Byla 3K-3-212/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 201 328 Lt draudimo išmoką, kuria būtų atlyginta žala asmeniui. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2005 m. liepos 7 d. Telšių rajono kelyje Dūseikiai–Kaunatavas įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalota ieškovė. Eismo įvykio kaltinimo transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu DUAB „Baltik garant“ (UAB „Ingo Baltik“), kuri bankrutavo. Ginčo dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovės patirtą žalą nėra. Dėl to ieškovė pareiškė atsakovui reikalavimą atlyginti jai padarytą žalą. Atsakovas ieškovei išmokėjo 3991,74 Lt žalai dėl negautų pajamų atlyginti. Po civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovas ieškovei sumokėjo 9346,24 Lt (1433 Lt, kuriuos priteisė pirmosios instancijos teismas, ir 7913,24 Lt bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme). Šalių ginčas kasaciniame teisme kilo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo – atsakovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria iš jo ieškovei ir valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės ieškinį: 1) priteisė ieškovei iš atsakovo 1433 Lt žalos atlyginimo, 400 Lt išlaidų už advokato pagalbą; 2) priteisė valstybei iš atsakovo 42,99 Lt žyminio mokesčio, 8,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 3) kitą ieškinio dalį atmetė. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė tokias išlaidas, reikalingas sveikatai atgauti: 108 Lt, 80 Lt ortopedo konsultacijai, 430 Lt baseinui (rekomenduotas ortopedo), 21 Lt lazdelei, 45,12 Lt vaistams, 105 Lt įtvarui, 20 Lt ramentams, 50 Lt sauskelnėms, 210 Lt masažui, 64 Lt vitaminams. Teismas taip pat pripažino realiai patirtomis transporto išlaidas važinėti į reabilitaciją, prižiūrint ieškovę pirmosiomis pooperacinėmis dienomis, bet nurodytas išlaidas sumažino nuo 760 Lt iki 375 Lt. Teismas konstatavo, kad kitų išlaidų ieškovė neįrodė. Ieškovės reikalavimą priteisti jos sutuoktinio negautas pajamas teismas atmetė, nes nurodė, kad tik žalos patyręs asmuo gali reikalauti savo negautų pajamų. Teismas padarė išvadą, kad kitos ieškovės nurodytos aplinkybės: diskomfortas, skausmas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. galėtų būti pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, bet ne pagrindas reikalauti žalos asmeniui atlyginimo pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad eismo įvykio kaltininkas sumokėjo ieškovei 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimą paliko nepakeistą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme: ieškovei iš atsakovo priteisė 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti, valstybei iš atsakovo – 25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 59 Lt ekspertizės išlaidoms atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad po civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 9346,24 Lt (1433 Lt pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą ir 7913,24 Lt bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nereikalauja neturtinės žalos atlyginimo ir įvertinęs ekspertizės aktą Nr. EKG 84(180)/08(01) (ekspertizė paskirta teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartimi), teismas padarė išvadą, kad ieškovei atsakovo papildomai išmokėta 7913,24 Lt suma dėl sveikatos sužalojimo yra pagrįsta. Dėl šios ieškinio dalies teismas atmetė apeliacinį skundą, nes ši reikalavimo dalis yra atlyginta. Reikalavimą priteisti didesnę negu jau yra atlyginta suma Lietuvos apeliacinis teismas atmetė, nes pripažino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnes išlaidas. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jos negautas pajamas, nes atsakovas sumokėjo už visas ieškovės negautas pajamas, taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jos slaugai patirtas išlaidas, nes byloje nėra gydytojo išvados dėl slaugos ieškovei būtinumo (Transporto priemonių draudikų biuro tarybos patvirtintos Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodikos 77 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė keisti pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas transporto ir kelionės išlaidas, nes laikė, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė priteistiną transporto išlaidų sumą. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad byloje atlikos ekspertizės kaina yra 1059 Lt, šalys už ją yra sumokėjusios po 500 Lt, todėl iš atsakovo papildomai priteistini 59 Lt ekspertizės išlaidoms atlyginti.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria iš kasatoriaus ieškovei priteista 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, 59 Lt už ekspertizės atlikimą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: iš ieškovės kasatoriui priteisti 500 Lt už ekspertizės atlikimą, valstybei – 25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, 59 Lt už ekspertizės atlikimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 93 straipsnyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes, atmetęs ieškovės apeliaciniame skunde pareikštą reikalavimą iš kasatoriaus priteisti 199 895 Lt, bylinėjimosi išlaidas priteisė jai ir valstybei iš kasatoriaus. Kasatorius pabrėžė, kad teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas iš laimėjusios šalies pralaimėjusiai šaliai, o tai prieštarauja CPK 93 straipsnio 1 daliai.
  2. Kasatorius teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas neturėjo teisės priteisti iš kasatoriaus ieškovei 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, nes toks sprendimas neatitinka kasacinio teismo praktikos ir šalių lygiateisiškumo principo civiliniame procese principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „Kasyba“ ieškinį v. AB „Lietuvos taupomasis bankas“, byla Nr. 3K-7-861/2001).

10Ieškovė pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2009 m. kovo 31 d. nutartimi nurodytą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakė priimti kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

11Teisėjų kolegija konstatuoja:

12V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria kasacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias išlaidų advokato pagalbai ir teismo ekspertizei apmokėti atlyginimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

15Kasaciniame skunde neginčijami jokie materialiniai teisiniai reikalavimai, bet keliamas proceso teisės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismui atmetus apeliacinį skundą. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008).

16Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008).

17CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Pirma, proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Antra, proceso teisės normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Trečia, proceso teisės normoje įtvirtinta, kad nurodytos nuostatos taikomos priteisiant išlaidas advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Šiuo metu ji sudaro 800 Lt (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimalaus darbo už-mokesčio“ (Žin., 2007, Nr. 137-5592). Nagrinėjamoje byloje, nelaikytina, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį kasatoriaus naudai, nes apeliacinis skundas atmestas dėl to, kad kasatorius patenkinto dalį ieškinio reikalavimo, o ieškovė daugiau nebereikalavimo priteisti. Taigi ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18Dėl CPK 94 straipsnio taikymo apeliacinės instancijos teisme

19CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė taikytina ieškinio atsisakius ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat nagrinėjant bylą kasaciniame teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme po teismo paskirtos ekspertizės akto pateikimo į bylą atsakovas patenkino ieškinio reikalavimo, ginčyto apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą, dalį ir sumokėjo ieškovei 7913,24 Lt. Po to teismo posėdžio metu ieškovės atstovas žodžiu atsisakė nuo kitos ieškinio dalies ir pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Darytina išvada, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos CPK 94 straipsnio 1 dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklei taikyti. Dėl to konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė taikomos proceso teisės normos, nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingo teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų.

20Išanalizavus bylos duomenis, darytinos tokios išvados. Ieškovė už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš viso sumokėjo 1500 Lt. Apeliacinės instancijos teismas atlygintiną sumą sumažino ir ieškovei iš atsakovo priteisė 1000 Lt už advokato pagalbą. Ieškovės advokatas suteikė tokią teisinę pagalbą: surašė apeliacinį skundą; raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo; raštą dėl klausimų ekspertams suformulavimo. Ieškovės advokatas dalyvavo šešiuose iš septynių apeliacinės instancijos teismo posėdžių ir juose ieškovei atstovavo 12 val. Minėta, iš bylos duomenų darytina išvada, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovas patenkino ieškinio reikalavimo, prašomo padidinti apeliaciniu skundu, dalį ir sumokėjo ieškovei 7913,24 Lt. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinta dalis ieškovės reikalavimų, galėjo priteisti ieškovei iš atsakovės 1000 Lt už advokato pagalbą.

21Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis ieškovei būtų: už apeliacinį skundą – 2400 Lt (3 x 800 Lt) (Rekomendacijų 8.9 punktas); už kitus advokato rengtus dokumentus – 192 Lt (0,12 x 800 Lt x 2) (Rekomendacijų 8.16 punktas); už atstovavimą teisme – 1440 Lt (0,15 x 800 Lt x 12 val.); iš viso 4032 Lt. Įvertinusi teismo ieškovei iš kasatoriaus priteistą bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą – 1000 Lt – pagal Rekomendacijas, atsižvelgusi į bylos pobūdį (šalių ginčas kilo dėl eismo įvykio metu ieškovei padarytos žalos dydžio), bylos sudėtingumą (byloje nustatinėtas tik žalos dydis, bet nebuvo kilusių sudėtingų teisės klausimų), ieškovės advokato darbo ir laiko sąnaudas (jos buvo gana didelės), teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas.

22Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti kasacine tvarka apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 201 328 Lt draudimo išmoką,... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimu iš dalies patenkino... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, bet Lietuvos... 11. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 12. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 13. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 14. Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ... 15. Kasaciniame skunde neginčijami jokie materialiniai teisiniai reikalavimai, bet... 16. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo... 17. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato... 18. Dėl CPK 94 straipsnio taikymo apeliacinės instancijos teisme... 19. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, ieškovui atsisakius ieškinio,... 20. Išanalizavus bylos duomenis, darytinos tokios išvados. Ieškovė už advokato... 21. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir... 22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...