Byla e2S-643-538/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo S. V. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. patikslintą ieškinį atsakovei V. R. dėl jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto padalijimo ir pripažinimo asmenine nuosavybe, sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovės V. R. patikslintą priešieškinį dėl jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto padalijimo ir pagal ieškovo S. V. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo,

Nustatė

3

  1. Ieškovas S. V. kreipėsi į teismą prašydamas išdėstyti 2016-06-16 teismo sprendimo ir 2016-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nutarties vykdymą per 48 kalendorinius mėnesius nuo teismo nutarties išdėstyti sprendimo vykdymą įsiteisėjimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2020-12-31, jam kas mėnesį mokant V. R. ne mažiau kaip po 371,84 Eur.
  2. Nurodė, jog skolos suma 17 848,20 Eur jam yra didelė, iš karto sumokėdamas tokią sumą patirtų žymių nuostolių bei turtinių sunkumų, šiuo metu jo turtinė padėtis yra labai sunki, gauna tik minimalų darbo užmokestį, asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1144 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas su sodo nameliu ir ūkiniu pastatau ( - ), Taip pat pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklausys ¼ dalis 0,0729 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo. Kito nekilnojamojo turto, kurį būtų galima parduoti ir sumokėti V. R. priteistą sumą, nėra, piniginių santaupų taip pat neturi, tačiau tikisi susirasti kitą darbą ar papildomai įsidarbinti, kad gauti didesnes pajamas ir apmokėti skolą, be to, tikisi sūnaus pagalbos, todėl jis gali atsiskaityti su V. R. tik per ilgesnį laikotarpį, taip išvengdamas didesnių nuostolių ar fizinio asmens bankroto. Atsakovė dirba ir gauna pajamas, turi kelis nekilnojamojo turto objektus, vykdant teismo sprendimą dalimis jos finansinė padėtis nepablogėtų, kadangi jai būtų sumokėta visa skolos suma.
  3. Plungės rajono apylinkės teismas 2017-01-19 nutartimi S. V. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino. Panaikino 2016-12-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo sustabdymą vykdymo procese antstolio V. D. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr.0047/16/02328.
  4. Nurodė, kad S. V. turi nekilnojamojo turto, t. y. ne tik žemės sklypą su sodo namu ir ūkiniu pastatu, ( - ) kur yra jo gyvenamoji vieta, bet ir dalį namų valdos (1/4) – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių ( - ) Teismo sprendimo įvykdymui realizavus bet kurį iš šių dviejų nekilnojamojo turto objektų, S. V. interesai nenukentėtų, jam būtų užtikrinta gyvenamoji vieta. Vien atsakovo noras išsaugoti turimą nekilnojamąjį turtą ar išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jam prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą V. R. turtinį interesą, tuo nukrypstant nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, ir lygiateisiškumo principo.
  5. Atskiruoju skundu ieškovo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-01-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti S. V. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 48 kalendoriniams mėnesiams ar išdėstymo terminą teismo nuožiūra sutrumpinti.
  6. Nurodo, kad teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovo konkrečiu momentu esamą sunkią turtinę padėtį ir tenkinti ieškovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Taip pat nurodo, kad teismas, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas siekia bet kokia kaina išsaugoti turimą nekilnojamąjį turtą ar išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių. Priešingai, ieškovo prašymo netenkinimas pažeidė ieškovo turtinius interesus. Pažymi, kad sprendimo vykdymo išdėstymas sudarytų pagrindą pardavimą atlikti normaliomis rinkos kainomis, jį atidalijus ar visiems paveldėtojams turtą pardavus kaip vientisą objektą, kas neabejotinai pakeltų objekto kainą, tuo pačiu nenukentėtų ir atsakovės turtiniai interesai. Be to, prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą iki 48 mėnesių, nes, jei pavyktų parduoti paveldėtą turtą anksčiau, neabejotinai S. V. anksčiau atsiskaitytų su V. R..
  7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti.
  8. Nurodo, kad jos materialinė padėtis yra sunki, gyvena bute kartu su dukros šeima, 2017 m. balandžio mėn. planuojama pradėti namo renovaciją. Teigia, kad jeigu ieškovas neturi galimybių atsiskaityti, sutinka butą ( - ) (17 000 Eur vertės) mainų sutartimi perleisti ieškovui S. V., taip išsispręstų ne tik prievolės įvykdymas, bet ir ieškovas neliktų benamiu, nors jis dar turi ir kitą gyvenamąją patalpą pagal paveldėjimo sutartį.

4Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
  2. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų.
  4. Nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista iš ieškovo 4 342,50 Eur už jam tekusią didesnę turto dalį, 13 247,71 Eur už jo asmeninio turto pagerinimą bei 257,99 Eur bylinėjimosi išlaidų V. R.. S. V. kreipėsi į teismą prašydamas išdėstyti 2016-06-16 teismo sprendimo ir 2016-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nutarties vykdymą per 48 kalendorinius mėnesius nuo teismo nutarties išdėstyti sprendimo vykdymą įsiteisėjimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2020-12-31, jam kas mėnesį mokant V. R. ne mažiau kaip po 371,84 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atmetė. Ieškovas su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovo sunkią turtinę padėtį ir tenkinti ieškovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas siekia bet kokia kaina išsaugoti turimą nekilnojamąjį turtą ar išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  5. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 2 dalis).
  6. Formuojama teismų praktika, kad nurodytos CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.
  7. Kaip byloje nustatyta, ieškovas turi pakankamai nekilnojamojo turto, taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki, todėl teismo sprendimo išdėstyti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kiek ieškovas turi nekilnojamojo turto, pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovas siekia bet kokia kaina išsaugoti turimą nekilnojamąjį turtą ar išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kurį prašoma išdėstyti, įsiteisėjo 2016-12-02, tačiau apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad jį pradėjo vykdyti. Be to, atsakovė nurodė, kad pati turi finansinių sunkumų, taigi šiuo atveju nepagrįstai išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, būtų nukrypta nuo CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, taip pat būtų sumenkintas pats teismo sprendimo vykdymo privalomumas (CPK 18 straipsnis) ir būtų nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais.
  8. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei nagrinėjamo klausimo baigčiai apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  9. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

6Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai