Byla 2A-1589-436/2012
Dėl teisės pripažinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. T. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-285-800/2012 pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovams T. B., A. B., trečiajam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl teisės pripažinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovė E. T. kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama pripažinti teisę per teismo nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), savavališkai pastatytų priestato prie gyvenamojo namo 1A1 p, unikalus Nr. ( - ) ir ūkinio pastato be atsakovų T. B. ir A. B. sutikimo. Nurodė, kad veranda ir priestatas buvo pastatyti malkoms laikyti bei apšiltinti namą. Statydama negalvojo, kad šis statinys yra sudėtingas ir jam reikalingi leidimai. Priestato konstrukcija yra medinė, o pamatas išlietas.

5Atsakovai su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ant sklypo ribos iš pietų pusės savavališkai pastatyti statiniai pažeidžia jų teises, padarė didelę žalą, sąlygojo turimo turto nuvertėjimą. Minėti statiniai pastatyti nesilaikant statybos reglamento.

6Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal T. B. ir A. B. pranešimą atliko patikrinimą žemės sklype, unikalus Nr. ( - ). Patikrinimo metu nustatyta, kad E. T. prie minėto žemės sklypo ir atsakovų žemės sklypo ribos savavališkai pasistatė priestatą prie gyvenamo jo namo 1A1p, t. y. rekonstravo gyvenamąjį namą, priskiriamą neypatingų statinių kategorijai ir savavališkai pasistatė ūkinį pastatą, priskiriamą nesudėtingų statinių kategorijai. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ ieškovės savavališkai pastatytas ūkinis pastatas priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Statybos techninio reglamento STR1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktas reglamentuoja, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu nustatyta teisės aktuose.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.

8Teismas nustatė, kad iš 2007-05-15 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos akto, matyti, kad E. T. buvo surašytas aktas, kuriame nurodyta, jog statytojas neturi statybos leidimo, supaprastinto statinio projekto, užstatytas didesnis sklypo plotas, nei nurodyta projekte. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad E. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, bei ji buvo nubausta 1000 litų bauda (b. l. 14-15). Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi 1000,- litų bauda pakeista į įspėjimą (b. l. 16).

9Teismo vertinimu, byloje esančios foto nuotraukos patvirtina, jog ieškovės statiniai pastatyti ant sklypo ribos, kadangi iki atsakovų vaiskrūmių yra atstumai atitinkamai 0,7 m. iki 3,3 m. (b. l. 104-105). Byloje pateikta foto nuotrauka (b. l. 106) patvirtina, kad tarp atsakovų ir gretimo sklypo ribos yra 4 metrų atstumas. Pagrindinis statybos procesą reglamentuojantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas. Jame nustatyti visų statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statinių projektavimo ir statybos, naudojimo ir nugriovimo bei visos su statyba susijusios veiklos priežiūros tvarka, subjektų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė (Statybos įstatymo 1 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus atstumus yra imperatyviosios. Todėl statytojas privalo laikytis nurodytų reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai nuo pačios ieškovės statybos pradžios reiškė jai pastabas dėl pastatų projektavimo pažeidžiant nustatytus norminius atstumus. Atsakovė nurodė, kad kreipėsi į pirmininką bei inspekciją, tačiau darbai buvo atliekami, bei baigti.

10Statytojo teisė – tai teisė statyti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovė prašo pripažinti jai teisę pažeisti imperatyviąsias teisės normas. Teismas negali apginti asmens teisės, kai šis siekia ją įgyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 straipsnio 3, 5 dalys). Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį ženkliai nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki kaimyninių žemės sklypų ribų, reikalavimų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų žemės sklypų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovė E. T. prašo apeliacinį skundą patenkinti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

  1. Nurodo, kad teismas ginčą išsprendė formaliai, nesigilindamas į bylos faktines aplinkybes ir netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika. Teismas netyrė aplinkybių, kad pažeidimas yra padarytas objektui, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei, o ne atsakovams, tiesiogiai į atsakovų nuosavybę neįsiterpiant.
  2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, netyrė rašytinių įrodymų, ieškinyje nurodytų aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.103 straipsnio nuostatas bei Statybos įstatymo nuostatas. Teismas turėjo pareigą vadovautis Statybos įstatymo 28 straipsniu ir atsižvelgti į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį.
  3. Teismas nevertino aplinkybės, kad priestatas pastatytas ant apeliantei nuosavybės teise priklausančios žemės prie gyvenamojo namo. Priestatas buvo pastatytas, siekiant pagerinti apeliantės ir jos trijų nepilnamečių vaikų interesus, tikslu apšiltinti koridorių. Apeliantė manė, kad statant nesudėtingą statinį, jokių leidimų nereikia. Teismas nevertino aplinkybių, kad apeliantė yra išsituokusi, viena augina tris nepilnamečius vaikus, yra II grupės invalidė ir statinio nugriovimas sukeltų skaudžias pasekmes.
  4. Teismas nevertino, kad statiniai yra nesudėtingi – lauko pavėsinė ir medinis prieangis – veranda, kurių buvimas niekaip nepažeidžia atsakovų teisių. Byloje nėra jokių įrodymų, kaip ginčo statiniai pažeidžia atsakovų teises (negalėjimą naudotis žemės sklypu, pavėsio susidarymą ir pan.). Teismas nevertino atsakovų pateiktų plano ir fotonuotraukų, iš kurių matyti, kad atsakovams priklausantis sodo pastatas stovi priešingoje sklypo pusėje prie sklypo ribų, pažymėtų taškais 1 ir 2, tuo tarpu prie ginčo ribų, pažymėtų taškais 5 ir 3, auga dideli medžiai – vaismedžiai, krūmai, kurie užstoja saulę apeliantei, tačiau ne apeliantės statinys atsakovams.
  5. Apeliantė mano, kad atsakovai jos atžvilgiu elgiasi piktybiškai, juo labiau, kad iš kitos jų sklypo pusės stovi didelis gyvenamasis namas, dėl kurio stovėjimo atsakovai niekam pretenzijų nekelia. Teismas visiškai netyrė, kokios sklypų ribos priklauso ieškovei ir kokios atsakovams. Teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantė neva visuomet pažeidinės atsakovų nuosavybę, atlikdama pasatų priežiūrą.
  6. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, nes jis yra pasisakęs, kad taikant CK 4.99 straipsnį žemės savininkas privalo įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes – kaimyniniuose sklypuose statomo naujo statinio neteisėtą poveikį jo žemės sklypui arba sklype esančio pastato stabilumui.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė T. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą.

  1. Nurodo, kad byloje ginčas kilo dėl teisės į statybą įgyvendinimo, pažeidžiant statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nesilaikant įstatymų numatyto minimalaus atstumo iki kaimyninio sklypo ribos. Ieškovė savavališkas statybas pradėjo 2007 metais, todėl reikėjo vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais – Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str., 4 d., 2005-07-01 Aplinkos ministro įsakymu Nr. ID-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ bei 2003-12-24 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kurie nustato minimalų 3 metrų atstumą iki gretimo sklypo ribos. Atsakovė mano, kad apeliantės pažeidimas yra šiurkštus, jos elgesys neatitinka rūpestingo, apdairaus ir atidaus žmogaus reikalavimų. Ieškovė neginčija, kad nesilaikytas minimalus atstumas iki gretimo sklypo ribos, tačiau mano, kad pažeidimas yra nežymus.
  2. Teismui pripažinus teisę statyti statinius likus 2 cm iki sklypo ribos, atsakovams bus apribota galimybė įgyvendinti atsakovų teisę į statybas jiems priklausančiame sklype. Apeliantė ketindama remontuoti ar prižiūrėti savo statinį, bus priversta pažeisti atsakovų teises, nes norėdama prieiti prie statinio, ji turės eiti per atsakovams priklausančią žemės valdą. Taip pat toks statinys mažina atsakovų sklypo vertę, toks sklypas mažiau patrauklus pirkėjams.
  3. Apeliantės argumentai, kad teismo sprendimas nemotyvuotas ir neaiškus nepagrįsti. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas aiškus, motyvai išdėstyti aiškiai, teismo išvados padarytos iš byloje surinktų rašytinių įrodymų.
  4. Atsakovės teigimu, apeliantė siekia suklaidinti teismą, nes būtent ieškovės priestatas uždengia atsakovams saulę, be to tarp šalių sklypų nėra jokio tarpo. Argumentai apie pastatytą namą iš kitos atsakovų sklypo pusės yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
  5. Apeliantės nurodytoje LAT nutartyje skirtingos faktinės bylos aplinkybės, todėl ja negalima vadovautis.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Dėl apeliantės pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

15Spręsdama šį prašymą kolegija visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantė konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantė nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra būtinybės ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.

17Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

18Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

19Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20Ginčas šioje byloje yra tarp privačių asmenų dėl teisės pripažinimo statyti statinius nesilaikant norminių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos be atsakovų rašytinio sutikimo.

21Apeliantės argumentai, kad teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, netyrė rašytinių įrodymų, ieškinyje nurodytų aplinkybių, netyrė aplinkybių, jog pažeidimas bus padarytas apeliantės objektui, nes jis yra pastatytas ant jos žemės sklypo, atmestini kaip nepagrįsti.

22Nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) nuo 2007 m. vasario 27 d. nuosavybės teise priklauso apelantei (b.l. 6-7). Aplinkybę, kad E. T. prie minėto žemės sklypo ir atsakovų žemės sklypo ribos savavališkai pastatė priestatą prie apeliantei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. ( - ), ir savavališkai pastatė ūkinį pastatą priskiriamą nesudėtingų statinių kategorijai, patvirtina už pirmiau minėtus savavališkos statybos darbus Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007m. gegužės 15 d. surašytas ieškovei savavališkos statybos aktas (b.l. 8-9), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2007 m. birželio 14 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1/2007 (b.l. 12-13), 2007 m. liepos 12 d. nutarimas (b.l. 14-15), Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. 11-1605-423/2007 (b.l. 16) bei Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. N502-1222/2008 (b.l. 17-19).

23Tuo pagrindu Kauno rajono apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2-325-358/2012 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. T., tretiesiems asmenims T. B. ir A. B. dėl E. T. įpareigojimo per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame ( - ), savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo lAlp (unikalus Nr. ( - )) ir ūkio pastatą, bei sutvarkyti statybvietę. Minėta civilinė byla yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla pagal E. T. apeliacinį skundą (priedas c.b. Nr. 2-325-358/2012).

24Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

25Apeliantė teismui pateikdama 2011 m. rugsėjo 12 d. ieškinį vadovavosi nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusiomis Statybos įstatymo nuostatomis, kurios numato galimybę savavališkos statybos padarinius šalinti įteisinimo būdu. Pagal LR Statybos įstatymo (Žin., 2010, Nr. 84-4401) 28 straipsnio 4 dalį, asmuo, kuriam pateikti reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

26Teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl savavališkai pastatyto ūkinio pastato ir gyvenamojo namo priestato teisinio reguliavimo.

27Dėl savavališkai pastatyto ūkinio pastato - pavėsinės

28Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad jos savavališkai pastatytas ūkinis pastatas priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Tai nurodyta ir šiuo metu galiojančiame statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai", kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812 (Žin., 2010, Nr. 115-5903).

29Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944) 32 punktą yra nustatyti atvejai, kada privaloma rengti atitinkamos rūšies statinio projektą ir gauti šiam projektui rašytinį pritarimą, kurie pateikiami minėto reglamento 6 priede. Minėto reglamento 6 priedo 3 punktas numato, kad rašytiniai pritarimai I grupės nesudėtingo statinio supaprastintam statybos projektui privalomi tik statant statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Tačiau pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 33.2 punktas reglamentuoja, kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose.

30Taigi, vadovaujantis Statybos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 91-4321) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiančiu dokumentu yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai bei Sodininkų bendrijų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-40) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Mažesniu atstumu gali būti statomi esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.

31Iš anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatų seka, kad ieškovė savavališkos ūkio pastato statybos įteisinimui turi gauti atsakovų ir kitų gretimų žemės sklypų savininkų ir valdytojų, nuo kurių žemės sklypo ribos ginčo ūkio pastatas pastatytas nesilaikant 3 m norminio atstumo, rašytinius sutikimus.

32Dėl savavališkai pastatyto gyvenamojo namo priestato - verandos

33Vadovaujantis LR Statybos įstatymo (Žin., 2010, Nr. 84-4401) 2 str. 94 d., apeliantei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas lAlp, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), priskiriamas neypatingų statinių kategorijai.

34Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372; 2010, Nr. 116-5942), 9 punktą, statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį. Minėto reglamento 9.5 punktas reglamentuoja, kad statinio rekonstravimo statybos darbų rūšiai priskiriami statybos darbai, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos.

35Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, apeliantei priklausančio ginčo priestato statyba priskirtina gyvenamojo namo 1Alp, unikalus Nr. ( - ), rekonstravimo darbams. Pagal Statybos įstatymo (Žin., 2010, Nr. 84-4401; 2011, Nr. 91-4321) 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neypatingo statinio rekonstravimo atveju privaloma gauti leidimą rekonstruoti statinį, to paties įstatymo 23 straipsnio 8 dalis numato, kokius dokumentus statytojas turi pateikti norėdamas gauti leidimą rekonstruoti neypatingą statinį. Be šiame įstatyme nurodytų dokumentų, gyvenamojo namo priestato statybai įteisinti ieškovė turi gauti gretimų žemės sklypų savininkų ir valdytojų rašytinius sutikimus, kaip tai numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priedo 4 punkte, kadangi priestatas prie gyvenamojo namo 1Alp taip pat pastatytas nesilaikant 3 m norminio atstumo.

36Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, su atsakovais ji nebendravo, jų sutikimo prieš pradėdama savavališkas statybas neprašė (b.l. 121).

37Apeliantės argumentai, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, jog taikant CK 4.99 straipsnį, žemės savininkas privalo įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes – kaimyniniuose sklypuose statomo naujo statinio neteisėtą poveikį jo žemės sklypui arba sklype esančio pastato stabilumui, atmestini, kaip nepagrįsti.

38Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pažymėjo, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo dalyko bylose, kuriose kaimyninių sklypų savininkai nesutaria dėl statybų viename iš sklypų, yra nevienoda: vienose kasacinėse bylose išaiškinta, kad kaimyninio sklypo savininkas, prieštaraujantis dėl statybų, nukrypstant nuo teisės aktuose nustatytų atstumų, neprivalo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimą, t. y. įrodyti, kad tokios statybos sukels (sukelia) jam neigiamų padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje K. S. v. L. J., bylos Nr. 3K-3-180/2007; 2010 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje E. Š. v. V. A. Ž., bylos Nr. 3K-3-296/2010); kitose – kad atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas ir pagrįstas, be to, prieštaraujantis statyboms asmuo turi įrodyti, kad statybos sukels (sukelia) jam neigiamų padarinių, nes tokie asmenys neįgalioti prižiūrėti, kaip laikomasi statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje A. Š. v. A. J. P., bylos Nr. 3K-3-441/2007; 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje G. C. ir kt. v. V. M. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-651/2005).

39Iš byloje esančios 1987 m. gegužės 10 d. ištraukos iš sodo Genplano matyti ieškovės žemės sklypo išplanavimas bei numatytas atstumas iki atsakovų žemės sklypo ribos 3 m. (b. l. 55). Aplinkybę, kad ginčo pastatai yra pastatyti pagal teisės aktų reikalavimus nesilaikant 3 m norminio atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai. Iš byloje esančio 2011 m. balandžio 15 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-990 situacijos plano bei fotonuotraukų matyti, kad tiek ūkio statinys – pavėsinė, tiek gyvenamojo namo priestatas pastatyti prie pat gretimo sklypo ribos (b.l. 22-25). IĮ „Zorotopa“ geodezinė nuotrauka, kuri padaryta pačios apeliantės užsakymu, patvirtina, kad apeliantės savavališkai pastatytas priestatas – veranda iš vienos pusės iki atsakovų sklypo ribos pusės yra likę tik 2 cm, iš kitos pusės – 12 cm (b.l. 96). Tas pačias aplinkybes patvirtina 2008 m. sausio 24 d. UAB „Geometra“ atlikti geodeziniai matavimai (b.l. 99). Byloje esančios foto nuotraukos patvirtina, kad ieškovės statiniai pastatyti ant sklypo ribos, kadangi iki atsakovų vaiskrūmių yra atstumai atitinkamai nuo 0,7 m iki 3,3 m (b. l. 104-105). Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat pripažino, kad ginčo pastatas yra ant sklypo ribos, patvirtino, jog byloje esančiose nuotraukose pastatai priklauso apeliantei ir tose nuotraukose matyti išvesti lietaus vamzdžiai (b.l. 114-116, 121).

40Apeliantės argumentai, kad teisės aktų pažeidimas, jog priestatas ir ūkio pastatas pastatyti nesilaikant 3 m norminio atstumo ir beveik ant atsakovų sklypo ribos yra nežymus, atmestini. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 konstatavo, kad normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

41Atsižvelgus į anksčiau minėtus teismų praktiką bei teisės aktų reikalavimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus atstumus yra imperatyviosios, todėl statytojas privalo laikytis nurodytų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ginčo pastatai pastatyti ant kaimyninio sklypo ribos yra žymus teisės normų pažeidimas, todėl, kaip išaiškino kasacinis teismas, tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį ženkliai nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki kaimyninių žemės sklypų ribų, reikalavimų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų žemės sklypų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininkų teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Pažymėtina, kad pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ V skirsnio „Trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsauga“ 173 punkto nuostatas projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad, pastačius statinius, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su atsakovės paaiškinimais, kad apeliantė atlikdama savo pastato priežiūrą, pastoviai privalės pažeidinėti atsakovų nuosavybę (bet ką pavalyti, padažyti, apskardinti, ji turės prieiti per atsakovų žemę (b. l. 91).

42Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais bei vadovaudamasi Lietuvos aukščiausiojo teismo suformuluota praktika, daro išvadą, kad apeliantės skundo argumentai nepagrįsti, nes teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas.

43Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

44Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45Atmetus apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš apeliantės priteistina 750,00 Lt (b.l. 161-165) atsakovės T. B. naudai advokato išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str. 1 d.).

Nutarė

46apeliacinį skundą atmesti.

47Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Priteisti iš ieškovės E. T. (a.k. ( - ) gyv. ( - ) 750,00 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) atsakovės T. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) naudai apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovė E. T. kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama pripažinti teisę... 5. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ant sklypo ribos iš pietų... 6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į... 7. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė... 8. Teismas nustatė, kad iš 2007-05-15 Kauno apskrities viršininko... 9. Teismo vertinimu, byloje esančios foto nuotraukos patvirtina, jog ieškovės... 10. Statytojo teisė – tai teisė statyti laikantis įstatymų reikalavimų, o... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė E. T. prašo apeliacinį skundą patenkinti, Kauno... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė T. B. prašo apeliacinį skundą... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Dėl apeliantės pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio... 15. Spręsdama šį prašymą kolegija visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio... 16. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra... 17. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro... 18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 19. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 20. Ginčas šioje byloje yra tarp privačių asmenų dėl teisės pripažinimo... 21. Apeliantės argumentai, kad teismas visiškai neatskleidė bylos esmės,... 22. Nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) nuo 2007 m.... 23. Tuo pagrindu Kauno rajono apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr.... 24. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo... 25. Apeliantė teismui pateikdama 2011 m. rugsėjo 12 d. ieškinį vadovavosi nuo... 26. Teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl savavališkai pastatyto ūkinio... 27. Dėl savavališkai pastatyto ūkinio pastato - pavėsinės... 28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad jos... 29. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys... 30. Taigi, vadovaujantis Statybos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 91-4321) 23... 31. Iš anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatų seka, kad ieškovė... 32. Dėl savavališkai pastatyto gyvenamojo namo priestato - verandos... 33. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo (Žin., 2010, Nr. 84-4401) 2 str. 94 d.,... 34. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos... 35. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, apeliantei... 36. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, su atsakovais ji nebendravo, jų... 37. Apeliantės argumentai, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, jog... 38. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus... 39. Iš byloje esančios 1987 m. gegužės 10 d. ištraukos iš sodo Genplano... 40. Apeliantės argumentai, kad teisės aktų pažeidimas, jog priestatas ir ūkio... 41. Atsižvelgus į anksčiau minėtus teismų praktiką bei teisės aktų... 42. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais bei vadovaudamasi... 43. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys... 44. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 45. Atmetus apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo... 46. apeliacinį skundą atmesti.... 47. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą palikti... 48. Priteisti iš ieškovės E. T. (a.k. ( - ) gyv. ( - ) 750,00 Lt (septynis...