Byla 2A-2472-345/2012
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Henricho Jaglinskio, teisėjų Zitos Smirnovienės ir Astos Radzevičienės,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei UADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo,

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė E. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UADB „Ergo Lietuva“ ieškovės naudai 100 000,00 Lt draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2009 m. kovo 20 d. atsakovė ir UAB „Požeminės linijos“ sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, pagal kurią visą parą nuo nelaimingų atsitikimų buvo apdrausti UAB „Požeminės linijos“ darbuotojai. Ši sutartis buvo sudaryta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009 (toliau – Taisyklės) pagrindu. 2009 m. lapkričio 11 d., apie 22 val. Šiaulių r., Kuršėnų m. restorane „Romuva“ nuo laiptų nukrito ir susižalojo draudėjos UAB „Požeminės linijos“ darbuotojas J. S., apdraustasis pagal draudimo sutartį. 2009 m. lapkričio 23 d. Kauno medicinos universiteto klinikose J. S. mirė. Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1228 /09(02) nurodyta, kad J. S. mirė nuo galvos sumušimo. UADB „ERGO Lietuva“ vadovaudamasis Taisyklių 3.1.7 p., atsakovas šį įvykį pripažino nedraudžiamuoju.

7UAB „Požeminės linijos“ 2011 m. balandžio 6 d. išdavė ieškovei patvirtinimo raštą, kad reikalavimo teisė dėl draudimo išmokos priteisimo pagal draudimo sutartį Nr. 770-2202950 priklauso apdraustojo J. S. sutuoktinei E. S.. Draudimo įmonė nepagrįstai vengia įvykdyti prievolę ir sumokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutarties sąlygas. Taisyklės yra abstrakčios ir tai yra akivaizdu, nes leidžia draudimo įmonei atsisakyti mokėti draudimo išmoką be jokių įrodymų ir teisinio pagrindimo, todėl tokios sutarties sąlygos, esant abejonių, turi būti aiškinamos prisijungusios šalies naudai.

8Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Taisyklių 3.1.7 punkto prasme neblaivumas ir apsvaigimas suprantamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką. Atsakovė pažymėjo, jog iš 2010 m. vsario 5 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog prieš pat įvykstant nelaimingam atsitikimui J. S. vartojo alkoholį. Medicininiuose dokumentuose po nelaimingo atsitikimo J. S. girtumas diagnozuojamas net kelių specialių žinių nustatant tokią diagnozę turinčių asmenų. Atsakovas nurodė, kad neblaivumas gali būti konstatuojamas ne tik konkrečiais prietaisais matuojant alkoholio koncentraciją kraujyje ar iškvepiamame ore, tačiau ir specialių žinių turinčių asmenų - medikų, atsižvelgiant į konkretaus asmens fiziologinius požymius. Šiuo atveju nelaimingo atsitikimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nelaimingam atsitikimui įvykti įtakos neabejotinai turėjo J. S. alkoholio vartojimas, kuomet lipdamas laiptais dėl sutrikusios koordinacijos, reakcijos ir kitų alkoholio sąlygotų žinių indikacijų jis nesugebėjo išlaikyti pusiausvyros ir nukrito nuo laiptų. Taisyklėse nėra nurodyta, kad asmens girtumas turi būti pagrindinė sąlyga nelaimingam atsitikimui kilti. Pakanka konstatuoti, kad girtumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti. Padariusi išvadą, kad J. S. mirtį sąlygojo alkoholio vartojimas, atsakovas, vadovaudamasi Taisyklių 3.1.7 punktu pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju bei apie tai 2010 m. balandžio 20 d. pranešimu informavo draudėją, jog draudimo išmoka nebus mokama.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovės E. S. ieškinį atmetė.

11Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sąlyga dėl draudiminės apsaugos negaliojimo esant nukentėjusiojo apsvaigimui nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų aiškiai išskirta atskiru punktu, ši sąlyga yra aiški, jokių pastabų ar išlygų įmonė, draudusi savo darbuotojus arba patys darbuotojai dėl šios sąlygos netaikymo nėra padarę, todėl nėra pagrindo ieškovės ieškinyje nurodytais motyvais (kad draudimo sutarties sąlygos yra abstrakčios) konstatuoti šios sąlygos negaliojimo ar netaikymo. Teismas padarė išvadą, kad Taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus, jos yra taikytinos įvykį pripažįstant draudžiamuoju (ir nedraudžiamuoju).

12Teismas, įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, taip pat įvertinęs apklaustų liudytojų parodymus padarė išvadą, kad byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina mirusiojo J. S. neblaivumo (apsvaigimo nuo alkoholio) faktą.

13Teismas kritiškai vertino ieškovės atstovės paaiškinimus raštu apie alkoholio poveikį bei girtumą, nes ieškovės atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog turi specialių medicinos žinių ir yra kompetentingas daryti išvadas, susijusias su girtumo nustatymu (CPK 178 str.).

14Teismas nustatė, kad atsakovas įrodė faktą, jog mirusysis pažeidė draudimo sutarties sąlygas, atsižvelgė į tai, kad mirusysis savo noru buvo neblaivus (t.y. nenustačius priverstinio apsvaiginimo fakto), konstatavo, kad įvykį sąlygojo neblaivumas. Atsakovas, atsisakęs mokėti draudimo išmoką, iš esmės įvykdė įstatyminę pareigą ir pranešė draudėjui pateikdama motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (įvykio metu galiojusio Draudimo įstatymo 82 str.).

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovė E. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Ieškovė nurodo, kad sprendimas yra neteisingas, nes priimtas netinkamai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas, reguliuojančias draudimo teisinius santykius. Taip pat prašo prijungti prie bylos draudimo taisykles DNAT-2007 Nr. 009, nes pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimą Nr. 770-2202950, būtent šios taisyklės yra galiojančios ginčo atveju. Nurodo, kad esminis taisyklių punktas, kurio sąlygas privalėjo įrodyti atsakovė, skiriasi tuo, jog pagal taisykles DNAT-2007 Nr. 009 atsakovė turi įrodyti, kad J. S. neblaivumas sąlygojo nelaimingą atsitikimą, o taisyklės, kuriomis rėmėsi atsakovė nurodė, kad pakanka įrodyti, jog neblaivumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.

17Ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad sąlyga dėl draudiminės apsaugos negaliojimo esant nukentėjusiojo apsvaigimui yra aiškiai išskirta punktu, todėl nėra pagrindo konstatuoti šios sąlygos negaliojimą ar netaikymą ieškovės nurodytu motyvu, jog ši sąlyga yra abstrakti. Ieškovė pabrėžia, kad nurodydama, jog atsakovės taisyklės yra abstrakčios, ieškovė prašė taikyti principą, kad esant abejonėms dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos prisijungusios šalies naudai. Teigia, kad atsisakydama mokėti draudimo išmoką atsakovė vadovavosi Taisyklių 3.1.7 p., kuris yra nekonkretus. Neaišku, kokiais teisės aktais vadovaujasi draudimo įmonė ir koks girtumas promilėmis pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu bei koks girtumas promilėmis pagal atsakovės parengtą draudimo sutartį turi būti nustatytas, kad draudimo įmonė turėtų teisę vadovautis minėtu punktu. Nors atsakovė nurodė, jog neblaivumui konstatuoti pagal taisyklių 3.1.7. punktą turi būti nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,4 promilių, kokia alkoholio koncentracija turi būti nustatyta, kad neblaivumas galėtų dar ir sąlygoti nelaimingą atsitikimą, atsakovė nenurodė, nors būtent atsakovei tenka pareiga pagrįsti atsisakymą mokėti draudimo išmoką.

18Ieškovė teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo principą. Teismas privalėjo įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Ieškovės teigimu, atsakovė privalėjo įrodyti, kad alkoholio koncentracija J. S. kraujyje buvo didesnė nei 0,4 promilės. Sprendime teismas nenurodė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų aplinkybę, kad J. S. kraujyje nelaimingo atsitikimo metu alkoholio koncentracija viršijo 0,4 promiles. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi liudytojų V. Š., S. M., V. M., L. P., R. A., D. G. parodymais bei paaiškinimais. Ieškovės teigimu, teismas atsisakė vertinti tų liudytojų parodymus, kurie vieninteliai galėjo pasakyti apie suvartotą alkoholio kiekį – tiek G. Ž., tiek J. Š. paaiškino, kad J. S. bare gėrė kavą ir alkoholio su jais nevartojo.

19Ieškovė neneigė galimybės, kad J. S. vartojo tam tikrą kiekį alkoholio, ši faktinė aplinkybė sutampa su daktarės S. M. vertinimu, kad jautėsi alkoholio kvapas, tačiau ieškovė ginčija, kad vien iš alkoholio kvapo galima nustatyti tikslią alkoholio koncentraciją kraujyje. Teismas nevertino kokį kiekį iš nenustatyto dydžio stikliuko pavartojo J. S.. Teismas atsisakė prie bylos prijungti ieškovės advokato 2012 m. sausio 17 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų dėl ebrietas vulgaris sąvokos, kurią savo įraše pavartojo daktarė S. M. – kopijų iš knygų Teisės psichiatrija ir Teisės medicinos pagrindai - nurodydamas, kad jie neturi jokios įrodomosios reikšmės. Teismas atsisakė vertinti šiuos paaiškinimus ir priimdamas sprendimą pasikliovė savo teisės psichiatrijos ir teisės medicinos žiniomis. Ieškovės teigimu, paaiškinimuose pateikta specialistų išvada, jog eisena ir kalba pradeda trikti nuo 1,10 promilių patvirtina aplinkybę, kad atsakovė privalėjo įrodyti, kad J. S. kraujyje prieš įvykį buvo ne mažiau kaip 1,10 promilių alkoholio. Teismas netyrė ir nevertino prokuroro V. B. pateiktų paaiškinimų, kuriuose šis nurodo, kad vaizdo įrašuose nematyti, jog J. S. griuvinėtų ar siūbuotų, jo girtumas nenustatytas ir nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl girtumo.

20Ieškovės teigimu, teismas suklydo nustatant įrodinėjimo ribas. Atsakovė turėjo įrodyti ne alkoholio kvapo egzistavimą ar nenustatyto kiekio alkoholio pavartojimą, o turėjo pagrįsti patikimais įrodymais, kad J. S. kraujyje buvo ne mažiau, kaip 0,41 primilių alkoholio koncentracija ir šis alkoholio kiekis buvo pagrindinė sąlyga nelaimingam atsitikimui įvykti.

21Atsakovė UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22Nurodo, kad tikslus J. S. neblaivumo laipsnis buvo nenustatytas dėl aplaidžiai atlikto ikiteisminio tyrimo. Pažymi, jog prokuroras V. B. negalėjo paaiškinti, kodėl aptariamu atveju nebuvo ištirtas mirusiojo neblaivumo laipsnis nelaimingo atsitikimo metu. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad kaip ir kiekvienu kitu tiriamu atveju, taip ir šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai pateiks informaciją apie mirusiojo neblaivumo laipsnį nelaimingo atsitikimo metu. Atkreipia dėmesį, kad informaciją apie tai, kad tikslus alkoholio kiekis J. S. organizme nelaimingo atsitikimo metu nustatinėtas nebuvo, draudikas gavo jau praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo nelaimingo atsitikimo, t. y. ši informacija gauta jau tada, kai gydymo įstaigoje paimtas kraujo mėginys nebesaugotas. Atsakovė nurodo, kad dėl nurodytų aplinkybių ji neturėjo objektyvios galimybės pati savo iniciatyva išsiaiškinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą J. S. neblaivumo laipsnį nelaimingo atsitikimo metu. Taip pat nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, jog įvykio vietos vaizdo įrašas nebuvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Byloje nėra dokumento, kuriame įrašą peržiūrėjusio asmens būtų užfiksuota įraše matyta informacija. Dėl šio ikiteisminio tyrimo trūkumo netekta galimybės tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai alkoholio buvo suvartota restorane sėdėjusių asmenų. Atsakovės vertinimu, ne dėl draudiko kaltės nesant objektyvios galimybės nustatyti tikslaus alkoholio kiekio J. S. kraujyje, neteisinga būtų neigiamas neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo pasekmes perkelti draudikui, todėl aptariamu atveju turi būti vadovaujamasi civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei jo nebuvo (LAT 2003 m. sausio 20 d. nutartis civ. Byloje Nr. 3K-3-79/2003). Atsakovė išdėsto, kad aptariamu atveju civilinėje byloje surinktų įrodymų visuma – tai, kad tęstinį laiko tarpą buvo vartojami stiprieji gėrimai, kad kompanija buvo susirinkusi alkoholio vartojimo tikslu, kad neblaivumą patvirtino taip pat ir medikai, kad visi kiti su J. S. buvę asmenys buvo neblaivūs - yra pakankama konstatuoti, jog J. S. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus ir kad šio neblaivumo laipsnis – didesnis nei 0,4 promilės kraujyje. Teigia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, jog atsakovas privalėjo įrodyti ne tik neblaivumo faktą, tačiau ir tai, jog alkoholio kiekis kraujyje buvo ne mažesnis nei 1,10 promilių. Be to, pirmos instancijos teismas sprendimą priėmė įvertinęs, kad laiptai, nuo kurių nukrito nukentėjusysis, yra pastato viduje, t.y. negalima konstatuoti laiptų apledėjimo arba nuo vandens tapimo slidžiais, byloje nėra pateikta įrodymų, kad laiptai įvykio metu buvo avarinės būklės, sulūžę ar kitaip keltų pavojų aplinkinių sveikatai bei gyvybei, taip pat nėra duomenų, kad J. S. būtų sunegalavęs ar praradęs sąmonę, konstatuota, kad jo kūne kitokių sužalojimų nėra, mirtis įvyko pačiam nukentėjusiajam nukritus. Atsakovė nurodo, kad šios aplinkybės pagrindžia atsakovės atsisakymą mokėti draudimo išmoką.

23Atsakovė nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išsakytais teiginiais, jog Taisyklių 3.1.7 punktas yra nekonkretus ir neaišku, kokiais teisės aktais vadovaujasi atsakovė ir koks girtumas promilėmis pagal atsakovės parengtą sutartį turi būti nustatytas. Atsakovė nurodo, kad išmanyti oficialių teisės aktų reikalavimus yra kiekvieno piliečio pareiga. Aptariamu atveju vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis. Taip pat pažymi, kad Taisyklėse neįmanoma tiksliai apibrėžti kokiai alkoholio koncentracijai promilėmis esant, neblaivumas yra nelaimingo atsitikimo priežastis, nes būtina atsižvelgti į kiekvieno konkretaus įvykio aplinkybes.

24Apeliacinės instancijos teismui ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo prijungti draudimo taisykles DNAT-2007 Nr. 009, kurios vadovaujantis CPK 314 straipsnio tvarka minėtos taisyklės priimtinos ir tirtinos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (b.l.8-15, t. 2).

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės E. S. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui tenkinti.

26Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų nuosekliai nebuvo laikytasi.

27Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad 2009 m. lapkričio 11 d., apie 22.00 val. Gedimino g. 2, Kuršėnai, Šiaulių r. sav. esančiame restorane „Romuva“ nukrito nuo laiptų bei susižalojo J. S. (baudžiamosios bylos Nr. 96-1-606-09, b. l. 1-2). 2009-11-23 J. S. mirė. Mirties priežastis – galvos sumušimas (b. l. 11-14, 29, t. 1). 2009 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 96-1-00606-09 pagal požymius nusikaltimo, nurodyto Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (baudžiamosios bylos Nr. 96-1-606-09, b. l. 1-2). Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2010 m. vasario 5 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-606-09, nesant nusikaltimo požymių (baudžiamosios bylos Nr. 96-1-606-09, b. l. 40). J. S. buvo draustas nuo nelaimingų atsitikimų laikotarpiu nuo 2009-03-20 iki 2010-03-20 (b. l. 6-8, t. 1). 2010-04-22 UADB „Ergo Lietuva“ informavo apie atsisakymą išmokėti draudimo išmoką (b. l. 15, t. 1). Mirusio J. S. darbdavys patvirtino draudimo išmokos reikalavimo teisės perėjimą mirusiojo sutuoktinei E. S. (b. l. 24, t. 1). 2011-08-23 mirusiojo J. S. sūnus M. S. neatlygintinai perleido reikalavimo teisę į draudimo išmoką pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimą Nr. 770-2202950 (b. l. 82, t. 1). D. S. atsisakė paveldėjimo teisės savo motinos E. S. naudai (b. l. 79, t. 1). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sąlyga dėl draudiminės apsaugos negaliojimo esant nukentėjusiojo apsvaigimui nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų aiškiai išskirta atskiru punktu, ši sąlyga yra aiški, jokių pastabų ar išlygų įmonė, draudusi savo darbuotojus arba patys darbuotojai dėl šios sąlygos netaikymo nėra padarę, todėl nėra pagrindo ieškovės ieškinyje nurodytais motyvais (kad draudimo sutarties sąlygos yra abstrakčios) konstatuoti šios sąlygos negaliojimo ar netaikymo. Teismas padarė išvadą, kad Taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus, jos yra taikytinos įvykį pripažįstant draudžiamuoju (ir nedraudžiamuoju). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, apklaustų liudytojų parodymus padarė išvadą, kad byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina mirusiojo J. S. neblaivumo (apsvaigimo nuo alkoholio) faktą, dėl ko atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Apeliantė (ieškovė) su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad esminis taisyklių punktas, kurio sąlygas privalėjo įrodyti atsakovas, skiriasi tuo, jog pagal taisykles DNAT-2007 Nr. 009 atsakovas turi įrodyti, kad J. S. neblaivumas sąlygojo nelaimingą atsitikimą, o taisyklės, kuriomis rėmėsi atsakovas nurodė, kad pakanka įrodyti, jog neblaivumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės argumentacija sutinka.

28Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės ieškinio ir spręsdamas atsakovo prievolės ieškovei išmokėti draudimo išmoką, atlyginančią žalą draudėjui dėl J. S. mirties, atsakovui įvykį pripažinus nedraudiminiu, pagrįstumo vadovavosi draudimo apsaugos metu galiojusiomis UADB „Ergo Lietuva“ Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis Nr. 009 (ERGO Lietuva, DNAT-2009). Tuo tarpu bylos duomenys tvirtina, kad tarp UADB „ERGO Lietuva“ ir UAB „Pažeminės linijos“ 2009-03-16 Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime Nr. 770-2202950 nurodyta, jog šalys numatomo draudimo laikotarpiu nuo 2009-03-20 iki 2010-03-20 vadovaujasi „Draudimo nuo nelaimingų atsitikimo taisyklėmis (ERGO LIETUVA, DNAT-2007) Nr. 009 (b.l. 6, t.1). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi draudimo apsaugos metu galiojusiomis UADB „Ergo Lietuva“ Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis Nr. 009 (ERGO Lietuva, DNAT-2009), kadangi iš taisyklių nuostatų analizės, nėra pagrindo manyti, jog tai naujoji senų taisyklių redakcija ir jos galioja tarp UADB „ERGO Lietuva“ ir UAB „Požeminės linijos“ 2009-03-16 Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimo Nr. 770-2202950 pagrindu. Byloje duomenų apie tai, kad šalys patvirtino draudimo sutarties pakeitimus, nėra, tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir pats atsakovas. Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovo prievolės ieškovei išmokėti draudimo išmoką, atlyginančią žalą draudėjui dėl J. S. mirties, atsakovui įvykį pripažinus nedraudiminiu, pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi „Draudimo nuo nelaimingų atsitikimo taisyklėmis (ERGO LIETUVA, DNAT-2007) Nr. 009.

29CK 6.987 str. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudimo rūšies taisyklių pagrindu prisijungimo būdu. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (Draudimo įstatymo 2 str. 18 p.). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Draudėjas su jomis susipažįsta ir tai patvirtina pasirašydamas polisą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006). Šios sutartį individualizuojančios sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo, neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Nuo draudimo apsaugos apimties (sutarties galiojimo termino ir teritorijos, kitų sąlygų) pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus – draudimo įmokos – dydis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009). Bylos duomenys tvirtina, kad „Draudimo nuo nelaimingų atsitikimo taisyklėmis (ERGO LIETUVA, DNAT-2007) Nr. 009 3.1.7 punktas numato, kad nedraudiminiu įvykiu, dėl kurio draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokos laikytinas nelaimingas atsitikimas, kurį sąlygojo alkoholio, narkotikų ar apsvaiginimo tikslu panaudotų kitų toksinių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų vartojimas. Šių taisyklių prasme neblaivumas ir apsvaigimas suprantamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką.

30Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonėms, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.), o neigiamų padarinių atsiradimo rizika tokiu atveju tenka pačiam draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 11 d.). Įstatyme ir draudimo taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.).

31CK 6.1014 str. 1 d. numatyta, jog draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Draudimo įstatymo (galiojusio reikalavimo teisės į draudimo išmoką atsiradimo momentu, t.y. mirus J. S. – 2009-11-23) 89 str. numatyta, kad turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kada draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmokas, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, tačiau tokie atvejai turi būti aptariami individualiai.

32Kaip matyti, „Draudimo nuo nelaimingų atsitikimo taisyklėmis (ERGO LIETUVA, DNAT-2007) Nr. 009 3.1.7 punktas numato atvejį, kada įvykis pripažintinas nedraudimui ir draudėjas neprivalo mokėti draudiminės išmokos. Vadovaujantis teismine praktika, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (LAT 2004-04-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006-09-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-516/2006). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, jog J. S. neblaivumas, sąlygojo nelaimingą atsitikimą, atsakovo yra neįrodyta. Byloje neginčijamai nustatytas mirusiojo J. S. neblaivumo faktas, to neneigė šalys teikdamos paaiškinimus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose (b.l. 62, 64, 69, 70, 70-73, 120-127, 141-142, t. 1). Tačiau vien tokia nustatyta faktinė aplinkybė neleidžia vertinti J. S. tokį neblaivumo lygį, kuris lėmė nelaimingą atsitikimą. Taisyklių 3.1.7 punkte nurodoma, kad nedraudiminiu įvykiu atsakovas gali pripažinti tokį atvejį, kai nelaimingą atsitikimą įtakojo alkoholio vartojimas, o neblaivumas ar apsvaigimas suprantamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Konkrečių teisės aktų, kuriais būtų nustatomas minėtas neblaivumo ar apsvaigimo faktas šalys nenurodė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, jog Taisyklių 3.1.7 punkte prasme neblaivumu laikytinas, kai nustatomas 0,4 promilių neblaivumas (b.l. 105, t. 1). Kaip matyti, bylos duomenys tvirtina, jog tikslus girtumo laipsnis J. S. nenustatytas. Byloje nėra jokių duomenų, jog buvo ištirtas J. S. kraujas ir nustatytas nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje, kai tuo tarpu konstatavimas, jog J. S. girtumas buvo ne mažiau kaip 0,4 promiles pateikta kaip prielaida. Iš Taisyklių 3.1.7 punkte nurodyto atvejo, kada atsakovas turi teisę pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, matyti, kad toks įvykis pripažintinas tada, kai alkoholio vartojimas sąlygojo, t.y. buvo priežastiniame ryšyje, nelaimingą atsitikimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei draudimo polisas, nei Taisyklės, nei byloje esanti medžiaga, kurioje nurodomas J. S. girtumas, neleidžia vertinti J. S. veiksmų, o būtent, kad tam tikras alkoholio kiekio suvartojimas, kaip tiesiogiai susijusių su nelaimingu atsitikimu ir nepateisina draudiko atsisakymo išmoką remiantis Taisyklių 3.1.7 punktu. Vien alkoholio vartojimas, nenustačius konkretaus suvartoto alkoholio koncentracijos mirusiojo J. S. kraujyje neleidžia daryti išvados, jog mirusiojo kraujyje buvo aptikta 0,4 promilės alkoholio, t.y. tokio kiekio, kuriam esant, pasak atsakovo, būtų galima konstatuoti, jog įvykio metu J. S. buvo neblaivus ir jo neblaivumas sąlygojo nelaimingą atsitikimą. Todėl nesant paties atsakovo parengtose Taisyklėse aiškaus apibrėžimo bei apibūdinimo, kaip tiksliai turi būti suprantamas neblaivumas, kad galima būtų konstatuoti, jog asmuo yra neblaivus, dėl ko įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Kadangi draudimo sutartis aiškintina ją prisijungimo būdu sudariusios sutarties šalies (ieškovės) naudai (CK 6.193 str. 4 d.), todėl neigiamų padarinių atsiradimo rizika tenka tokiu atveju pačiam draudikui (atsakovui). Kadangi atsakovas neįrodė imperatyviai suformuluotų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių pažeidimo fakto, t. y. J. S. neblaivumas sąlygojo nelaimingą atsitikimą, suteikiančių jam teisę nemokėti ieškovei draudimo išmokos (LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 p.), apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad J. S. šių taisyklių nesilaikė, dėl ko atsakovas turėjo teisę nelaimingą įvykį pripažinti nedraudiminiu bei atsisakyti išmokėti draudiminę išmoką. Taigi nesant pagrindo dėl kurio atsakovas turi teisėtą pagrindą atsisakyti mokėti draudiminę išmoką (atlyginti žalą), iš atsakovo priteistina 2009-03-16 Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime Nr. 770-2202950 nurodyta 100 000 Lt draudiminė išmoka. Priešingu atveju tokia atsakovo pozicija absoliučiai paneigtų draudimo instituto esmę ir draudimo sutartimi keliamus tikslus.

33Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi pripažinta, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 100 000 Lt draudiminę išmoka yra pagrįstas ir tenkintinas, tai vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 100 000 Lt sumą, t. y. 2011 m. birželio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

34Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės ir procesines teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir motyvais, ir ieškinį patenkina.

35Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkina, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93 str.) – bendras 2000 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, apeliacinį skundą (b.l. 53, t.1; b.l. 7, t.2). Duomenų apie ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti byloje nėra. Kadangi ieškovė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nuo dalies žyminio mokesčio buvo atleista (b.l. 50, t. 1, b.l. 26, t. 2), todėl iš atsakovo priteisiamas valstybei 4000 Lt žyminio mokesčio, mokėtino tiek už ieškinį, tiek apeliacinį skundą.

36Taip pat iš atsakovo priteisiamos valstybei 41,36 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

38Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

39Priteisti ieškovei E. S. (asmens kodas ( - )) iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ (įmonės kodas 110012799, Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilnius) 100 000 Lt (šimtą tūkstančių litų) draudiminę išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-06-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.

40Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ (įmonės kodas 110012799, Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilnius), 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) žyminio mokesčio ir 41,36 Lt (keturiasdešimt vieną litą ir 36 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė E. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UADB „Ergo... 6. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2009 m. kovo 20 d. atsakovė ir UAB... 7. UAB „Požeminės linijos“ 2011 m. balandžio 6 d. išdavė ieškovei... 8. Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovės E.... 11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sąlyga dėl draudiminės apsaugos... 12. Teismas, įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, taip pat... 13. Teismas kritiškai vertino ieškovės atstovės paaiškinimus raštu apie... 14. Teismas nustatė, kad atsakovas įrodė faktą, jog mirusysis pažeidė... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Apeliaciniu skundu ieškovė E. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2... 17. Ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad sąlyga dėl... 18. Ieškovė teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo principą. Teismas... 19. Ieškovė neneigė galimybės, kad J. S. vartojo tam tikrą kiekį alkoholio,... 20. Ieškovės teigimu, teismas suklydo nustatant įrodinėjimo ribas. Atsakovė... 21. Atsakovė UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą... 22. Nurodo, kad tikslus J. S. neblaivumo laipsnis buvo nenustatytas dėl... 23. Atsakovė nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išsakytais teiginiais,... 24. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė... 25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 26. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir... 27. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad 2009 m. lapkričio 11 d., apie 22.00... 28. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės ieškinio... 29. CK 6.987 str. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 30. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl... 31. CK 6.1014 str. 1 d. numatyta, jog draudikas atleidžiamas nuo išmokos... 32. Kaip matyti, „Draudimo nuo nelaimingų atsitikimo taisyklėmis (ERGO LIETUVA,... 33. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 6 procentų metines palūkanas... 34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą,... 35. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 36. Taip pat iš atsakovo priteisiamos valstybei 41,36 Lt išlaidos, susijusios su... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 38. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir... 39. Priteisti ieškovei E. S. (asmens kodas ( - )) iš atsakovo UADB „ERGO... 40. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ (įmonės...