Byla 3K-3-253/2012
Dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno rajono savivaldybė

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui UAB „Giraitės vandenys“ ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno rajono savivaldybė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas atlyginimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų savininkui už šių tinklų naudojimą klausimas.

6Ieškovui P. G. nuosavybės teise priklauso 0,0025 ha ir 1,4245 ha žemės sklypai, esantys Kauno r., Ginėnų k., kuriuose yra ieškovo pastatyti ir jam nuosavybės teise priklausantys infrastruktūros statiniai: Ginėnų, Slėnio, Neries, Smiltynų, Beržų gatvės, lietaus nuotekų, vandentiekio, nuotekų, spaudiminių nuotekų, gatvių apšvietimo tinklai.

72005 m. spalio 26 d. ieškovas P. G. ir atsakovas UAB „Giraitės vandenys“ sudarė sutartį dėl ieškovo paklotų vandentiekio ir nuotekų tinklų ir įrenginių eksploatavimo, priklausomybės ribų nustatymo, kuria, be kita ko, susitarė, kad, pripažinus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius tinkamais naudoti, pradedamas tiekti geriamas vanduo ir šalinamos bei valomos nuotekos pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles. Šie infrastruktūros statiniai 2006 m. liepos 26 d. pripažinti tinkamais naudoti.

8Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Giraitės vandenys“ nuo 2006 metų rugsėjo mėn. naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiais infrastruktūros tinklais, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 818 000 Lt, tiekia gyventojams vandenį bei šalina nuotekas ir gauna iš to naudos. Dėl tokio savavališko vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo ieškovas patyrė 95 433 Lt nuostolių – negautų pajamų (už naudojimąsi vandentiekio ir nuotekų tinklais metinis nuostolis sudaro 4 proc. tinklų vertės), kuriuos, remdamasis CK 6.242, 6.246–6.249 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovo.

9Atsakovas UAB „Giraitės vandenys“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 74 246,34 Lt žalos, nurodęs, kad šalių sutarties pagrindu atsakovas moka mokesčius už elektros energiją, o ieškovas už tai turi apmokėti atsakovo patirtas ieškovui nuosavybės teise priklausančių nuotekų ir vandentiekio tinklų eksploatacijos sąnaudas už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo iki 2009 m. gruodžio 31 d.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino.

12Teismas nurodė, kad ieškovo teiginys, jog atsakovas savavališkai naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiais tinklais, nepagrįstas ir neįrodytas; šalių sutartyje neaptartas ir nenustatytas mokestis už naudojimąsi tinklais. Remdamasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, kuriame nustatyta, jog jei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra priklauso kitiems asmenims, gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.), teismas konstatavo, kad įstatyme neįtvirtinta, jog privalomai turi būti sudarytos tik nuomos sutartys, leidžiamos alternatyvios sutartys. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių, teismas netaikė atsakovui CK 6.249 straipsnyje nustatytos atsakomybės.

13Teismas pažymėjo, kad šalių sutartyje nustatyta, jog ieškovui priklausantys tinklai bus eksploatuojami pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles, patvirtintas Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, kuriose įtvirtinta, jog savininkas privalo rūpintis jam priklausančio turto eksploatavimu, o jei šį tinklą prižiūri kiti, tai už jo tinklo priežiūrą apmokėti. Nenustatęs pagrindo abejoti atsakovo pateiktu sąnaudų apskaičiavimu, teismas pripažino priešieškinį įrodytu.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 16 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo P. G. apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovui priteista 74 246,34 Lt žalai atlyginti, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, ir atsakovo priešieškinį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

15Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo teiginys, jog atsakovas svetimu turtu naudojasi savavališkai, yra nepagrįstas, nes atsakovas perėmė iš ieškovo vandentiekio ir nuotekų tinklų ir įrenginių eksploatavimą (naudojimą pagal paskirtį) sutarties pagrindu, ieškovas jam priklausančio turto neprarado; sutartimi šalys nesusitarė dėl atlygio, kurio ieškovas galėtų reikalauti iš atsakovo už naudojimąsi tinklais ir įrenginiais, jeigu šis nevykdytų prievolės už tai sumokėti (CK 6.2, 6.3 straipsniai). Kolegija padarė išvadą, kad šalių teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos negali būti taikomos.

16Kolegija pažymėjo, kad Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės reguliuoja santykius tarp vandens tiekimo įmonių (tiekėjų) ir vandens vartotojų, su kuriais tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis (abonentų), todėl šalių ginčui spręsti jos netaikytinos, nes ieškovas yra vandentiekio ir nuotekų tinklų ir įrenginių statytojas, o ne abonentas; tiekėjui už tiekiamą vandenį ir nuotekų šalinimą atitinkamą mokestį moka paslaugos gavėjai. Kolegija nenustatė, kad ieškovo elgesys būtų neteisėtas, todėl netaikė jam civilinės atsakomybės. Pažymėjusi, kad atsakovas eksploatuoja ieškovui priklausantį statinį, iš tokios veiklos gauna ekonominės naudos, kolegija pripažino atsakovo reikalavimą atlyginti jo turėtas eksploatavimo išlaidas neteisėtu, nes to nenustatyta nei šalių sutartyje, nei Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėse.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas P. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

191. Dėl nuosavybės teisę reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, netinkamo šalių sutarties aiškinimo. Kasatorius nurodė, kad kaip inžinerinių tinklų savininkas turi teisę ne tik savo nuožiūra juos valdyti, naudoti bei disponuoti, bet ir gauti iš turimo turto ekonominės naudos (CK 4.53 straipsnio 2 dalis). Tai, kad ekonominės naudos gavimas iš nuosavybės teise turimo turto įeina į nuosavybės teisių turinį, konstatuota ne tik Lietuvos, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Kadangi ieškovui priklausantis turtas naudojamas komercinėje veikloje ir generuoja atsakovui ekonominę naudą, tai kasatorius, kaip šių tinklų savininkas, turi teisę į jo tinklais sukurtą naudą ar jos dalį, o atsakovas, atsisakydamas grąžinti kasatoriui priklausančią pajamų dalį, nepagrįstai gavo naudos, kuri pripažintina kasatoriaus nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje P. G. v. UAB „Giraitės vandenys“ ir Kauno rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-396/2010 (dėl įpareigojimo inicijuoti ieškovui priklausančių žemės sklypų, juose esančių inžinerinių įrenginių paėmimą ir išpirkimą visuomenės poreikiams bei sudaryti žemės nuomos sutartį), pažymėta, kad ieškovo projektas buvo komercinis, savivaldybei perduodant detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas žemės sklypo savininkui, nebuvo susitarta, kad žemės sklypus su juose įrengta infrastruktūra atitinkamu sutarčių pagrindu perims savivaldybė. Nurodytoje byloje Kauno rajono savivaldybė nurodė, kad visus ieškinyje nurodytus nuosavybės teisės objektus ieškovas valdo, naudoja ir jais disponuoja savo komerciniams interesams tenkinti, jis turėjo ir turi teisę reikalauti šalių sutartį nutraukti. Kasatoriui pranešus atsakovui apie 2005 m. spalio 26 d. sutarties nutraukimą, atsakovas kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamas įpareigoti kasatorių sutartį vykdyti, teigdamas, kad kasatoriui priklausantys inžineriniai tinklai būtini savarankiškai savivaldybės funkcijai vykdyti bei viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo Ginėnų kaimo gyventojams – tenkinti. Kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės rodo nesąžiningą atsakovo bei Kauno rajono savivaldybės siekį neatlygintinai naudotis kasatoriui priklausančiais tinklais bei toliau savintis visą jų sukurtą ekonominę naudą, kasatoriui uždedant prievolę rūpintis tinklų išlaikymu, mokėti mokesčius, nors šie naudojami ne jo interesais.

20Šalių sutartis nepanaikina kasatoriaus teisės gauti naudos iš jam nuosavybės teise priklausančių tinklų panaudojimo atsakovo ūkinėje–komercinėje veikloje. Aiškinant sutarties sudarymo aplinkybes ir šalių tikruosius ketinimus, visu pirma įvertintina tai, jog geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimas yra viešųjų funkcijų vykdymas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas), todėl kasatorius, siekdamas užtikrinti Ginėnų kaimo gyventojų poreikius, suderinti savo kaip savininko interesus su egzistuojančiu viešuoju interesu, 2005 m. spalio 26 d. sutarties 1 punktu ir davė sutikimą atsakovui tiekti geriamąjį vandenį bei šalinti ir valyti nuotekas naudojantis kasatoriaus tinklais, turint omenyje tai, kad šalys komercinius bendradarbiavimo aspektus bei kitas būtinas tokio pobūdžio sutartims sąlygas aptars kitoje, sutarties 2 punkte nurodytoje, eksploatavimo sutartyje, tačiau dėl atsakovo kaltės ši sutartis sudaryta nebuvo, taip atsakovas pažeidė CK 6.163 straipsnio 1 dalies reikalavimus ikisutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai, todėl, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, privalo atlyginti visus kasatoriaus dėl to patirtus nuostolius. Sutarties pasirašymo dieną tinklai dar nebuvo pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti, todėl ja negalėjo būti perduoti atsakovui. Sutartis, kuria turtas perduodamas naudoti (eksploatuoti) kitam asmeniui, yra specifinė momento, nuo kurio ji laikoma sudaryta, požiūriu, nes pagal CK 6.181 straipsnio 5 dalį laikoma sudaryta nuo turto perdavimo. Sutartyje nenurodyta, nuo kada ji įsigalioja. Taigi jokios galiojančios šalių sutarties dėl tinklų naudojimo atsakovo veikloje nėra. 2005 m. spalio 26 d. sutartis tik nustatė šalių veiksmų seką po tinklų pripažinimo tinkamais naudoti, joje nėra nė vienos esminės sąlygos, būdingos tokio pobūdžio sutartims (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Sutartyje neaptartos atsiskaitymo (kasatoriaus tinklų sukurtos naudos paskirstymo) už tinklų naudojimą sąlygos, nenustatyta, kurį laikotarpį atsakovas gali tiekti geriamąjį vandenį bei šalinti nuotekas naudojant ieškovui priklausančius tinklus, neaptarta, kam tenka pareiga juos išlaikyti (atlikti einamąjį bei kapitalinį remontą), neaptarti atsakomybės pasiskirstymo klausimai, tretiesiems asmenims patyrus žalą dėl netinkamos tinklų priežiūros ir t.t. Taigi šalims neaptarus esminių tinklų naudojimo (eksploatavimo) sąlygų, ji negali būti laikoma ta sutartimi, kuria šalys susitarė dėl neatlygintinio tinklų naudojimo, šis klausimas šalių liko neaptartas, todėl kasatorius neprarado teisės reikalauti iš atsakovo teisingo atlyginimo. Aiškinant sutartį atsižvelgtina į tai, kad jos projektą parengė ir pasiūlė ją pasirašyti atsakovo direktorius, todėl, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, visos abejonės turi būti aiškinamos kasatoriaus naudai. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties sąlygas bei taikė CK 6.162 straipsnio 2 dalies, 6.181 straipsnio 5 dalies nuostatas, dėl to padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kad ši sutartis yra neatlygintinė. Kasatoriaus nuomone, yra visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti; apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes atsakovas sutarties pagrindu neįgijo teisės į tinklais sukurtos naudos dalį, todėl sutartis negali tapti atsakovo praturtėjimą pateisinančiu pagrindu. Taigi yra visos būtinos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti sąlygos, todėl, nustačius, kad atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti pagrindų nėra, taikytinas šis subsidiarus kasatoriaus pažeistų teisių gynimo būdas.

212. Dėl kasatoriaus reikalavimų dydžio. Bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl žalos dydžio, todėl kasatorius prašo spręsti šį klausimą pagal patikslintame ieškinyje nurodytus faktinius bei teisinius motyvus, atsižvelgiant į 2011 m. vasario 25 d. Turto vertės nustatymo pažymos duomenis, pagal kuriuos tinklų nuomos kaina būtų 4900 Lt už mėnesį, o už 35 mėnesių laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. – 171 500 Lt.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

23Šalys pagal sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) yra laisvos pačios nusistatyti tarpusavio santykius, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatoriui nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai prie atsakovo eksploatuojamų tinklų buvo prijungti paties kasatoriaus iniciatyva ir prašymu, ir teigti, kad atsakovas savavališkai naudojasi kasatoriaus nuosavybe ir dėl to kasatorius patyrė nuostolių, nėra pagrindo; teismas sprendime teisingai akcentavo, kad teisės aktų leidžiamos alternatyvios šalių sutartys (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.), todėl nepagrįstas kasatoriaus reikalavimas, kad privalomai turi būti sudaryta nuomos sutartis, o nenustačius atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių, atsakovui netaikytina atsakomybė.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Giraitės vandenys“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

251. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties analogiškoje byloje. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos kasaciniame skunde keliamais klausimais nėra, bet neseniai apeliacine tvarka buvo nagrinėtos civilinės bylos pagal kasatoriaus ieškinius, kuriuos teismai atmetė ir jų sprendimai yra įsiteisėję. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-341/2011, kurioje buvo kilęs ginčas, ar UAB „Kauno vandenys“, tiekianti gyventojams vandenį bei nuotekų šalinimo paslaugas Kaune, ir savivaldybė turi teisę naudotis UAB „Avelana“, atstovaujamos P. G., nutiestais inžineriniais tinklais ir ar turi pareigą juos išpirkti (išsinuomoti) bei atlyginti nuostolius, patirtus dėl neatlygintinio naudojimosi inžineriniais tinklais. Teismas nustatė, kad ieškovo vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo prijungti prie atsakovo eksploatuojamų tinklų ieškovo iniciatyva ir jo prašymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas ieškovo tinklus eksploatuoja savavališkai ir be teisėto pagrindo; šalims nesutarus dėl ieškovo nuosavybės teise valdomų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo, kai šie objektai nėra reikalingi viešajam vandens tiekimui bei savivaldybei nepriėmus sprendimo dėl naudojimosi šiais objektais teisės įgijimo, teismas negali ieškovo reikalavimu nustatyti naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką. Nesant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytų sąlygų ir pareigos savivaldybei išsinuomoti ieškovo inžinerinius tinklus, teismas, nustatydamas jų naudojimosi tvarką ir sąlygas, spręstų klausimus, priskirtus vietos savivaldai. Atsakovas prašo kasacinio teismo, nagrinėjant kasacinį skundą, atsižvelgti į šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuri įsiteisėjo ir kasacine tvarka nebuvo apskųsta.

262. Dėl naudojimosi tinklais pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2010 akcentuojama, kad P. G. nusprendė savo lėšomis ir iniciatyva sukurti gyvenamąjį kvartalą ir šio kvartalo gyventojų reikmėms reikalingą inžinerinę infrastruktūrą, šis projektas siekiamų tikslų prasme buvo komercinis, t. y. suformuoti sklypai gyvenamųjų namų statybai, sukurta tinkama gyventi aplinka, įrengiant inžinerinę infrastruktūrą, ir šie objektai buvo perduoti kitiems asmenims, taigi kaip projekto plėtotojas ieškovas turėjo numatyti ir įrengtos bendroms kvartalo naudojimo reikmėms infrastruktūros teisinį statusą. Kadangi nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad atsakovas eksploatuoja kasatoriaus inžinerinius tinklus teisėtai, 2005 m. spalio 26 d. sutarties pagrindu, tai kasatorius negali kelti klausimų apie tinklų neteisėtą naudojimą; sutartyje nenustatyta mokesčio už naudojimąsi tinklais, todėl kasatorius neturi teisės reikalauti iš atsakovo už tai mokėti.

273. Dėl sutarties aiškinimo. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo sutarties pasirašymo iki 2009 metų, kai prasidėjo teisminiai ginčai, šalys vadovavosi sutartimi bei Vandentvarkos taisyklėmis ir jokių nesusipratimų bei sutarties teksto skirtingo interpretavimo nekilo. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu dėl CK 6.193 straipsnio 4 dalies taikymo, nes kasatorius turi aukštąjį išsilavinimą, yra verslininkas, taigi puikiai suvokia visas sutarties sąlygas ir padarinius.

284. Dėl kasatoriaus reikalavimų dydžio. Bylą nagrinėję teismai dėl žalos dydžio nepasisakė, nes nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl negalimas klausimo dėl kasatoriui nustatytino ar apskaičiuotino patirtos tariamos žalos dydžio svarstymas.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko ir vandens tiekėjo sutarties aiškinimo bei naudojimosi privačiam asmeniui priklausančia infrastruktūra sąlygų

32Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, darydami išvadas apie kasatoriaus ir atsakovo santykių dėl naudojimosi kasatoriui priklausančia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sutartinį pobūdį ir turinį, pažeidė nuosavybės teisės turinį nustatančias materialiosios teisės normas bei sutarčių aiškinimo taisykles.

33Byloje nustatyta, kad inžineriniai tinklai, dėl kurių naudojimo kilo šalių ginčas, priklauso kasatoriui nuosavybės teise. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Viena nuosavybės teisės turinį sudarančių – disponavimo – teisė įgyvendinama savininkui sudarant sandorius ir atliekant juridinius veiksmus. Disponuodamas savo turtu, savininkas savo nuožiūra sprendžia, ar gauti iš turimo turto ekonominės naudos.

34CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „ Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbios visos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į jų visetą.

35Nagrinėjamoje byloje kilo šalių 2005 m. spalio 26 d. sudarytos sutarties dėl ieškovo paklotų vandentiekio ir nuotekų tinklų ir įrenginių eksploatavimo, priklausomybės ribų nustatymo aiškinimo klausimas. Kasatoriaus teigimu, ši sutartis negali būti aiškinama kaip sutartis dėl neatlygintinio tinklų naudojimo atsakovo veikloje, nes pasirašant šią sutartį tinklai dar nebuvo pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti, taigi negalėjo būti perduoti atsakovui; sutarties 2 punktu susitarta dėl eksploatavimo sutarties sudarymo ateityje, taigi bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles.

36Siekdama atsakyti į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje P. G. v. UAB „Giraitės vandenys“ ir Kauno rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-396/2010, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo infrastruktūros paėmimo visuomenės poreikiams, konstatuota, kad, rengdamas detalųjį planą ir keisdamas jam priklausiusių žemės sklypų naudojimo paskirtį, kasatorius nusprendė savo lėšomis ir iniciatyva sukurti gyvenamąjį kvartalą ir jo gyventojų reikmėms reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Kadangi šis projektas siekiamų tikslų prasme buvo komercinis, t. y. suformuoti sklypai gyvenamųjų namų statybai, sukurta tinkama gyventi aplinka, įrengiant inžinerinę infrastruktūrą, tai būdamas projekto plėtotojas ieškovas turėjo numatyti ir įrengtos bendros kvartalo naudojimo reikmėms infrastruktūros teisinį statusą. Nurodytoje byloje nustatyta, kad kasatorius pardavė žemės sklypus su teise prisijungti prie tinklų. Akivaizdu, kad nesant tokių tinklų sklypų vertė ir pardavimo kaina būtų buvusi daug mažesnė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriaus projekto komercinis pobūdis pasireiškė siekiu sukurti kuo didesnės vertės nekilnojamojo turto objektus – sklypus gyvenamųjų namų statybai su visa reikalinga infrastruktūra – ir gauti pelno juos pardavus. Kvartalo infrastruktūros, įskaitant ginčo tinklus, sukūrimas buvo tik priemonė pagrindiniam projekto tikslui pasiekti.

37Siekdamas užtikrinti Ginėnų kaimo gyventojų poreikius, kaip teigiama kasaciniame skunde, kasatorius 2005 m. spalio 26 d. sudarė su atsakovu sutartį, susidedančią iš 7 punktų: pripažinus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius tinkamais naudoti, pradedamas tiekti geriamas vanduo ir šalinamos bei valomos nuotekos pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles (1 punktas); statytojo (kasatoriaus) nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus) perduodamas tiekėjui (atsakovui) pagal sutartį eksploatuoti; aptarnavimo priklausomybės ribos nustatytos nurodytuose brėžiniuose (2 punktas); vandentiekio įvadus, VAM (vandens apskaitos mazgus), nuotekų išvadus eksploatuoja abonentas (3 punktas); 4 punkte susitarta dėl 3 punkte išvardytų objektų remonto atlikimo tvarkos; 5 – dėl sunaudoto vandens kiekio nustatymo, 6 – dėl ginčų sprendimo tvarkos; 7 – nurodyti šalių rekvizitai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši šalių sutartis aiškintina, atsižvelgiant į specialiojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių reglamentavimo nuostatas.

38Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo. 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 2 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifika, būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos tvarka – tokia statyba galima esant trišalei savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutarčiai, kurios turinys apibrėžtas šioje teisės normoje.

39Nagrinėjamu atveju kasatoriui priklausanti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra buvo pradėta statyti iki Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo, todėl šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodytos trišalės kasatoriaus, savivaldybės ir atsakovo sutarties sudaryta nebuvo; dėl ginčo infrastruktūros naudojimo tvarkos turi būti sprendžiama pagal Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kasatoriui statant ginčo infrastruktūrą, vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo santykius reglamentavo Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, kurių 4.1 punkte nustatyta, jog abonento nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus), kuris prijungiamas prie gyvenvietės tinklo, turėjo būti perduodamas tiekėjui už akcijas arba pagal sutartį eksploatuoti. Kokio turinio sutartis turėtų būti sudaryta, taisyklėse nebuvo nustatyta.

40Apibendrindama pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek galiojusių ginčo infrastruktūros statybos metu, tiek dabar galiojančių įstatymų nereglamentuotas infrastruktūros objektų naudojimo sutarčių turinys. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tą aplinkybę, kad kasatorius 2006 m. liepos 26 d. raštu perdavė atsakovui ginčo infrastruktūros pripažinimo tinkama naudoti akto kopiją ir prašė sudaryti sutartis su vartotojais tiekti vandenį ir šalinti nuotekas, darytina išvada, kad kasatorius išreiškė valią ir perdavė tinklus atsakovui eksploatuoti. 2005 m. spalio 26 d. sutartimi susitarta dėl tinklų perdavimo eksploatuoti, taisyklių, kuriomis turi būti vadovaujamasi juos eksploatuojant, eksploatacijos pradžios momento. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo teiginius, kad sutarties 2 punktu šalys susitarė ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį dėl tinklų eksploatavimo. Kadangi kasatorius, įgyvendindamas savo nuosavybės teisės turinį sudarančią disponavimo ginčo infrastruktūros objektais teisę, sudarydamas 2005 m. spalio 26 d. sutartį su atsakovu dėl šių objektų eksploatavimo (naudojimo, geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms šalinti), joje nenustatė atsakovui pareigos mokėti už naudojimąsi tinklais, tai tokia sutartis kvalifikuotina kaip panaudos (CK 6.629 straipsnio 1 dalis), taigi atsakovas pagal šią turi teisę naudotis kasatoriaus infrastuktūra neatlygintinai.

41Kadangi nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas ginčo infrastruktūrą naudoja savavališkai, tai nėra ir pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų ir taikyti jam civilinę atsakomybę, kaip to prašo kasatorius. Atmestini taip pat kasatoriaus argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo šalių ginčui. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ ieškinį atsakovui IĮ ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010; kt.). Nustačius, kad bylos šalis sieja sutartiniai – kasatoriui priklausančių tinklų panaudos – santykiai, nėra pagrindo jiems taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto.

42Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad naikinti jos kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei nurodyta atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Avelana“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ nėra įsiteisėjusi, ji panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012, byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Be to, nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra panašios į šios, tačiau nėra analogiškos – nurodytos bylos šalys nebuvo sudariusios jokios sutarties dėl uždarajai akcinei bendrovei „Avelana“ priklausančių tinklų naudojimo.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Kasaciniame teisme patirta 49,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteisiamos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

46Pagal CPK 98 straipsnio 1, 3 dalis teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą, ši nuostata taikoma priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme. Netenkinus kasacinio skundo, iš kasatoriaus atsakovui UAB ,,Giraitės vandenys“ priteistinos turėtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

49Priteisti iš P. G. (duomenys neskelbtini) 49,33 Lt (keturiasdešimt devynis litus 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

50Priteisti iš P. G. (duomenys neskelbtini) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Giraitės vandenys“ (kodas 159702357).

51Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliamas atlyginimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų... 6. Ieškovui P. G. nuosavybės teise priklauso 0,0025 ha ir 1,4245 ha žemės... 7. 2005 m. spalio 26 d. ieškovas P. G. ir atsakovas UAB „Giraitės vandenys“... 8. Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Giraitės vandenys“ nuo 2006 metų... 9. Atsakovas UAB „Giraitės vandenys“ priešieškiniu prašė priteisti iš... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nurodė, kad ieškovo teiginys, jog atsakovas savavališkai naudojasi... 13. Teismas pažymėjo, kad šalių sutartyje nustatyta, jog ieškovui... 14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 15. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo teiginys, jog atsakovas svetimu... 16. Kolegija pažymėjo, kad Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės reguliuoja... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas P. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 19. 1. Dėl nuosavybės teisę reglamentuojančių teisės normų pažeidimo,... 20. Šalių sutartis nepanaikina kasatoriaus teisės gauti naudos iš jam... 21. 2. Dėl kasatoriaus reikalavimų dydžio. Bylą nagrinėję teismai nepasisakė... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė... 23. Šalys pagal sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) yra laisvos... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Giraitės vandenys“ prašo... 25. 1. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties analogiškoje byloje. Atsakovas... 26. 2. Dėl naudojimosi tinklais pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 27. 3. Dėl sutarties aiškinimo. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo... 28. 4. Dėl kasatoriaus reikalavimų dydžio. Bylą nagrinėję teismai dėl žalos... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko... 32. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, darydami išvadas... 33. Byloje nustatyta, kad inžineriniai tinklai, dėl kurių naudojimo kilo šalių... 34. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia,... 35. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių 2005 m. spalio 26 d. sudarytos sutarties... 36. Siekdama atsakyti į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija... 37. Siekdamas užtikrinti Ginėnų kaimo gyventojų poreikius, kaip teigiama... 38. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės... 39. Nagrinėjamu atveju kasatoriui priklausanti vandens tiekimo ir nuotekų... 40. Apibendrindama pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija... 41. Kadangi nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas ginčo infrastruktūrą... 42. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo... 43. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Kasaciniame teisme patirta 49,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 46. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 3 dalis teismas priteisia šaliai, kurios naudai... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 49. Priteisti iš P. G. (duomenys neskelbtini) 49,33 Lt (keturiasdešimt devynis... 50. Priteisti iš P. G. (duomenys neskelbtini) 1600 (vieną tūkstantį šešis... 51. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...