Byla 2A-1208-232/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. ir atsakovo V. Č. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui V. Č., tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Karbonera“, dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovui V. P., tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Karbonera“, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4I. V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti kelio servitutą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris, esančiame k., sav., suteikiantį teisę ieškovui naudotis juo bei tokiu būdu užtikrinant ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris, esančio k., sav., tinkamą naudojimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, jog jis 2009-02-09 kreipėsi su prašymu į atsakovą dėl kelio servituto, suteikiančio ieškovui teisę eiti, važiuoti transporto priemonėmis, varyti gyvulius, nustatymo atsakovo žemės sklype apibusiu susitarimu. Atsakovas atmetė ieškovo prašymą. Ieškovo teigimu, per atsakovo žemės sklypą nuo seno ėjo kelio atkarpa, kuria ieškovas ir jo giminaičiai bei kaimynai nuolat ir nepertraukiamai naudojosi ilgą laiką. Kitos objektyvios galimybės patekti į ieškovo žemės sklypą be nurodyto kelio, einančio per atsakovo žemės sklypą, nėra, techniniu požiūriu įrengti naują kelią, einantį nuo pagrindinio kelio iki ieškovo žemės sklypo, būtų neprotinga, tai reikalautų didelių investicijų. Ieškovo žemės sklypą nuo pagrindinio kelio skiria kalva su įvairiais želdiniais, atstumas iki ieškovo žemės sklypo yra didelis, todėl protingiau būtų nustatyti kelio servitutą atsakovo žemės sklype nei tiesti naują kelią. Šalių žemės sklypai nėra vienas šalia kito, juos skiria UAB „Karbonera“ žemės sklypas. UAB „Karbonera“ žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis ieškovui teisę eiti, važiuoti, ginti gyvulius. Esant nustatytam kelio servitutui dėl naudojimosi kelio atkarpa, esančia gretimame ieškovui UAB „Karbonera“ žemės sklype, būtų tikslinga ir logiška, jog tokia pati teisė naudotis kita kelio atkarpa, kurios ilgis – tik 50 metrų, būtų nustatyta ir tolimesniame žemės sklype, tai yra atsakovo žemės sklype. Servituto nustatymas nėra siejamas su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o tai siejama su sąlyga, kad, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį. Netenkinus ieškinio, būtų pažeista šalių pusiausvyra, nes ieškovui tektų neprotingos išlaidos tiesiant naują kelią, kai tuo tarpu ginčo kelias buvo ir yra.

6A. V. Č. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog, ieškovui savavališkai pradėjus atsakovo žemės sklype tiesti kelią, jis 2008-08-05 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyrių (dabar - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius) dėl neteisėtų ieškovo veiksmų sustabdymo. Elektrėnų žemėtvarkos skyrius, išnagrinėjęs atsakovo prašymą, 2008-08-13 raštu Nr. SD-527-(1.13) informavo atsakovą, jog ieškovui yra suprojektuotas kelias, ieškovas yra įspėtas, kad nutrauktų kelio tiesimo darbus ir sutvarkytų sugadintą dirvožemio paviršinį sluoksnį. Pažymėjo, jog ginčo vietoje kelio niekada nebuvo, toje vietoje buvo raistas, kuris tik po melioracijos buvo pradėtas naudoti kaip pieva. Į ieškovo žemės sklypą kelias ėjo kitoje raisto pusėje, šis kelias šiuo metu yra apleistas. Nei de facto, nei de jure atsakovo žemės sklype kelio nebuvo iki tol, kol ieškovas savavališkai ginčo vietoje neišpylė statybinių šiukšlių, žvyro, smėlio ir nesugadino dirvožemio paviršinio sluoksnio. Tokie ieškovo veiksmai negali būti pripažinti teisėtais, nes jie pažeidžia LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą.

7A. V. Č. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo kompensaciją, mokėtiną kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt (per metus – 6000,00 Lt), dėl nuosavybės teisės suvaržymo patirties nuostoliams atlyginti, 13576,38 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų patenkinti ieškinį, atsakovui turėtų būti atlyginta už servituto nustatymą, mokant po 500,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kadangi atsakovas savo sklype planavo kasti kūdrą, gavo leidimą, be to, planavo atidalyti ir suformuoti kitą žemės sklypą, jį parduoti. Nustačius servitutą, nebus galima atidalyti ir suformuoti atskirus žemės sklypus, atsakovas negalės teikti paraiškų dėl tiesioginių išmokų gavimo. Visa tai mažina atsakovo žemės sklypo vertę. Kadangi ieškovas savavališkai išsipylė kelią, kurio pagrindas statybinės šiukšlės, žvyras, smėlis ir sugadino žemės sklypo dalies dirvožemio paviršinį sluoksnį, privalo atlyginti 13576,38 Lt nuostolių.

8I. V. P. su pareikštu priešieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra; atsiliepimo į pareikštą priešieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

10Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu (II t. b.l. 159-164) ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus konstatavo, kad nagrinėjamu atveju servitutas nėra objektyviai būtinas, servituto nustatymas nėra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų tinkamą įgyvendinimą, nes ieškovui yra suprojektuotas kelias. Teismas, atsižvelgęs į vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, kritiškai vertino ir atmetė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ta apimtimi, kad ieškovo žemės sklypą užstoja iškilusi kalva, kuri yra apaugusi krūmais ir medžiais, kadangi vietos apžiūros metu nustatyta, kad žemės reljefas, kuriame yra naujai suprojektuotas kelias, kyliai tolygiai dešiniuoju esamos kalvos šlaitu iki ieškovo žemės sklypo, be to, kalvoje tėra du sumedėję krūmai, todėl konstatavo, kad ieškovui suprojektuoto kelio vietoje yra įmanoma įrengti kelią. Pažymėjo, jog teismų praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises, sprendė, kad kelio įrengimui skirtinos išlaidos bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių kontekste nelaikytinos neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. Kadangi teismas nenustatė servituto būtinumo, ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pasisakydamas dėl paties servituto pagrįstumo, įvertinęs byloje esančius šalių pateiktus įrodymus, priėjo prie išvados, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, ginčo vietoje kelią buvus nei jo nebuvus. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas nepateikė išsamaus ir tikslaus plano (schemos) dėl servituto nustatymo atsakovo žemės sklype, todėl ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu. Teismas spręsdamas klausimą dėl atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo ir įvertinęs atsakovo pateiktus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus raštus, kuriais grindžiamas ieškovo atliktų veiksmų neteisėtumas, padarė išvadą, jog institucija, išnagrinėjo atsakovo prašymą, tiesiog atsižvelgdama į prašymo turinį bei į tai, jog ieškovui yra suprojektuotas kelias bei parengė nurodytus raštus. Teismas nenustatė, jog byloje būtų duomenys patvirtinantys, kad minėta institucija būtų atlikusi išsamų atsakovo prašyme išdėstytų aplinkybių patikrinimą ir įvertinimą. Teismas pripažino, jog šie įrodymai neleidžia daryti išvados, jog ieškovas atliko atsakovo nurodytus neteisėtus veiksmus, todėl padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, tarp šalių nėra deliktinės civilinės atsakomybės teisių santykių.

11III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

12Apeliantas (ieškovas) V. P. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 11 24 sprendimą ta apimtimi, kuria teismas atmetė ieškovo ieškinį atsakovui dėl kelio servituto nustatymo ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi; palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 11 24 sprendimą tą apimtimi, kuria teismas nusprendė byloje atmesti atsakovo priešieškinį ieškovui; priėmus naują sprendimą, perskaičiuoti atlygintinas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismo sprendimas nenustatyti kelio servituto per atsakovo žemės sklypą, motyvuojant, kad ieškovui suprojektuotas kelias kitoje vietoje, yra nepagrįstas ir naikintinas, nes prieštarauja ne tik faktinėms aplinkybėms ir įtvirtintai teismų praktikai, bet taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėjo, jog kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama teismo sprendimu nustatant servitutą. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CK 4.126 str. teismo sprendimu servitutas nustatomas tada, jeigu savininkai tarpusavyje nesutaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šioje byloje dėl servituto nustatymo turėjo būti išsiaiškinamas esminis klausimas – ar teismui nenustačius prašomo servituto nuo seno esančiam keliui ieškovas galės patekti į savo sklypą normaliomis sąnaudomis. Todėl apelianto teigimu teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateikiamus specialisto parengtus priešprojektinius sprendimus kito privažiavimo kelio į ieškovo žemės sklypą įrengimui, su įrengimo paskaičiavimo kaštais, kurie patvirtina, jog ieškovas įrengdamas kitą kelią patirtų didelių išlaidų, beveik 100 000 Lt, dėl ko ieškovas negalėtų realizuoti savo įstatyminės teisės normaliomis sąnaudomis naudotis daiktu. Pažymėjo, jog įrengti kitą kelią pagal esamą situaciją vietoje techniškai yra labai sudėtinga dėl didelio šlaito nuolydžio, ką patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir antstolio faktinės konstatavimo aplinkybė. Apelianto teigimu teismas neturėdamas jokių specialiųjų kelio tiesimo žinių, šioje byloje pats ėmėsi vertinti kito kelio įrengimo galimybes ir sąlygas, kas neabejotinai pažeidžia teismo nešališkumo, objektyvumo ir šalių dispozityvumo principą. Teismo sprendimo išvada, kad kelio servitutas nėra objektyviai būtinas ieškovui, nes jis gali įsirengti kitą kelią ir tai nelaikytina neprotinga ir nepateisinama, yra niekuo nepagrįsta ir klaidinga ne tik LR CK 4.126 str., bet ir šios teisės normos išaiškinimui teismų praktikoje. Taip pat pažymėjo, jog parengtame servituto plane yra visi tam reikalingi duomenys – koordinačių taškais tiksliai žymintys prašomo nustatyti servituto vietą atsakovo sklype. Šis planas parengiamojo posėdžio metu teismo buvo apžiūrėtas ir prijungtas į bylą kaip tinkamas.

13A. V. Č. atsiliepimu prašė 2011 11 24 sprendimą dėl kelio servituto nustatymo palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias su kelio servituto nustatymu ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėjo, jog sklypo dovanojimo ir padalijimo metu ieškovui buvo gerai žinomos į jo žemės sklypą patekimo galimybės ir jos pilnai tenkino ieškovą, tai patvirtino ir liudytoja O. O. duodama parodymus. Taip pat pažymėjo, kad 2011-11-04 išvažiuojamajame teismo posėdyje visiems proceso dalyviams dalyvaujant buvo užfiksuota, jog suprojektuotas kelias eina kalno šlaitu yra tiesus ir jokių realių kliūčių jam nutiesti nėra, nereikia tiltų ar kitokių didelių sąnaudų t.y. reikalingos protingos išlaidos keliui įrengti. Ieškovo techninis suprojektuoto kelio įsirengimo sudėtingumas bei didelės finansinės išlaidos byloje yra visiškai nepagrįstos bei ieškovo nebuvo įrodinėjamos. Be to ieškovui per atsakovo ir UAB „Karbonera“ žemės sklypus taip pat reikėtų įsirengti pravažiuojamą kelią bei patirti jo įrengimo išlaidas, atsakovo manymu jo įrengimo išlaidos pareikalautų daugiau investicijų, nei įsirengti suprojektuotą kelią. Ieškovas jokių pagrįstų įrodymų, kurias būtų galima atlikti palyginamuoju metodu vieno ir kito kelio įrengimo sąnaudas, nepateikė. Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog ieškinio reikalavimas yra suformuluotas netinkamai, o parengtas planas nėra pakankamai informatyvus ir neatitinka jam keliamų reikalavimų.

14Apeliantas (atsakovas) V. Č. apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti 2011 11 24 Trakų rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą dalyje dėl 13 576,38 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirtymo ir priteisimo, priimti naują sprendimą – atsakovo V. Č. priešieškinio reikalavimą dėl 13 576,38 Lt žalos ir bylinėjimosi išlaidų pritiesimo tenkinti, pilnai; priteisti bylinėjimosi išlaidas; iškviesti ir teismo posėdyje liudytoju apklausti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus specialistą – V. V.. Nurodė, jog teismas pažeidė LR CPK 185 str., 197 str. 2 d. t.y. netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, išvadas grindė prielaidomis, dėl to netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Pažymėjo, jog atsakovo neteisėti veiksmai yra užfiksuoti, ištyrus vietoje faktines ir teisines aplinkybes Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus darbuotojo V. V. oficialiuose rašytiniuose valstybės įstaigos raštuose, tas pačias aplinkybes patvirtina ieškovo naudai liudijanti liudininkė O. O.. Vilniaus apskrities viršiniko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus raštai yra galiojantys, bylos šalys, nei raštų, nei raštų turinio neginčijo, be to pats teismas panaikindamas byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi šiais įrodymais. Pažymėjo, jog dėl žalos atlyginimo priteisimo egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti t.y. ieškovo neteisėti veiksmai, atsakovui padaryta žala/nuostoliai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų/neveikimo ir žalos atsiradimo. Apelianto teigimu teismas netinkami taikė proceso teisė normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirtymą ir priteisimą, neatsižvelgė į šalių procesinį elgesį. Pažymėjo, jog nagrinėjant bylą įvyko 10 teismo posėdžių, iš kurių 4 teismo posėdžiai neįvyko tik dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir nesąžinigo bylos vilkinimo, bandymų piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis buvo ir kituose posėdžiuose, todėl teismui atmetus ieškovo ieškinį, atsižvelgiant į ieškovo elgesį procese, atsakovo pagrįstai patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovo.

15I. V. P. atsiliepimu prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip teisiškai nepagrįstą ir neįrodytą; netenkinti atsakovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; atmesti atsakovo prašymą dėl liudininko V. V. apklausos; priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog nėra jokių teisinių argumentų teigti, kad ieškovas yra atsakingas pagal atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kadangi ieškovo neteisėti veiksmai ir kaltė nenustatyta, atsakovas nepagrindė žalos ir nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovo ir atsakovo patirtų nuostolių. Atsakovui neįrodžius, kad ieškovas atliko neteisėtus ir kaltus veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo priešieškinį atmetė. Ieškovo teigimu atsakovo pateikta UAB „Kelda“ sudaryta lokalinė sąmata negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad minėta bendrovė apskritai turi teisę sudaryti tokias darbų sąmatas. Ieškovo teigimu, nors atsakovas reiškia reikalavimą ieškovui atlyginti nuostolius, tačiau šių nuostolių apskritai nėra patyręs, o jų dydis spėjamas, todėl atsakovas nori ne savo pažeistų teisių gynybos, o neteisėtai praturtėti ieškovo sąskaita. Pažymėjo, jog ieškovas niekada nepiktnaudžiavo savo teisėmis, laiku ir tinkamai vykdė visus teismo įpareigojimus, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atmestus atsakovo priešieškinį priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi teismui atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, sprendimas nėra vertinamas kaip priimtas vienos iš šalies naudai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti atsakovui iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo prašymas dėl liudytojo iškvietimo turėjo būti pateiktas pirmos instancijos teisme, o ne apeliaciniame skunde. Nėra jokių motyvų ar argumentų, kad atsakovo skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

16IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

18Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.)

19Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

20Dėl apelianto V. P. apeliacinio skundo argumentų dėl servituto nustatymobūtinybės.

21Ginčas byloje yra kilęs dėl kelio servituto nustatymo. Todėl jo sprendimui aktualios Civilinio kodekso (toliau CK VII skyriaus nuostatos, reguliuojančios šį daiktinės teisės institutą. Servituto sąvoka apibrėžiama CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nurodant jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK4.112 straipsnio 1 dalis).

22Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nesutaria dėl servituto nustatymo, todėl klausimas spręstinas teismo tvarka. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kad atsakovas nesutiko su ieškovo pasiūlymu dėl servituto nustatymo akivaizdu iš jo byloje užimamos pozicijos. Tačiau Lietuvos Aukščiausias teismas (toliau LAT) ne kartą yra pabrėžęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, o bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (LAT 2013 03 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2013; 2012 05 10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

23Šioje byloje kilusio ginčo specifika yra ta, kad ieškovui jau yra nustatytas ir įregistruotas servitutas, kitame, nei jis prašo savo ieškiniu, tarnaujančiame daikte. CK 4.112 straipsnio 5 dalis numato jog viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Paprastai panaikinti servitutą prašo taraujančio daikto savininkas. Šiuo atveju ieškovas, neprašydamas panaikinti jau nustatyto kelio servituto prašo nustatyti jam dar vieną servitutą kitame tarnaujančiame daikte, todėl jis turėtų įrodyti jog po servituto nustatymo pasikeitė esminės aplinkybės ar atsirado tokios aplinkybės, dėl kurių naudotis nustatytuoju servitutu, tapo neįmanoma. Kolegija konstatuoja jog tokių aplinkybių ieškovas neįrodė. Be to pradiniu ieškiniu jis netgi neužsiminė apie jam jau nustatyto servituto egzistavimą, kas kolegijos nuomone nelaikytina sąžiningu šalies civiliniame procese elgesiu.

24A. V. P. teiginys, kad jis apie suplanuotą ir jam nustatytą kelio servitutą kitoje vietoje sužinojo tik po to, kai kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo, atsakovui pateikus atsiliepimą neteisinga ir neatitinka tikrovės. Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teisės ir turto valdymo skyriaus Juridinio poskyrio rašto ((t.1,b.l. 110,111) matyti jog ieškovui priklausantis sklypas yra jo įgytas dovanojimo keliu. Iš pradžių, 1994 10 19 Trakų rajono valdybos sprendimais Nr. 916 ir Nr. 917 ieškovo giminaitėms O. O. ir M. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą 6 ha žemės sklypą, kuris iš vienos pusės ribojosi su keliu Semeliškės –Vievis (t.1,b.l. 96) taigi turėjo privažiavimą prie jo ir kelio servitutas nebuvo reikalingas. 2004 09 07 dovanojimo sutartimi (t.1,b.l.121,122) viena iš sklypo bendrasavininkių O. O. (kaip teisme nurodė pats ieškovas jo tėvo sesuo), t.1,b.l. 106 ) padovanojo ieškovui 2 ha sklypo dalį, nuo jai priklausiusios 67/100 sklypo dalies. 2005 12 06 tarp sklypo bendrasavininkių buvo pasirašyta žemės sklypo padalijimo sutartis (t.1,b.l.159,160), kuria sklypas padalintas į du atskirus sklypus, suformuojant 19 800 kv.m. žemės sklypą Nr. 136 A ir perduodant savininkui V. P. (ieškovui), suformuojant 40 200 kv.m. žemės sklypą Nr. 136 B ir perduodant A. S. ir M. S.. Žemės sklypo padalijimo sutarties 5 straipsnyje numatyti servitutai žemės sklypo Nr. 136 A savininkui kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) 500 kv.m. plote Žemės sklypo Nr. 136 B savininkui kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) 500 kv.m. su teise svetimam statinio naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype. Kaip matyti iš žemės sklypo padalijimo projekto (t.1,b.l.96), kurį 2005 11 02 sprendimu Nr. 2.3-10103-42 (t.1,b.l. 156), patvirtino Vilniaus apskrities viršininkas, bendrasavininkai patys pasirinko tokį atsidalinimo būdą kai ieškovo dalis jam suformavus atskirą sklypą Nr. 136 A tapo atkirsta nuo kelio S – V, todėl jam ir buvo nustatytas kelio servitutas kitoms dviem buvusioms bendrasavininkėms priklausančiame naujai suformuotame sklype. Šių dokumentų analizė leidžia teigti, kad pats ieškovas pasirinko tokį savo nuosavybės atsidalinimo būdą ir neprieštaravo jam, nes po notariškai patvirtinta sklypo padalinimo sutartimi yra jo parašas, kurio jis neginčija. Vėliau sklypas Nr. perėjo E. Č., o dar vėliau UAB „Karabonera“ nuosavybėn. Ar teisiškai yra pagrindas nustatyti servitutą, sprendžiama pagal CK 4.126 straipsnio nuostatas; servitutas nustatomas, kai, jo nenustačius, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu konkrečiu atveju – tai fakto klausimas, spręstinas pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Šioje byloje ieškovas teigia kad naujo kelio įrengimas jam finansiškai nenaudingas ir neracionalus dėl neišvengiamų didelių išlaidų. Kolegijos nuomone ieškovas iš pradžių atsidalindamas savo sklypą iš bendros nuosavybės taip, kad jo dalis tapo atkirsta nuo kelio Sėmeliškės – Vievis, nusistatydamas servitutą per buvusių bendrasavininkių sklypą savo noru, vėliau pradėjęs reikalauti servituto nustatymo atsakovo sklype sukūrė tariamą servituto būtinumą, jo iš tikrųjų nėra, nes ieškovas neišnaudoja objektyvių ir įmanomų galimybių įgyvendinti nuosavybės teisę, nesuvaržant atsakovo teisių. Nors nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama, jeigu to reikia užtikrinti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, tačiau, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarioms priežastims. Tokia nuostata išplaukia iš CK 4.126 straipsnyje nustatyto reglamentavimo. Dėl to, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, negali būti suvaržoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, priešingu atveju tai neatitiktų CK 4.126 straipsnio. Ieškovų noras pasiekti savo namų valdą esančiu keliu yra visiškai suprantamas, tačiau vien tik noro naudotis svetimu daiktu dėl patogumo ar naudingumo negalima pripažinti pagrindu servitutui taikyti ir riboti kito savininko nuosavybės teisę. Tokia situacija nesuderinama su CK 4.126 straipsnyje nustatytu reglamentavimu, todėl teisiškai nepagrįsta. Ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir naikintinos, kaip prieštaraujančios bylos faktinėms aplinkybėms teisingumo ir sąžiningumo principams bei LAT praktikai, kad servitutas nustatomas jei jo nenustačius nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, atmestini. Kaip jau minėta aukščiau ieškovas atsidalindamas savo sklypą pagal byloje pateiktą atsidalinimo projektą pats susikūrė tokią, situaciją, kad į jo sklypą kelio servitutas buvo nustatytas sklype Nr., todėl turi prisiimti ir naujo kelio įrengimo kaštus. Kolegija taip pat pažymi jog ieškovas nepagrįstai rėmėsi LAT praktika suformuota 2006 12 22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006, kurioje LAT pažymėjo jog sprendžiant ar įmanomas ieškovo teisių įgyvendinimas nenustatant kelio servituto svetimoje žemėje būtina ištirti ar kliūčių naudotis daiktu pašalinimas nėra susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir ar servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Kaip jau minėta šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės jog ieškovas neatlygintino sandorio pasekmėje tapęs sklypo, kuris turėjo privažiavimą ir ribojosi tiesiogiai su rajoninės reikšmės keliu, atsidalindamas savo dalį taip jog jo dalis nutolo nuo kelio pats sau sukūrė tokią situaciją, kurioje turi prisiimti susisiekimo užtikrinimo ir naudojimosi susiformuotu sklypui išlaidas.

25Apeliantas pats sau prieštarauja iš vienos pusės apeliaciniame skunde teigdamas jog teismas, neturėdamas jokių specialiųjų kelio tiesimo žinių, šioje byloje pats ėmėsi vertinti kito kelio įrengimo galimybes ir sąlygas, tuo pažeisdamas teismo nešališkumo, objektyvumo ir šalių dispozityvumo principą, iš kitos pusės, savo patikslintame ieškinyje rėmėsi LAT suformuota praktika (cilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005), jog teismas, siekdamas išaiškinti, ar be servituto nustatymo daiktu tikrai objektyviai neįmanoma naudotis, neturi apsiriboti tik žemės sklypų planais, bet turėtų atlikti vietos apžiūrą ir, kad vietos apžiūros protokolas sudarytas pagal CPK 210 straipsnio nuostatas laikytinas prima facie įrodymu. Tuo tarpu šiuo atveju teismas išvadas apie kelio įrengimo galimybes ir priėmė būtent ieškovo prašymu (t.2,b.l. 112,113)išvykęs ir vietoje apžiūrėjęs vietą, kurioje ieškovui nustatytas servitutas. Teismo sprendimo išvada, kad kelio servitutas atsakovo sklype ieškovui nėra objektyviai būtinas, nes jis gali įsirengti kitą kelią ir tai nelaikytina neprotinga ir nepateisinama sąlyga kaip tik ir pagrįsta vietos apžiūra. 2011-11-04 išvažiuojamajame teismo posėdyje visiems proceso dalyviams dalyvaujant buvo užfiksuota, jog suprojektuotas kelias eina kalno šlaitu yra tiesus ir jokių realių kliūčių jam nutiesti nėra, nereikia tiltų ar kitokių didelių sąnaudų t.y. reikalingos protingos išlaidos keliui įrengti. Be to kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovas ieškovui per atsakovo ir UAB „Karbonera“ žemės sklypus taip pat reikėtų įsirengti pravažiuojamą kelią bei patirti jo įrengimo išlaidas. Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pateiktus įrodymus ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priėmė pagrįstą sprendimą

26Dėl apelianto V. Č. apeliacinio skundo argumentų, prašymų apklausti liudytoją ir žodiniocbylos nagrinėjimo bei atsakovo patirtų nuostolių priteisimo.

27Dėl atsakovo apeliacinio skundo prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei liudytojo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus specialisto V. V. apklausos, kolegija pažymi jog byloje nėra duomenų, kad teismas būtų atsisakęs kviesti šį liudytoją, atsakovas nenurodė jokių priežasčių kodėl būtinybė apklausti šį liudytoją atsirado tik po sprendimo priėmimo ir kodėl jis neprašė šio liudytojo apklausti pirmosios instancijos teisme, todėl prašymas atmetamas remiantis CPK 314 straipsnio nuostata jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme išskyrus atvejus kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat atsakovas niekuo nemotyvavo būtinybės byla apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Toks apelianto prašymas nėra teismui privalomas todėl byla nagrinėjama rašytine tvarka.

28Atsakovas savo priešieškinio reikalavimus grindžia deliktine ieškovo atsakomybe, kylančia iš neteisėtų asmens veiksmų. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė asmeniui taikytina tik nustačius, įstatymo nustatytų sąlygų visetą: asmens neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kaltę (CK 6.248 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė jog asmens neteisėti veiksmai, priešingai nei kita civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), nėra preziumuojami, todėl asmens neteisėtus veiksmus turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir kad atsakovas tokių ieškovo veiksmų neįrodė. Vien tik atsakovo susirašinėjimo su Vilniaus apskrities viršininko administracijos padaliniais (Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2008-08-13 raštu Nr. SD-527-1.13, 2008-08-13 raštu Nr. SD-526-1.13 ir 2008-09-16 raštu Nr. SD-595-1.13), pateikimas, neįrodo fakto jog būtent ieškovas siekdamas įsirengti kelią išpylė statybines šiukšles atsakovo sklype ir tokiu būdu sugadino dirvožemį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo jog šis susirašinėjimas buvo inicijuotas paties atsakovo prašant uždrausti ieškovo veiksmus savavališkai kloti servitutinį kelią per atsakovo žemės sklypą. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas aukščiau nurodytus įrodymus, priėjo pagrįstos išvados, jog institucija, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, tiesiog atsižvelgdama į prašymo turinį bei į tai, jog ieškovui yra suprojektuotas kelias, parengė aukščiau nurodytus raštus. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyrius būtų atlikęs išsamų atsakovo prašyme išdėstytų aplinkybių patikrinimą ir įvertinimą, nėra.

29Be to kolegijos nuomone atsakovas neįrodė ne tik ieškovo neteisėtų veiksmų, bet ir jo patirtos žalos bei jos dydžio atsakovo pateikta lokalinė sąmata nėra pakankamas įrodymas galimų nuostolių dydžiui nustatyti, nes byloje neatsispindėtas sąmatoje pateiktų darbų atlikimo darbų apimties būtinumas siekiant realiai pašalinti iš atsakovo sklypo jame suverstas statybines šiukšles, nenurodyta kokiomis oficialiai patvirtintomis rekomendacijomis vadovautasi skaičiuojant galimas išlaidas. Atsakovas prašydamas atlyginti būsimus nuostolius, nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, prašė atlyginti jo būsimus nuostolius, kurių dar nėra patyręs, o jo būsimos išlaidos negrįstos tinkamais ir tiksliais skaičiavimais.

30Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas atmetęs tiek ieškinį, tie priešieškinį tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą dalyje dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui iš ieškovo.

31Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išsprendimui ir nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą sprendimą todėl atskirai neaptariami ir nevertinami.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

Nutarė

33Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. I. V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti kelio... 5. Nurodė, jog jis 2009-02-09 kreipėsi su prašymu į atsakovą dėl kelio... 6. A. V. Č. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip... 7. A. V. Č. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo kompensaciją,... 8. I. V. P. su pareikštu priešieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė... 10. Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu (II t. b.l.... 11. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 12. Apeliantas (ieškovas) V. P. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti... 13. A. V. Č. atsiliepimu prašė 2011 11 24 sprendimą dėl kelio servituto... 14. Apeliantas (atsakovas) V. Č. apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą... 15. I. V. P. atsiliepimu prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip... 16. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir... 19. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14... 20. Dėl apelianto V. P. apeliacinio skundo argumentų dėl servituto... 21. Ginčas byloje yra kilęs dėl kelio servituto nustatymo. Todėl jo sprendimui... 22. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nesutaria dėl servituto nustatymo,... 23. Šioje byloje kilusio ginčo specifika yra ta, kad ieškovui jau yra nustatytas... 24. A. V. P. teiginys, kad jis apie suplanuotą ir jam nustatytą kelio servitutą... 25. Apeliantas pats sau prieštarauja iš vienos pusės apeliaciniame skunde... 26. Dėl apelianto V. Č. apeliacinio skundo argumentų, prašymų apklausti... 27. Dėl atsakovo apeliacinio skundo prašymo apeliacinį skundą nagrinėti... 28. Atsakovas savo priešieškinio reikalavimus grindžia deliktine ieškovo... 29. Be to kolegijos nuomone atsakovas neįrodė ne tik ieškovo neteisėtų... 30. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas atmetęs tiek ieškinį, tie... 31. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 33. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti...