Byla 2-15198-429/2015
Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovei B. T., ieškovės atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, atsakovui A. T., trečiojo asmens A. P. atstovei advokato padėjėjai Neringai Šalčiuvienei ir adv. Gintarei Girdzijauskienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. P., trečiajam asmeniui notarei Virginijai Jarienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovui A. T., trečiajam asmeniui A. P., trečiajam asmeniui notarei Virginijai Jarienei dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

3Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančia 2007-03-29 Kauno m. 4-ajame notarų biure buto dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4VJ-6855, pagal kurią B. T. padovanojo A. T., B. T. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, kurio unikalus ( - ), 59 kv.m., esantį ( - ); 2) taikyti restituciją ir grąžinti B. T., a.k. ( - ) asmeninėn nuosavybėn butų su rūsiu, kurio unikalus ( - ), 59 kv.m., esantį ( - ), 3) priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. (I. t., b. l. 3-5).

4Ieškovė ir jo atstovas advokatas teismo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė, kad buto dovanojimo sutartį su atsakovu sudarė tam, kad išsaugoti butą nuo atsakovo A. T. vykdomos statybų projektavimo veiklos per IĮ „Schema“ rizikos, kadangi ši įmonė buvo registruota ieškovės vardu. Ji buvusi tik formali šios įmonės savininkė ir su šia įmone nieko bendro neturėjusi, nedalyvavusi jos veikloje ir negavusi iš įmonės jokios naudos. Atsakovas įtikino ieškovę, kad gali kilti teisminiai ginčai tarp IĮ „Schema“ ir UAB „Rodena“ 2006-08-17, 2006-10-04 sudarytų sutarčių, todėl kaip IĮ savininkė ieškovė gali būti atsakinga savo turtu už šios įmonės prievoles. Todėl ieškovė, įkalbėta sūnaus – atsakovo, su juo sudarė minėtą tariamą buto dovanojimo sandorį, kad išvengti asmeninės rizikos dėl IĮ „Schema“ veikos. Atsakovo iniciatyva IĮ „Schema“ buvo pertvarkyta į UAB „Schema“, todėl ieškovė jos akcijas perleido faktiniam įmonės savininkui - atsakovui. Ji buvo įtraukta ginče trečiuoju asmeniu UAB „Schema“ ir UAB „Rodena“ nagrinėjamoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-332-230/2008, kaip galimai subsidiariai už IĮ „Schema“ prievoles iki pertvarkymo į UAB „Schema“ atsiradusias prievoles. Pasibaigus teisminiams ginčams, atsakovas delsė „perrašyti“ butą atgal ieškovei. Po dovanojimo sutarties ieškovė ir toliau liko gyventi bute, adresu ( - ), mokėjo už šį butą mokesčius. Ieškovė nurodo, kad š.m. balandžio pradžioje iš antstolio Regimanto Budreikos rašto sužinojo, kad į atsakovo A. T. turtą yra nukreiptas 102810 Lt išieškojimas. Ieškovė prašo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia, kadangi ji sudaryta tik dėl akių, t.y. neketinant sukurti teisinių pasekmių ir prašo taikyti restituciją, butą grąžinti ieškovei.

5Atsakovas A. T. su ieškiniu sutinka (I t., b. l. 80). Atsakovas atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad buto dovanojimo sutartį su ieškove sudarė fiktyviai, kad norėjo išsaugoti savo mamos, ieškovės butą dėl kilusio ginčo tarp atsakovo ir užsakovo projektavimo darbams atlikti, kadangi ginčas buvo pradėtas spręsti teisminiu keliu, o ieškovė į civilinės bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas kaip trečiasis subsidiariai atsakingas asmuo. Atsakovas nurodo, kad IĮ „Schema“ buvo įregistruota savo mamos, ieškovės vardu, kadangi pats atsakovas tuo metu nei įstatinio kapitalo, nei vietos įmonei registruoti neturėjęs. Šios mamos įmonės vardu jis atlikinėjęs savo projektavimo darbus, atsiradus pajamoms IĮ „Schema“ buvo perorganizuota į UAB „Schema“. Teismo proceso eigoje jam paaiškėję, kad gali nepavykti laimėti bylos, mama – ieškovė , prarastų butą per antstolių varžytines, kuriame ji gyvena. Atsakovas nurodo, kad įkalbėjo ieškovę perrašyti butą jo vardu, kad ieškovė neprarastų savo gyvenamosios vietos. Jis pats turi nuosavybę, gyvenantis name, esančiame ( - ), todėl mamos butas jam nebuvo reikalingas, nes tai jo mamos užgyventas turtas. Ji pati nesigaudanti teisminiuose reikaluose, nes yra gydytoja ir savo srities profesionalas. Pasibaigus teisminiam ginčui, nebeliko grėsmės prarasti gyvenamojo būsto, atsakovas pažadėjo ieškovei dovanojimo sutartį anuliuoti, kad butas būtų vėl įformintas ieškovės vardu. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu yra išieškoma per antstolių varžytines iš jo fiziniam asmeniui A. P. 28093,14EUR piniginė suma, dėl to, jo mama, ieškovė, gali prarasti savo vienintelį asmeninį gyvenamąjį būstą , adresu ( - ), ne dėl savo kaltės. Atsakovas pažymi, kad prie minėto buto priežiūros, remontų darbų ir mokesčių mokėjimo už komunalines paslaugas nėra prisidėjęs ir jame negyvena.

6Tretysis asmuo A. P. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (I. b. l. 112-120). Atsiliepime ir jo atstovės teismo posėdžiuose nurodė, kad ieškovė formaliai ginčija sutartį kaip tariamą sandorį tam, kad atsakovas sumažindamas savo turimo turto apimtį, išvengtų greito atsiskaitymo su kreditoriumi – trečiuoju asmeniu A. P.. Tretysis asmuo nurodo, kad ieškovei ir atsakovui 2007-03-29 sudarant sutartį nebuvo žinoma apie ginčą tarp UAB „Schema“ ir UAB „Rodena“. Dovanojama sutartis buvo įvykdyta ir pradėta ginčyti tik praėjus ilgam laikotarpiui, kai kilo išieškojimo grėsmė, todėl negali būti laikoma tariama. Vien faktas, jog ieškovė savo vardu mokėjo mokesčius už buto komunalines ir kitas paslaugas nėra pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia kaip tariamą sandorį. Be to, kai tretiesiems asmenims yra naudingas išorinis (fiktyvus) sandoris, jie gali juo remtis ir jo pagrindu jų įgytos teisės bus ginamos, o nesąžiningų fiktyvaus sandorio šalių teisės neginamos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia , todėl restitucija neturėtų būti taikoma.

7Tretysis asmuo notarė Virginija Jarienė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka (I t., b. l. 124). Tretysis asmuo notarė nurodė, kad sandorio tvirtinimo metu nebuvo jokių nesutarimų tarp sutarties šalių, notarė buvo įsitikinusi, kad jos tvirtinama sutartis atitiko šalių valią bei tikruosius faktus. Sutarties pasirašymo metu sutarties šalims buvo pateiktas dovanojimo sutarties projektas susipažinti. Klientai, perskaitę sutartį nepateikė nei jokių pastabų, nei pasiūlymų, jiems buvo paaiškintos dovanojimo sutarties pasekmės ir ši sutartis buvo patvirtinta.

8Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės.

9Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2007-03-29 buto dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė B. T. padovanojo atsakovui A. T. gyvenamosios paskirties patalpą – butą Nr. 39, unikalus Nr. ( - ), turintį 59 kv. M. bendro ploto su rūsiu, esantį ( - ) (1A5b) Nr. ( - ), priklausantį ieškovei nuosavybės teise (I t., b. l. 8-9).

10IĮ „Schema“ savininkė B. T. priėmė 2007-03-19 sprendimą, kuriuo nusprendė pertvarkyti neribotos atsakomybės privatųjį juridinį asmenį IĮ „Schema“ į ribotos atsakomybės privatųjį juridinį asmenį UAB „Schema“ (I t., b. l. 10) ir šio sprendimo pagrindu 2007-03-19 IĮ „Schema“ sustatė pertvarkymo į UAB „Schema“ aktą (I t., b. l. 11-12).

11Juridinių asmenų registro Registravimo pažymėjime, išduotame 2007-04-04, patvirtinta, kad UAB „Schema“ įregistruota 2004-09-22 (b.l.13). UAB „Schema“ 2007-04-19 sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovė B. T. pardavė 100 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų atsakovui A. T. (I t., b.l. 14-16).

122008-02-21 UAB „Rodena“ pateikė Kauno apygardos teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad projektavimo darbų sutartis Nr. 32-0806 ir projektavimo darbų sutartis Nr. 32.2-1006 yra nutrauktos nuo 2007m. birželio 22d., taikyti restituciją ir atsakovo UAB „Rodena“ naudai iš ieškovo UAB „Schema“ priteisti 86300 Lt negrąžintą avansą ir 3461,45 Lt palūkanų, taip pat priešieškiniu prašė į bylą įtraukti B. T. trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje (I t., b. l. 18-22).

132008-02-28 Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus pažymėjime apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre, iš kurio matyti, kad areštuoti 89761,45Lt sumai UAB „Schema“ priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ir turtinės teisės (I t., b. l. 23-24).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2012, kurioje išnagrinėta civilinė byla pagal atsakovo UAB „Rodena“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-11 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Schema“ ieškinį atsakovui UAB „Rodena“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui ir atsakovei B. T. dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo (I t., b.l. 26-35).

15VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015-05-15 raštas Nr. ((3.11.4.) KATS-4052, kuriame pateikiama, kokios buvo (yra) įregistruotos B. T. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus per paskutinius 21 metus bei pridedama Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai (I t., b. l. 36-40).

161995-05-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civ. b. Nr. 2-985/95 pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl turto padalijimo patvirtinta taikos sutartis (I t., b. l. 41). Byloje pateiktas 1994-03-17 ištuokos liudijimas, iš kurio matyti, kad ieškovė B. T. yra išsituokusi (I t., b.l. 42).

17Pateikti Swedbank sąskaitos išrašai, laikotarpiai 2007-03-29 - 2009-03-29, 2009-03-29 - 2011-03-29, 2011-03-29 – 2013-03-29, 2013-03-29 – 2015-03-29, iš kurių matyti, kad ieškovė B. T. mokėjo komunalines paslaugas už butą, adresu S. Ž. g. 39-39, Kaunas (I t., b.l. 43-64).

18Antstolio Regimanto Budreikos 2015-04-13 pateiktas raginimas įvykdyti sprendimą A. T. pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-8347-475/2014, kurį išdavė Kauno apylinkės teismas dėl 31887,09 Eur sumos ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš A. T., UAB „Schema“ subsidiariai išieškotojo A. P. naudai (I t., b. l. 65).

19Ieškovė, žinodama apie kreditorių į bylos procesą neįtraukė trečiojo asmens A. P.. A. P. 2015-07-02 pateikė pareiškimą dėl įtraukimo į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o teismas jį vadovaudamasis CPK 47str. įtraukė į procesą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, nes priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms (I t., b.l. 83-84).

20Kauno apylinkės teismo 2014-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8347-475/2014 taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. T., tretysis asmuo UAB „Schema“ dėl nuostolių atlyginimo (I t., b.l. 85-86). Kauno apylinkės teismas 2014-10-22 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8347-475/2014 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. T., tretysis asmuo UAB „Schema“ dėl nuostolių atlyginimo (I t., b. l. 87-92), o Kauno apygardos teismo 2015-03-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-510-555/2015 pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-10-12 sprendimo (I t., b. l. 93-100).

21Antstolio Regimanto Budreikos 2015-06-30 atsakymas į paklausimą, kuriame nurodyta, kad vykdymo eigoje buvo areštuotas skolininkui A. T. priklausantis turtas: 1/2 dalis 0,0771 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ); 59 kv. m. ploto 3-jų kambarių butas su rūsiu, adresu ( - ). (I t, b. l. 101). Antstolio Regimanto Budreikos 2015-06-22 sustatytas išieškotų lėšų iš A. T. paskirstymo patvarkymas (I t., b. l. 102-103).

22Trečiojo asmens A. P. 2015-07-24 pareiškimas dėl proceso dalyvio padėties pakeitimo (I t., b.l. 109-110), tačiau šio prašymo jo atstovės teismo parengiamojo posėdžio metu atsisakė.

23Atsakovas A. T. pateikė UAB „Schema“ įstatus (I t., b. l. 166-171). Atsakovas A. T. pateikė 2007-04-06 Priėmimo – perdavimo aktą pagal projektavimo darbų sutartį Nr. 32-0806, pasirašyta IĮ „Schema“ direktoriaus A. T. ir UAB „Rodena“ direktoriaus S. P. (I t., b.l. 174). Projektavimo darbų sutartis Nr. 32-0806, sudaryta tarp IĮ „Schema“ ir UAB „Rodena“ (b.l. 175-176). 2006-01-12 Žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais sutartis išsimokėtinai, kuria atsakovas A. T. nusipirko kitos paskirties 0,035 ha žemės sklypą, adresu ( - ) (I t., b.l. 177-181). Byloje pateiktas ištuokos liudijimas, iš kurio matyti, kad atsakovas A. T. yra išsiskyręs (I t., b.l. 182)

24Ieškinys atmestinas, nes neįrodytas.

25Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

26Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

272006-11-12 trečiasis asmuo A. P. sudarė projektavimo darbų sutartį su UAB „Schema" (iki 2007-03-19 IĮ „Schema"), kurios savininkė buvo B. T. (I t., b. 1. 10), 2007-02-16 trečiasis asmuo A. P. perdavė atliktus darbus, tačiau įmonė už darbus neatsiskaitė. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civ. byloje Nr. 2-8347-475/2015 2014-10-22 sprendimu (I t., b. l. 87-92) nustatyti faktai (CPK 187str.). 2007-03-29 ieškovė ir atsakovas sudarė buto dovanojimo sutartį (I t., b. 1. 8-9). Kaip ir teigiama ieškinyje ir atsakovo A. T. duotuose paaiškinimuose teismo posėdyje, šia sutartimi fiktyviai siekta išvengti ieškovės B. T. asmeninės atsakomybės, nes ji po IĮ „Schema" pertvarkymo į UAB „Schema" (I t., b. 1. 10) vis dar buvo atsakinga už įmonės skolas (CK 2.104 str. 2 d.).

28Teismas, įvertindamas šalių duotus paaiškinimus ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose -atsiliepime bei jo atstovių duotus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovė ir atsakovas ( motina ir sūnus) siekė išvengti atsiskaitymo su A. P., nes atsakovui buvo žinoma, kad jis nėra atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu A. P. už 2007-02-16 perduotus darbus ir teismui priteisus šią skolą, jį būtų išieškoma iš ieškovės B. T.. Anksčiau, t. y. nuo 2008 m. birželio iki 2015 m, kovo mėn., iš pradžių tarp trečiojo asmens ir UAB „Schema" vyko teisminis ginčas dėl skolos. Tada kitas teisminis ginčas vyko tarp trečiojo asmens A. P. ir atsakovo A. T. (I t., b. 1. 87-100), kurie baigėsi tuo, jog trečiajam asmeniui A. P. iš atsakovo buvo priteista 29.775,83 Eur nuostolių, 5 proc. procesinės palūkanos ir bylinėjimo išlaidų atlyginimas. Visą šį laikotarpį ginčo butas buvo atsakovo nuosavybė (I t., b. 1. 40). A. P. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-8347-475/2015, kurio pagrindu vykdymo eigoje 2015-04-28 buvo areštuotas skolininkui A. T. priklausantis butas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ) (I t., b. 1. 42 ir 101). Kito turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas - nėra. Areštavus atsakovui A. T. priklausantį butą, 2015-05-20 ieškovė B. T. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, net neįtraukdami į procesą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų A. P., tačiau jam pačiam esant apdairiam, jis pareiškė prašymą teismui jį įtraukti į šį prasidėjusį procesą (I t., b. l. 3-5).

292015-11-19 posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Darius Jurgutis nurodė, kad tikroji ginčo dovanojimo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai perregistravus butą atsakovo vardu būtų apsaugotas ieškovės turtas nuo galimų išieškojimų, galinčių kilti iš rizikingo verslo ieškovės vardu įregistruotoje įmonėje.

30Teismas įvertinęs aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių visumą, byloje esančius rašytinius įrodymus, bei atsižvelgęs į ieškovės B. T., turinčios aukštąjį išsilavinimą, jos atstovo advokato bei atsakovo A. T. paaiškinimus, konstatuoja, kad 2007-03-29 buto dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 4VJ-6855, pagal kurią B. T. padovanojo A. T., B. T. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), sudarymo motyvai buvo fiktyvūs ir nesąžiningi. Ieškovė ir jos sūnus faktiškai žinojo apie įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą civ. byloje Nr. 2-8347-475/2014 ir antstolio vykdomą priverstinį išieškojimą. Ieškovė pakankamai ilgą laiką žinojo aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinį, tačiau nesikreipė dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes nebuvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo – jos sūnaus.

31Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė reikalavimą pripažinti 2007 m. kovo 29 d. dovanojimo sutartį negaliojančia grindė tuo, kad sudarytas sandoris buvo fiktyvus , t.y. ieškovė ir atsakovas sandorio sudarymo metu panaudojo apgaulę, nutylėjo esmines aplinkybes. Ieškovė neįrodinėjo, kad sudarydama sandorį ji suklydo dėl pačios sandorio esmės, neįrodė jog buvo suklaidinta atsakovo bei, dirbdama gydytoja, turėdama aukštąjį išsilavinimą, aiškiai suprato sandorio pasekmes.

32Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad tiek CK 1.90 str., tiek ir 1.91 str. reglamentuoja ginčijamų sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimą negaliojančiais. Pagal 1.90 str. suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminę reikšmę, kai suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Pagal CK 1.91 str. 5 d. apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 str. nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. CK 1.90 str. nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-72/2014).

33Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą - išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą - atsakovui. Šioje byloje ieškovė prašo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia (b. 1. 3-5), o atsakovas neįrodinėja, jog sandoris buvo vykdomas ir pritaria, kad sandoris yra tariamas (b. 1. 80). Tai rodo ginčo fiktyvumą, ką duotais paaiškinimais ir baigiamojoje kalboje pripažino atsakovas ir leidžia manyti, kad 1) dovanojimo sutartis yra reali, tačiau šiuo ieškiniu siekiama apsaugoti atsakovo turtą nuo išieškojimo pagal trečiojo asmens A. P. reikalavimą arba 2) dovanojimo sutartis yra tariama ir jau ją sudarant buvo siekiama neteisėto tikslo - išvengti atsiskaitymo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. P.. Tačiau net ir pripažinus dovanojimo sutartį tariamu sandoriu ir dėl to niekiniu, restitucijos taikymas yra negalimas, nes ieškovė buvo nesąžininga, todėl jos teisės negali būti ginamos. Todėl toliau teikiami motyvai dėl abiejų šių galimų variantų sprendžiant šią civilinę bylą.

34I. Dėl dovanojimo sutarties realumo. 1. Ieškinyje nurodyta, kad dovanojimo sutartis sudaryta atsakovo iniciatyva dėl neva galimų teisminių ginčų tarp IĮ „Schema" ir UAB „Rodena", todėl kaip IĮ „Schema" savininkė ieškovė gali būti laikoma savo turtu atsakinga už šios įmonės prievoles, todėl atsakovas įtikino perleisti butą.

35Tačiau šioje byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dovanojimo sutarties sudarymo momentu (2007-03-29) ieškovė ir atsakovas būtų žinojęs apie galimus ginčus su UAB „Rodena". Todėl abejotina, kad atsakovas jau dovanojimo sutarties sudarymo momentu galėjo žinoti, (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė" v. BUAB „Svajonių pilis", bylos Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006).kad tarp UAB „Schema" ir UAB „Rodena" kils ginčas, kuris persikels į teismą, o IĮ „Schema" bus nemoki ir reikalavimai bus nukreipti į ieškovę. Šiomis aplinkybėmis ieškovė ir atsakovas naudojasi siekdami įtikinti teismą, jog sudaryta dovanojimo sutartimi nebuvo siekiama išvengti atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu A. P.. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog vertinant šalių paaiškinimus reikia atsižvelgti j tai, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tai reiškia, jog šie ieškovės paaiškinimai ieškinyje vertintini kritiškai. 2. Ieškinyje teigiama, kad „sudarant dovanojimo sutartį atsakovas A. T. ieškovei žadėjo vėliau, ginčams pasibaigus, ,,perrašyti" butą man atgal". Tačiau šis teiginys vertintinas kritiškai dėl toliau nurodomų motyvų. Paminėtina, kad Kauno apygardos teismo 2012-01-13 sprendimu iš UAB „Schema" buvo priteista skola trečiajam asmeniui A. P., ieškovei reikalavimai nebuvo pareikšti, minėtas 2013-07-09 sprendimas paliktas nepakeistas ir įsiteisėjo, o nesant galimybės vykdyti išieškojimo, 2014-10-22 Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo priteista skola trečiajam suinteresuotam asmeniui iš atsakovo (b. 1. 87-92, It.). Todėl jei dovanojimo sutartis iš tiesų būtų buvusi tariama, o jos tikslas tik apsaugoti butą nuo išieškojimo, tai manytina, kad atsakovas įsiteisėjus sprendimui dėl skolos išieškojimo iš UAB „Schema" būtų perleidęs buto nuosavybės teisę ieškovei, t. y. grąžinęs butą arba ieškovė būtų pareiškusi reikalavimus dėl dovanojimo sutarties negaliojimo. Tačiau tai nebuvo padaryta.

36Kadangi 2014-10-22 Kauno apylinkės teismo sprendimu (b.1.87-92) iš atsakovo A. T. trečiojo suinteresuoto asmens A. P. naudai buvo priteistas 29775,83 EUR nuostolių atlyginimas, byla tęsėsi iki 2015-03-24, kuomet apeliacinės instancijos teismas (b. 1. 93-100) paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, per visą šį laikotarpį ieškovė nereiškė ieškinio dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Šių faktų visuma patvirtina išvadą, jog: 1) ieškovė ir atsakovas, siekdami išvengti esamų ir būsimų prievolių kreditoriams įgyvendinimo sudarė buto dovanojimo sutartį; 2) kuomet ginčo nekilnojamasis turtas- butas, buvo areštuotas vykdymo procese ieškovė ir atsakovas ir toliau siekė išvengti prievolių įvykdymo, šioje civilinėje byloje pareiškiant ieškinį dėl jau sudaryto buto dovanojimo sandorio negaliojančiu, net neįtraukdami į procesą kreditoriaus, nors žinojo apie jį. Tokiu būdu konstatuotinas ieškovės ir atsakovo nesąžiningumas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015-04-02 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-8347-475/2014 ir pradėtas vykdymo procesas dėl skolos išieškojimo iš subsidiaraus skolininko A. T. išieškotojo A. P. naudai - šias aplinkybes patvirtina antstolio Regimanto Budreikos 2015-04-13 raginimas įvykdyti sprendimą (b. 1. 65). Tik pradėjus šį vykdymo procesą iš atsakovo turto, ieškovė 2015-05-20 pareiškė ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas supratęs, jog vykdymo proceso metu jo turimas turtas bus realizuotas, nusprendė paskatinti ieškovę kreiptis į teismą, reiškiant reikalavimą dėl neva tariamai sudarytos dovanojimo sutarties. Toks dovanojimo sutarties nuginčijimas atsakovui padėtų išvengti tinkamo atsiskaitymo su kreditoriumi A. P., nes sumažėtų jo turto apimtis. Kaip matyti iš šioje civilinėje byloje pateikto antstolio R. B. 2015-06-30 pranešimo (b. 1. 101), vykdymo eigoje buvo areštuotas atsakovui priklausantis turtas: 1/2 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), butas su rūsiu, esantis ( - ), automobilis Audi A4. Tačiau pardavus atsakovui priklausantį ir areštuotą žemės sklypą A. P. buvo grąžinta tik 490,04 Eur (b.l. 102), kadangi, kaip matyti iš išieškotų lėšų patvarkymo (b. 1. 102), atsakovas turi ir kitų kreditorių. Pažymėtina, kad ginčo nekilnojamojo turto, buto, pardavimas iš varžytinių būtų vienintelė galimybė A. P. išieškoti priteistas sumas iš atsakovo, kadangi atsakovas nuo 2012-05-09 dirba UAB „SCHEMA HOB 2", o deklaruojamas darbo užmokestis paskutiniuosius 6 mėnesius sudarė 75-81,25 EUR, nors teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino gaunantis žymiai didesnes pajamas. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog atsakovas būtent siekia išvengti išieškojimo iš jam priklausančio nekilnojamojo turto - buto, dėl to konstatuotinas atsakovo nesąžiningumas. Be to, paminėtina, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2007-03-29, tačiau ieškovė sandorį ginčyti pradėjo tik 2015-05-20, tai yra beveik po 8 metų. Kadangi delsta taip ilgai kreiptis į teismą, tai manytina, jog dovanojimo sandoris buvo realiai vykdomas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-366-544/2011, balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015). Todėl dovanojimo sutartis šiuo pagrindu laikytina galiojančia, o ieškinys atmestinas. 3. Ieškinyje teigiama, kad dovanojimo sutarties valia buvo apsaugoti ieškovę nuo asmeninės atsakomybės, galinčios kilti iš ieškovės vardu registruotos IĮ „Schema" sandorių su UAB „Rodena". Todėl dovanojimo sutartimi su atsakovu A. T. siekta sukurti tik išorinį buto nuosavybės pasikeitimo vaizdą.

37CK 2.104 str. 2 d. numato, kad jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Jei naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės.

38Ieškovės įmonė IĮ „Schema" 2007-03-19 buvo pertvarkyta j UAB „Schema" (b. 1. 10-16). Todėl IĮ „Schema" savininkė B. T. trejus metus liko subsidiariai atsakinga pagal IĮ „Schema" prievoles. Ieškovė ir atsakovas nurodo, jog siekdami išvengti galimo išieškojimo iš ieškovės turto (buto), jei jai būtų taikyta asmeninė atsakomybė, neva sudarė tariamą dovanojimo sandorį, kuriuo perleido buto nuosavybės teisę atsakovui. Netgi 2014-10-22 Kauno apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-8347-475/2015 (b. 1. 87-92) buvo konstatuoti nesąžiningi atsakovo A. T. veiksmai, vengiant veiksmų, susijusių su išieškojimu, todėl darytina išvada, jog iki šios dienos tiek ieškovė, tiek atsakovas elgiasi nesąžiningai bei siekia išvengti atsiskaitymo su A. P..

39Taip pat pažymėtina, kad net ir buto nuosavybės teisę perleidus atsakovui ir neginčijus dovanojimo sandorio, kaip nesąžiningo, išieškojimo vis tiek nebūtų išvengta, kadangi vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014), todėl vadovas už nerūpestingus, neprotingus ir žalingus veiksmus įmonei bei jos kreditoriams yra subsidiariai atsakingas už įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Įmonės nemokumo, kurį lėmė vadovo veiksmai, atveju atsakomybė kyla bendrovės vadovui ir kreditoriai savo reikalavimus nukreipia į vadovo turtą. Būtent tokia bendrovės vadovo civilinė atsakomybė buvo taikyta atsakovui civilinėje byloje Nr. 2A-510-555/2015, kurioje trečiajam asmeniui A. P. buvo priteistas nuostolių atlyginimas iš atsakovo (b.l. 93-100).

40Darytina išvada, kad neabejotina, jog atsakovui buvo žinoma, jog buto nuosavybės teisės perleidimas atsakovui, nebūtų padėjęs išvengti išieškojimo iš buto. Tokią prielaidą suponuoja, tai kad atsakovas pakankamai gerai žinojo ar buvo informuotas apie CK nuostatas, t. y. žinojo apie įmonės ir jos savininkų ar dalyvių atsakomybę, įmonės pertvarkymą. Todėl neabejotina, kad atsakovas žinojo tiek apie actio Pauliana ieškinį, kuriuo būtų nuginčytas sudarytas nesąžiningas sandoris su ieškove, tiek apie vadovo civilinę atsakomybę už ribotos atsakomybės juridinį asmenį (UAB „Schema") siekiant nesąžiningai išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. 4. Ieškinyje nurodyta, kad po buto dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė liko gyventi padovanotame bute, jį valdė, naudojo, mokėjo už komunalines paslaugas. Faktiškai buto neperdavė dovanos gavėjui atsakovui A. T., o šis neperėmė jo neatlygintinai nuosavybėn. Atsakovas savo atsiliepime pritardamas teigė, jog „prie šio buto priežiūros, remonto darbų ir mokesčių mokėjimo už komunalinius patarnavimus ir mokesčius aš nesu prisidėjęs ir jame negyvenu. "

41Nors šiems teiginiams pagrįsti ieškovė pateikė byloje išrašus iš banko apie komunalinių ir kitų paslaugų apmokėjimus (b. 1. 43-64), tačiau tai nėra neabejotinas įrodymas, jog buto nuosavybė buvo perleista atsakovui. Atsakovas galėjo leisti gyventi ieškovei bute ir pats grynaisiais pinigais prisidėti prie buto išlaikymo, kadangi butui teikiamų paslaugų sąskaitos paprastai būna vieno asmens vardu ir mokėtojas galėjo likti nepakeistas nuo buto perleidimo. Be to, ieškovė nėra pateikusi byloje įrodymų apie buto valdymo ir naudojimo faktą. Taigi, vien tas faktas, jog ieškovė savo vardu mokėjo už buto komunalines ir kitas paslaugas nėra pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia, kaip tariamą sandorį.

42LR Notariato įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja, kad pripažįstama, jog notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Ši įstatymo nuostata suponuoja faktą, kad ginčo dovanojimo sandoris buvo realus, 2007-03-29 patvirtintas Kauno m. 4-ojo biuro notarės Virginija Jarienė, įrašo Nr. 4VJ-6855 (b.l. 8-9), išviešintas viešajame registre (šią aplinkybę patvirtinta VĮ „Registrų centras" išrašas, pateiktas b. 1. 40). Taigi, darytina išvada, jog dovanojimo faktas yra realus, nustatytas ir neįrodinėtinas.

43Darytina išvada, kad buto dovanojimo sutartis buvo realiai įvykdyta, todėl negali būti pripažinta tariamu sandoriu ir dėl to negaliojančiu. II. Dėl dovanojimo sutarties kaip tariamo sandorio, kuriuo siekta neteisėto tikslo -išvengti atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu A. P., pripažinimo negaliojančia negalimumo. Ieškovė ir jos atstovas advokatas teismo posėdžiuose nurodė, kad buto dovanojimo sutartis (b. 1. 8-9) yra tariamas sandoris, tai neabejotina, kad šiuo sandoriu siekta išvengti atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu A. P. ir tą patvirtiną šių faktinių aplinkybių seka:

442006-11-12 trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. sudarė projektavimo darbų sutartį su UAB „Schema" (iki 2007-03-19 IĮ „Schema"), kurios savininkė buvo B. T. (b. 1.10). 2007-02-16 trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. perdavė atliktus darbus, tačiau įmonė už darbus neatsiskaitė (b. l. 87). Šias aplinkybes patvirtina Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civ. byloje Nr. 2-8347-475/2015 2014-10-22 sprendimu (b.l. 87-92) nustatyti faktai ir šioje civilinėje byloje proceso šalių teikti paaiškinimai.

452007-03-29 ieškovė ir atsakovas sudarė buto dovanojimo sutartį (b. 1. 8-9). Kaip ir teigiama ieškinyje, šia sutartimi siekta išvengti ieškovės B. T. asmeninės atsakomybės, nes ji po IĮ „Schema" pertvarkymo į UAB „Schema" (b. 1. 10) vis dar buvo atsakinga už įmonės skolas (CK 2.104str. 2 d.).

46Darytina išvada, jog siekta išvengti atsiskaitymo ir su A. P., nes atsakovui buvo žinoma, kad jis nėra atsiskaitęs su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. P. už 2007-02-16 perduotus darbus ir teismui priteisus šią skolą, jį būtų išieškoma iš ieškovės B. T..

47Anksčiau, t. y. nuo 2008 m. birželio iki 2015 m. kovo mėn., iš pradžių tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir UAB „Schema" vyko teisminis ginčas dėl skolos. Tada kitas teisminis ginčas vyko tarp trečiojo suinteresuoto asmens A. P. ir atsakovo A. T. (b.1. 87-100), kurie baigėsi tuo, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. iš atsakovo buvo priteista 29.775,83 EUR nuostolių, 5 proc. procesinės palūkanos ir bylinėjimo išlaidų atlyginimas. Visą šį laikotarpį butas buvo atsakovo nuosavybė (b. 1. 40).

48A. P. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-8347-475/2015, kurio pagrindu vykdymo eigoje 2015-04-28 buvo areštuotas skolininkui A. T. priklausantis butas, unikalus Nr. 1997-9017-1010:0040, esantis adresu ( - ) (b. 1. 42a ir 101). Kito turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas - nėra. Be to, atsakovas turi ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai yra išieškomi šias aplinkybes patvirtino atsakovas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu.

49Areštavus atsakovui A. T. priklausantį butą, tai yra vykstant priverstiniam išieškojimui, tik 2015-05-20 ieškovė B. T. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

50Taigi, šių aplinkybių ir faktų seka rodo, kad ieškovė ir atsakovas sudarydami buto dovanojimo sutartį siekė neteisėto tikslo - išvengti atsiskaitymo su A. P. ir kitais būsimais kreditoriais, todėl jie buvo nesąžiningi. Kaip ir buvo nustatyta 2014-10-22 sprendimu civ. byloje Nr. 2-8347-475/2015 (b.1.87-92), pagal projektavimo darbų sutartį UAB „Schema" įsipareigojo A. P. sumokėti 97000 Lt per 10 darbo dienų nuo darbų perdavimo - kadangi A. P. UAB „Schema" darbus perdavė 2007-02-16, taigi apmokėjimas už darbus turėjo būti atliktas iki 2007-03-02. Tačiau vietoj apmokėjimo, ieškovei ir atsakovui jau žinant apie įsiskolinimą A. P., siekiant išvengti išieškojimo galimumo, buvo sudaryta buto dovanojimo sutartis. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė ir atsakovas jau žinojo būsimą kreditorių A. P.. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje yra buvęs analogiškas atvejis, todėl juo turėtų būti vadovaujamasi kaip precedentu.

51Nors CPK 4 str. įpareigoja teismus, taikant teisę, atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) 2007 m. spalio 24 d. nutarimu byloje Nr. 26/07 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" yra išaiškinęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).

52Konstituciniais Teismas šiame nutarime taip pat pabrėžė, jog teismams sprendžiant bylas reikia atsižvelgti ne tik į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, bet ir į teisės taikymo išaiškinimus, esančius kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose, nutartyse, nutarimuose, jeigu jie turi precedento reikšmę atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Bendrosios kompetencijos teismų pareiga priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų eksplicitiškai nėra įtvirtinta (nei šiame, nei jokiame kitame CPK straipsnyje), tai nėra pakankamas pagrindas ginčijamą teisinį reguliavimą vertinti kaip ribojantį teismo konstitucinius įgaliojimus vykdyti teisingumą ir dėl to pažeidžiantį Konstitucijos 109 straipsnį arba kaip kliudantį teismui paisyti iš inter alia asmenų lygybės teismui principo kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, ir šitaip pažeidžiantį Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, paminėtinas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2452-653/2013. Šioje civilinėje byloje ieškovas prašė pripažinti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, nes jis sudarydamas šią sutartį pirkėju nurodė savo uošvienę atsakovę, kadangi turėjo skolų. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškinį, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikino ir atmetė ieškinį, pateikdamas šiuos motyvus: „Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ieškovo nurodyti pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo motyvai yra nesąžiningi. Tą aplinkybę patvirtina ieškovo ieškinyje nurodyti ir teismo posėdyje duoti ieškovo paaiškinimai, kad sandorį kito asmens (statytinio) vardu jis sudarė siekdamas išvengti tiek esamo kreditoriaus (banko), tiek būsimų kreditorių galimo išieškojimo nukreipimo į jo asmeninį turtą - automobilį. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad toks ieškovo nesąžiningas elgesys nepaneigia galimybės pripažinti ginčijamą sandorį apsimestiniu. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir sąžiningumo principų. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aukščiu aptartas ieškovo elgesys neatitinka įstatyme įtvirtinto į teismą pasikreipusio asmens elgesio, įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas standarto, kuris įgalintų teismą ginti tokio asmens pažeistas teises, nes minėti ieškovo teismui nurodyti sandorio sudarymo argumentai gali būti įvertinti tik kaip piktnaudžiavimas subjektine teise. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad ieškovo teisės šioje byloje neturėjo būti ginamos. Be to, pagal CPK 5 str., 6 str. teismas, vykdydamas teisingumą, gina tik teisėtus asmenų interesus. Įvertinus ieškovo nurodytą sandorio sudarymo tikslą, akivaizdu, kad toks sandoris prieštarautų 1.81 str., todėl jis negalėtų galioti, taikant sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, t.y. CK 1.87 str. numatytas taisykles. Konstatavus ieškovo nesąžiningumą sudarant 2006-08-14 pirkimo-pardavimo sutartį, jam siekiant neteisėtų tikslų - sutrukdyti galimą skolų išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka ir taip išvengti savo prievolių vykdymo - negali būti tenkinami visi ieškovo reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo."

53Kaip matyti, šioje cituojamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės iš esmės yra tapačios šiai nagrinėjamai civilinei bylai, nepaisant to, jog šioje civilinėje byloje ieškinio reikalavimas kildinimas iš kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje toks elgesys analogiškoje situacijoje laikytas neatitinkančiu į teismą besikreipiančio asmens elgesio standarto, įtvirtinto įstatyme ir būtino įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas tam, kad teismas gintų tokio asmens pažeistas teises. Toks teismui nurodytas sandorį ginčijančio asmens siekis (išvengti kreditorių reikalavimų patenkinimo) vertintas kaip piktnaudžiavimas subjektine teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. U. K. ir UAB „ Vikasida", bylos Nr. 3K-3-558/2012). Tokiu atveju, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties galima remtis šiuo teismo precedentu ir konstatuoti faktą, jog ir nagrinėjamoje civilinėje byloje konstatavus ieškovės B. T. ir atsakovo A. T. nesąžiningumą sudarant buto dovanojimo sutartį siekiant neteisėtų tikslų - išvengti prievolių įvykdymo - negali būti tenkinami ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pabrėžtina, kad pateikiant ieškinį bandoma apsaugoti atsakovo A. T. interesus, apsaugant jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, apsunkinant išieškojimo galimybę - dovanojimo sutarties sudarymo metu tiek ieškovė tiek atsakovas žinojo apie esamą įsiskolinimą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. ir tai abi šalys patvirtino 2015-10-19 teismo posėdžio metu. III. Dėl tariamo sandorio fakto panaudojimo prieš sąžiningą trečiąjį asmenį A. P.. Tariamo sandorio šalys negali panaudoti tariamo sandorio fakto prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, o tai reikštų, jog šiuo atveju negalimas restitucijos taikymas. Tokia išvadą daroma dėl toliau pateikiamų argumentų. CK I knygos komentare nurodoma, kad „šalys negali panaudoti tariamo sandorio prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, kurie, patikėję esant sandorį, įgijo pagal jį tam tikras teises. ". Tokia nuomonė suformuota vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta: aiškinat ir taikant CK1.86str. svarbi dar viena aplinkybė - tariamo sandorio įtaka sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutartis yra jos šalių privatus reikalas. Šalys, sudarydamos sutartį, savo laisva valia nulemia sudaromos sutarties sąlygas.

54Kadangi sutarties šalys neveikia izoliuotoje aplinkoje, neretai sudarytos sutarties pagrindu atsiranda jos šalių santykiai su trečiaisiais asmenimis. Tretieji asmenys, žinodami sutarties sudarymo faktą, turi teisę manyti, jog sutarties šalių tikrieji ketinimai atitinka sutarties prigimtį ir turinį. Nežinodami tikrųjų sutarties šalių ketinimų, tretieji asmenys tegali vadovautis objektyvia išorine šalių valios išraiškos forma. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų — sąžiningumas — tokiais atvejais reikalauja ginti sąžiningų trečiųjų asmenų teises ir interesus. Tai ypač svarbu, kai sutartis sudaroma notarine forma ir įregistruojama viešame registre. Sutarties patvirtinimas notarine forma tretiesiems asmenims duoda pakankamą pagrindą protingai manyti, jog sutarties šalims buvo išaiškinta sudaromos sutarties esmė ir reikšmė, jų teisės ir pareigos. Notarine tvarka sudarytos nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties įregistravimas viešame registre reiškia, kad tretieji asmenys nekilnojamojo daikto savininku pagrįstai gali laikyti apdovanotąjį. Tai reiškia, kad tariamo sandorio šalys negali panaudoti tariamo sandorio fakto prieš sąžiningus trečiuosius asmenis ir negali ginčyti sąžiningų trečiųjų asmenų teisių, kurias pastarieji įgijo patikėję tariamo sandorio egzistavimu. Todėl sąžiningų trečiųjų asmenų teisės, t. y. asmenų, kurie nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių padarinių, įgytos sutarties, kuri jos šalių ginčijama kaip tariamas sandoris, pagrindu, turi būti gerbiamos, paisomos ir pripažįstamos."

55Šiuo atveju net jei ir laikytume, kad ieškovė ir atsakovas sudarė tariamą sandorj, tai jis negali būti panaudotas prieš sąžiningą trečiąjį asmenį - A. P.. Pastarajam ieškovės ir atsakovo sudarytas sandoris yra naudingas, kadangi jo pagrindu buto nuosavybės teisė priklauso atsakovui ir taip yra galimas priteistų nuostolių išieškojimas trečiojo suinteresuoto asmens A. P. naudai. Laikant, jog sutartis yra reali ir galiojanti, atsakovui priklausantis butas pradėjus vykdymo procesą buvo areštuotas antstolio (b. 1. 101), o atėjus CPK nustatytai eilei, būtų realizuotas.

56Tačiau, priešingu atveju, panaudojus tariamo sandorio faktą prieš sąžiningą trečiąjį suinteresuotą asmenį A. P., jis nukentėtų, nes nebūtų atsakovo turto į kurį būtų galima nukreipti priteistos skolos išieškojimą. Kartu iš esmės būtų demoralizuotas teismų vykdomas teisingumas. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. siekęs prisiteisti skolą iš atsakovo turėjo bylinėtis nuo 2008 m. iki 2015 m., dviejose bylose, kurios perėjo dvi instancijas, tačiau kol kas trečiasis asmuo A. P. nepasiekė realaus priimto teismo sprendimo įvykdymo, o panaudojus neva tariamo sandorio faktą prieš jį, apskritai greitai nepasiektų, todėl jo atžvilgiu būtų įvykdytas tik formalus teisingumas. Tuo tarpu, nesąžiningų asmenų - ieškovės ir atsakovo - teisės būtų apgintos.

57Pažymėtina, kad net ir pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia kaip tariamą sandorį, restitucija neturėtų būti taikoma atsižvelgiant į žemiau nurodomą kasacinio teismo išaiškinimą: „Bylose dėl tariamojo sandorio negaliojimo tinkamam teisinių santykių kvalifikavimui turi būti įvertintas tariamojo sandorio tikslas, nes nuo to gali priklausyti, ar konkrečiu atveju taikomi bendrieji negaliojančių sandorių padariniai - restitucija, ar kiti. Jeigu pagal faktines bylos aplinkybes tariamasis sandoris pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei, jo padariniams taikomos specialiosios teisės normos, įtvirtintos CK 1.81 straipsnyje: kai abi sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, restitucija netaikoma (CK 1.81 straipsnio 2 dalis), vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralė normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų (CK 1.81 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymo leidėjo nustatyta, kad asmenų, sandorio sudarymu ar jo imitavimu siekusių viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių tikslų, teisės gali būti neginamos ar ginamos iš dalies, toks teisinis reglamentavimas grindžiamas įstatyme įtvirtintais reikalavimais įgyvendinant civilines teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai bei draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Atsisakymas taikyti restituciją šiuo atveju reikštų atsisakymą ginti teises asmens, kuris jomis piktnaudžiavo" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad dovanojimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia dėl to, kad yra tariama, tai šis tariamo sandorio faktas neturėtų būti panaudotas prieš sąžiningą trečiąjį asmenį A. P. ir restitucijos taikymas reikštų nesąžiningų sutarties šalių gynimą, todėl ją taikyti nėra pagrindo ir šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Pagal CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje.

60Kadangi ieškinys atmestinas, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.). Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais pateikė prašymą bei pagrindžiančius įrodymus dėl 701,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (I t., b. l. 111, 121, 122, 139-141, 161). Kadangi ieškinys atmestinas, tai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės trečiojo asmens naudai (CPK 46 str., 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

61Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Teismo vertinimu, šiuo atveju trečiojo asmens A. P. patirtos išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai už atsiliepimo į ieškinį surašymą, dalyvavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių, iš ieškovės B. T. priteistinos 701,80 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens A. P. naudai.

62Iš ieškovės valstybei priteistina 7,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (I t., b.l. 2) (CPK 79 str., 80 str. 1 d., 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93, 96 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259str.-270 str., 279 str., teismas

Nutarė

63Ieškinį atmesti.

64Priteisti iš ieškovės B. T., a.k. ( - ) 701,80 Eur (septynis šimtus vieną eurą 80 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. P., a.k. ( - )

65Priteisti iš ieškovės B. T., a.k. ( - ) valstybei 7,62 Eur( septynis eurus 62ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB kodas 73000, įmokos kodas 5660.

66Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

1. Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančia... 4. Ieškovė ir jo atstovas advokatas teismo procesiniuose dokumentuose ir teismo... 5. Atsakovas A. T. su ieškiniu sutinka (I t., b. l. 80). Atsakovas atsiliepime... 6. Tretysis asmuo A. P. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti... 7. Tretysis asmuo notarė Virginija Jarienė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 8. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės.... 9. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2007-03-29 buto dovanojimo sutartį,... 10. IĮ „Schema“ savininkė B. T. priėmė 2007-03-19 sprendimą, kuriuo... 11. Juridinių asmenų registro Registravimo pažymėjime, išduotame 2007-04-04,... 12. 2008-02-21 UAB „Rodena“ pateikė Kauno apygardos teismui priešieškinį,... 13. 2008-02-28 Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus pažymėjime... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr.... 15. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015-05-15 raštas Nr. ((3.11.4.) KATS-4052,... 16. 1995-05-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civ. b. Nr. 2-985/95 pagal... 17. Pateikti Swedbank sąskaitos išrašai, laikotarpiai 2007-03-29 - 2009-03-29,... 18. Antstolio Regimanto Budreikos 2015-04-13 pateiktas raginimas įvykdyti... 19. Ieškovė, žinodama apie kreditorių į bylos procesą neįtraukė trečiojo... 20. Kauno apylinkės teismo 2014-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 21. Antstolio Regimanto Budreikos 2015-06-30 atsakymas į paklausimą, kuriame... 22. Trečiojo asmens A. P. 2015-07-24 pareiškimas dėl proceso dalyvio padėties... 23. Atsakovas A. T. pateikė UAB „Schema“ įstatus (I t., b. l.... 24. Ieškinys atmestinas, nes neįrodytas.... 25. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.... 26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 27. 2006-11-12 trečiasis asmuo A. P. sudarė projektavimo darbų sutartį su UAB... 28. Teismas, įvertindamas šalių duotus paaiškinimus ir trečiojo asmens... 29. 2015-11-19 posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Darius Jurgutis... 30. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių visumą, byloje... 31. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė reikalavimą... 32. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad tiek CK 1.90 str., tiek ir... 33. Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka,... 34. I. Dėl dovanojimo sutarties realumo. 1. Ieškinyje nurodyta, kad dovanojimo... 35. Tačiau šioje byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad... 36. Kadangi 2014-10-22 Kauno apylinkės teismo sprendimu (b.1.87-92) iš atsakovo... 37. CK 2.104 str. 2 d. numato, kad jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio... 38. Ieškovės įmonė IĮ „Schema" 2007-03-19 buvo pertvarkyta j UAB „Schema"... 39. Taip pat pažymėtina, kad net ir buto nuosavybės teisę perleidus atsakovui... 40. Darytina išvada, kad neabejotina, jog atsakovui buvo žinoma, jog buto... 41. Nors šiems teiginiams pagrįsti ieškovė pateikė byloje išrašus iš banko... 42. LR Notariato įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja, kad pripažįstama, jog... 43. Darytina išvada, kad buto dovanojimo sutartis buvo realiai įvykdyta, todėl... 44. 2006-11-12 trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. sudarė projektavimo... 45. 2007-03-29 ieškovė ir atsakovas sudarė buto dovanojimo sutartį (b. 1. 8-9).... 46. Darytina išvada, jog siekta išvengti atsiskaitymo ir su A. P., nes atsakovui... 47. Anksčiau, t. y. nuo 2008 m. birželio iki 2015 m. kovo mėn., iš pradžių... 48. A. P. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-8347-475/2015, kurio... 49. Areštavus atsakovui A. T. priklausantį butą, tai yra vykstant priverstiniam... 50. Taigi, šių aplinkybių ir faktų seka rodo, kad ieškovė ir atsakovas... 51. Nors CPK 4 str. įpareigoja teismus, taikant teisę, atsižvelgti į Lietuvos... 52. Konstituciniais Teismas šiame nutarime taip pat pabrėžė, jog teismams... 53. Kaip matyti, šioje cituojamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės iš esmės... 54. Kadangi sutarties šalys neveikia izoliuotoje aplinkoje, neretai sudarytos... 55. Šiuo atveju net jei ir laikytume, kad ieškovė ir atsakovas sudarė tariamą... 56. Tačiau, priešingu atveju, panaudojus tariamo sandorio faktą prieš... 57. Pažymėtina, kad net ir pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia kaip... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 59. Pagal CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios... 60. Kadangi ieškinys atmestinas, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos... 61. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi... 62. Iš ieškovės valstybei priteistina 7,62 Eur išlaidų, susijusių su... 63. Ieškinį atmesti.... 64. Priteisti iš ieškovės B. T., a.k. ( - ) 701,80 Eur (septynis šimtus vieną... 65. Priteisti iš ieškovės B. T., a.k. ( - ) valstybei 7,62 Eur( septynis eurus... 66. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...