Byla e2-2199-671/2017
Dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė:

1Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,

2teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mano geras internetas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“, ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė:

3ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 3200 Eur žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Mano geras internetas“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Gribžiniai“. Bendra bankroto byloje patvirtinta administravimo išlaidų suma sudaro 3200 Eur, kuri laikytina bankrutavusios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos vadovas laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ir pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.

4Atsakovui procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 str. 1 d.), tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

5Ieškinys tenkintinas.

6Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Mano geras internetas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Gribžiniai“. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutavusi įmonė neturi jokio turto, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi nutarta uždarajai akcinei bendrovei „Mano geras internetas“ taikyti supaprastintą bankroto procedūrą. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. vasario 23 d. nutartimis patvirtinto 3200 Eur administravimo išlaidas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki bankroto administratorės paskyrimo uždarosios akcinės bendrovės „Mano geras internetas“ vadovu ir akcininku buvo atsakovas M. M..

7Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – LR ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (LR CK 6.246 – 6.249 str.).

8LR ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Kaip nustatyta, atsakovas M. M. nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. buvo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mano geras internetas“ vadovu ir akcininku. Sprendžiant, ar įmonės vadovas ar dalyvis pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą.

9Iš Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties matyti, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius paduodamas ieškinį teismui dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Mano geras internetas“ nurodė, kad įmonė VSD įmokų mokėjimo tvarką pradėjo pažeidinėti nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio. Skola praleistais mokėjimo terminais pradėta fiksuoti 2016 m. birželio mėnesį – 2016 m. liepos 1 d. ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo skolinga 1722,65 Eur, 2016 m. rugsėjo 1 d. – 1869,42 Eur. Nurodyta nutartimi Šiaulių apygardos teismas konstatavo, jog ieškovė finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą yra pateikusi už 2014 metus. Patikslintais duomenimis, ieškovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dar padidėjo ir 2016 m. lapkričio 8 d. buvo 1960,32 Eur. Įmonė nuosavybes teise nekilnojamo turto, registruotų transporto priemonių neturi. Kadangi įmonė finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą pateikė tik už 2014 metus, teismui buvo sunku įvertinti tikrąją įmonės finansinę padėtį bylos nagrinėjimo metu. Teismas teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, jog uždarajai akcinei bendrovei „Mano geras internetas“ nuo 2013 m. iki 2016 m. buvo iškeltų bylų, kuriose jai buvo reiškiami turtiniai reikalavimai. Ši aplinkybė parodo, jog įmonė neatsiskaitė ir su kitais kreditoriais.

10Pažymėtina, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-344/2014). Atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 straipsnį, organizuoja kasdienę įmonės veiklą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalį, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, galėjo ir turėjo žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis. Teismo vertinimu, atsakovas būdamas rūpestingas ir veikdamas atidžiai, nustatęs sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, t. y., atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą).

11Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, LR ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 dalyje numatytus atvejus. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (LR ĮBĮ 10 str. 10 d.). Pagal LR ĮBĮ 10 straipsnio 12 dalį, ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi, vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos. Taigi nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai bendrovė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratorei jai priklausančio atlyginimo.

12Konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas yra kaltas (LR CK 6.248 str.). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-1590/2002). Atsakovui to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovas šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos.

13Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl iš atsakovo ieškovei, atstovaujamai bankroto administratorės, priteistinos 3200 Eur administravimo išlaidos. Taip pat iš atsakovo priteistinos ieškovei penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.) bei iš atsakovo valstybei priteistinas 72 Eur žyminis mokestis (LR CPK 96 str. 1 d.).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,

Nutarė

15ieškinį tenkinti.

16Iš M. M., asmens kodas ( - ) priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Mano geras internetas“, kodas 302528259, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“, kodas 304059458, žalos atlyginimą 3200 Eur (tris tūkstančius du šimtus Eur) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Iš M. M., asmens kodas ( - ) priteisti valstybei žyminį mokestį 72 Eur (septyniasdešimt du Eur).

18Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai