Byla 3K-3-63/2013
Dėl kelio servituto nustatymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui S. L. dėl kelio servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymo sąlygas ir tvarką (CK 4.111 straipsnis), taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovui pagal 2005 m. lapkričio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teise priklauso 0,0951 ha ploto žemės sklypas ir jame esantys statiniai – gyvenamasis namas ir kiti statiniai (duomenys neskelbtini); atsakovui pagal 2011 m. vasario 3 d. dovanojimo sutartį – 0,0552 ha ploto žemės sklypas su jame esančiais statiniais – gyvenamuoju namu, kitais statiniais (duomenys neskelbtini). Į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) galima patekti bendru keliu, įrengtu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Kauno apskrities viršininkas 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu atkūrė nuosavybės teisę ieškovo seneliui T. G. į jo motinos (duomenys neskelbtini) turėto 0,7567 ha žemės sklypo dalį – 0,0097 ha ir grąžino natūra T. G. įpėdiniams 0,0097 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir nustatė 0,0097 ha kelio servitutą (tarnaujantysis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) naudotojams. Kelias į šiuos žemės sklypus išgrįstas trinkelėmis, kurios yra dviejų skirtingų spalvų, taip pažymint ieškovo ir atsakovo sklypų ribą. Sklypo (duomenys neskelbtini) buvęs savininkas V. L. ir sklypo (duomenys neskelbtini) buvusi savininkė E. G. 1997 m. sausio 29 d. pareiškimu Kauno miesto Žemėtvarkos tarnybai prašė perkelti kelią į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Iš pateikto E. G. namų valdos žemės sklypo ribų plano matyti, kad, ankstesniųjų savininkų susitarimu perkėlus kelią į sklypą (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą pasiūlymą buvo nustatytos šalių sklypų ribos, kurios atitiko šiuo metu nustatytas šalių žemės sklypų ribas.

7Ieškovas, 2006 m. balandžio 12 d. rekonstravęs namą (duomenys neskelbtini), įsirengė garažą; nurodė, kad su ankstesniu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininku V. L. , jam gyvam esant, buvo sutaręs, jog į po statinių rekonstrukcijos ir statybos darbų atsiradusį automobilio garažą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojai visada neatlygintinai ir nevaržomai galės įvažiuoti per V. L. priklausančio žemės sklypo dalį, apribotą koordinačių taškais Nr. 1 (duomenys neskelbtini), Nr. 2 (duomenys neskelbtini), Nr. 3 (duomenys neskelbtini), Nr. 4 (duomenys neskelbtini), Nr. 5 (duomenys neskelbtini), Nr. 6 (duomenys neskelbtini), tačiau raštu tokio susitarimo su ankstesniuoju savininku neįformino. Atsakovas pareiškė, kad įrengs tvorą jam priklausančio sklypo ribos linijoje, todėl ieškovas netektų galimybės patekti į garažą dėl per siauros ieškovo sklypo dalies, esančios prieš ieškovo namą. Ieškovas pateikė pasiūlymų dėl servituto nustatymo planus, kuriuose pavaizduotos galimos kelio trajektorijos, siekiant iš (duomenys neskelbtini) gatvės privažiuoti prie garažo žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

8Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo nustatyti kelio servitutą atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalyje, apribotoje koordinačių taškais Nr. 1 (duomenys neskelbtini) , Nr. 2 (duomenys neskelbtini) , Nr. 3 (duomenys neskelbtini) , Nr. 4 (duomenys neskelbtini) , Nr. 5 (duomenys neskelbtini) , Nr. 6 (duomenys neskelbtini) , ir šio žemės sklypo ribos linijoje, kurią identifikuoja koordinačių taškai Nr. 2 (duomenys neskelbtini) ir Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), suteikiantį teisę ieškovui ir kitiems žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojams važiuoti per atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, apribotą nurodytais koordinačių taškais, tikslu patekti į garažo patalpas, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini) esančias pastate – gyvenamajame name, pažymėtame plane (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (viešpataujantysis daiktas).

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimą nustatyti kelio servitutą patekimui iki garažo lėmė būtent garažo įrengimas ieškovo pasirinktoje sklypo vietoje. Teismas atmetė ieškovo paaiškinimus, kad jis negalėjo įrengti garažo kitoje jam priklausančio sklypo dalyje dėl sklype nustatytos ryšių linijos apsaugos zonos, nes šioms aplinkybėms patvirtinti nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad viešojo administravimo subjektai būtų draudę ieškovui kurioje nors konkrečioje jo nurodytoje sklypo vietoje statyti ar įrengti garažą ar stoginę automobiliui laikyti. Teismas pažymėjo, kad garažas įrengtas tolimesnėje nuo tiesaus patekimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės jam priklausančio sklypo dalyje. Kadangi vieta garažui įrengti buvo parinkta ieškovo valia, o ieškovas susitarimo su ankstesniu savininku V. L. dėl galimybės naudotis pastarajam priklausančia sklypo dalimi tinkamai neįformino, teismas tokį ieškovo elgesį pripažino nerūpestingu ir neatsakingu. Vien tai, kad ieškovo garažas suprojektuotas taip, nesuteikia jam teisės reikalauti servituto nustatymo. Be to, teismas sprendė, kad patekimui prie ieškovo garažo yra pakankamas jo sklypo dalyje esančio pravažiavimo plotas, o sklypo riba kertama tik norint patogiai atlikti posūkio manevrą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog negali patekti į savo garažo patalpą nekirsdamas atsakovo žemės sklypo.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad ieškovas, įgyvendindamas nuosavybės teisę (rekonstruodamas gyvenamąjį namą ir jame įsirengdamas garažo patalpą), turėjo nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų, t. y. jis, projektuodamas garažo patalpą, turėjo įvertinti, jog patekimui į ją gali nepakakti jo sklypo dalyje esančio kelio, garažo įrengimas jo suprojektuotu būdu gali pažeisti gretimo žemės sklypo savininko teises. Nurodžius, kad statant garažą buvo gautas tuomečio gretimo žemės sklypo savininko sutikimas patekimui į garažą pasinaudoti jo sklypo dalimi, toks servitutas tuomet turėjo būti įregistruotas, nes tik įregistravus servitutą atsiranda iš jo kylančios teisės ir pareigos (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Kolegija pažymėjo, kad būtinumui nustatyti servitutą turėjo įtakos paties ieškovo netinkami veiksmai, jam įgyvendinant nuosavybės teisę, ir tai iš esmės paneigė ieškinio pagrindą, kad servituto nustatymas yra vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo) interesų tinkamą įgyvendinimą. Ieškovas neįrodė, kad jo prašomas nustatyti kelio servitutas yra vienintelė galimybė patekti į garažą ir jį naudoti pagal paskirtį. Ieškovo pateiktų servituto nustatymo projektų kolegija nepripažino pakankamais įrodymais, motyvuodama, jog tai yra tik pasiūlymai, ieškovas nepateikė jokių kitų šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų (pvz., specialisto ar eksperto išvados). Kolegija, įvertinusi ieškovo pateiktus projektus ir žemės sklypo planą, pažymėjo, kad nors garažo durys yra įrengtos nuo ginčo kelio pusės, tačiau jos galėjo būti suprojektuotos ir kitoje vietoje, kur kelias į garažą (duomenys neskelbtini) galėtų būti įrengtas panaudojant ieškovui priklausančio sklypo dalį, taip išvengiant būtinybės pasinaudoti gretimo žemės sklypo dalimi.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

13Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 15 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo, taikant CK 4.111, 4.126 straipsnius. Kasatoriaus teigimu, garažo vieta buvo parinkta nesant galimybių kitur ją statyti, nes kasatorius paveldėjo jį esant toje vietoje, rekonstrukcija buvo pradėta 2003 m. rudenį. Garažas buvo suprojektuotas sklype, kuris yra istoriškai susiformavusiame sename Kauno miesto privačių namų kvartale. Be to, dėl garažo patalpos vietos atsakovo žemės sklypo buvę savininkai niekada kasatoriui jokių pretenzijų nereiškė. Per ilgą laiką buvo susiformavusi ginčo žemės sklypų ruožų naudojimo tvarka ir asmenų konkliudentiniai veiksmai įrodo buvus kasatoriaus susitarimą su buvusiais atsakovo žemės sklypo savininkais, nors susitarimas ir nebuvo raštu įformintas. Teismai neįvertino aplinkybės, kad dėl atsakovo žemės sklypo dalies suvaržymų, atsiradusių dėl garažo patalpos įrengimo, kasatorius atsilygino atsakovo žemės sklypo buvusiems savininkams, savo lėšomis įrengdamas blokelių grindinį atsakovo keturių metrų pločio žemės sklypo ruože, kuriuo naudojasi ir atsakovas. Kasatoriaus teigimu, ši civilinė byla buvo iškelta ne dėl patekimo prie garažo patalpos galimybių užtikrinimo prašomu nustatyti kelio servitutu, o dėl patekimo į garažo patalpą, t. y. kelias į garažą yra 90 laipsniu kampu į nagrinėjamą kasatoriaus sklypo ruožą, todėl į garažą kasatorius gali patekti tik darydamas statų posūkį, o tokiam padaryti yra objektyviai reikalingas minimalus šešių metrų trajektorijos spindulys, o jo sklypo plotis nėra pakankamas. Atsakovas nepaneigė kasatoriaus teiginių, kad: 1) statų posūkį, remiantis minimaliais reikalavimais, automobiliu galima įveikti tik šešių metrų spindulio trajektorija, kaip tai yra atvaizduota architektės atliktuose servituto nužymėjimo planuose; 2) kasatorius objektyviai neturi galimybės patekti į garažą tik iš savo sklypo dalies, nekirsdamas atsakovo žemės sklypo; 3) šešių metrų spindulys yra ilgesnis kaip keturių metrų atsakovo sklypo ruožas, todėl jeigu atsakovo įvažiavimas į jo sklypą vartų vietoje būtų stačiai jo turimam įvažiavimo plotui, tai ir atsakovas objektyviai neturėtų galimybės patekti į savo kiemą tik iš savo sklypo dalies; 4) tiek kasatorius, tiek atsakovas gali patekti į savo žemės sklypus tik per kasatoriaus senelio įpėdiniams grąžintą natūra 0,0097 ha žemės sklypą, kuriame jau yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) naudotojams. Teismai neįvertino aplinkybės, kad faktiniai bendro kelio naudojimosi santykiai buvo susiformavę dar prieš keletą metų iki atsakovui įgyjant nuosavybės teisę į žemę ir statinius, todėl teismai turėjo aiškintis, ar, nenustačius servituto, įmanoma kasatoriui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį; neatliko vietos apžiūros, nevertino kasatoriaus argumentų ir neanalizavo pateiktų jo įrodymų, patvirtinančių, kad nėra sąlygų, nenustačius servituto, įvažiuoti į garažo patalpas. Kasatorius pažymi, kad byloje teismai nepagrįstai akcentavo klausimą dėl patogumo atlikti posūkio manevrą, patenkant į garažą; priešingai, kasatoriaus teigimu, jis kelio servituto reikalauja ne dėl patogaus patekimo į garažo patalpą galimybės, o todėl, kad neturi objektyvios galimybės patekti į garažą nekirtęs atsakovo žemės sklypo dalies.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė bylos aplinkybes, jog ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių neapriboti atsakovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teisių. Ieškovo pateiktos situacijos schemos nepatvirtina, kad ieškovui važiuojant automobiliu į garažo patalpą ir iš jos yra būtina daryti posūkio manevrą, jog susidarytų 6–7 metrų posūkio spindulys. Ieškovo nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtintas Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemų reglamentas šioje byloje netaikytinas, nes šis teisės aktas taikytinas projektuojant posūkių spindulius gatvių sankryžose, o ne privačiuose kiemuose. Nors ieškovas teigė buvus susitarimą su ankstesniu žemės sklypo savininku dėl kelio servituto nustatymo, tačiau ieškovas šio fakto neįrodė, nepateikė notariškai patvirtinto dokumento (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, pagal faktinius bylos duomenis nebuvo žinių, kad iki pareiškiant ieškinį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojai į ieškovo garažo patalpą būtų važinėję per ginčijamą atsakovo žemės sklypo dalį.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl CK 4.111 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo

18Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė CK normas, reglamentuojančias kelio servituto nustatymą, ar nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

19CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nesutaria dėl servituto nustatymo, todėl klausimas spręstinas teismo tvarka. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J. , bylos Nr. 3K-3-210/2012).

20Ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą, savo reikalavimą grindė aplinkybe, jog jis negali tinkamai įvažiuoti į garažą nekirsdamas atsakovo žemės sklypo dalies, t. y. tinkamai naudotis garažu kliudo per siauras kelias. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovo reikalavimą nustatyti kelio servitutą patekimui iki garažo lėmė būtent garažo įrengimas ieškovo pasirinktoje sklypo vietoje; ieškovas, rekonstruodamas gyvenamąjį namą ir jame įsirengdamas garažo patalpą, neįvertino žemės sklypo dydžio, reikalingo norint tinkamai patekti į garažą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią aplinkybę, sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai aiškinosi aplinkybę, ar daikto savininkas, siekiantis, kad būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias galimybes dėl nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo, kad nereikėtų apriboti kitų savininkų teisių, ir teisingai aiškino ir taikė CK 4.111 straipsnyje nustatytą servituto sąvoką, byloje teisingai sprendė, jog ieškovui tinkamai naudotis garažu trukdo subjektyvios priežastys. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo sąlygas, nuosekliai plėtojama ta linkme, kad servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą, todėl, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas; konstatavus, kad servitutas būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C. , bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2012 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės prokuratūra v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2012). Teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo prašymas pagrįstas siekiu naudoti garažą patogiau, nors jis neišnaudojo visų techninių galimybių pašalinti patekimo į garažą kliūtis; ieškovo prašomas nustatyti servitutas pažeistų atsakovo teisę į nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą. Ieškovo noras kuo patogiau naudotis garažu kertant kuo mažesnį kampą yra visiškai suprantamas, tačiau tokio noro negalima įgyvendinti kito asmens nuosavybės sąskaita. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas žemės sklypą ir jame esančius statinius įgijo paveldėjimo būdu, taigi turėjo žinoti, kokios yra įsigyto žemės sklypo ir šalia esančio kaimyno žemės sklypo ribos ir sklypų naudojimo sąlygos.

21Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – būtinumo, todėl kasatoriaus reikalavimas leisti jam naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau, nesudaro pagrindo nustatyti servitutą.

22Nors kasatorius skunde nurodo CPK 185 straipsnio pažeidimą, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi išplėtota ir nuoseklia teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kadangi kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, tai teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, nurodo, kad teismas ištyrė ir įvertino šiai bylai reikšmingus įrodymus. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstas, nes teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, tarp jų ir dėl kasatorių skunde išvardytų įrodymų. Kasacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu, t. y. grindžiami atskirų įrodymų turinio analize, tačiau vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas kasatoriams nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Minėta, kad konkrečių byloje pateiktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas ir nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnio) pažeidimo priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nenustatė.

23Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti, nes bylą nagrinėję teismai tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas pagal byloje nustatytas aplinkybes, nepažeidė pirmiau nurodytų teisės normų, todėl nėra pagrindo naikinti teismų priimtus procesinius dokumentus kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25Kasacinis teismas patyrė 30,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

26Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti advokatui 2000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokestį, todėl, netenkinus kasacinio skundo, atsakovui iš ieškovo priteistina 1700 Lt bylinėjimosi išlaidų.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Priteisti iš ieškovo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

30Priteisti iš ieškovo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,66 Lt (trisdešimt litų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovui pagal 2005 m. lapkričio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimą... 7. Ieškovas, 2006 m. balandžio 12 d. rekonstravęs namą (duomenys neskelbtini),... 8. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo nustatyti kelio servitutą... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 13. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl CK 4.111 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo... 18. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės... 19. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 20. Ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą, savo reikalavimą grindė... 21. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 22. Nors kasatorius skunde nurodo CPK 185 straipsnio pažeidimą, tačiau teisėjų... 23. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 25. Kasacinis teismas patyrė 30,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 29. Priteisti iš ieškovo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S.... 30. Priteisti iš ieškovo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,66 Lt... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...