Byla 3K-3-445-695/2015
Dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – Kauno rajono savivaldybė

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui P. G. dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – Kauno rajono savivaldybė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų naudojimo tvarkos nustatymą bei su šių tinklų naudojimu susijusius vandens tiekėjo ir vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų savininko tarpusavio santykius, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ pareikštu atsakovui P. G. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant vienašališkai nutraukti sutartį; nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas bei tvarką, įpareigojant atsakovą sudaryti panaudos sutartį su ieškove pagal prie ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą; įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę ( - ), reikalingą nuotekų tinklų eksploatacijai; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7Ieškovė nurodė, kad 2005 m. spalio 26 d. šalys pasirašė 67 gyvenamųjų namų kvartalo ( - )nuotekų ir vandentiekio tinklų eksploatavimo sutartis, kuria susitarė, jog sprendžiant tarpusavio santykius vadovausis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172. Atsakovas minėtų tinklų ir įrenginių eksploataciją dar 2005 m. spalio 26 d. sutartimi Nr. 05/10/26 perdavė ieškovei. Šios sutarties pagrindu ( - )gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu vandentiekio ir nuotekų tinklu, prie kurio yra prisijungę ( - )gyventojai (46 abonentai). Šie vartotojai iš atsakovo įsigijo žemės sklypus ir vėliau su naujuoju nuotekų ir vandentiekio tinklų eksploatavimo prižiūrėtoju – UAB „Giraitės vandenys“ sudarė viešojo vandens tiekimo sutartis, pagal kurias ieškovė įsipareigojo nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį ir šalinti nuotekas. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys tiesiogiai su vartotojais buvo sudarytos atsakovo nuolatinių prašymų pagrindu, t. y. atsakovas pats pasirinko būdą, kuriuo būtų naudojama jam nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra. Pagal Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles ieškovė, kaip vandens tiekėja, turi pareigą eksploatuoti geriamojo vandens ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, nepriklausomai nuo to, ar šie objektai nuosavybės teise priklauso vandens tiekėjui ar kitiems asmenims. Siekiant išspręsti iškilusius nesutarimus ir kad nebūtų pažeisti ( - ) gyventojų, kaip vartotojų, interesai, atsakovui buvo pasiūlyta sudaryti panaudos sutartį dėl jam nuosavybės teise priklausančių vandentvarkos ir nuotekų tinklų, esančių ( - ). Tokiu būdu iš atsakovo nebūtų prašoma atlyginti išlaidų už panaudos teise naudojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploataciją. Tačiau 2012 m. gegužės 24 d. ieškovė gavo iš atsakovo raštą/įspėjimą dėl sutarties Nr. 05/10/26 nutraukimo ir vėlesnį 2012 m. birželio 25 d. raštą/įspėjimą dėl tos pačios sutarties nutraukimo. Šiais raštais atsakovas įspėjo ieškovę, kad nuo 2013 m. kovo 24 d. nutrauks 2005 m. spalio 26 sutartį Nr. 05/10/26, ir aiškiai nurodė, kad, suėjus šiam terminui, ( - ) kvartale uždraudžia naudoti jam priklausančius tinklus: vandentiekio tinklus, nuotekų tinklus, spaudiminius nuotekų tinklus, lietaus nuotekų inžinierinius tinklus. 2012 m. spalio 29 d. raštu atsakovas ieškovei akivaizdžiai nurodė, kad nuotekų siurblinė panaikinta ir nuotekos teka į Nerį, todėl reikia, kad atsakovas skubiai savo lėšomis atstatytų suniokotą nuotekų siurblinę ( - ), reikalingą nuotekų tinklų eksploatacijai.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas, spręsdamas klausimą dėl sutarties nutraukimo, nustatė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant vienašališkai nutraukti sutartį. Teismas sutiko, kad reikalavimas uždrausti vienašališkai nutraukti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26 jau buvo nagrinėtas teisme. Tačiau pažymėjo, kad toks reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-2154-528/2012 buvo pareikštas ir išnagrinėtas iki 2012 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012, kurioje 2005 m. spalio 26 d. sutartis buvo kvalifikuota kaip panaudos sutartis, kai tuo tarpu Kauno apylinkės teismas sprendė, kad buvo sudaryta neterminuota eksploatavimo sutartis. Kadangi nuo sutartinių santykių kvalifikavimo priklauso ir sutarties nutraukimo tvarka bei teisėtumas, teismas sprendė, kad šis ieškinio reikalavimas turi būti nagrinėjamas, o įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-528/2012 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012, nustatytoms aplinkybėms. Teismas, nustatęs, kad 2005 m. spalio 26 d. šalių sudaryta sutartis yra neterminuota, vertino, kad ją galima nutraukti CK 6.199 straipsnio pagrindu, apie tai kitą šalį įspėjus iš anksto per protingą terminą. Tačiau kasacinis teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012, 2005 m. spalio 26 d. sutartį įvertino kaip panaudos. Todėl teismas sprendė, kad po šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo šalims (ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui) neturėjo likti jokių abejonių dėl sutarties kvalifikavimo, taip pat ir dėl to, kokiomis teisės normomis vadovaujantis sutartiniai santykiai gali būti nutraukti. Kadangi minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad šalių teisiniai santykiai susiklostė remiantis neterminuota panaudos sutartimi, šiuo ginčo atveju sutarties nutraukimui taikytina CK 6.642 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalies teisę atsisakyti neterminuotos panaudos sutarties, įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Atsakovas šio termino laikėsi, įspėjime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad toliau leisti neatlygintinai naudotis tinklais nesutinka. Teismas pripažino, kad 2005 m. spalio 26 d. panaudos sutartis Nr.05/10/26 buvo teisėtai nutraukta nuo įspėjime nurodytos datos (2012 m. rugsėjo 25 d.).

11Teismas, pasisakydamas dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo naudojantis atsakovo tinklais po panaudos sutarties nutraukimo, nurodė, kad ieškovė nuo 2006 m. liepos 26 d. tiekia vandenį ir šalina nuotekas ( - ), atsakovo pastatytam 67 gyvenamųjų namų kvartalui, atsakovui priklausančiais vandentiekio ir nuotekų tinklais ir yra tiesiogiai sudariusi sutartis su vartotojais. Pagal aprūpinamų vartotojų skaičių ši teritorija atitinka Geriamojo vandens įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Todėl nepriklausomai nuo to, kad ši teritorija nėra viešojo vandens tiekimo teritorija, joje geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą turi užtikrinti savivaldybė. Ieškovė faktiškai vykdo viešąjį vandens tiekimą. Jos statusas ir veikla de facto atitinka viešojo vandens tiekėjo statusą ir veiklą. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovės, kaip viešojo vandens tiekėjo, statusas įstatymo nustatyta tvarka neįformintas, nėra lemiama, todėl ieškovės pareigoms ir teisėms dėl ginčo infrastruktūros naudojimo įstatymo analogijos pagrindu (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio nuostatos. Tokios įstatymo nuostatos dėl infrastruktūros formavimo tvarkos ir sąlygų, jų imperatyvusis pobūdis – užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą reiškia, kad tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra ir abonento (vartotojo) geriamojo vandens įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas, geriamojo vandens tiekimas turi būti vykdomas nepriklausomai nuo to, ar vandens tiekimo infrastruktūra perimta viešojo tiekėjo. Todėl ieškovė neturi galimybės pasirinkti teikti ar neteikti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas prijungtiems vartotojams po panaudos sutarties nutraukimo, nes privalomas paslaugų teikimas jai yra nustatytas įstatymu.

12Spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalavimo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygas bei tvarką, teismas vertino, kad, nutrūkus panaudos santykiams, turi būti sprendžiama dėl naudojimosi infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo, nes tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą. Įstatyme nustatytai viešojo vandens tiekėjo pareigai vykdyti (tiekti vartotojams geriamąjį vandenį) įstatyme nustatyta valstybės parama infrastruktūros plėtrai ir privalomos įstatymo priemonės tais atvejais, kai nepavyksta susitarti su infrastruktūros savininkais dėl infrastruktūros naudojimo. Teismo vertinimu, ieškovė šių klausimų nustatyta tvarka nesprendė ir ikiteismine tvarka nepasinaudojo. Po to, kai buvo nutraukta 2005 m. spalio 26 d. sutartis, prieš kreipiantis į teismą, ieškovė nesikreipė ir į atsakovą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka dėl jam priklausančių tinklų išpirkimo arba sutarties dėl naudojimosi šiais tinklais sudarymo. Teismas sutiko, kad įstatymuose nenustatyta tokio teisinio reglamentavimo, kuris imperatyviosiomis teisės normomis nustatytų infrastruktūros objektų savininko pareigą sudaryti su ieškove jos reikalaujamą sutartį. Teismo vertinimu, ieškovės pareikštas reikalavimas savo esme negali būti vertinamas kaip reikalavimas nustatyti naudojimosi infrastruktūra tvarką bei sąlygas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nei ieškinyje, nei šiame reikalavime nepasisakyta, neišdėstytos ieškovės siūlomos naudojimosi infrastruktūra sąlygos. Pareiškus reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti ieškovės nurodytą sutartį, o ne nustatyti naudojimosi infrastruktūra sąlygas ir tvarką, buvo apribotos atsakovo procesinės galimybės siūlyti apsvarstyti jam priimtinas naudojimosi infrastruktūra sąlygas, o teismui jas vertinti.

13Pasisakydamas dėl nuotekų siurblinės atstatymo teismas vadovavosi Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr.172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 punktu; Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, ir sprendė, kad tuo atveju, kai viešasis vandens tiekėjas, įgyvendindamas įstatyme nustatytą pareigą nepertraukiamai tiekti vandenį vartotojams, naudoja jam nepriklausančią vandens tiekimo infrastruktūrą, jam tenka pareiga užtikrinti šios infrastruktūros būklę. Taigi viešasis vandens tiekėjas turi kuo greičiau likviduoti avariją, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo infrastruktūros objektai, tačiau remonto sąnaudas apmoka abonentas (šiuo atveju – savininkas). Teismas nesutiko su ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovą suremontuoti sugadintus nuotekų siurblinės įrenginius, nes tokių sistemų priežiūrą turi užtikrinti ieškovė.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutartį su infrastruktūros objektų savininku Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi teisę sudaryti savivaldybė; viešasis vandens tiekėjas gali inicijuoti tokios sutarties sudarymą, kreipdamasis į savivaldybę. Skundžiamame sprendime nustatyta aplinkybė, kad ieškovė neturi viešojo vandens tiekėjo statuso, nėra paneigta. Ieškovė nėra licencijuotas viešasis vandens tiekėjas, nors ir teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė nėra tas subjektas, kuris turi teisę sudaryti sutartį dėl viešajam vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui reikalingų objektų panaudojimo, taip pat nėra tas subjektas, kurio reikalavimu teismas privalo nustatyti naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą ieškovės reikalavimą dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygų bei tvarkos nustatymo atmesti. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymuose nėra tokio reglamentavimo, kuris imperatyviosiomis teisės normomis nustatytų infrastruktūros objekto savininko pareigą sudaryti su ieškove jos reikalaujamą panaudos sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Ieškovei nepasiūlius atlyginimo už naudojimąsi atsakovui priklausančiais ginčo tinklais, o atsakovui nesutikus suteikti teisę ieškovei jais naudotis neatlygintinai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti panaudos sutartį.

16Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šalių santykiai, susiklostę sutarties pagrindu dėl ginčo tinklų panaudos, nėra viešieji. Aplinkybė, kad šalių sudaryta sutartis nėra viešoji sutartis, yra nustatyta prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiu Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2154-528/2012). Šalių sudarytai sutarčiai nėra taikomi įstatymuose įtvirtinti sutarčių laisvės principo ribojimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių sudarytą sutartį kaip neterminuotą galima nutraukti CK 6.199 straipsnio pagrindu, apie tai kitą šalį įspėjus iš anksto per CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė faktiškai teikia viešojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, o jos statusas ir veikla de facto atitinka viešojo vandens tiekėjo statusą, ji neturi galimybės pasirinkti, teikti ar neteikti minėtas paslaugas po panaudos sutarties nutraukimo, nes privalomas viešojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimas ieškovei nustatytas Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymu.

17Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuo sutarties nutraukimo 2012 m. rugsėjo 25 d. ieškovė neturi teisės naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais tinklais ir nuotekų siurbline. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas tik savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su daikto valdymo netekimu. Kadangi ieškovė nėra nuotekų siurblinės savininkė, ji neturi jokio teisinio suinteresuotumo dėl atsakovui priklausančio daikto, todėl neturi ir teisės reikalauti įpareigoti atsakovą atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, kaip viešasis vandens tiekėjas, vadovaudamasi Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 7.4 punktu, turi kuo greičiau suremontuoti nuotekų siurblinės įrenginius. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės teiginiu, kad nuotekų siurblinės atstatymo išlaidas privalės padengti ( - )gyventojai. Nuotekų siurblinė nėra priskirta prie abonentams (vartotojams) priklausančių ir jų asmeniniams poreikiams tenkinti reikalingų įrenginių (įvadų ar išvadų). Nuotekų siurblinės remonto išlaidas privalo apmokėti atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl šalių 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 pagrindu tarp vandens tiekėjo (ieškovės) ir vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininko (atsakovo) susiklosčiusių santykių, o ( - )gyventojai nėra minėtos sutarties šalys, teismo vertinimu, šalių ginčas ( - )gyventojų teisėms ir pareigoms tiesioginės įtakos neturi. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nebuvo pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimą ( - )gyventojus trečiaisiais asmenimis. Aplinkybė, kad atsakovas siekia gauti atlygį už jam priklausančių ginčo tinklų naudojimą ir nesutinka suteikti teisę jais naudotis ieškovei neatlygintinai, negali būti pagrindu pripažinti atsakovo veiksmus piktnaudžiavimu savo teisėmis.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

201. Dėl ieškovės, kaip viešojo vandens tiekėjo, statuso. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad ieškovė neturi viešojo vandens tiekėjo statuso, remiantis vien formaliai neįteisintu viešojo vandens tiekėjo statusu. Nors ieškovės statusas įstatymo nustatyta tvarka nėra įformintas, tačiau ji faktiškai vykdo viešąjį vandens tiekimą, kas patvirtina, kad ieškovės statusas ir veikla de facto atitinka viešojo vandens tiekėjo statusą ir veiklą. Ieškovės manymu, ji, priešingai negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas, siekdama tinkamai įgyvendinti Kauno rajono savivaldybės (visų ieškovės akcijų savininkės) funkcijas ir Kauno rajono savivaldybei palaikant ieškinio reikalavimus, turi teisę sudaryti sutartį dėl viešajam vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui reikalingų objektų panaudojimo ir yra tinkamas subjektas, kurio reikalavimu teismas privalo nustatyti naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką. Ieškovės manymu, teisę kreiptis dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo ji turi ir CPK 5 straipsnio 1 dalies pagrindu.

212. Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygų bei tvarkos nustatymo pagal prie ieškinio pridėtą panaudos sutarties projektą. Tiek ginčo tinklų perdavimo ieškovei naudotis metu galiojusių įstatymų (Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172), tiek dabar galiojančių įstatymų (Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis) nuostatos apibrėžia du galimus infrastruktūros objektų, reikalingų viešajam vandens tiekimui, priklausančių kitiems asmenims nuosavybės teise, valdymo būdus: infrastruktūros tinklų išpirkimą arba sutarčių dėl infrastruktūros objektų naudojimo sudarymą. Teismai privalėjo nagrinėti galimybę taikyti ginčo tinklų naudojimosi tvarkos būdą, ieškovės siūlymu nustatant panaudos santykius, privalėjo vertinti ieškovės teiktus į bylą dokumentus bei finansines galimybes sudaryti būtent ginčo tinklų panaudos sutartį, o nustatę, kad jos siūloma neatlygintinė ginčo tinklų naudojimosi tvarka nėra tinkama, vadovaudamiesi Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, privalėjo nustatyti kitokią tvarką, labiausiai atitinkančią nesusitariančių šalių interesus ir užtikrinančią viešojo intereso apsaugą.

223. Dėl sutarties nutraukimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį. Teismai, konstatuodami, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai, ir nenustatydami kitos ginčo tinklų naudojimosi tvarkos teismo sprendimu, kaip to reikalauja įstatymas, netinkamai taikė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį.

23Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė prisidėjo prie ieškovės kasacinio skundo.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas P. G. prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

251. Dėl ieškovės, kaip viešojo vandens tiekėjo, statuso. Tik savivaldybės tarybai patvirtinus infrastruktūros plėtros planus, gali būti sprendžiami klausimai dėl inžinerinių tinklų naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo. Teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi licencijos, nėra viešasis vandens tiekėjas, todėl neturi teisės nuspręsti dėl inžinerinių tinklų reikalingumo ir tinkamumo.

262. Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygų bei tvarkos nustatymo pagal prie ieškinio pridėtą panaudos sutarties projektą. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, infrastruktūros naudojimo tvarkos ir sąlygų nustatymas negali būti sutapatinamas su sutarties sudarymu. Atsakovo nuomone, kasatorė, prisidengdama viešuoju interesu, siekia ne tik nesąžiningai apriboti atsakovo nuosavybės teises į inžinerinius tinklus, bet ir pažeisti Konstituciją, nes panaudos sutartis, panaudos objekto savininkui nesutinkant, negali būti sudaryta. Atsakovas nesutinka su neatlygintiniu jam nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų naudojimu, todėl kasatorė, siekdama užtikrinti geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą ( - )gyventojams, privalėjo atsakovui nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros naudojimo įteisinimui pasiūlyti atlygintines naudojimosi tinklais sąlygas.

273. Dėl sutarties nutraukimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį. Sutarties nutraukimo teisėtumas negali būti siejamas su inžinerinių tinklų naudojimo tvarkos bei sąlygų nustatymu, o inžinerinių tinklų naudojimo įteisinimas po sutarties nutraukimo negali būti daromas neteisėtomis priemonėmis. Inžinerinių tinklų naudojimas, nutraukus sutartį, nebuvo įteisintas dėl ieškovės ir trečiojo asmens kaltės, jų nerūpestingumo ir siekio inžinerinius tinklus naudoti tik neatlygintinai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje P. G. v. Kauno rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-396/2010, pripažinta, kad atsakovo santykiai su ieškove ir trečiuoju asmeniu dėl inžinerinių tinklų naudojimo nėra viešieji, nes atsakovas vykdė komercinį projektą – atsakovo infrastruktūra nereikalinga visuomenės poreikiams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 15 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje P. G. v. UAB „Giraitės vandenys“, bylos Nr. 3K-3-253/2012, sutartį pripažino panaudos sutartimi. Sutartis sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Neterminuotų panaudos sutarčių nutraukimą reglamentuoja CK 6.642 straipsnio 1 dalis – pagal šią nuostatą panaudos davėjo teisė nutraukti neterminuotą panaudos sutartį nesiejama su panaudos gavėjo sutikimu ar jo vykdomos veiklos pobūdžiu, todėl ieškovės (panaudos gavėjos) sutikimas ar nesutikimas su sutarties nutraukimu neturi jokios teisinės reikšmės. Sutartis nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. yra negaliojanti, todėl neįmanoma įpareigoti ją vykdyti, nes tik galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Svarbu tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, nuosavybės teise valdantis ieškovės naudojamus inžinerinius tinklus. Nei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, nei Vietos savivaldos įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, tinklų savininkui, pareigos rūpintis bei užtikrinti ieškovės vykdomų paslaugų teikimą gyventojams.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo santykių teisinio reglamentavimo

31Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūra, esanti ( - ). Šalys 2005 m. spalio 26 d. sudarė sutartį Nr. 05/10/26, kurioje nustatė, kad, pripažinus vandentiekio ir nuotekų tinklus bei įrenginius tinkamais naudoti, pradedamas tiekti geriamasis vanduo ir šalinamos bei valomos nuotekos pagal vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles; atsakovo nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus) perduodamas kasatorei (ieškovei) pagal sutartį eksploatuoti. Šios sutarties pagrindu kasatorė, neatlygintinai naudodamasi ginčo tinklais, tiekia geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas ( - ) gyventojams. Atsakovas 2012 m. birželio 25 d. raštu įspėjo kasatorę dėl sutarties nutraukimo nuo 2012 m. rugsėjo 25 d., o 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu siūlė įteisinti atlygintinį tinklų naudojimą. Kasatorė su atsakovo siūlymais nesutiko. Nutraukęs sutartį, atsakovas uždraudė naudotis kasatorei jam priklausančiais tinklais. Šiuo metu nuotekų siurblinė sugadinta. Kasatorė, nesutikdama su vienašaliu sutarties nutraukimu, nagrinėjamu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą, nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas bei tvarką, įpareigojant atsakovą sudaryti panaudos sutartį, taip pat įpareigoti atsakovą atstatyti sugadintą nuotekų siurblinę.

32Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami minėtus kasatorės reikalavimus, sprendė, kad šalis siejo panaudos teisiniai santykiai, todėl vienašališkam sutarties nutraukimo teisėtumui patikrinti taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias panaudos sutarties šalių teisę vienašališkai nutraukti neterminuotą panaudos sutartį. Spręsdami dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas bei tvarką įpareigojant atsakovą sudaryti panaudos sutartį nepagrįstumo, teismai vadovavosi materialiojoje teisėje įtvirtintu sutarties laisvės principu, pagal kurį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Minėto kasatoriaus reikalavimo teismai nepripažino reikalavimu nustatyti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo naudojimosi infrastruktūra tvarką bei sąlygas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotakų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį. Įvertinę Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, nuostatas, teismai sprendė, kad būtent kasatorei, o ne atsakovui tenka pareiga atstatyti nuotekų siurblinę.

33Kasatorė, nesutikdama su teismų padarytomis išvadomis, kasaciniame skunde teigia, kad jos padarytos pažeidžiant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, šioms paslaugoms teikti reikalingos infrastruktūros tvarkymą.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo. Pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2006 m. liepos 13 d. įstatymas Nr. X-764; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.) (toliau – Geriamojo vandens įstatymas). Geriamojo vandens įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 3 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų teikimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi.

35Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sutarties sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas, kai ji reikalinga viešajam vandens tiekimui.

36Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 (toliau – Taisyklės), privalomos visiems tiekėjams ir abonentams, nepriklausomai nuo žinybinio pavaldumo bei valdomo turto nuosavybės formos (Taisyklių 1.2 punktas). Dėl savo turinio techninio pobūdžio vandentiekio ar nuotekų tinklo prijungimo techninės sąlygos neparodo, kokios rūšies teisiniai santykiai dėl abonento įrengtos infrastruktūros naudojimo susiklosto tarp tiekėjo ir abonento. Kokio turinio sutartis turėtų būti sudaryta, Taisyklėse nebuvo nurodyta.

37Taigi, vien abonento tinklų prijungimo faktas ar techninių sąlygų gavimas tiek pagal galiojusius ginčo infrastruktūros statybos metu, tiek pagal dabar galiojančius įstatymus nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tiekėjas turi teisę naudotis abonento infrastuktūra neatlygintinai. Teismas turi tirti, ar tiekėjas su abonentu susitarė dėl infrastuktūros naudojimo tvarkos ir koks to susitarimo turinys. Pažymėtina, kad nesant įstatyme įtvirtintų prezumpcijų dėl geriamojo vandens infrastruktūros naudojimo tvarkos, dėl šios aplinkybės turi būti sprendžiama pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje: kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismui nenustačius šalių susitarimo fakto ar turinio, ginčas spręstinas pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos nustatymo, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo, subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir kt. civilinių santykių reglamentavimo principais.

38Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorei faktiškai vykdant viešąjį vandens tiekimą, vien ta aplinkybė, kad jos, kaip viešojo vandens tiekėjo, statusas įstatymo nustatyta tvarka neįformintas, nėra lemiama sprendžiant byloje kilusį ginčą. Kadangi ginčo faktiniai santykiai įstatyme tiesiogiai nesureglamentuoti, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorės pareigoms ir teisėms dėl ginčo infrastruktūros naudojimo taikytinos Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra“ nuostatos įstatymo analogijos pagrindu (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).

39Kai byloje nustatyta, kad kasatorė faktiškai naudoja atsakovui priklausančius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginius viešajam vandens tiekimui, tai faktinis ginčo infrastruktūros naudojimas patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad UAB „Giraitės vandenys“ naudojasi ginčo infrastruktūra ir reiškia reikalavimus atsakovui dėl gedimų šalinimo bei siekia ja naudotis neatlygintinai, o atsakovas siekia, jog už ginčo infrastruktūros naudojimą jam būtų atlyginta. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas spręstinas pagal aptartas įstatymo nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, naudojimo tvarkos ir sąlygų nustatymo. Kasatorės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas, įrengdamas ginčo infrastuktūrą, siekė turtinės naudos – brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą, turi būti įvertinta proporcingumo principo pagrindu kartu su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis, be kitų, ir ta, kad įrengęs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą atsakovas prisidėjo prie savivaldybės funkcijos užtikrinti viešojo vandens tiekimą vykdymo, taip pat ta, kad UAB „Giraitės vandenys“ šią infrastruktūrą naudoja savo ūkinėje veikloje pajamoms gauti, ir kt.

40Dėl paslaugos teikimo sutarties vienašališko nutraukimo ir jos vykdymo atkūrimo

41Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus Geriamojo vandens įstatymo tikslus (1 straipsnis), vartotojams (abonentams) turi būti užtikrinamas nenutrūkstamas geriamojo vandens tiekimas ir kokybiškas („geros kokybės“) nuotekų šalinimas. Tai reiškia, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas gyventojams, kur yra tokia infrastruktūra, turi būti užtikrinamas nuolat. Neleistini jokių asmenų veiksmai, nesvarbu, ar jie infrastruktūros savininkai ar naudotojai, vartotojai ar pašaliniai asmenys, dėl kurių veiksmų būtų sutrikdomas ar nutraukiamas šių paslaugų teikimas. Ginčas dėl sutarčių sudarymo, nesusitarimas dėl jų sąlygų, tvarkos, atsiskaitymo ar kitų aplinkybių nėra pagrindas vienašališkai nutraukti šių paslaugų teikimą. Minėta, kad vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros naudojimo santykiai reglamentuojami specialiaisiais įstatymais (Geriamojo vandens įstatymas). Pagal CK 6.391 straipsnį vandens tiekimo santykiams taikomi specialieji įstatymai, todėl nukrypstama nuo bendrųjų sutarčių sudarymo ir nutraukimo taisyklių. Be to, energijos pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimą reglamentuoja CK 6.390 straipsnis, kuris nagrinėjamiems santykiams taikytinas įstatymo analogijos pagrindu (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Teisiškai nepagrįsti yra bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai, kad šalių 2005 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 05/10/26 vienašališkai tinkamai nutraukta nustatyta tvarka taikant CK 6.199, 6.642 straipsnių nuostatas. Šios normos tiesiogiai nereglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros naudojimo santykių. Teisėjų kolegija pažymi, kad kadangi šiuo atveju šalių teisiniai santykiai nekvalifikuoti kaip panaudos teisiniai santykiai, tai vienašališkam 2005 m. spalio 26 d. sutarties nutraukimui netaikytinos CK 6.199 ir 6.642 straipsnių nuostatos. Pagal bendrąsias sutarčių nutraukimo taisykles, įtvirtintas CK 6.217 straipsnyje, vienašališkai nutraukti sutartį galima tik tuo atveju, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį arba sutartyje nustatyta teisė ją nutraukti vienašališkai. Nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš šių įstatymo nustatytų sąlygų.

42Teismai minėtu imperatyviuoju reglamentavimu nesivadovavo ir pažeidė pirmiau nurodytas teisės normas, todėl faktiškai liko neišspręstas ginčas dėl naudojimosi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų, nuotekų surinkimo paslaugos teikimo atnaujinimo. Užvesto ginčo dėl geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros naudojimo nėra pagrindo traktuoti tik kaip reikalavimo dėl panaudos sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai yra reikalavimas dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo pagal Geriamojo vandens įstatymo nuostatas. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.156 straipsnyje nustatyto sutarčių laisvės principo visa apimtimi, nes ginčo šalys sudarė ir vykdė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, sujungę savo turimus vamzdynus ir kitą infrastruktūrą, tačiau ginčas iškilo dėl sutarties atlygintinumo kaip vienos iš sutarties sąlygos.

43Sprendžiant klausimą dėl CK 6.199 straipsnio taikymo pažymėtina, kad ši teisės norma reglamentuoja sutarčių nutraukimo tvarką, joje yra sutarčių nutraukimo bendrojo pobūdžio taisyklė, bet ji nenustato pagrindo sutarčiai vienašališkai nutraukti. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo nutraukimo atveju šios normos nuostatos taikytinos tik atsižvelgiant į minėtas CK 6.390 straipsnio nuostatas. Jos nustato ribojimus nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Taip pat atsižvelgtina į minėtas Geriamojo vandens įstatymo nuostatas dėl geriamojo vandens nepertraukiamo tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos geros kokybės, kadangi tokios sutarties nutraukimas betarpiškai daro įtaką sutarčių su tiesioginiais paslaugų vartotojais vykdymui.

44Sprendžiant dėl nuotekų šalinimo paslaugos nutraukimo pagal CK 6.642 straipsnį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje teisės normoje įtvirtintos sutarties vienašališko nutraukimo sąlygos gali būti taikomos tik kai šalys yra sudariusios neatlygintinio daikto naudojimo, t. y. panaudos, sutartį. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios tradicinės panaudos sutarties. Vien tos aplinkybės, kad infrastruktūrą sudaro ar į ją įeina daiktai ir kad sutartis neatlygintinė, nesudaro pagrindo ją kvalifikuoti kaip panaudos. Ji gali būti vertinama kaip sudaryta panaudos pagrindais, t. y. naudojimasis be atlyginimo. Neatlygintinis naudojimasis infrastruktūra šiuo atveju yra tik vienas iš šalių sudarytos sutarties elementų. Todėl nėra teisinio pagrindo sutarties nutraukimui taikyti panaudos sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką bei iš to kildinti teisę vienašališkai nutraukti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros naudojimo sutartį.

45Aplinkybė, kad viena šalis savo veiksmais sugadino įrenginius, kuriais buvo šalinamos nuotekos, nesudaro pagrindo iš viso nutraukti šios paslaugos teikimą geros kokybės lygiu. Esant sukurtai, galinčiai veikti, tik laikinai sugadintai įrangai turi būti imamasi priemonių jai sutaisyti kaip ir įvykus gedimui ar avarijai, kad būtų užtikrintas kokybiškas paslaugos teikimas abonentams, neverčiant jų naudotis kitais nepatikrintos ar abejotinos kokybės, nors ir techniškai įmanomais būdais (nuotekų individualus išvežimas, savavališkas šalinimas ar kt.). Taip pat ta aplinkybė, kad pareiga atkurti infrastruktūros veikimą tenka kasatorei pagal Taisyklių 7.4 punktą, nesudaro pagrindo vertinti, kad yra teisiškai nepagrįsti kasatorės reikalavimai įrangą sugadinusiam asmeniui atkurti įrenginių techninę būklę ir užtikrinti sutarties vykdymą. Teismo sprendimas nepašalintų ieškovo pareigos veikti pagal nurodytą taisyklių reikalavimą. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visumai priemonių, kurios padėtų kuo greičiau ir efektyviau abonentams atkurti nuotekų šalinimo paslaugos kokybišką tiekimą.

46Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai, atmesdami kasatorės byloje pareikštus reikalavimus, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą, ir ginčo dėl sutarties vykdymo sąlygos nustatymo ir paslaugų teikimo atkūrimo iš esmės neišsprendė. Tuo pagrindu teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų

48Byloje kasacinis teismas patyrė 8,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

Nutarė

50Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 8 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

51Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ pareikštu atsakovui P. G. ieškiniu... 7. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. spalio 26 d. šalys pasirašė 67 gyvenamųjų... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl sutarties nutraukimo, nustatė, kad... 11. Teismas, pasisakydamas dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo naudojantis... 12. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalavimo nustatyti vandens tiekimo ir... 13. Pasisakydamas dėl nuotekų siurblinės atstatymo teismas vadovavosi Statybos... 14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutartį su infrastruktūros objektų... 16. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šalių santykiai,... 17. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuo sutarties nutraukimo 2012 m. rugsėjo 25... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ prašo panaikinti... 20. 1. Dėl ieškovės, kaip viešojo vandens tiekėjo, statuso. Apeliacinės... 21. 2. Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygų bei... 22. 3. Dėl sutarties nutraukimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį. Teismai,... 23. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė prisidėjo prie ieškovės kasacinio... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas P. G. prašo skundą atmesti,... 25. 1. Dėl ieškovės, kaip viešojo vandens tiekėjo, statuso. Tik savivaldybės... 26. 2. Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygų bei... 27. 3. Dėl sutarties nutraukimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį. Sutarties... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo... 31. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise... 32. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami minėtus kasatorės... 33. Kasatorė, nesutikdama su teismų padarytomis išvadomis, kasaciniame skunde... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų... 35. Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo... 36. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, patvirtintos Statybos ir urbanistikos... 37. Taigi, vien abonento tinklų prijungimo faktas ar techninių sąlygų gavimas... 38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorei faktiškai vykdant... 39. Kai byloje nustatyta, kad kasatorė faktiškai naudoja atsakovui... 40. Dėl paslaugos teikimo sutarties vienašališko nutraukimo ir jos vykdymo... 41. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus Geriamojo vandens įstatymo tikslus (1... 42. Teismai minėtu imperatyviuoju reglamentavimu nesivadovavo ir pažeidė pirmiau... 43. Sprendžiant klausimą dėl CK 6.199 straipsnio taikymo pažymėtina, kad ši... 44. Sprendžiant dėl nuotekų šalinimo paslaugos nutraukimo pagal CK 6.642... 45. Aplinkybė, kad viena šalis savo veiksmais sugadino įrenginius, kuriais buvo... 46. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 48. Byloje kasacinis teismas patyrė 8,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 51. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...