Byla 2S-366-544/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Zinos Mickevičiūtės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M. ir R. F. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarties atmesti prašymą panaikinti paskirtą baudą civilinėje byloje Nr. 2-2801-755/2010 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams V. M., R. F., E. F., M. S., esant tretiesiems asmenims Beazley Furlonge Ltd (Lloyds Syndicate AFB 2623/623), Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J., dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-11-04 nutartimi atsakovams V. M., R. F. ir E. F. paskyrė po 350 Lt baudą kiekvienam už šalies priesaikos, duotos nagrinėjant bylą, sulaužymą (CPK 186 str. 6 d.) motyvuodamas tuo, kad atsakovas V. M. teismo posėdžio metu, teigdamas, jog prie ginčo įsigijimo jis ir R. M. lėšomis neprisidėjo ir jis nėra tikruoju buto pirkėju, R. F. ir E. F., teigdami tą patį bei papildomai aiškindami, jog šis butas buvo įsigytas tik E. F. šeimos lėšomis, sakė teismui netiesą, ir šie parodymai atmesti kaip klaidinantys teismą bei iškreipiantys tikrąsias aplinkybes. Teismas nurodė, kad atsakovai V. M. ir R. F. bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2010-06-17, E. F. - 2010-08-11 teismo posėdyje paaiškinimus davė būdami prisiekę sakyti tiesą. Teigdami nurodytus teiginius, jie teismui sakė netiesą ir taip sulaužė duotą priesaiką. Teismo nuomone, parodymai apie duotas aplinkybes duoti tyčia ir negali būti vertinami kaip klaida, nes atsakovams buto įsigijimo aplinkybės turi būti ir yra gerai žinomos (2 t., b. l. 142).

5Atsakovai V. M., R. F. ir E. F. 2010-11-17 pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo, nurodydami, jog šalių ir trečiųjų asmenų atsakomybė už priesaikos sulaužymą yra traktuojama kitaip, nei liudytojų. Šalys ir tretieji asmenys, būdami suinteresuoti bylos baigtimi, gali teikti aiškinimus ne visus, dalį jų nutylėdami, palankiai sau vaizduodamos aplinkybes ar dar kitaip iškreipdamos savo naudai, parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Tai reiškia, kad šalių paaiškinimuose tam tikras subjektyvumas gali būti, tačiau ne už kiekvieną pateiktų duomenų neteisingumą turi būti baudžiama, o turi būti pateikti pačiai šaliai žinomi akivaizdžiai melagingi duomenys, kad būtų galima bausti už priesaikos sulaužymą. Vien tai, kad teismo nuomone, atsakovams nepavyko pateikti pakankamai įrodymų, nereiškia, kad jie davė melagingus parodymus, žinodami, kad jie tikrai sako netiesą. Atsakovų nuomone, ieškovės pozicija taip pat nebuvo pagrįsta nenuginčijamais įrodymais (2 t., b. l. 1589-161).

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-03-18 nutartimi atmetė V. M., R. F. ir E. F. skundą dėl jiems 2010-11-04 nutartimi paskirtų baudų už priesaikos sulaužymą. Teismas nurodė, kad išvada, jog atsakovų parodymai dalyje yra melagingi, padaryta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-04 sprendime. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmos instancijos atliktų atsakovų parodymų vertinimu minėtame teismo spendime. Atsakovai negalėjo nežinoti tikrųjų sandorio sudarymo aplinkybių, todėl jas iškraipydami, elgėsi sąmoningai ir taip nesąžiningai siekė palankaus sau procesinio rezultato. Parodymus atsakovai davė prisekę sakyti tiesą, bet ją iškraipydami, priesaiką sulaužė. Šalies priesaikos sulaužymas ir nesugebėjimas įrodyti savo teiginių yra skirtingi dalykai. Šiuo atveju atsakovai ne tik neįrodė savo teiginių, bet nurodė kaip realiai buvusias aplinkybes, kurios buvo paneigtos bylos parodymais. Atsakovai nepasinaudojo CPK 188 str. nustatyta teise atsisakyti apklausos ar atsakyti į tam tikrus pateiktus klausimus, paaiškinimus teikė iškraipydami faktines aplinkybes, trukdė vykdyti teisingumą (2 t., b. l. 230).

7Atskiruoju skundu atsakovai V. M. ir R. F. prašo panaikinti jiems minėta nutartimi apskirtas baudas. Nurodo, jog argumentas, kad Panevėžio apygardos teismas nepakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo, nėra tinkamas baudos skyrimo pagrįstumui argumentuoti. Kadangi bauda buvo paskirta atskira tos pačios dienos teismo nutartimi, kaip ir 2010-11-04 teismo sprendimas, Panevėžio apygardos teismo nutartyje visai nėra užsiminta apie tai, kad atsakovų parodymai būtų melagingi. Todėl skundas turėjo būti nagrinėjamas išsamiai pasisakant dėl visų skunde nurodytų argumentų. Argumentas, kad jie nepasinaudojo teise atsisakyti apklausos ar atsakyti į tam tikrus klausimus nereiškia, kad sąmoningai teikė melagingus paaiškinimus. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad šalys įvykius pasakoja pagal savo subjektyvų suvokimą. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo nauda, o parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Suinteresuoto asmens paaiškinimų subjektyvus ir klaidinantis pobūdis nesudaro pagrindo vien dėl to juos vertinti kritiškai kaip nepatikimus ir atmesti, nes konkrečioje byloje reikia vertinti jų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą. Taigi šalių paaiškinimuose tam tikras subjektyvumas gali būti ir ne už kiekvieną jų baudžiama, turi būti pačiai šaliai žinomi akivaizdžiai melagingi duomenys, kad būtų galima nubausti už priesaikos sulaužymą. Fakto, kad šalys neįrodo aplinkybių, kuriomis remiasi, negalima vertinti kaip priesaikos sulaužymo. Ne visoms aplinkybėms įrodyti šalys gali rasti tinkamų įrodymų, tačiau tai nereiškia, kad jos sakė netiesą. Teismas nepagrindė, kuo remdamasis mano, kad jų nurodytos aplinkybės nurodytos melagingai. Nagrinėtoje byloje nebuvo vienareikšmiškų aplinkybių ir įrodymų, kad atsakovai tikrai melavo teismui, siekdami nuslėpti tiesą. Pačios ieškovės pozicija nebuvo pagrįsta konkrečiais įrodymais ir teismas išvadas padarė remdamasis savo nuomone, logika, tačiau to nepakanka, kad būtų pripažinta, jog atsakovai tikrai davė melagingus parodymus. Nors CPK 186 str. 6 d. numato šalims ir tretiesiems asmenims atsakomybę už priesaikos sulaužymą, tačiau jų priesaikos sulaužymas yra kitaip traktuojamas nei liudytojų. Vertinant paaiškinimus reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovai yra viena iš bylos šalių ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Dėl daugumos nurodytų argumentų Panevėžio miesto apylinkės teismas nepasisakė, nes manė, kad tai, jog sprendimas nebuvo panaikintas apeliacinėje instancijoje reiškia, kad parodymai buvo melagingi, todėl liko neištirta skundo dėl baudos panaikinimo esmė (2 t., b. l. 235-237).

8Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas E. F. nurodo, kad su skundu sutinka visiškai. Mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-18 nutartis yra neteisėta apeliantų skunde nurodytais motyvais (3 t., b. l. 6-7).

9Atskirais skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-18 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė CPK 103-107 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias teismo baudų skyrimą, CPK 186 str. nuostatas apie baudos už priesaikos sulaužymą skyrimą, tinkamai įvertino bylos duomenis nagrinėjamu klausimu ir išvadas tinkamai motyvavo, su kuo teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir nekartoja.

10Vertinant atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad byloje buvo nagrinėjamas ieškovė R. M. ieškinys pripažinti tarp R. F. ir M. S. 2007-09-12 sudarytą buto Smėlynės g. 73-78, Panevėžyje pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu, pripažinti, jog ši pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp pirkėjo V. M. ir pardavėjos M. S. (b. l. 2-3). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-11-04 sprendimu ieškinį tenkino visiškai (2 t., b. l. 144-150). Tos pačios dienos nutartimi V. M., R. F. ir E. F. paskyrė po 350 Lt kiekvienam už šalies priesaikos, duotos nagrinėjant bylą, sulaužymą. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas V. M. teismo posėdžio metu, teigdamas, jog prie ginčo įsigijimo jis ir R. M. lėšomis neprisidėjo ir jis nėra tikruoju buto pirkėju, R. F. ir E. F., teigdami tą patį bei papildomai aiškindami, jog šis butas buvo įsigytas tik E. F. šeimos lėšomis, sakė teismui netiesą ir šie parodymai atmesti kaip klaidinantys teismą bei iškreipiantys tikrąsias aplinkybes (2 t., b. l. 142). 2011-11-17 V. M., R. F. ir E. F. pateikė prašymą panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-04 nutartimi paskirtą baudą (b. l. 160-161). Atsakovams pateikus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimo, civilinė byla kartu su apeliaciniu skundu buvo perduota Panevėžio apygardos teismui, kuris jį išnagrinėjęs 2011-03-01 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą paliko nepakeistą (2 t., b. l. 111-113). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą atmesti atsakovų prašymą dėl paskirtų už priesaikos sulaužymą baudų panaikinimo (2 t., b. l. 230). Teismas pagrįstai nurodė, ir tai atitinka bylos duomenis, kad atsakovų parodymai aptartoje dalyje yra aiškiai melagingi ir tai yra konstatuota Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-04 sprendime. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmos instancijos atliktų atsakovų parodymų vertinimu, pateiktu skundžiamame sprendime. Atsakovai artimi giminės ir šeimos nariai, todėl negalėjo nežinoti tikrųjų sandorio sudarymo aplinkybių, todėl jas iškraipydami, elgėsi sąmoningai ir taip nesąžiningai siekė palankaus sau procesinio rezultato. Parodymus atsakovai davė prisekę sakyti tiesą, bet ją iškraipydami, priesaiką sulaužė. Apeliantams bauda dėl to, kad jie piktnaudžiavo teise, neįrodė ieškinio pagrįstumo ar reiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį nepaskirta, todėl atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Šiuo atveju atsakovai nurodė kaip realiai buvusias aplinkybes, kurios buvo paneigtos bylos parodymais. Atsakovai nepasinaudojo CPK 188 str. nustatyta teise atsisakyti apklausos ar atsakyti į tam tikrus pateiktus klausimus, paaiškinimus teikė iškraipydami faktines aplinkybes, trukdė vykdyti teisingumą, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas (2 t., b. l. 230). Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl netinkamo CPK 186 str. 6 d. aiškinimo ir taikymo. LR CPK 42 str. 5 d. nustatyta, kad bylos šalys, tarp jų atsakovai, civiliniame procese turi pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis. CPK 186 str. 6 d. nustatyta, kad prieš vykdant šalies apklausą, šalis prisiekia padėjusi ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekusi šalis pasirašo priesaikos tekstą. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui turi teisę skirti iki vieno tūkstančio litų baudą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsakovams skyrė po 350 Lt baudą kiekvienam, kuri yra mažesnė, nei įstatymu nustatytas vidurkis. Atsakovai buvo įspėti, priesaikos tekstą perskaitė ir pasirašė. Šalys, tretieji asmenys ir liudytojai gali atsisakyti duoti paaiškinimus bei parodymus, jeigu tokie paaiškinimai ar parodymai būtų nenaudingi jiems patiems, jų šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams (CPK 188 straipsnis, 191 straipsnio 2 dalis, CK 3.135 straipsnis). Jeigu nurodyti asmenys neatsisako duoti tokio pobūdžio paaiškinimų bei parodymų, jie privalo duoti teismui tikrovę atitinkančius paaiškinimus bei parodymus. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Ieškovas, atsakovas ir tretysis asmuo yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. Vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje, ir lyginti, kiek svarbių aplinkybių nepasakoma šio dalyvaujančio byloje asmens parodymuose. Reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra žymus, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis. Priesaikos sulaužymu šiuo atveju yra pripažintini žinomi melagingi paaiškinimai, pateikti teismui per apklausą. Šalis gali neaiškinti sau nenaudingų aplinkybių ir tai nebus priesaikos sulaužymas, bet, nusprendus paaiškinti, būtina kalbėti tiesą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovai teismo posėdžio metu nurodydami, kad atsakovas V. M. ir R. M. prie ginčo buto įsigijimo savo lėšomis neprisidėjo ir V. M. nėra tikruoju buto pirkėju, šis butas įsigytas tik Fomčenkų lėšomis, klaidino teismą ir sąmoningai nuslėpė tikrąsias buto įsigijimo aplinkybes, ir todėl sulaužė priesaiką.

11Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kuo remdamasis mano, kad aplinkybes jie nurodė melagingai. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus ar netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Ieškovės pozicija buvo pagrįsta konkrečiais įrodymais ir teismas išvadas padarė remdamasis savo nuomone, logika, įvertindamas kiekvieno byloje esančio įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir dėl visų jų pasisakydamas, įvertindamas šalių finansinę padėtį, jų gautas ir gaunamas pajamas, išlaidas, byloje pateiktas sąskaitas. Dėl išdėstyto naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p.,

Nutarė

13Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai