Byla 2A-558-479/2015
Dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Š. ir atsakovų A. J., D. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovams A. J. ir D. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir turtinės žalos atlyginimo bei atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei V. Š. dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė V. Š. pareiškė patikslintą ieškinį atsakovams A. J. ir D. J. dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), kurį ieškovė įsigijo pagal 1997-11-15 pirkimo - pardavimo sutartį. Po buto įsigijimo ieškovė su atsakovu A. J. sudarė panaudos sutartį. Pagal šią sutartį ieškovė leido atsakovams neatlygintinai laikinai naudotis butu, o atsakovai įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius, išlaikyti butą tvarkingą ir grąžinti jį tokios būklės, kokios jis buvo perduotas. Ieškovė teigė, kad atsakovai nevykdė pareigos mokėti komunalinius mokesčius, buto neprižiūrėjo, todėl 2014-02-18 raginimu ieškovė pareikalavo, kad atsakovai išsikeltų iš buto. Atsakovai ieškovės reikalavimų nevykdė. Ieškovė nurodė ir tai, kad ji patyrė 1568,65 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 416,39 Lt išlaidų už elektros energiją, 153,44 Lt išlaidų už sunaudotą vandenį, 248,82 Lt išlaidų už komunalinių atliekų tvarkymą ir 750 Lt negautų pajamų už buto nuomą laikotarpiu nuo 2014-03-20 iki 2014-08-20. Be to, atsakovai privalo ieškovei atlyginti 35 521 Lt išlaidų, kurios bus reikalingos buto remontui. Dėl to ieškovė teismo prašė iškeldinti atsakovus iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), priteisti solidariai iš atsakovų 1 568,65 Lt nuostoliams atlyginti, 35 521 Lt buto remonto išlaidoms atlyginti, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skirti atsakovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. paskirtos baudos priteisiant ieškovei ir priteisti solidariai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas A. J. pareiškė priešieškinį ieškovei V. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atsakovas nurodė, kad 1997-11-15 pirkimo – pardavimo sutartis yra tariamas sandoris, kurį šalys sudarė dėl susiklosčiusių nepalankių atsakovui aplinkybių. Atsakovas teigė, kad už butą iš ieškovės pinigų negavo ir buto neketino perleisti ieškovei. Atsakovas teigė ir tai, kad nuo 1997-11-15 jis ir jo sutuoktinė nuolat gyvena ginčo bute, sumoka už šiam butui suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovas teismo prašė pripažinti 1997-11-15 buto pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-22 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančio buto su priklausiniais, esančio ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovų po 822,20 Lt (238,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas ir jo priklausiniai - 1/8 dalis pastato - tvarto ir 1/8 dalis pastato - sandėlio, esantys ( - ). Ieškovė šį turtą įsigijo iš atsakovo pagal 1997-11-15 pirkimo - pardavimo sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovė leido atsakovams gyventi ieškovei priklausančiame bute, todėl tarp šalių susiklostė panaudos santykiai. Ieškovė 2014-02-18 su raginimu kreipėsi į atsakovus, informavo apie panaudos sutarties nutraukimą ir pareikalavo iki 2014-03-03 išsikelti iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų. Atsakovai nustatytu terminu ieškovės reikalavimų neįvykdė. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovai liko skolingi už komunalines paslaugas, todėl reikalavimą dėl 818,65 Lt įsiskolinimo už elektros energiją, vandenį bei komunalinių atliekų tvarkymą atmetė. Teismas konstatavo ir tai, jog išlaidas už vandens skaitiklio įvedimą ieškovė būtų patyrusi nepriklausomai nuo atsakovų veiksmų. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 750 Lt negautų pajamų, nes ieškovė neįrodė, jog šias pajamus būtų realiai gavusi. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog butas buvo sugadintas dėl atsakovų veiksmų, todėl teismas atmetė reikalavimą priteisti lėšas buto remontui atlikti. Dėl priešieškinio teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog 1997-11-15 pirkimo – pardavimo sutartis buvo tariamas sandoris. Teismas sprendė, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl ginčijamo sandorio pasekmių pareikšti ir priešieškinį teismas atmetė.

6Apeliaciniu skundu atsakovai A. J. ir D. J. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovai skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai 1997-11-15 pirkimo – pardavimo sandorio nepripažino tariamu sandoriu. Atsakovai teigė, jog tariamo sandorio faktą patvirtina aplinkybė, jog atsakovai iki šiol gyvena ginčo bute ir ieškovė iki šiol jokių pretenzijų atsakovams nereiškė. Be to, ieškovė už butą atsakovams nesumokėjo. Atsakovai nurodė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu turėjo būti skaičiuojamas nuo 2014 metų, kai atsakovai susipažino su ieškiniu.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. Š. prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

8Apeliaciniu skundu ieškovė V. Š. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas ieškovės patikslintas ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad savo reikalavimą dėl 1568,65 Lt nuostolių atlyginimo ji įrodė kvitais už sumokėtas komunalines paslaugas ir su komunalinių paslaugų tiekėjais sudarytomis sutartimis. Ieškovė nurodė ir tai, kad teisės aktai nenumato pareigos bute įrengti vandens apskaitos prietaisą, todėl šiuo atveju šis prietaisas įrengtas tik siekiant išvengti atsakovų piktnaudžiavimo. Ieškovė teigė, kad ji ketino išnuomoti butą, tačiau butas yra apleistas ir jam yra reikalingas remontas, kuris kainuos 35 521 Lt. Ieškovės įsitikinimu butas yra apgadintas dėl atsakovų kaltės, o teismas šios aplinkybės neįvertino.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. J. ir D. J. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

10Apeliaciniai skundai atmestini.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

12Dėl atsakovų A. J. ir D. J. apeliacinio skundo.

13Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 1997-11-15 pirkimo – pardavimo sandoris nėra tariamas sandoris. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CK 1.86 str. 1 d. nustato, kad sandoris, kuris yra sudarytas tik dėl akių ir neketinant sukurti teisinių pasekmių, negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti arba paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

14Ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusi LR CK 255 str. 1 d. redakcija nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 1997-11-15 pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro. Nekilnojamojo turto registre sutartis įregistruota 1998-01-14. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamo sandorio šalys atliko visus būtinus teisinius veiksmus sandorio teisiniams padariniams - nuosavybės teisės perleidimui - atsirasti. Vertindamas sandorio realumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ginčijamo sandorio šalių elgesį po šio sandorio sudarymo. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė sudarė sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, mokėjo už butui suteiktas komunalines paslaugas, jos iniciatyva bute buvo įrengti vandens apskaitos prietaisai. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė lankydavosi bute, reguliariai tikrindavo bute esančių apskaitos prietaisų duomenis. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas 17 metų po sandorio sudarymo nesiėmė jokių priemonių ginčo turtą įregistruoti savo vardu, o reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškė tik ieškovei pateikus ieškinį dėl iškeldinimo. Taigi bylos šalių elgesys po sandorio sudarymo patvirtina, jog ieškovė ne tik teisėtai įgijo nuosavybės teisę i ginčo turtą, bet ir realiai įgyvendino savininko teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovai iki šiol gyvena ginčo bute, nepatvirtina sandorio fiktyvumo, nes turtas gali būti valdomas ne tik nuosavybės teise, bet ir kitais įstatyme numatytais pagrindais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti galimo turto konfiskavimo. Be to, atsakovas neįrodė, kad pinigų pagal pirkimo – pardavimo jis sutartį negavo (LR CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog 1997-11-15 pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo tariamas sandoris.

15Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią. Atsakovai teigė, jog ieškinio senaties terminas šiuo atveju turėjo būti skaičiuojamas nuo 2014 metų, kai atsakovai susipažino su ieškovės kartu su ieškiniu pateiktu Nekilnojamojo turto registro išrašu. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (LR CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią svarbu nustatyti momentą, nuo kada asmuo turėjo realią galimybę sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju apie galimai pažeistas teises atsakovui faktiškai galėjo būti žinoma jau nuo ginčijamos 1997-11-15 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos, nes atsakovas buvo šios sutarties šalis. Vis dėlto teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusi 1964 m. CK redakcija nuosavybės teisės pagal pirkimo – pardavimo sutartį įgijimą siejo su šios sutarties teisine registracija viešame registre, todėl pripažįsta, jog apie galimai pažeistą jo teisę atsakovas turėjo ir galėjo sužinoti 1998-01-14, kai sutartis buvo įregistruota viešame registre. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo nurodyta aplinkybė, kad su Nekilnojamojo turto registro duomenimis jis susipažino tik 2014 metais, nagrinėjamoje byloje teisinės reikšmės neturi, nes registro duomenys buvo vieši ir prieinami nuo 1998-01-14. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties eigos pradžią.

16Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog atsakovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nebuvo atmestas vien tik dėl to, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškinio senaties terminas negali būti taikomas sandoriui nuginčyti ir gali būti taikomas tik reikalavimams dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas dėl to, jog byloje nebuvo nustatytas niekinio sandorio faktas. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustačius niekinio sandorio fakto, niekinio sandorio pasekmių taikymas nagrinėjamu atveju nėra aktualus.

17Dėl ieškovės V. Š. apeliacinio skundo.

18Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad jos reikalavimas dėl 1568,65 Lt nuostolių atlyginimo buvo pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl teismas nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą. Ieškovė nurodė ir tai, kad butui yra reikalingas remontas, kuris kainuos 35 521 Lt ir šias išlaidas privalo atlyginti atsakovai. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės atsakomybės teisinių santykių atsiradimui būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.246 str., 2.247 str., 6.249 str., LR CPK 178 str.).

20Ieškovė teigė, kad jos nuostolius sudaro 416,39 Lt išlaidų už sunaudotą elektros energiją, 153,44 Lt išlaidų už sunaudotą vandenį, 248,82 Lt už komunalinių atliekų tvarkymą. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais mokėjimo kvitais ir sutartimis su komunalinių paslaugų teikėjais. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nurodytas sumas ieškovė komunalinių paslaugų tiekėjams yra sumokėjusi. Atsakovai teigė, jog su ieškove už jos apmokėtas komunalines paslaugas yra atsiskaitę. Šias aplinkybes atsakovai įrodinėjo savo paaiškinimais, taip pat liudytojos ( - ) seniūnijos apylinkės inspektorės V. G. paaiškinimais. Liudytoja paaiškino, kad jos kabinete ieškovė patvirtino, kad atsakovai ieškovei nėra skolingi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė atsakovams jokių pretenzijų dėl šių nuostolių atlyginimo anksčiau nereiškė ir šį reikalavimą pateikė tik bylos nagrinėjimo metu. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovai yra skolingi ieškovei už komunalines paslaugas. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vandens apskaitos prietaisai bute buvo įrengti ieškovės iniciatyva, todėl jų įrengimo išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovų veiksmais.

21Ieškovė nurodė ir tai, kad jos nuostolius sudaro 750 Lt dydžio negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi už buto nuomą laikotarpiu nuo 2014-03-20 iki 2014-08-20. Ši nuostata nepagrįsta. Negautos pajamos yra viena iš LR CK 6.249 str. numatytų netiesioginių nuostolių rūšių. Teisėjų kolegija pažymi, jog negautos pajamos yra asmens tikėtinos ir iš anksto numatytos realiai gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ketino išnuomoti butą ir turėjo realią galimybę tai padaryti. Akivaizdu ir tai, jog butui yra reikalingas remontas, todėl ieškovės galimybės išnuomoti butą nuo 2014-03-20 nebuvo realios. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo ir teismas šią ieškinio dalį atmetė pagrįstai.

22Ieškovė nurodė ir tai, kad buto remonto išlaidas sudarys 35 521 Lt ir šias išlaidas privalo atlyginti atsakovai. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad buto remontui reikalinga išlaidų suma sudaro 35 521 Lt. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Taigi teismų praktikoje pripažįstama galimybė iš kaltosios šalies prisiteisti tiek nukentėjusios šalies jau realiai patirtas išlaidas, tiek ir būsimas išlaidas, kurios dar bus patirtos siekiant pašalinti padarytą žalą. Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog visais atvejais būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad po 1997-11-15 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovai ir toliau naudojosi ieškovei priklausančiu butu ir šiame bute gyvena iki šiol. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neneigė, kad atsakovams leido naudotis jai priklausančiu butu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalis siejo panaudos teisiniai santykiai. Panaudos santykius reglamentuojančios nuostatos nustato, kad panaudos gavėjas privalo grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (LR CK 6.629 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog rašytinė panaudos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai įsipareigojo savo lėšomis suremontuoti ar pagerinti ieškovei priklausantį butą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokia buvo buto būklė pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir perdavimo atsakovams metu. Akivaizdu, kad butui turėjo įtakos normalus buto susidėvėjimas bei ne dėl atsakovų kaltės kilęs gaisras. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad jos nurodytos būtinosios buto remonto išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su atsakovų veiksmais, todėl teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė.

23Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes siekdamas išvengti iškeldinimo, nesąžiningai pareiškė priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei skundė teismo sprendimą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR CPK 5 str.). Pagal LR CPK 95 str. 1 d. nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinio ar priešieškinio reikalavimų atmetimas savaime nelemia, jog asmuo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tik tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog reikšdamas byloje priešieškinį, o vėliau skųsdamas teismo sprendimą, atsakovas pasinaudojo įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo.

24Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Kadangi ieškovės ir atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).

26Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

27Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė V. Š. pareiškė patikslintą ieškinį atsakovams A. J. ir D. J.... 4. Atsakovas A. J. pareiškė priešieškinį ieškovei V. Š. dėl sandorio... 5. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-22 sprendimu ieškinį patenkino... 6. Apeliaciniu skundu atsakovai A. J. ir D. J. prašo Klaipėdos rajono apylinkės... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. Š. prašė atsakovų... 8. Apeliaciniu skundu ieškovė V. Š. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. J. ir D. J. prašo ieškovės... 10. Apeliaciniai skundai atmestini.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Dėl atsakovų A. J. ir D. J. apeliacinio skundo.... 13. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 14. Ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusi LR CK 255 str. 1 d. redakcija... 15. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos... 16. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog atsakovo reikalavimas dėl... 17. Dėl ieškovės V. Š. apeliacinio skundo.... 18. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad jos reikalavimas dėl 1568,65 Lt... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės atsakomybės teisinių santykių... 20. Ieškovė teigė, kad jos nuostolius sudaro 416,39 Lt išlaidų už sunaudotą... 21. Ieškovė nurodė ir tai, kad jos nuostolius sudaro 750 Lt dydžio negautos... 22. Ieškovė nurodė ir tai, kad buto remonto išlaidas sudarys 35 521 Lt ir šias... 23. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas piktnaudžiavo... 24. Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 25. Kadangi ieškovės ir atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, apeliacinės... 26. Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija... 27. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimą palikti nepakeistą....