Byla A-525-535-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

2sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

3dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Evai Jankovskai,

4trečiojo suinteresuoto asmens atstovams V. J. ir advokatui Vytautui Valašinui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų A. S., uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Junesta“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas A. K. skundu (t. I, b.l. 2–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) per vieną dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir patvirtinti 28 393 kv. m žemės sklypo laisvoje žemėje ties ( - ), Vilniuje, iki nacionalizacijos buvusios K. K. žemėvaldos vietoje planus bei pateikti juos Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Vilniaus AVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir atlikti visus su tuo susijusius veiksmus.

9Nurodė, kad 1991 m. gruodžio 24 d. pateikė prašymą Vilniaus rajono ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, prašydamas atkurti nuosavybės teises į buvusių iki nacionalizacijos savininkų, jo senelių A. (A.) K. ir K. K. turėtą žemę ( - ) kaime. 2001 m. spalio 11 d. prašymu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pareiškėja taip pat prašė grąžinti iki nacionalizacijos šiems savininkams priklausiusią nuosavybės teise žemę ( - ) kaime. Siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį buvusių savininkų nekilnojamąjį turtą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog K. K. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemes sklypus Nr. 8, 9 ir 12, buvusiame ( - ) kaime (viso – 13,6918 ha) bei atnaujintas praleistas įstatymų nustatytas terminas pareiškėjui pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus kompetentingoms institucijoms. Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. liepos 27 d. raštu kreipėsi į Administraciją su prašymu nustatyti, ar ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, architektūrinius – urbanistinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, apskaičiuoti sklypo vertę, pateikti siūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktą, aplinkybę, jog Administracija pritarė 3 sklypų planams, o šiam sklypui buvo nutarta ribą atitraukti 30 m, nes šalia buvo rengiamas detalusis planas ir pabrėžė, jog tokio detaliojo plano sprendiniai buvo panaikinti ir nebuvo kliūčių suformuoti grąžintiną žemės sklypą (28 393 kv. m). Administracijos žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. posėdyje pakartotinai pritarta grąžintinų natūra žemės sklypų suformavimui laisvoje žemėje ties ( - ), iki nacionalizacijos buvusios K. K. žemėvaldos vietoje, atsižvelgiant į Administracijos Teisės departamento 2008 m. rugpjūčio 22 d. išvadą. Po to buvo atlikti UAB „Geodezininkų biuras“ sklypo geodeziniai matavimai ir suderinti VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. Savivaldybė parengė įsakymo projektą, kuris buvo nustatyta tvarka suderintas su atitinkamais padaliniais. Pabrėžė, jog, praėjus daugiau nei metams po Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus kreipimosi į Administraciją, pastaroji nevykdo jos kompetencijai priskirtų veiksmų ir piktybiškai bei nepagrįstai vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Administracija gavo iš Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus visus reikiamus dokumentus, ji buvo informuota apie ketinimus atkurti nuosavybės teises į K. K. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytus žemės sklypus Nr. 8, 9 ir 12, buvusiame ( - ) kaime (viso – 13,6918 ha), Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius prašė Administracijos teisės aktų numatyta tvarka atlikti atitinkamus veiksmus. Administracija, savo veiksmais vilkindama nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pažeidžia ne tik teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo, teises, bet ir ignoruoja teisėtų lūkesčių, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.

10Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 131–133) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Nurodė, kad 2003 m. gruodžio 8 d. gautas Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gruodžio 5 d. raštas „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. A. K.“, kuriuo buvo prašoma nustatyti, ar žemės sklypai, į kuriuos pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, nėra priskirti valstybės išperkamai žemei ir esant galimybei suformuoti žemės sklypo planą. 2004 m. vasario 17 d. raštu Vilniaus AVA buvo informuota, jog žemė, į kurią A. K. siekia atkurti nuosavybės teises, priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užstatyta ( - ) gyvenamojo mikrorajono daugiabučiais gyvenamaisiais namais, mokyklos, komercinės bei infrastruktūros statiniais. 2007 m. liepos 30 d. gautas Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. liepos 27 d. raštas, kuriuo pakartotinai prašyta nustatyti, ar kartografuoti žemės sklypai, į kuriuos A. K. siekia atkurti nuosavybės teises, nėra priskirti valstybės išperkamai žemei ir esant galimybei suformuoti žemės sklypo planą bei nustatyti sklypo duomenis. Atsižvelgiant į šį raštą ir pateiktą kartografinę medžiagą, pradėtas formuoti žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnį formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, grąžinant natūra žemę turėtoje vietoje galima tik nustačius, jog žemė yra laisva (neužstatyta), nėra priskirta valstybes išperkamai žemei. Sklypo formavimo proceso metu nustatyta, kad dalis 28 393 kv. m žemės sklypo yra užimta gatvės, suformuotos 1978 metais ( - ) gyvenamojo rajono DSP detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V. Pagal galiojančius teisės aktus laikytina, jog formuojamo sklypo dalis, kiek patenka į detaliuoju planu suformuotos gatvės ribas, yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisės į šią žemę negali būti atkuriamos. Pabrėžė, jog neatsisako tvirtinti žemės sklypo prie ( - ) plano nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui formuotinas, atsižvelgiant į minėtos detaliuoju planu suformuotos gatvės ribas, todėl negali būti formuojamas 28 393 kv. m žemės sklypas, t. y. sklypo riba turi būti atitraukiama, atsižvelgiant į detaliuoju planu nustatytą gatvės ribą.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 22–24) prašė spręsti teismo nuožiūra.

13Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Atkūrimo tvarkos 106 punktą ir nurodė, jog Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. liepos 27 d. raštu Nr. SR17-118 Administracijos direktoriui pateikė kartografinę medžiagą, prašydamas nustatyti, ar žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o, esant tokiai galimybei, suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2008 m. vasario 27 d. raštu Nr. A51-18590-(2.5-MPD-0) „Dėl žemės sklypų dokumentų (duomenų) perdavimo“ Vilniaus AVA pateikė Administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 30-1611 „Dėl sklypų Nr. 1 ir 2 ( - ) gatvėje duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 2.4-01-6338, kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0,3220 ha ir 0,0907 ha žemės sklypus, esančius prie ( - ) gatvės.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Junesta“ atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 39–42) prašė skundą atmesti.

15Nurodė, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su UAB „Junesta“ turimu žemės sklypu, kuriam yra ruošiamas detalusis planas. Šiuo metu žemės sklypas, į kurį pretenduoja A. K. , priklauso valstybei, o dalyje pretenduojamo atgauti žemės sklypo yra suplanuota gatvė. Po suplanuota gatve jau yra įrengti inžinieriniai tinklai ir pradėti pačios gatvės įrengimo darbai. UAB „Junesta“ yra parengusi žemės sklypų, esančių ( - ) ir ( - ), Vilniuje, detalųjį planą ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. pateikė jį Administracijai patvirtinti. A. K. neturi teisės pretenduoti atgauti žemės sklypą, kuriame jau suplanuota gatvė, nes tai yra valstybės išperkama žemė, skirta visuomeniniams poreikiams. Šiuo metu ginčo teritorijoje detaliuoju planu yra suplanuota gatvė, įrengti inžineriniai tinklai: lietaus nuotekų kanalizacija, buitinių nuotekų kanalizacija, o ateityje čia suplanuota įrengti vandentiekio, šilumos tiekimo, elektros tiekimo, telefono tinklus, todėl nėra sąlygų, kad tokia teritorija būtų pripažinta laisva žeme Atkūrimo įstatymo prasme. Administracija negali sugrąžinti pareiškėjui žemės sklypo, nes, priešingu atveju, pažeistų Atkūrimo įstatymą, t.y. sugrąžintų pretendentui suplanuotą gatvę su esamais inžineriniais tinklais ir kurioje jokia veikla negalima, o vėliau šią gatvę Administracija turėtų išpirkti, nes ji yra reikalinga miesto visuomeniniams poreikiams tenkinti. Nurodė, kad jau 2007 metais Vilniaus AVA, kreipdamasi į Administraciją, žinojo, kad pareiškėjas jokių teisių susigrąžinti K. K. žemės sklypus natūra neturi. Klausimas apie tai, kad K. K. iki nacionalizacijos valdyti žemės sklypai priskirti valstybės išperkamai žemei jau buvo išspręstas, minėtos nuosavybės atkūrimo procedūros negalėjo būti vykdomos. Kadangi A. K. negali atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypą natūra, jam turi būti kompensuojama kitais įstatymo numatytais būdais. Neteisėtai buvo atlikti ir žemės sklypo geodeziniai matavimai, kuriuos atliko UAB „Geodezininkų biuras“, neteisėtai šie matavimai buvo suderinti VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. Pabrėžė, jog pareiškėjo atlikti veiksmai neatitinka nustatytos tvarkos ir neturėtų būti vertinami kaip savalaikiai ir atitinkantys įstatymus.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu (t. II, b.l. 76–82) skundą patenkino ir įpareigojo Administraciją per vieną dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir patvirtinti 28 393 kv. m žemės sklypo planą laisvoje žemėje ties ( - ), Vilniuje, iki nacionalizacijos buvusios K. K. žemėvaldos vietoje, bei pateikti planą Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

18Nustatė, kad A. K. 1991 m. gruodžio 24 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus AVA Vilniaus rajono ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnybą ir 2001 m. spalio 11 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus AVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas atkurti jam nuosavybės teises į iki nacionalizacijos buvusių savininkų A. (A.) K. ir K. K. turėtą žemę, esančią ( - ) kaime. Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas nustatyti, ar A. K. prašoma grąžinti žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, esant tokiai galimybei suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypo planą ir atlikti kitus susijusius veiksmus. Administracija 2004 m. vasario 17 d. Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė, kad K. K. iki nacionalizacijos turėta žemė prie ( - ) gatvių sankirtos (buvęs ( - ) kaimas) priskirta valstybės išperkamai žemei. Po eilės pareiškėjo kreipimųsi į Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių 2007 m. liepos 27 d. Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu „Dėl žemės sklypų ribų, plotų ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. A. K.“ vėl kreipėsi į Administraciją su prašymu nustatyti, ar minėta žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama. Padarė išvadą, kad galiojantys nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia kreiptis dėl žemės sklypo suformavimo ir jo statuso visuomenės poreikių atžvilgiu pakartotinai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto plėtros teritorinio planavimo dokumentą - Vilniaus miesto bendrąjį planą. Pažymėjo, jog Administracija iki šiol nėra pateikusi atsakymo į Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. liepos 27 d. raštą, o pareiškėjui nepagrįstai nėra atkuriamos nuosavybės teisės. Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį detalusis planas tvirtinamas po to, kai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami, detalusis planas negali būti tvirtinamas. Nurodė, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštu „Dėl žemės sklypų dokumentų perdavimo“ Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2008 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 30-1611 „Dėl sklypų Nr. 1 ir 2 ( - ) gatvėje duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“, remiantis kuriuo Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 2.4-01-6338 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. K. žemės sklypuose Nr. 1 ir 2 prie ( - ) gatvės. Tačiau Administracija Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui iki 2008 m. liepos 14 d. nepateikė informacijos, kad būtent ginčo žemė priskirta valstybės išperkamai ir kad ji negali būti grąžinama A. K. natūra, todėl po pareiškėjo kreipimosi Vilniaus AVA 2008 m. liepos 14 d. raštu Nr. 20-535 informavo Administraciją, kad 2008 m. gegužės 7 d. sutikimas raštu Nr. (31)-1.2)-1576-(3.31) „Dėl inžinerinių tinklų tiesimo, gatvės rekonstrukcijos, įvažiavimų bei automobilių parkavimo vietų įrengimo valstybinėje žemėje“ laikytinas niekiniu. Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (100)-11.55-1061 nutarė 2008 m. rugpjūčio 13 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-323 laikyti negaliojančiu. Konstatavo, kad Administracija nepagrįstai, turėdama aiškią pareigą vykdyti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, numatytus Atkūrimo įstatyme bei Atkūrimo tvarkoje, teisės aktų nustatyta tvarka nevykdo nuosavybės teisių atkūrimo veiksmų pareiškėjo A. K. atžvilgiu, nepateikdama tinkamų atsakymų į pareiškėjo A. K. raštus Administracijai, neteikia reikiamų duomenų Vilniaus AVA, nors Administracijai Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius tinkamai perdavė visus reikalingus dokumentus, susijusius su pareiškėjo nuosavybės atkūrimu į minėtą žemės sklypą. Nustatė, kad Administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija, atsižvelgusi į Administracijos teisės departamento 2008 m. rugpjūčio 22 d. išvadą Nr. A121-14386(17.15-TD-0), 2008 m. rugsėjo 2 d. pakartotinai pritarė grąžintino natūra žemės sklypo formavimui laisvoje žemėje ties ( - ), Vilniuje, iki nacionalizacijos buvusios K. K. žemėvaldos vietoje iki Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ribos. 2008 metų rugsėjo mėnesį parengtas Administracijos įsakymo „Dėl sklypo Nr. 3 ( - ) g. duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ projektas, kuriuo nustatyti suformuoto laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypo Nr. 3 ( - ) g., duomenys, inter alia plotas – 28 393 kv. m. Konstatavo, jog tokie Administracijos veiksmai akivaizdžiai patvirtina, kad Administracija parengė šį įsakymo projektą, teisės aktų nustatyta tvarka įvertinusi visą iš Vilniaus AVA gautą informaciją, teritorijos prie ( - ) (K. K. žemėvaldos vietos), statusą kaip laisvos (neužstatytos) žemės ir duomenų, kad ji pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį turi aiškiai išreikštą visuomenės poreikį bei priskirta valstybės išperkamai žemei nebuvimą. Pabrėžė, jog Administracija nepateikė įrodymų, patvirtinančių pagrindą dar bylos nagrinėjimo metu formuoti kitokio dydžio, nei nurodyta parengtame įsakymo projekte, žemės sklypą, ginčo teritorijoje sąlygojančių priežasčių atsiradimą. Teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės mero 2009 m. kovo 26 d. raštas Nr. A51-6895(2.14.2.12-MP8), kuriuo patvirtinta, jog buvusios savininkės K. K. turėtos žemėvaldos vietoje atliekami 17 800 kv. m sklypo formavimo nuosavybės teisių atkūrimui veiksmai, iš esmės prieštarauja visiems ankstesniems Administracijos veiksmams dėl nurodytos teritorijos grąžinimo pretendentui A. K. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad bylos nagrinėjimo metu atliekami veiksmai atitinka pareiškėjo reikalavimus dėl įpareigojimo suformuoti žemės sklypą jo nuosavybės teisių atkūrimui. Sutiko su atsakovo argumentu, jog detalusis planas ir jo sprendiniai yra galiojantys, detalusis planas niekada nebuvo ginčijamas ar panaikintas, tačiau padarė išvadą, kad Administracijos kaip gatvė nurodyta linija ginčo teritorijoje objektyviai nėra išskirta ir pažymėta kaip gatvė, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Vilniaus miesto valdybos 1978 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 355 patvirtintas ( - ) gyvenamojo rajono Vilniuje detaliojo išplanavimo projektas Nr. 40 bei jo korektūra, jo pagrindu parengta ( - ) gyvenamojo rajono Vilniuje schema bei 1978 m. ( - ) VI gyvenamojo mikrorajono suplanuotų gatvių situacijos schema patvirtina, kad ginčo teritorijoje suplanuoti garažų boksai, privažiavimas prie boksų ir vakarinis aplinkkelis (vakarinė apvažiuojamoji magistralė), ir jokių kitų statinių nėra numatyta. Pabrėžė, jog ta aplinkybė, kad UAB „Junesta“ parengtame detaliajame plane suprojektuota gatvė numatytiems gyvenamiesiems namams aptarnauti, neįrodo, kad gatvė buvo suprojektuota Vilniaus miesto valdybos 1978 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 355 patvirtintu ( - ) gyvenamojo rajono Vilniuje detaliojo išplanavimo projektu Nr. 40, priešingai, UAB „Junesta“ parengto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms bei galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 1-856 patvirtinto teritorijos prie Vilniaus miesto Vakarinės greito eismo gatvės detaliojo plano projektinėje dokumentacijoje duomenų bei nuorodų į galiojančiais ankstesniais teritorijų planavimo dokumentais suplanuotas gatves ginčo teritorijoje nenustatyta.

19III.

20Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Junesta“ ir A. S. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 104–109), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, patvirtinant žemės sklypo planą laisvoje (neužstatytoje) ir detaliaisiais planais nesuplanuotoje žemėje ties ( - ), Vilniuje, iki nacionalizacijos buvusios K. K. žemėvaldos vietoje, pateikti tokį planą su privalomais lydinčiais dokumentais Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Junesta“ atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

211. Teismo sprendimas neaiškus, nes jame nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus turi atlikti Administracija. Iš teismo sprendimo neaišku, ar Administracija turi patvirtinti tik 28 393 kv. m. žemės sklypo planą ir pateikti jį Vilniaus AVA, ar turi atlikti papildomai ir kitus jos kompetencijai priskiriamus veiksmus. Be to, nustatytas vienos dienos terminas atitinkamiems veiksmams atlikti yra neprotingas. Taip pat aiškiai nenurodyta, kokį planą turi patvirtinti Administracija.

222. Pirmosios instancijos teismas sprendimu peržengė savo kompetencijos ribas ir ne tik įpareigojo viešojo administravimo subjektą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, bet ir nustatė grąžintino žemės sklypo dydį (dėl kurio ir kilo ginčas), nurodydamas Administracijai pareiškėjui grąžinti būtent tokio dydžio sklypą, nors tai yra išimtinė viešojo administravimo subjekto kompetencija.

233. Nurodo, jog pagal Atkūrimo įstatymą vien detaliojo plano egzistavimo faktas yra pagrindas išvadai, kad atitinkama teritorija yra priskirta valstybės išperkamai ir negali būti grąžinta natūra. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės mero 2009 m. kovo 26 d. raštas Nr. A51-6895(2.14.2.12-MP8) patvirtina, jog pareiškėjui gali būti grąžinta tik 17 800 kv. m. dydžio žemės sklypo dalis, nes tik tokia dalis yra laisva, neužimta detaliuoju planu suplanuotos gatvių teritorijos. Tuo tarpu teismas nepagrįstai tokio rašto nevertino kaip įrodymo ir pasisakė, kad atmeta jame nurodytus argumentus kaip prieštaraujančius ankstesniems Administracijos veiksmams.

244. Pažymi, jog Administracijos direktoriaus įsakymo dėl žemės sklypo grąžinimo projektas niekada nebuvo pasirašytas, nes jis būtų buvęs neteisėtas, prieštaraujantis Atkūrimo įstatymui.

255. Nesutinka su teismo išvada, kad Administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. pritarimas dėl sklypo atkūrimo ir Administracijos Teisės departamento išvada įrodo grąžintino žemės sklypo dydį. Tokie dokumentai nagrinėjamoje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, o minėta komisija yra tik patariamasis Administracijos organas.

266. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad gatvė ginčo teritorijoje nėra pažymėta. Be to, teismas niekuo nepagrįsdamas įvertino UAB „Junesta“ parengtą detalųjį planą, kurio net nėra byloje, ir konstatavo, jog jis prieštarauja teisės aktams.

27Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 120–123) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

281. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir pažymi, jog atsakovas ne tik pažeidė teisės aktų reikalavimus ir jo teises, ignoravo teisėtų lūkesčių, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, bet ir klaidino teismą. Teigia, jog teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą atlikti nurodytus veiksmus, kurie buvo nuosekli, logiška ir akivaizdi ankstesnių atsakovo veiksmų ir valios tąsa.

292. Apeliantai elgėsi nesąžiningai, nuslėpdami, kad jiems buvo žinoma, jog Administracijos direktorius Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui iki 2008 m. liepos 14 d. nepateikė informacijos, kad žemė priskirta valstybės išperkamai ir kad ji negali būti grąžinama natūra.

303. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo išvados, susijusios su formuotinio žemės sklypo dydžiu, atmestini. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės mero 2009 m. kovo 26 d. rašte Nr. A51-6895(2.14.2.12-MP8) nurodyto dydžio sklypo formavimas negalėjo būti vykdomas, nes pagal galiojančias teisės normas tai prieštarauja ( - ) gyvenamojo rajono išplanavimo projektui ir kitiems teritorijų planavimo dokumentams.

314. Sutinka su teismo išvada, jog ginčo teritorijoje gatvė nebuvo suplanuota, nes nebuvo pateikti priešingą išvadą pagrindžiantys įrodymai.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV.

34Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, gavęs Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 07 27 raštą Nr. S17-118 „Dėl žemės sklypų ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo“ ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Atkūrimo tvarkos 106 punkto nuostatas, parengė ginčo žemės sklypo plano ir įsakymo, kuriuo suformuojamas žemės sklypas, nustatomos jo ribos bei kiti duomenys, projektą (t. 2 b.l. 12, 13). Parengti dokumentų projektai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašyti nebuvo, nes, kaip tvirtina atsakovo paaiškinimai, dalis suformuoto žemės sklypo priskirtina valstybės išperkamai žemės. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas pradėjo rengti naują ginčo žemės sklypo planą, kuris atsakovo teigimu valstybės išperkamos žemės neapima (t. 2 b.l. 54, 55).

36Atkūrimo tvarkos 106 punkto 13 dalis numato, kad savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamoje byloje žemėtvarkos skyriaus prašymas pateiktas 2007 07 27, o iki pareiškėjo pasikreipimo į administracinį teismą, t.y. iki 2008 10 01, atsakovas žemės sklypo plano nepatvirtino, t.y. pažeidė Atkūrimo tvarkos 106 punkto 13 dalyje numatytus terminus. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog atsakovas vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus viešojo administravimo veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė įpareigojimą atsakovui dėl žemės sklypo plano patvirtinimo.

37Tačiau vertinant pirmosios instancijos teismo įpareigojimo turinį, t.y. nurodymą atsakovui patvirtinti konkretaus dydžio žemės sklypą ir šį patvirtinimą atlikti per vieną dieną, kolegija pažymi, jog tokiam sprendimui priimti nagrinėjamoje byloje pakankamo pagrindo nėra.

38Esminis nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo aspektas yra ar žemės sklypo plano projektu (t. 2 b.l. 12, 13) apibrėžytame žemės sklype yra valstybės išperkamos žemės.

39Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas valkstybės išperkamai žemei priskiriama žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: […] kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų.

40Apelianto teigimu ginčo sklype valstybės išperkamos žemės yra, nes į ginčo sklypą patenka dalis gatvės, suformuotos 1978 m. ( - ) gyvenamojo rajono detaliuoju planu, patvirtintu 1996 08 29 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1397V.

41Vertinant šiuos apelianto argumentus pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, 1978 m. ( - ) gyvenamojo rajono detaliajame plane yra suformuota gatvė, plane įvardijama kaip Vakarinė apvažiuojamoji magistralė, kurios dalis patenka į ginčo žemės sklypą (t. t. 2 b.l. 19). Ši aplinkybė leistų padaryti išvadą, kad į ginčo sklypą valstybės išperkama žemė patenka, nes teritorija, kurioje galiojančiu detaliuoju planų yra suprojektuota gatvė būtų priskiriama valstybės išperkamai žemei LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Tačiau byloje taip pat yra pateiktas Teritorijos prie Vilniaus miesto Vakarinės greitojo eismo gatvės detalusis planas (t. 2 b.l. 37), pagal kurio sprendinius Vakarinė greitojo eismo gatvė į ginčo sklypą nepatenka, nes yra suprojektuota labiau į vakarus nuo ginčo sklypo.

42Tokiu būdu byloje surinkti duomenys dėl gatvės projekto ginčo teritorijoje yra prieštaringi ir neleidžia padaryti vienareikšmiškų išvadų dėl žemės priskirtinumo valstybės išperkamai. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neišsiaiškino ar detalusis planas, kuriuo suprojektuota Vakarinė greitojo eismo gatvė yra ( - ) gyvenamojo rajono detaliajame plane suprojektuotos Vakarinės apvažiuojamosios magistralės korektūra, ar nepriklausomai nuo Vakarinės greitojo eismo gatvės projektavimo vietos ( - ) gyvenamojo rajone detaliajame plane ir toliau galioja sprendinys dėl gatvės, kuri plane įvardinta kaip Vakarinė apvažiuojamoji magistralė. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes būtų galima pilnai ir objektyviai išnagrinėti šią bylą. Šioms aplinkybėms ištirti būtina rinkti daug naujų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

43Nagrinėjant bylą iš naujo taip pat svarstytina, ar teismas gali imtis atsakovui Atkūrimo tvarkos 106 punkto 10, 12 ir 13 dalyse skirtų viešojo administravimo funkcijų ir, esant nebaigtai viešojo administravimo procedūrai dėl konkretaus žemės sklypo dydžio nustatymo, įpareigoti atsakovą patvirtinti konkretaus dydžio žemės sklypo planą, taip pat svarstytina ar teismo įpareigojimui įvykdyti vienos dienos terminas atitinka teisėtumo ir protingumo terminus.

44Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

45Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. S., uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Rasai Kubickienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Evai Jankovskai,... 4. trečiojo suinteresuoto asmens atstovams V. J. ir advokatui Vytautui... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas A. K. skundu (t. I, b.l. 2–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos... 9. Nurodė, kad 1991 m. gruodžio 24 d. pateikė prašymą Vilniaus rajono ( - )... 10. Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 131–133) prašė... 11. Nurodė, kad 2003 m. gruodžio 8 d. gautas Vilniaus AVA Vilniaus miesto... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija... 13. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Junesta“ atsiliepimu į skundą (t.... 15. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su UAB „Junesta“ turimu... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu... 18. Nustatė, kad A. K. 1991 m. gruodžio 24 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus AVA... 19. III.... 20. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Junesta“ ir A. S. pateikė apeliacinį... 21. 1. Teismo sprendimas neaiškus, nes jame nenurodyta, kokius konkrečius... 22. 2. Pirmosios instancijos teismas sprendimu peržengė savo kompetencijos ribas... 23. 3. Nurodo, jog pagal Atkūrimo įstatymą vien detaliojo plano egzistavimo... 24. 4. Pažymi, jog Administracijos direktoriaus įsakymo dėl žemės sklypo... 25. 5. Nesutinka su teismo išvada, kad Administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir... 26. 6. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad... 27. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 120–123) prašo... 28. 1. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis... 29. 2. Apeliantai elgėsi nesąžiningai, nuslėpdami, kad jiems buvo žinoma, jog... 30. 3. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo išvados, susijusios su... 31. 4. Sutinka su teismo išvada, jog ginčo teritorijoje gatvė nebuvo suplanuota,... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV.... 34. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, gavęs Vilniaus miesto... 36. Atkūrimo tvarkos 106 punkto 13 dalis numato, kad savivaldybės administracijos... 37. Tačiau vertinant pirmosios instancijos teismo įpareigojimo turinį, t.y.... 38. Esminis nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo aspektas yra ar žemės sklypo... 39. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 40. Apelianto teigimu ginčo sklype valstybės išperkamos žemės yra, nes į... 41. Vertinant šiuos apelianto argumentus pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo... 42. Tokiu būdu byloje surinkti duomenys dėl gatvės projekto ginčo teritorijoje... 43. Nagrinėjant bylą iš naujo taip pat svarstytina, ar teismas gali imtis... 44. Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 45. Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. S., uždarosios akcinės bendrovės... 46. Nutartis neskundžiama....