Byla e2A-599-302/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir ieškovės UAB „Parsekas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-908-524/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Parsekas“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų ginčijimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Ekovalis“, uždaroji akcinė bendrovė ,,BNB Capital“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ecoservice Klaipėda“, institucija, teikianti išvadą - Viešųjų pirkimų tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Parsekas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2016-10-31 sprendimą organizuoti viešąjį pirkimą ,,Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas, Konkursas) neskelbiamų derybų būdu; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2016-10-31 sprendimą dėl viešajame pirkime ,,Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimas“, organizuotame neskelbiamų derybų būdu, pateikto vienintelės tiekėjos UAB „Ekovalis“ pasiūlymo pripažinimo tinkamu; 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2016-10-31 sprendimą dėl viešajame pirkime ,,Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimas“, organizuotame neskelbiamų derybų būdu, pateikto vienintelės tiekėjos UAB „Ekovalis“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 41-2016-5, sudarytą su vienintele tiekėja UAB ,,Ekovalis“.
  2. Ieškovė nurodė, kad kol Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal jos ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl 2016-09-06 atsakovės paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimas“ metu priimtų sprendimų teisėtumo (c.b. Nr. e2-1693-524/2016), atsakovė nusprendė atliekų ir laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugas pirkti neskelbiamų derybų būdu. Ieškovė pateikė atsakovei prašymą leisti dalyvauti minėtame Pirkime, bet atsakovė, nenurodydama jokių priežasčių, prašymo netenkino. Dėl to ieškovė 2016-11-16 pateikė atsakovei pretenziją, tačiau 2016-11-18 pranešimu pretenziją buvo atsisakyta nagrinėti, nes 2016-11-15 buvo pasirašyta sutartis dėl paslaugų teikimo su UAB ,,Ekovalis“.
  3. Ieškovės teigimu, kol Klaipėdos apygardos teisme nebuvo išnagrinėta anksčiau nurodyta byla dėl atsakovės 2016-09-06 konkurso metu priimtų sprendimų teisėtumo, atsakovė negalėjo organizuoti pirkimo neskelbiamų derybų būdu. Taip pat ieškovė tvirtino, kad UAB „Ekovalis“ pateiktas pasiūlymas neatitinka Techninės užduoties I dalies 7 punkte įtvirtintų reikalavimų, t. y. UAB „Ekovalis“ galimai pasitelktas laivas – rinktuvas „Šarka“ neatitinka Techninės užduoties I dalies 7 punkte įtvirtintos vienos esminių sąlygų, keliamų nuotekų iš laivų priėmimo įrangai, t. y. gebėjimo priimti 300 m3 atliekų kiekį ir daugiau iš vieno laivo vienu metu. Be to, ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Pirkimo laimėtoja UAB „Ekovalis“ yra padariusi rimtų profesinių pažeidimų, už kuriuos jos darbuotojams buvo paskirtos nuobaudos, kas, ieškovės nuomone, taip pat sudaro pagrindą 2016-11-15 sutartį pripažinti negaliojančią.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 19 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė atsakovei iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad pagal VPĮ nuostatas, neįvykus (pasibaigus) viešo pirkimo procedūroms konkurencinio dialogo būdu, gali būti vykdomos neskelbiamos derybos. Esminės neskelbiamų derybų vykdymo sąlygos – kviečiami konkurencinio dialogo dalyviai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymo pateikimo reikalavimus (VPĮ 56 str. 1 d. 1 p.); Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas (VPĮ 82 str. 2 d. 7 p.). Toks sutikimas nereikalingas, jeigu perkančioji organizacija numato paskelbti pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo ir informaciją apie tai nurodo pirkimo dokumentuose arba jeigu pirkimas atliekamas pagal VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą (ypatingos skubos atvejis).
  3. Teismas, pažymėdamas, kad atsakovė turi vykdyti teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo funkciją, kuri privalo būti vykdoma nepertraukiamai ir yra neabejotinai svarbi viešojo intereso aspektu, darė išvadą, jog šioje byloje perkamos paslaugos pobūdis įrodo ypatingos skubos atvejį.
  4. Teismas nustatė, kad atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugas pagal 2014-06-17 sutartį teikė UAB ,,Baltijos bunkeriavimo agentūra“. Atsakovė, numatydama, jog lėšos pagal šią sutartį baigsis 2016 m. rudenį, 2016-05-30 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą. Pirmos vietos laimėtojai UAB ,,Baltijos bunkeriavimo agentūra“ ir antros vietos laimėtojai ieškovei nepagrindus neįprastai mažos pasiūlymų kainos, 2016-08-23 buvo nutrauktas atviras konkursas dėl per didelių ir atsakovei nepriimtinų likusių tiekėjų pasiūlytų kainų. Teismo nuomone, aplinkybės dėl atviro konkurso dalyvių kainų nepagrindimo nepriklausė nuo perkančiosios organizacijos, todėl pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą laikytina, kad atsakovė įrodė, jog ginčijamą Pirkimą galėjo organizuoti neskelbiamų derybų būdu. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra priežastinis ryšys tarp nenumatyto įvykio, t. y. 2016-05-30 paskelbto supaprastinto atviro konkurso dalyvių kainų nepagrindimo, ir atsiradusios skubos įsigyti paslaugas.
  5. Teismas pažymėjo, kad nei nacionaliniame, nei Europos Sąjungos teisiniame reguliavime nenustatyta sąlygų, pagal kurias būtų sprendžiama, kiek ūkio subjektų kviesti į neskelbiamas derybas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė buvo pasiūliusi gerokai didesnę pirkimo kainą, todėl sprendė, kad atsakovė pagrįstai neskelbiamų derybų būdu pasirinko tiekėją, pasiūliusį žemiausią paslaugos kainą, t. y. UAB „Ekovalis“.
  6. Įvertinęs UAB „Ekovalis“ galutinį pasiūlymą bei pažymėdamas, kad perkančioji organizacija, vertindama dalyvio pasiūlymą, neturėjo pareigos atlikti ieškovės nurodomus skaičiavimus, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės poziciją, kad UAB ,,Ekovalis“ pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų 3.2.2 punkto ir Techninės užduoties 7 punkto reikalavimų.
  7. Atsižvelgdamas į ieškovės pasiūlytą kainą ir į trečiojo asmens pasiūlytą mažesnę kainą, bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, pateiktu išaiškinimu, kad dėl pasiūlymo kainos sprendžia pati perkančioji organizacija, teismas darė išvadą, kad atsakovė pagrįstai kreipėsi į UAB ,,Ekovalis“, nes siekė įsigyti paslaugą laikinai ir skubiai pačia mažiausia kaina.
  8. Ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens padarytų rimtų profesinių pažeidimų teismas vertino kaip neįrodytus. Teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, pavirtinančių, kad UAB ,,Ekovalis“, kaip juridinis asmuo, buvo baustas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimo ir jo dalyvavimas buvo nesuderinamas su Pirkimo sąlygų 3.1.6 punktu. Be to, teismas nurodė, kad šie ieškovės argumentai buvo paneigti tiek Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atsakyme.
  9. Vertindamas atsakovės prašymo priteisti 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai per didelė, todėl ją sumažino iki 1 000 Eur. Teismas darydamas tokią išvadą, atsižvelgė į bylos nesudėtingą pobūdį ir į tai, kad atsakovę tas pats advokatas atstovavo ir kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1693-525/2016, kurioje buvo analizuojamas kitas tos pačios ginčo paslaugos pirkimas.

5III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6

  1. Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteistas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti padidinant iki 2 202,20 Eur, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nagrinėjama byla yra nesudėtinga bei kad tas pats advokatas atstovavo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1696-525/2016, kurioje buvo analizuotas tos pačios ginčo paslaugos pirkimas, negali būti vertinami kaip pagrįsti, nes skundžiamu teismo sprendimu išnagrinėta byla buvo sudėtinga, o kitos išnagrinėtos bylos nagrinėjimo dalykas (tiek faktinis, tiek teisinis reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai ir įrodinėjimo ribos) iš esmės skyrėsi nuo šios nagrinėjamos bylos.
    2. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami net trimis savarankiškais faktiniais pagrindais: dėl neskelbiamų derybų būdo parinkimo, dėl vieno tiekėjo kvietimo pateikti pasiūlymą neskelbiamoms deryboms bei dėl šio tiekėjo atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams. Be to, prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovė patyrė ne tik atsiliepimui į ieškinį parengti, tačiau taip pat ir prašymo dėl civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimui (prašymas buvo tenkintas 2016-12-01 nutartimi) bei atsiliepimui į ieškovės pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (kuris buvo atmestas 2016-12-14 teismo nutartimi) parengti.
    3. Prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių (tokios aplinkybės nenustatė ir pirmosios instancijos teismas), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.
  2. Ieškovė UAB „Parsekas“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai pasirinko paslaugos viešąjį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu ir kad šio būdo pasirinkimą sąlygojo būtent 2016-08-23 nutrauktas atviras konkursas dėl per didelių ir atsakovei nepriimtinų kainų. Teismo nurodytą kaip teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp atsakovės 2016-08-23 sprendimo nutraukti atviro konkurso procedūras dėl per didelių kainų ir atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2016-10-31 sprendimo organizuoti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu paneigia 2016-09-06 atsakovės paskelbtas supaprastintas atviras konkursas analogiškoms paslaugoms pirkti. Atsakovės 2016-10-31 sprendimą skelbti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu sąlygojo būtent ieškovės inicijuota viešųjų pirkimų byla Nr. e2-1693-524/2016 ir 2016-10-17 nutartimi minėtoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį su UAB „Ekovalis“ supaprastinto atviro konkurso pirkime iki įsiteisės teismo sprendimas, o ne daugiau nei prieš du mėnesius iki viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu paskelbimo įvykusio atviro konkurso nutraukimas. Teisminis ginčas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų negali būti vertinamas kaip įvykis, kurio nebuvo įmanoma numatyti. Nuo 2016-08-03, kada potencialūs tiekėjai atsakovei turėjo pateikti, bet nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimų, iki 2016-10-31, kada atsakovė nusprendė organizuoti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, praėjo net trys mėnesiai, kas patvirtina, kad ypatinga skuba atsakovei organizuoti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu neegzistavo. Be to, atsakovė neįrodė, kad ginčo Pirkimo nebuvo galima vykdyti riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais. Nagrinėjamu atveju informacija apie pirkimą neskelbiamų derybų būdu buvo paskelbta 2016-10-26, o viešojo pirkimo sutartis pasirašyta – 2016-11-15, t. y. per 19 dienų terminą, kuris yra ilgesnis už 2016-08-18 paskelbtą mažos vertės pirkimą, kurio metu sutartis buvo pasirašyta per 14 dienų.
    2. UAB „Ekovalis“ konkursinis pasiūlymas neatitiko Techninės užduoties reikalavimų. Pirkimo sąlygų 3.2.2 punktas įpareigojo dalyvį pateikti konkretų turimos įrangos sąrašą ir laivo dokumentus, o perkančiąją organizaciją įvertinti šiuos pateiktus dokumentus. Techninės užduoties 1 dalies 7 punkte įtvirtinti nuotekų iš laivų priėmimo įrangai keliami reikalavimai, t. y. jeigu reikia, priimti nuotekas iš laivų didesniu nei 200 m3/val greičiu; priimti 300 m3 ir daugiau iš vieno laivo vienu metu; priimti nuotekas vienu metu ne mažiau kaip iš dviejų laivų. UAB „Jūros varpas“ 2017-01-06 ir 2017-01-11 išvados bei IĮ „Predikatas“ 2017-01-09 atsakymas patvirtina, kad trečiojo asmens UAB „Ekovalis“ pasitelktas laivas „Šarka“ ir tanklaivis „Jakai“ negali užtikrinti Techninės užduoties 1 dalies 7 punkto reikalavimo priimti 300 m3 ir daugiau atliekų iš vieno laivo vienu metu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovės iniciatyva į bylą pateiktų kompetentingų institucijų išvadų, tačiau rėmėsi niekuo nepagrįstais atsakovės argumentais apie tanklaivio „Jakai“ talpos skaičiavimus. Atsakovė iš trečiojo asmens UAB „Ekovalis“ papildomų duomenų pareikalavo tik prasidėjus šiam teisminiam procesui, o tai reiškia, kad buvo pažeistos imperatyvios VPĮ nuostatos. Nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovė neprivalėjo gilintis ir atlikti skaičiavimų dėl trečiojo asmens nurodytos įrangos charakteristikų. Tai, kad netinkamai buvo įvertinta UAB „Ekovalis“ kompetencija, patvirtina ir ta aplinkybė, kad sutartis su UAB „Ekovalis“ buvo nutraukta nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo jos sudarymo dėl laivo „Jakai“ remonto.
  3. Atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Apeliantė izoliuotai aptaria tik jai naudingas faktines aplinkybes. Analogiškų atliekų surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimas supaprastinto atviro konkurso būdu buvo paskelbtas dar 2016 m. pavasarį. Šio pirkimo pradžios momentas buvo pakankamas procedūroms užbaigti ir laiku sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tačiau šis konkursas 2016-08-23 buvo nutrauktas dėl nesąžiningų tarpusavyje susijusių konkurso dalyvių, tame tarpe ir ieškovės, veiksmų. Tik nutraukus minėtą viešąjį pirkimą, 2016-09-06 buvo paskelbtas naujas supaprastintas atviras konkursas, tačiau jo rezultatai buvo apskųsti teismine tvarka, o Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-18 nutartimi sustabdė viešojo pirkimo procedūras. Atsakovė, net ir numatydama galimą teisminį ginčą dėl šio konkurso rezultatų, neturėjo galimybės jo paskelbti anksčiau, nes apie būtinybę pakartotinai skelbti atliekų surinkimo konkursą sužinojo tik nutraukus ankstesnį konkursą. Būtent šių aplinkybių visuma atsakovė grindė būtinybę vykdyti ginčijamą pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Nors nuo nesąžiningo tiekėjų elgesio, nepagrindžiant itin mažos pasiūlymo kainos, iki 2016-10-31 sprendimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu praėjo trys mėnesiai, tačiau negalima ignoruoti fakto, kad per ieškovės akcentuojamą trijų mėnesių laikotarpį atsakovė organizavo naują pirkimą (2016-09-06 paskelbtas naujas supaprastintas atviras konkursas), kurio rezultatai buvo apskųsti ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
    2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl galimybės pirkimą organizuoti kitu būdu. Žinant paskutinius nesąžiningus ir sistemingus ieškovės veiksmus (nepagrindžiant pasiūlytos neįprastai mažos kainos, ginčijant konkurso, kurio Ieškovas nelaimėjo, rezultatus), atsakovė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad bet kokio viešojo pirkimo rezultatai bus skundžiami teismui, jei tokiame pirkime dalyvaus ieškovė ir jei ji to pirkimo nelaimės.
    3. Nesuprantami ir ieškovės argumentai dėl tariamos galimybės atsakovei vykdyti mažos vertės pirkimą. Atsakovė prieš skelbdama 2016-09-06 supaprastintą atvirą konkursą, jau buvo pasinaudojusi mažos vertės pirkimo galimybe. Lėšos, numatytos šios rūšies paslaugoms pirkti 2016 metais jau buvo išnaudotos.
    4. Trečiojo asmens UAB „Ekovalis“ kartu su pasiūlymu neskelbiamoms deryboms pateikti duomenys apie turimą įrangą patvirtina trečiojo asmens atitikimą Techninėje užduotyje sutarties vykdymui keliamiems reikalavimams: tiekėjo įrangos sąraše nurodyti du laivai, kurių krovinio talpa kubiniais metrais viršija 300 m3. Šiai informacijai patvirtinti atsakovė į bylą pateikė laivo „Jakai“ savininko UAB „Žuvitakis“ pažymą apie šio laivo talpinamą krovinį. Techninėje užduotyje reikalavimai nuotekų surinkimui buvo nurodyti kubiniais metrais, o ne tonomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės į bylą pateiktus UAB „Jūros varpas“ ir IĮ „Predikatas“ skaičiavimus laivų talpinamo krovinio klausimais, kurių pagrindas buvo dydžiai ne kubiniais metrais, o tonomis. Jei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, būtų konstatuota, kad laivo „Jakai“ ir laivo „Šarka“ talpinamas krovinio (nuotekų) kiekis yra nepakankamas, teismas turėtų atsižvelgti, kad visuma tiekėjo kartu su pasiūlymu perkančiajai organizacijai pateiktų duomenų neabejotinai patvirtina tiekėjo galimybes vykdyti visus Techninės užduoties reikalavimus.
    5. Perkančioji organizacija vertino duomenis ir aplinkybes apie teikėjo pajėgumą vykdyti sutartį, buvusias pasiūlymo neskelbiamoms deryboms pateikimo metu. Aplinkybė, kad po viešojo pirkimo procedūrų pabaigos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo įranga, numatyta sutarčiai vykdyti, sugedo, nesudaro pagrindo naikinti viešojo pirkimo metu priimtus sprendimus.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
  1. Ieškovė UAB „Parsekas“ su apeliaciniu skundu pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-01-31 raštą Nr. 37V7-(37.5)-127 „Dėl neteisėto šalutinių gyvūninių produktų surinkimo“. Be to, 2017-03-20 ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą prijungti naujus rašytinius įrodymus: Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-475-180/2017; 2017-01-27 fotonuotraukas su keltu „Neringa“, kurį, ieškovės teigimu, UAB „Ekovalis“ nuomojasi iš AB „Smiltynės perkėla“ ir naudoja atliekų iš laivų bei teršalų iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos surinkimui bei talpinimui, nors Pirkimo sutarties sudarymo metu deklaravo, kad naudos specializuotus laivus „Šarka“ ir „Jakai“; 2017-03-13 užklausimą AB „Smiltynės perkėla“ su jo išsiuntimo įrodymais. Be to, ieškovė prašo išreikalauti iš atsakovės duomenis apie tai, kokį laivą/laivus trečiasis asmuo UAB „Ekovalis“ naudojo ir naudoja atliekų iš laivų ir teršalų iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos surinkimui nei talpinimui nuo 2016-11-15 iki šiol, bei visas UAB „Ekovalis“ ar tretiesiems asmenims už UAB „Ekovalis“ padarytus pažeidimus, vykdant 2016-11-15 viešojo pirkimo sutartį, surašytus protokolus ir/arba skirtas baudas nuo 2016-11-15 iki šiol.
  2. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 40 punktas).
  3. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jų pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; kt.).
  4. Įvertinusi ieškovės teikiamų naujų rašytinių įrodymų turinį bei atsižvelgdama į tai, kad naujų rašytinių įrodymų prijungimas prie bylos gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, kadangi turi būti suteikiama galimybė kitai šaliai pasisakyti dėl naujų pateiktų įrodymų, teisėjų kolegija, pažymėdama, kad būtinumas pateikti naujus įrodymus negali būti siejamas su visų ginčo šalių santykių aspektų detaliu tyrinėjimu, sprendžia, kad ieškovės teikiami nauji įrodymai, iš esmės susiję su tuo, kaip dabar yra vykdoma atsakovės su UAB „Ekovalis“ pasirašyta sutartis, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamais klausimais ir neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl jų prijungimas prie bylos būtų perteklinis.
  5. Papildomai atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad teismų priimami teismų procesiniai sprendimai yra vieši, kas suponuoja išvadą, kad jų turinys teismui yra žinomas (CPK 179 str. 3 d.), todėl atsisakytina prie bylos prijungti ir ieškovės teikiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-475-180/2017.
  6. Remiantis analogiškais argumentais, atmestinas ir ieškovės prašymas išreikalauti iš atsakovės naujus rašytinius įrodymus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
  1. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2016-09-06 atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimas“. Ieškovė, veikdama jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „BNB Capital“ ir UAB „Specialus autotransportas“, pateikė pasiūlymą, kurio preliminaraus įkainių paketo kaina – 1 077 547,35 Eur, įskaitant PVM. 2016-09-26 ieškovė UAB „Parsekas“ CVP IS priemonėmis gavo pranešimą Nr. 4616545, kuriuo buvo informuota apie sudarytą pasiūlymų eilę: 1) I vieta – UAB „Ekovalis“; 2) II vieta – UAB „Parsekas“, veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „BNB Capital“ ir UAB „Specialus autotransportas“, ir tai, kad Konkurso laimėtoja yra UAB „Ekovalis“. UAB „Parsekas“ kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą, kuriuo teismo prašė panaikinti atsakovės 2016-09-26 sprendimą „Dėl pasiūlymų vertinimo ir laimėtojo UAB „Ekovalis“ nustatymo; pripažinti, kad UAB „Ekovalis“ pasiūlymas neatitiko viešojo pirkimo „Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimas“ sąlygų.
  2. Kol Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1693-524/2016, iškelta pagal ieškovės UAB ,,Parsekas“ ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl sprendimų, priimtų dėl 2016-09-06 atsakovės paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimas“, teisėtumo, atsakovė 2016-10-31 nusprendė atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo bei utilizavimo paslaugas pirkti neskelbiamų derybų būdu ir 2016-11-15 su UAB „Ekovalis“ pasirašė Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 41-2016-5.
  3. Ieškovė 2016-11-04 pateikė atsakovei prašymą leisti dalyvauti minėtame pirkime, bet atsakovė prašymo netenkino, atsisakymo tenkinti prašymą priežasčių nenurodė. Dėl to ieškovė 2016-11-16 pateikė pretenziją atsakovei, tačiau 2016-11-18 pranešimu pretenziją buvo atsisakyta nagrinėti, kadangi 2016-11-15 jau buvo pasirašyta sutartis dėl paslaugų pagal minėtą paskelbtą pirkimą teikimo su UAB ,,Ekovalis“.
  4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2016-10-31 sprendimą organizuoti viešąjį pirkimą ,,Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį Jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimas“ neskelbiamų derybų būdu; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2016-10-31 sprendimą dėl tiekėjos UAB „Ekovalis“ pasiūlymo pripažinimo tinkamu; 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2016-10-31 sprendimą dėl tiekėjos UAB „Ekovalis“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento dėl viešojo pirkimo ,,Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį Jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimas“, organizuoto neskelbiamų derybų būdu, 2016-11-15 sudarytą viešojo pirkimo sutartį su vienintele tiekėja UAB ,,Ekovalis“.
  5. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 19 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė atsakovei iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  6. Tiek ieškovė UAB „Parsekas“, tiek atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
  1. Ieškovė UAB „Parsekas“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas dviem grupėmis argumentų: 1) nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai pasirinko paslaugos viešąjį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu; 2) UAB „Ekovalis“ konkursinis pasiūlymas neatitiko Techninės užduoties reikalavimų.
Dėl Pirkimo būdo (ne)teisėtumo
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1693-524/2016, iškelta pagal ieškovės UAB ,,Parsekas“ ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl sprendimų, priimtų 2016-09-06 paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimas“ metu ginčijimo, atsakovė nusprendė atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugas pirkti neskelbiamų derybų būdu. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė teisėtai paslaugas nusprendė pirkti neskelbiamų derybų būdu.
  2. VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti šie pirkimo būdai: 1) atviras konkursas; 2) ribotas konkursas; 3) konkurencinis dialogas; 4) derybos: skelbiamos ir neskelbiamos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimą gali atlikti: 1) atviro ar riboto konkurso būdu (visais atvejais); 2) konkurencinio dialogo būdu (esant VPĮ 50 straipsnyje numatytoms sąlygoms); 3) skelbiamų derybų būdu (esant VPĮ 55 str. numatytoms sąlygoms); 4) neskelbiamų derybų būdu (esant VPĮ 56 str. numatytoms sąlygoms). Taigi VPĮ numatytos dvi derybų rūšys: skelbiamos (viešasis pirkimas, kuris vykdomas apie jį paskelbiant viešai) ir neskelbiamos (kai apie pirkimą neskelbiama viešai). Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į VPĮ nustatytas sąlygas, gali pasirinkti, ar pirkimą vykdyti skelbiamų (VPĮ 55 str.), ar neskelbiamų derybų būdu (VPĮ 56 str.).
  3. Neskelbiamų derybų atveju perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus), prašydama pateikti pasiūlymą (pasiūlymus), ir vykdo derybas VPĮ nustatyta tvarka.
  4. VPĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jei: 1) atviram ar ribotam konkursui, ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus; 2) paskelbus atvirą ar ribotą konkursą, apskritai nebuvo gauta pasiūlymų arba nebuvo gauta tinkamų pasiūlymų, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jei Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo ataskaita; 3) dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas; 4) neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.
  5. VPĮ 56 straipsnio 5 dalis numato, kad pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas, jeigu perkančioji organizacija numato paskelbti pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo ir informaciją apie tai nurodo pirkimo dokumentuose arba jeigu pirkimas atliekamas pagal VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Šiuo atveju perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, nedelsdama turi raštu Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti motyvus, pagrindžiančius šios išimties taikymą.
  6. Kaip matyti iš Pirkimo dokumentų, ginčo Pirkimas buvo skirtas atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo užtikrinimui.
  7. Ginčo Pirkimu numatytos pirkti paslaugos priskirtinos 16 paslaugų kategorijai „Nuotekų ir atliekų šalinimo paslaugos, sanitarinės ir panašios paslaugos“, o atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra specialus subjektas, kurio viena iš tiesioginių funkcijų yra įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą, kas suponuoja išvadą, kad atsakovė šiuo atveju gali būti traktuojama kaip subjektas veikiantis vandentvarkos srityje. Todėl nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo procedūrų neskelbiamų derybų būdu organizavimui taikytinas ne VPĮ 56 straipsnis, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, o VPĮ III skyriaus „Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimai“ nuostatos.
  8. VPĮ 73 straipsnio 1 dalis numato galimybę perkančiosioms organizacijoms, esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, pasinaudoti išimtine neskelbiamų derybų procedūra. Minėto straipsnio 4 punkte nurodyta, kad tiek, kiek tai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais, prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami neskelbiamų derybų būdu. Šios nuostatos turinys iš esmės yra analogiškas VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto turiniui.
  9. Taigi, norint pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, reikia, kad būtų šios kumuliacinės sąlygos: 1) neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl nenumatytų aplinkybių; 2) nenumatytos aplinkybės ir jų atsiradimas nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos; 3) pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, Rink. p. I- 1989; 1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92, Rink. p. I-4655; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009).
  10. Atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pareiga užtikrinti taršos iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos ir atplaukiančių laivų surinkimą ir utilizavimą yra imperatyviai reglamentuota (1973 m. tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78); 2000-11-27 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB su vėlesniais pakeitimais; Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas).
  11. Į bylą atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-11-15 iki 2016-12-09 į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą nuolat atvykdavo laivai, o per metus atsakovė vidutiniškai atliekas surenka iš 2 300 laivų (e. bylos t. 3, b.l. 74; 94), kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nuolat nepertraukiamai privalo užtikrinti teršalų iš uosto akvatorijos surinkimą ir utilizavimą. Akivaizdu, kad šios funkcijos tinkamas ir nepertraukiamas atlikimas yra neabejotinai svarbus ir viešojo intereso aspektu.
  12. Teršalų ir atliekų surinkimo paslaugas 2016 metais teikė UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ 2014-06-17 sudarytos paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 41-2014-21 pagrindu (e. bylos t. 3, b.l. 11-16 ). Baigiantis minėtos sutarties galiojimui, 2016-05-30 CVP IS buvo paskelbtas supaprastintas atviras konkursas. Šio pirkimo pradžios momentas buvo pakankamas procedūroms užbaigti ir laiku sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pasiūlymus Konkursui pateikė: 1) UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“; 2) UAB „Parsekas“, veikiantis jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „BNB Capital“ ir UAB „Ekonovus“; 3) UAB „Specialusis autotransportas“; 4) UAB „Baltic Oil Company“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį kartu su UAB „Eko Krantas“ (e. bylos t. 3, b.l. 40-42). 2016-08-03 ir 2016-08-10 perkančiosios organizacijos sprendimais UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ ir UAB „Parsekas“ pasiūlymai buvo atmesti, kadangi tiekėjai nepagrindė neįprastai mažos pasiūlymo kainos (e. bylos t. 3, b.l. 43-44; 45). 2016-08-18 sprendimu buvo atmesti ir kitų tiekėjų pasiūlymai, nes jų pasiūlytos kainos viršijo pirkimui suplanuotas lėšas (e. bylos t. 3, b.l. 46). 2016-08-23 sprendimu buvo nutrauktas atviras konkursas dėl per didelių ir perkančiajai organizacijai nepriimtinų pasiūlymų kainų (e. bylos t. 3, b.l. 47).
  13. Vadovaudamasi VPĮ 2 straipsnio 15 dalimi ir Supaprastintų pirkimų taisyklių 117.1 punktu (e. bylos t. 3, b.l. 155), 2016-08-18 nutarė organizuoti naują mažos vertės pirkimą atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų įsigijimui už 46 000 Eur, įskaitant PVM.
  14. Mažos vertės pirkimo procedūrų pagrindu atsakovė su UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ 2016-09-07 sudarė atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 41-2016-589 (e. bylos t. 3, b.l. 61-73).
  15. 2016-09-06 CVP IS buvo paskelbtas naujas supaprastinto atviras konkursas „Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš oro uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimas“ (e. bylos t. 3, b.l. 30-39). 2016-09-26 sprendimu UAB „Ekovalis“ pripažintas konkurso laimėtoja. Minėto konkurso rezultatai buvo ginčijami Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2693-524/2016, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai sudaryti sutartį su UAB „Ekovalis“ iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Bylos duomenimis, lėšų, galimų panaudoti pagal 2014-06-17 ir 2016-09-07 sutartis, likutis tuo metu sudarė 26 473,59 Eur (e. bylos t. 3, b.l. 29), šios sumos teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugoms įsigyti preliminariai būtų pakakę trims savaitėms.
  16. Aukščiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad ginčijamo sprendimo vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu priėmimo metu atsakovei buvo iškilusi reali grėsmė neįvykdyti savo įsipareigojimų atliekų ir teršalų surinkimo srityje. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė 2016-10-21 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su paklausimu dėl galimybės organizuoti pirkimą neskelbiamų derybų būdu (e. bylos t. 3, b.l. 159-161), ir, 2016-10-26 gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymą (e. bylos t. 3, b.l. 27), 2016-10-31 pagrįstai priėmė sprendimą skelbti naują viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kuris buvo užbaigtas tarp atsakovės ir UAB „Ekovalis“ pasirašius Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 41-2016-5.
  17. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-10-26 atsakyme, įvertinusi susidariusią situaciją, pati Viešųjų pirkimų tarnyba pasiūlė atsakovei paslaugas įsigyti vadovaujantis būtent CPK 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis.
  18. Nors atsakovės sprendimą skelbti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu tiesiogiai sąlygojo būtent ieškovės UAB „Parsekas“ inicijuota civilinė byla Nr. e2-1693-524/2016, tačiau negalima sutikti su apeliante, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp 2016-08-23 nutraukto atviro konkurso ir atsakovės 2016-10-31 sprendimo organizuoti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu.
  19. Akivaizdu, kad tik 2016-08-23 nutraukus atvirą konkursą dėl per didelių kainų, 2016-09-06 buvo paskelbtas naujas supaprastintas atviras konkursas, dėl kurio rezultatų buvo pateiktas ieškinys Klaipėdos apygardos teismui, o teismas 2016-10-18 nutartimi sustabdė pirkimo procedūras iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir, numatydama teisminį ginčą dėl 2016-09-06 paskelbto konkurso, atsakovė neturėjo galimybės minėto supaprastinto atviro konkurso paskelbti anksčiau, nes apie būtinybę skelbti dar vieną naują konkursą sužinojo tik 2016-08-23, kai nutraukė ankstesnio konkurso procedūras dėl priežasčių, kurio nepriklausė nuo pačios perkančiosios organizacijos, t. y. dėl per didelių ir perkančiajai organizacijai nepriimtinų tiekėjų pasiūlytų kainų.
  20. Apeliantė itin akcentuoja tai, kad nuo 2016-08-23 sprendimo priėmimo iki atsakovės sprendimo viešąjį pirkimą organizuoti neskelbiamų derybų būdu, priimto 2016-10-31, praėjo daugiau nei 2 mėnesiai, kas, pasak apeliantės patvirtina, kad jokia ypatinga skuba neegzistavo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu atsakovė, siekdama išvengti pirkimo procedūros vykdymo neskelbiamų derybų būdu, pasinaudojo mažos vertės pirkimo galimybe (2016-09-07 Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 41-2016-589 su UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“) bei 2016-09-06 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą, kurio sėkmingai užbaigti nepavyko dėl ieškovės inicijuoto teisminio ginčo.
  21. Nors vien tik viešojo pirkimo rezultatų apskundimas ir teisminis ginčas negali būti vertinamas kaip įvykis, kurio nebuvo įmanoma numatyti, tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti į aukščiau išdėstytų įvykių ir aplinkybių visumą, būtent kuri ir sąlygojo tokią situaciją, kai atsakovė, siekdama tinkamai vykdyti jai priskirtas funkcijas vandentvarkos srityje, turėjo pasinaudoti išimtine neskelbiamų derybų procedūra.
  22. Nagrinėjamo klausimo kontekste įvertintina ir ta aplinkybė, kad 2016-11-15 Atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 41-2016-5 2.1 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad paslaugų trukmė yra iki Sutarties 3.1 punkte Sutarties objektui numatytų lėšų panaudojimo, bet ne ilgiau nei įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1693-524/2016 ir bus pasirašyta nauja sutartis dėl atliekų iš laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo (analogiška nuostata yra numatyta ir 2016-10-31 pirkimo sąlygų 2.2 p.). Minėtos nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai patvirtina, kad atsakovės, vykdžiusios viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, pagrindinis tikslas buvo užtikrinti tinkamą savo funkcijų vykdymą iki to laiko, kai atsiras galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį vykdant supaprastinto atviro konkurso procedūras.
  23. Kaip nepagrįsta atmestina ir apeliantės pozicija, kad atsakovė vietoj neskelbiamų derybų galėjo skelbti mažos vertės pirkimą.
  24. Lėšų, galimų panaudoti pagal 2014-06-17 ir 2016-09-07 sutartis, likutis buvo 26 473,59 Eur (e. bylos t. 3, b.l. 29), kurio, atsakovės skaičiavimais, būtų pakakę trims savaitėms. Nors, vertinant vien tik formaliai, būtų galima sutikti su apeliante, kad trijų savaičių laikotarpio būtų pakakę organizuoti viešąjį pirkimą ir kitais VPĮ numatytais būdais, tačiau, kaip akcentuoja ir pati ieškovė savo apeliaciniame skunde, viešojo pirkimo rezultatų apskundimas ir teisminis ginčas negali būti vertinamas kaip įvykis, kurio neįmanoma nenumatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamų derybų paskelbimo metu nebuvo pasibaigęs atsakovės prieš tai - 2016-09-06 paskelbtas supaprastintas atviras konkursas, kuris, kaip minėta, dėl teisminio ginčo buvo sustabdytas, todėl jam nepasibaigus atsakovė negalėjo skelbti kito konkurso. Atsakovė, įvertinusi paskutinę viešųjų pirkimų organizavimo patirtį, turėjo pagrįstą pagrindą numatyti ginčo galimybę, kuri viešųjų pirkimų procedūrų terminus pailgintų minimaliai bent dviem mėnesiais (CPK 4238 str. 4 d.), todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė, įvertinusi susidariusią situaciją, pagrįstai nusprendė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu.
  25. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė galėjo vykdyti mažos vertės pirkimą. Kaip jau ir buvo minėta, atsakovė prieš skelbdama 2016-09-06 supaprastintą atvirą konkursą, jau buvo pasinaudojusi mažos vertės pirkimo galimybe, o lėšos, numatytos šios rūšies pirkimams 2016 metais jau buvo išnaudotos. Nors ieškovė ir nesutinka su tuo, kad atsakovė lėšas, skirtas mažos vertės pirkimams vykdyti, buvo išnaudojusi, tačiau tokia ieškovės pozicija prieštarauja į bylą pateiktos 2016-12-08 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pažymos „Dėl išnaudotų mažos vertės pirkimų lėšų 2016 m.“ duomenims (e. bylos t. 3., b.l. 78).
Dėl UAB „Ekovalis“ atitikties Pirkimo sąlygoms
  1. Apeliantės UAB „Parsekas“ teigimu, trečiojo asmens UAB „Ekovalis“ pasitelktas laivas „Šarka“ ir tanklaivis „Jakai“ negali užtikrinti Pirkimo sąlygų Techninės užduoties 1 dalies 7 punkto reikalavimo priimti 300 m3 ir daugiau atliekų iš vieno laivo vienu metu.
  2. Reikalavimai, kuriuos perkančiosios organizacijos nurodo pirkimo dokumentuose, iš esmės skirstomi į dvi grupes: 1) reikalavimus tiekėjams, o į juos įeina tiekėjų kvalifikacijos ir neigiamo pobūdžio sąlygos ir kiti reikalavimai tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą); ir 2) reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme (pirkimo sutarties objektą savybes, kaina, sutarties vykdymo aplinkybės ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-333/2014).
  3. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nustatyta, kad reikalavimai dėl laivų, atvykstančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir teršalų iš uosto akvatorijos surinkimo ir utilizavimo paslaugų pirkimo nurodyti sutarties projekte ir jos prieduose (e. bylos t. 1, b. l. 59-79).
  4. Pagal Pirkimo sąlygų 3.2.2 punkto reikalavimus tiekėjas turėjo užtikrinti, kad paslaugoms vykdyti turės reikiamą veikiančią įrangą – specializuotą laivą-rinktuvą (ne mažiau kaip 1 vnt.). Šį kvalifikacijos reikalavimą tiekėjas turėjo įrodyti: tiekėjo įgalioto asmens patvirtinta pažyma apie turimą įrangą ir jos atitikimą nustatytiems reikalavimams, pažymoje nurodant įrangos pavadinimą, charakteristiką, turimos įrangos kiekį; specializuoto laivo tinkamumo plaukioti liudijimas, patvirtinantis, kad šis laivas gali rinkti paviršiaus teršalus; dokumentai apie nuosavybės teise turimą arba konkurso laimėjimo atveju prieinamą įrangą (ketinimo protokolai, nuomos ar lizingo sutartys).
  5. Techninės užduoties bendrųjų sąlygų 7 punkte detalizuoti funkciniai nuotekų ir laivų priėmimo įrangos reikalavimai: 1) jeigu reikia, priimti nuotekas iš laivų didesniu nei 200 m3/val greičiu; 2) priimti 300 m3 ir daugiau iš vieno laivo vienu metu; 3) priimti nuotekas vienu metu ne mažiau kaip iš dviejų laivų (e. bylos t. 1, b. l. 111-113).
  6. Techninė užduotis – sudėtinė pirkimo sąlygų dalis, kurios privalėjo laikytis tiek tiekėjai, teikdami pasiūlymus, tiek perkančioji organizacija šiuos pasiūlymus vertindama.
  7. Nevieša pripažinta bylos medžiaga įrodo, jog 2016-11-14 UAB ,,Ekovalis“ pateikė galutinį pasiūlymą, kuriame nurodė visus ketinamus pasitelkti subrangovus, be to, pateikė 2016-11-08 pažymą apie turimą įrangą, iš kurios matyti, kad UAB „Ekovalis“ ketina naudotis nuomojama įranga: specialios paskirties laivu, naftos teršalų surinkėju „Šarka“ ir laivu „Jakai“, kuris bus naudojamas naftos produktais užterštų vandenų surinkimui ir kurio talpa 321 t. Vidaus vandenų transporto bilietas patvirtina, jog laivo ,,Jakai“ bendroji talpa registracinėmis tonomis – 207, o vandentalpa – 421 t. (e. bylos t. 4, b.l. 61-68). Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinusi pateiktus duomenis, atsakovė pagrįstai sprendė, kad UAB „Ekovalis“ atitinka Pirkimo sąlygų 3.2.2 punkto Techninės užduoties bendrųjų sąlygų 7 punkto reikalavimus.
  8. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sąlygų 3.2.2 punkto reikalavimų ir į Techninės užduoties 7 punkto reikalavimų turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pasiūlymo vertinimo metu perkančioji organizacija neturėjo pareigos atlikti detalius ieškovės nurodomus skaičiavimus dėl laivo ,,Jakai“ tūrio, nes šio laivo talpą tiekėjas įrodinėjo pakankamu įrodymu Vidaus vandenų transporto bilietu.
  9. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad perkančioji organizacija vertino duomenis ir aplinkybes apie tiekėjo pajėgumą vykdyti sutartį, buvusias pasiūlymo neskelbiamoms deryboms pateikimo metu, todėl apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad po viešojo pirkimo procedūrų pabaigos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo įranga, numatyta sutarčiai vykdyti, sugedo, negali būti pagrindas ginčijamo Pirkimo metu priimtus teisėtus sprendimus.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
  1. Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteistas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti padidinant iki 2 202,20 Eur. Atsakovės teigimu, nagrinėjama byla buvo pakankamai sudėtina, ieškinys buvo grindžiamas trim skirtingais pagrindais, o prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršijo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.
  2. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė prašė iš ieškovės priteisti 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones parengimas ir pateikimas teismui – 210 Eur; civilinės bylos medžiagos įvertinimas ir atsiliepimo į ieškinį parengimas – 1 260 Eur; atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parendimas ir pateikimas teismui – 350 Eur) ir pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Įvertinęs tai, kad tas pats advokatas atsakovei atstovavo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1693-525/2016, kurioje buvo analizuojamas tos pačios ginčo paslaugos pirkimas, pirmosios instancijos teismas atsakovės prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 1 000 Eur.
  3. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
  4. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
  5. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.
  6. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
  7. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013 ir kt.).
  8. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos, be to minimose Rekomendacijose numatyti maksimalūs dydžiai.
  9. Kasacinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
  10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs formaliuosius dydžius (aukščiau aptartus Rekomendacijų reglamentuojamus maksimalius užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius), taip pat atsižvelgdamas į kitus atlygintinų šaliai išlaidų dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus (bylos sudėtingumo, specialiųjų žinių reikalingumo, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, bylos apimties ir kt.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytų kriterijų visetą, inter alia (be kita ko), tai, jog tas pats advokatas atsakovei atstovavo ir kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1693-525/2016, kurioje buvo kilęs ginčas dėl analogiško objekto pirkimo, teisėtai ir pagrįstai atsakovės prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 1 000 Eur.

9Dėl bylos procesinės baigties

  1. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ir ieškovės, ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).
  2. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tuo tarpu atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą, kuris šiuo procesiniu sprendimu atmetamas kaip nepagrįstas, parengimą sumokėjo 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, bei atitinkančios teisingumo ir protingumo principus, bei kitus kriterijus, kurie aptarti nutarties 68-73 punktuose, todėl priteistinos iš ieškovės UAB „Parsekas“.
  3. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už apeliacinį skundą, kuriuo buvo ginčijama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, sumokėjo 27 Eur žyminį mokestį (e. bylos t. 4, b.l. 200).
  4. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.
  5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra materialusis reikalavimas, kad atsakovė apeliaciniu skundu skundžia tik sprendimo dalį, kuri nėra susijusi su materialinių reikalavimų išsprendimu, daro išvadą, kad atsakovės apeliacinis skundas neturėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu.
  6. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai grąžintina už apeliacinį skundą, sumokėta žyminio mokesčio suma. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 3 d.).

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu

Nutarė

11Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (j.a.k. 240329870) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ (j.a.k. 142150210) 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus trisdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

13Grąžinti valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (j.a.k. 240329870) 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) 2017-02-02 mokėjimu Nr. 215 už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai