadas dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą reikšmę vartotojui siekiant atsijunti nuo centralizuotos šildymo sistemos padarė Apeliacinis teismas 2016-04-12 nutartyje civ.byloje Nr.2A-280-789/2016.
  7. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas UAB "Ukmergės šiluma“ teismui pateikė dar vieną - VĮ Registrų centras duomenų banko 2012-10-23 išrašą, patvirtinantį, kad A. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu ( - ) yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Teismo vertinimu, ieškovas ieškinio aplinkybę, kad atsakovo butas yra prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos, vadinasi santykiai tarp ieškovo ir atsakovo dėl šilumos tiekimo atsakovui nėra nutraukti, įrodė ir oficialiu rašytiniu įrodymu - VĮ Registrų centras išrašu.
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-l19/2013, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-17 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.I-35/2012, buvo konstatuota, kad tiek Ūkio, tiek Energetikos ministerija, neturėdamos įgaliojimų, reglamentavo kai kuriuos statybos teisinius santykius, taigi, šios normos pripažintos prieštaraujančiomis Šilumos ūkio, Statybos įstatymų normoms ne dėl jų pačių ydingumo, bet dėl to, kad juos priėmę subjektai neturėjo teisės aiškinti tam tikrų teisės normų. Kasacinis teismas nurodė, kad, nors pagal tuo metu galiojusį statybos teisinių santykių reglamentavimą paprastojo remonto darbams, prie kurių priskiriami inžinierinės sistemos įrengimo, pertvarkymo, išmontavimo darbai, nebuvo reikalingas rašytinis pritarimas, tačiau pagal galiojusį teisinį reglamentavimą įrenginiai pripažįstami atjungti nuo vandens tiekimo nutraukimą patvirtinančio akto pasirašymo; teisėjų kolegija sprendė, kad 2010 metų rugpjūčio mėnesį atliekant įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų procedūrą taip pat turėjo būti laikomasi tapačios atjungimo tvarkos.
  9. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 patvirtintos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės, pagal kurias paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuotos šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad kasatorė neteisėtai atjungė buto šilumos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, neatleidžia jos nuo pareigos apmokėti už tiektą šilumą, kuri apskaičiuota visam pastatui šildyti suvartotą energiją padalijus visiems to namo vartotojams. Kasatorei įteisinus atjungimą, šilumos tiekėjas nebeskaičiavo viso mokesčio už šilumą, t. y. skaičiavo mokestį tik už tenkančią šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
  10. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (Komisijos) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė vartotojams suderinti su Komisija jų parengtą šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ypatumus.
  11. Šilumos paskirstymo metodo pakeitimas reikštų vienos iš sutarties sąlygų pakeitimą, o tai įpareigoja sutarties šalis laikytis sutarties pakeitimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pagal Civilinio kodekso 6.223 straipsnį, sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2005 m. lapkričio 23 d. byloje Nr. 3K-3-605 konstatavo, kad „esant tęstiniam sutartinių santykių pobūdžiui, sutarties vykdymas ir (ar) jos pakeitimas turi atitikti imperatyviąsias teisės normas, galiojančias vykdant ir (ar) keičiant sutartį“. Atkreiptinas dėmesys, kad šilumos vartotojai pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas savo teisę pasirinkti šilumos paskirstymo metodą, turėtų įgyvendinti vadovaudamiesi Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi ir 4.85 straipsnio 1 dalimi, t.y. šilumos vartotojai sprendimą dėl šilumos paskirstymo metodo turėtų priimti balsų dauguma. Remiantis 42 ir 43 pastraipose išdėstytais argumentais, atsakovo priešieškinys atmestas pagrįstai.
  12. Apelianto nurodytos CK 2.245 str. 5 d. bei CK 6.246 str. 1 d. normos, numatančios, kad civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėtų veiksmų, CK 6.248 str. 1 d. norma, įtvirtinanti, kad civilinės atsakomybės būtina sąlyga yra kaltė, CK 6.247 str. 1 d. norma nustatanti, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu, CK 6.249 str. 1 d. nuostata, kad žala atsiranda iš neteisėtų veiksmų, reglamentuoja civilinės atsakomybės klausimus ir esant sutartiniams santykiams. Nagrinėjamo ginčo kontekste pripažintina, kad šalis sieja sutartiniai šilumos energijos tiekimo santykiai, nes sutartis sudaryta konkliudentiniais prisijungus prie šilumos tiekimo tinklų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250, 255, 260,261 ir 263 punktų nuostatos, reglamentuojančiuos specialią butų (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atsijungimo procedūrą, kurios turi laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name, yra šalių sutarties dalis. Akivaizdu, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytos sutarties nuostatas ir jam taikytina civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra požymių, kad minėtos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos neprieštarauja nurodytoms Civilinio kodekso normoms.

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

11Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai