Byla e2A-359-794/2018
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
        1. Ieškovė R. V. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 14 481 EUR neišmokėtos draudimo išmokos, 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
        2. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 23 d. ieškovės sutuoktinis V. V. (apdraustasis) su atsakovu pasirašė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį (toliau – ir Polisas). V. V. mirė 2015 m. rugpjūčio 19 d. dėl politraumos, gautos nukritus iš aukštumos. Pagal draudimo sutartį ieškovė yra naudos gavėja. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes neva apdraustasis V. V. buvo paveiktas alkoholio. Valstybinė teismo medicinos tarnyba nustatė, jog V. V. kraujyje alkoholio nerasta, todėl atsakovas privalėjo išmokėti draudimo išmoką. Pagal dabar galiojančias atsakovo draudimo taisykles, įvykis gali būti laikomas nedraudiminiu, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 0,4 promilės ir tai patvirtinta dokumentais. Atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti draudimo išmoką, nes V. V. kraujyje nenustatyta jokia alkoholio koncentracija, todėl atsakovas privalėjo išmokėti visą draudimo išmoką – 14 481 EUR (50 000 LTL).
        3. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
        4. Atsakovas nurodė, jog draudimo sutarties sudarymo dieną galiojo Draudimo taisyklės Nr. 7A-LT, kurios ir taikytinos šiam ginčui spręsti, kurių 5.1.12 punkte nustatyta, jog draudimo išmoka nemokama, jei nelaimingas atsitikimas įvyko dėl įvykio, kai apdraustasis buvo veikiamas gydytojo nepaskirtų medikamentų, alkoholio, narkotikų arba psichotropinių medžiagų, arba minėtos medžiagos buvo nustatytos apdraustojo organizme, taip pat jei apdraustasis atsisako atlikti analizes minėtoms medžiagoms nustatyti. Apdraustasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl atsakovas turėjo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Teismas neturėtų remtis eksperto išvada apie alkoholio kraujyje nebuvimą, nes kraujas tyrimui buvo paimtas po kelių dienų, apdraustajam jau mirus, o prieš tai jam buvo sulašinta 10 litrų fiziologinio tirpalo, t. y. dvigubai daugiau, nei žmogaus kraujo kiekis, todėl infuzijos turėjo įtakos alkoholio neradimui. Taip pat pridūrė, kad atsakovas turėjo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nes apdraustasis turėjo chroniškų neurologinių susirgimų, ir įvykis atsitiko dėl didelio neatsargumo. Apdraustasis sirgo lėtine smegenų išemine liga, sąlygota arterinės hipertenzijos, vasarą buvo netekęs sąmonės.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
    2. Teismas nustatė, kad jog šalys sutarė, kad draudiminiams įvykiams bus taikomos Draudimo taisyklės Nr. 7A-LT, kurios tapo neatsiejama Poliso dalimi. Atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Valdyba nusprendė, jog naujos redakcijos Draudimo taisyklės Nr. 53 bus taikomos naujai, nuo 2015 m. birželio 15 d. sudaromoms sutartims. Todėl tiek Poliso šalių valia, tiek naujos redakcijos draudimo sutartį tvirtinantis dokumentas, nustato, jog ginčo įvykiui turi būti taikomos Poliso sudėtine dalimi esančios ir Poliso pasirašymo metu galiojusios Draudimo taisyklės Nr. 7A-LT.
    3. Teismas nurodė, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovas galėjo ir privalėjo gauti visus duomenis iš gydymo įstaigų, painioja skirtingas draudimo rūšis. Draudikai, prieš pasirašydami gyvybės draudimo sutartis renka informaciją apie apdraustojo ligas iki draudimo sutarties pasirašymo. Šiuo atveju buvo pasirašyta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, todėl draudikas nerinko ir neprivalėjo rinkti informacijos apie apdraustąjį, o visą informaciją, kurios reikalavo draudikas, privalėjo pateikti apdraustasis. Kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų reikalavęs kokios nors informacijos ir apdraustasis būtų ją nuslėpęs, todėl atsakovo teiginius, jog apdraustasis privalėjo pateikti daugiau informacijos arba ją nuslėpė, atmetė kaip neįrodytus.
    4. Teismas, vertindamas, ar atsakovas galėjo atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl apdraustojo ligų, padarė išvadą, kad atsakovas gali atsisakyti mokėti draudiminę išmoką, jei nelaimingas atsitikimas įvyko dėl Draudimo taisyklių Nr. 7A-LT 5.1.6 punkte nurodytų aplinkybių. Pagal šalių susitarimą nelaimingas atsitikimas turi būti šių ligų pasekmė, o vien tik ligų buvimas nelaikytinas pagrindu atsisakyti mokėti draudiminę išmoką, jei tai nebuvo įvykio pasekmė. Byloje nėra duomenų, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl šių aplinkybių, t. y. dėl epilepsijos priepuolio, dėl sąmonės praradimo, atsiradusio dėl 5.1.6 punkte minimų susirgimų, todėl atsakovas neturėjo teisės atsisakyti išmokėti draudiminę išmoką 5.1.6 punkto pagrindu.
    5. Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 5.1.12 punkte nurodyta, jog draudiminė išmoka nemokama, kai apdraustas buvo veikiamas alkoholio arba minėtos medžiagos buvo nustatytos apdraustojo organizme. Iš karto po įvykio nebuvo nustatinėjama alkoholio koncentracija nukentėjusiojo kraujyje, todėl nėra vienos iš sąlygų, numatytų Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 5.1.12 punkte – alkoholis nebuvo nustatytas apdraustojo organizme. Teismas vadovaudamasis ieškovės pateikta 2015 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvada, netiesioginiais įrodymais – ikiteisminio tyrimo byloje duotais nukentėjusiojo artimųjų bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojos parodymais, padarė išvadą, kad apdraustasis nelaimingo atsitikimo metu buvo veikiamas alkoholio, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas, remdamasis Draudimo taisyklių Nr. 7A-LT Specialiųjų sąlygų 5.1.12 punkto sąlyga, kad nukentėjusysis buvo veikiamas alkoholio, turėjo teisę atsisakyti išmokėti draudiminę išmoką.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė R. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    • 10.1. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Pateikia analogišką civilinę bylą Nr. 2A-2472-345/2012, kurioje teismas skirtingai aiškino draudimo taisykles bei priėmė priešingą sprendimą.
    • 10.2. Įvykio metu galiojo Draudimo taisyklės Nr. 53, o ne neapibrėžtos ir dviprasmiškos Draudimo taisyklės Nr. 7A-LT. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonėms, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, o neigiamų padarinių atsiradimo rizika tokiu atveju tenka pačiam draudikui. Kadangi byloje nėra nustatyta, jog apdraustasis buvo neblaivus, t. y. jo kraujyje buvo 0,4 promilės alkoholio ir būtų patvirtinta dokumentais, draudikas privalėjo išmokėti draudimo išmoką.
    • 10.3.Tai, kad apdraustasis buvo neblaivus teismas nustatė remdamasis vien netiesioginiais įrodymais. Be to, pareiga įrodyti, kad įvykis nedraudžiamasis tenka draudikui, o šiuo atveju tai padarė pirmosios instancijos teismas. Specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad apdraustojo kraujyje alkoholio nerasta. Šios išvados atsakovas neginčijo. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tikį rodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai.
  1. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

511.1. Apeliantės cituojamame Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-2472-345/2012 išsakyta pozicija taisyklių taikymo klausimu pilnai atitinka atsakovo argumentus ir teiginius. Akivaizdu, kad ieškovė stengiasi savaip interpretuoti sprendimo argumentus ir motyvus, kuriais remiasi ir pakreipti sau naudinga linkme. Atsakovas pritaria, ieškovės išsakytai nuomonei, kad šios bylos turi panašumo, būtent taisyklių taikymo prasme. Tik skirtumas yra tas, kad būtent apeliantės minimu atveju draudikas atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, vadovavosi netinkama taisyklių redakcija. Ko pasėkoje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad taikytinos sutarties sudarymo metu galiojusios taisyklės, kadangi duomenų apie tai, kad šalys patvirtino draudimo sutarties pakeitimus, nėra.

611.2. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje tiesiog nematė pagrindo ginčyti medicinos tarnybos specialisto išvados. Iš išvados matyti, kad tyrimas pradėtas 2015 m. rugpjūčio 28 d., baigtas 2015 m. spalio 29 d., o apdraustasis mirė 2015 m. rugpjūčio 19 d. Taigi buvo tiriamas miręs asmuo ir tiriamas praėjus 10 dienų po mirties. Išvadoje nurodyta, kad būtent V. V. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Rašytiniai į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiam atvežus buvo sulašinti du vienetai plazmos, 2 vienetai EM (eritrocitų masė). Operacijos metu lašinta EM, šviežiai šaldytos plazmos ir trombocitų masė. Akivaizdu, kad sulašinta daugiau skysčių, nei žmogus turi kraujo, tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausta gydytoja R. G.. Todėl manyti, kad praėjus tiek laiko ir sulašinus tiek skysčių, dar galėtų būti konstatuota esant kraujyje alkoholio, būtų neprotinga. Per tiek laiko žmogus ir įprastinėmis sąlygomis, be tokio kiekio skysčio intervencijos, būtų išsiblaivęs, esant net dideliam alkoholio kiekio suvartojimui.

711.3.Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys liudytojų parodymai, tame tarpe ir ieškovės, parodymai apie tai, jog nelaimingo atsitikimo vietoje nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusysis buvo veikiamas alkoholio.

811.4. Pagal atsakovo Draudimo taisyklių Nr. 7A-LT 5.1.12 nuostatą, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudiminę išmoką esant dviem savarankiškoms sąlygoms, viena iš kurių kai apdraustasis buvo veikiamas alkoholio. Taigi pats faktas, kad draudėjas įvykio metu buvo veikiamas alkoholio yra laikytinas nedraudiminiu įvykiu.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  3. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovės sutuoktinis V. V. (apdraustasis) su atsakovu 2014 m. lapkričio 6 d. sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisą Nr. NA 172762. Vien iš apdraustų rizikų – mirtis – 50 000 LTL arba 14 481 EUR. Polisas pasirašytas pratęsiant buvusius draudimo santykius. Draudimo terminas nuo 2014 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 22 d. Polisas sudarytas pagal ADB „BTA“ Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles Nr. 7A-LT (toliau – Draudimo taisyklės Nr. 7A-LT). Apdraustasis V. V. mirė 2015 m. rugpjūčio 19 d. dėl politraumos, gautos nukritus iš aukštumos.
  4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kai atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kadangi pagal Draudimo taisyklių Nr. 7A-LT Specialiųjų sąlygų 5.1.12 punkte numatytą sąlygą, jis turi teisę atsisakyti išmokėti draudiminę išmoką, kai nukentėjusysis buvo veikiamas alkoholio.
  5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė nesutinka, jog nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos Draudimo taisyklės Nr. 7A-LT, kadangi įvykio metu jau galiojo kitos, t. y. naujos Draudimo taisyklės Nr. 53, įsigaliojusios nuo 2015 m. birželio 15 d. Šį skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta.
  6. Draudimo Polise nurodyta, jog Polisas sudarytas pagal ADB „BTA“ Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles Nr. 7A-LT. Draudimo taisyklės Nr. 7A-LT yra sudedamoji Poliso dalis. Apdraustasis Polise patvirtino, jog buvo supažindintas Draudimo taisyklėmis Nr. 7A-LT ir jų kopiją yra gavęs. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Valdybos 2015 m. kovo 24 d. 1 punkto sprendimu buvo patvirtintos naujos redakcijos Draudimo taisyklės Nr. 53, tačiau to paties AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Valdybos sprendimo 2 punkte nurodyta, jog naujos Draudimo taisyklės Nr. 53 yra taikomos sudarant draudimo sutartis nuo 2015 m. birželio 15 d. Byloje nėra jokių rašytinių susitarimų, kuriais remiantis, galima būtų teigti, jog apdraustasis ir atsakovė pakeitė Poliso dalimi esančias Draudimo taisykles Nr. 7A-LT, todėl pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti pagrįstai vadovavosi Draudimo taisyklėmis Nr. 7A-LT. Apeliantės argumentai, jog naujosios Draudimo taisyklės Nr. 53 yra aiškesnės, konkretesnės nepaneigia šalių sudaryto susitarimo privalomumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis).
  7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis vien netiesioginiais įrodymais, t. y. apie asmens neblaivumą sprendė remdamasis vien liudytojų parodymais gautais ikiteisminio tyrimo metu, nesivadovavo logikos, teisingumo bei kitais bendraisiais teisės principais, neatsižvelgė į įrodymų visumą. Taigi, iš esmės apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.
  8. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.
  9. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės įvertino visus byloje esančius įrodymus, tačiau vertinant visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog byloje esančių įrodymų nepakanka pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl apdraustojo V. V. neblaivumo pagrįsti.
  10. Iš bylos medžiagos matyti, kad iškart po įvykio apdraustajam V. V. kraujo tyrimas blaivumo nustatymui atliktas nebuvo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl 2015 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvados informatyvumo, kadangi tyrimas atliktas 2015 m. rugpjūčio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 dienų nuo mirties. Apdraustajam atvežus buvo sulašinti du vienetai plazmos, 2 vienetai EM (eritrocitų masė). Operacijos metu lašinta EM, šviežiai šaldytos plazmos ir trombocitų masė, taigi sutiktina su teismo išvada, jog alkoholio vartojimui bei jo kiekiui nustatyti 2015 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvada nelaikytina patikimu įrodymu. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas išvadą dėl fakto, jog apdraustasis buvo paveiktas alkoholio, padarė netinkamai vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Išvadą, kad žuvęs V. V. buvo paveiktas alkoholio, pirmosios instancijos teismas padarė vien tik vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais liudytojų sūnaus D. V., ieškovės (sutuoktinės) R. V. bei greitosios medicininės pagalbos darbuotojos parodymais. Iš tų pačių parodymų matyti, kad apdraustasis V. V. alkoholį (0,5 l talpos stipriojo gėrimo) vartojo ne vienas (su draugu), laikotarpiu nuo 15 val. iki 18.30 val., pats įvykis įvyko apie 23 val., iš ieškovės parodymų matyti, kad V. V. daugiau alkoholio tą vakarą nebevartojo, ieškovės vertinimu neatrodė, jog jis būtų vartojęs alkoholį, atrodė kaip įprastai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių parodymų nepakanka, jog šiuo atveju būtų galima nustatyti apdraustojo blaivumo lygį, kadangi neaišku kiek jis išgėrė, kadangi buvo su draugu, o vien liudytojų parodymai, be jokių medicinos darbuotojų atliktų tyrimų, nepatvirtina, jog būtent įvykio metu apdraustasis buvo paveiktas alkoholio. Be to, kaip minėta, įvykis buvo vėliau nei išvyko svečiai, todėl neaišku kokią įtaką galėjo turėti praėjęs laiko tarpas, kai V. V. alkoholio nebevartojo, asmens blaivumui. Pažymėtina, kad Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 5.1.12 punkte nurodyta, jog draudiminė išmoka nemokama, kai apdraustas buvo veikiamas alkoholio arba minėtos medžiagos buvo nustatytos apdraustojo organizme. Tai, kad minėtų medžiagų buvimas žuvusiojo organizme nebuvo nustatyta jau konstatuota ir pirmosios instancijos teisme, ką patvirtina ir byloje esanti medžiaga, vadinasi šiuo atveju spręstinas klausimas dėl sąvokos ,,veikiamas alkoholio“ reikšmės. Draudimo taisyklėse Nr. 7A-LT aiškaus apibrėžimo bei apibūdinimo, kaip tiksliai turi būti suprantamas alkoholio poveikis, kad galima būtų konstatuoti, jog asmuo yra paveiktas alkoholio, dėl ko įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, nėra. Kadangi draudimo sutartis aiškintina ją prisijungimo būdu sudariusios sutarties šalies naudai, todėl neigiamų padarinių atsiradimo rizika tenka tokiu atveju pačiam draudikui (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog asmuo buvo neblaivus. Vadinasi šiuo atveju atsakovė sąvoką ,,veikiamas alkoholio“ gretina sąvokai ,,neblaivus“. Kadangi Draudimo taisyklių Nr. 7A-LT 5.1.12 punkte nėra nurodytas konkretus neblaivumo dydis, šiuo atveju pakanka įrodyti vien neblaivumo faktą (CPK 178 straipsnis).
  11. Ieškovė, be kita ko, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose. Apeliantė pateikia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-2472-345/2012, kadangi byloje susiklostė tapati situacija, kai draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes apdraustasis buvo veikiamas alkoholio, tačiau nurodytoje byloje buvo priimtas priešingas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodytos civilinės aplinkybės nėra tapačios, kadangi apeliantės minėtoje byloje buvo taikomos kitokio turinio draudimo taisyklės, buvo konkrečių įrodymų apie asmens neblaivumą, tačiau sutiktina, kad apeliantės nurodomoje byloje pateikiami šiam ginčui aktualių teisės normų, susijusių su draudimo santykiais, išaiškinimai.
  12. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui (CK 6.987 straipsnis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 2 straipsnio 11 dalis). Įstatyme ir draudimo taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis). Tačiau, kaip ir apeliantės cituojamame teismo sprendime, bei kitų teismų formuojamoje praktikoje, yra išaiškinta, kad apdraustojo veikimo alkoholiu faktas gali neturėti jokios įtakos draudiminiam įvykiui ar žalos dydžiui, tada kai draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, apibrėžtas kaip nepriklausantis nuo apdraustojo valios atsitikimas, įvykęs dėl išorės jėgų poveikio (nelaimingas atsitikimas). Kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas (apdraustasis) pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo (apdraustojo) kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, jog būtent apdraustojo vartojamas alkoholis-buvimas neblaiviu turėjo įtaką atsitikusiam įvykiui. Kad jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalį draudikas privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-997-232/2017).
  13. Tai pat būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. 56/06 taip pat yra pasisakęs dėl galimybės įvykį laikyti nedraudiminiu, kai draudėjas įvykio metu buvo neblaivus. Minėtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas sprendė, ar socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojanti įstatymo nuostata, nustatanti, kad įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, jeigu apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su įvykio atsiradimu, neprieštarauja konstitucijai ir konstatavo, kad tokia teisės norma, kuria nustatoma, kad įvykis yra nedraudžiamasis, jeigu apdraustasis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, nors tai neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo atsiradimui, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Ši konstitucinė nuostata įpareigoja teismą aiškintis įtaką, kurią turėjo neblaivumas atsiradusių pasekmių atžvilgiu, o ne tik konstatuoti, kad esant nustatytai nedraudiminei sąlygai, pats įvykis tampa nedraudiminiu.
  14. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau minėta, Draudimo taisyklių Nr. 7A-LT 5.1.12 punkte nurodyta sąlyga ‚,veikiamas alkoholio“ iš esmės ir įtvirtina aukščiau minėtą reikalavimą, jog turi būti įrodytas alkoholio poveikis, t. y., kad būtent alkoholio vartojimas iššaukė įvykį. Priešingu atveju būtų paneigta tik draudimo instituto esmė ir draudimo sutartimi keliami tikslai.
  15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei Polisas, nei Draudimo taisyklės Nr. 7A-LT, nei byloje esanti medžiaga, neleidžia vertinti V. V. veiksmų, o būtent, kad tam tikras alkoholio kiekio suvartojimas, kaip tiesiogiai susijusių su nelaimingu atsitikimu ir nepateisina draudiko atsisakymo išmoką remiantis Draudimo taisyklių Nr. 7A-LT 5.1.12 punktu. Nagrinėjamu atveju net nustačius, jog apdraustasis V. V. tą pačią dieną vartojo alkoholį, atsakovas neįrodinėjo imperatyviai suformuluotų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių pažeidimo fakto, o pirmosios instancijos teismas kokią įtaką alkoholio vartojimas turėjo įvykiui nesprendė. Kadangi teisėjų kolegija aukščiau šioje nutartyje konstatavo, jog byloje apskritai nėra pagrįstų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadas apie apdraustojo suvartotą alkoholio kiekį, asmens neblaivumą, teisėjų kolegija skirtingai nei pirmosios instancijos teismas sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad apdraustasis V. V. įvykio metu buvo neblaivus ir tai turėjo kokios nors reikšmės ar išprovokavo įvykį, kurio metu jis žuvo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvykį pripažino nedraudiminiu. Taigi, nesant pagrindo dėl kurio atsakovas turi teisėtą pagrindą atsisakyti mokėti draudiminę išmoką (atlyginti žalą), iš atsakovo priteistina 2014 m. lapkričio 23 d. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime Nr. 172762 nurodyta 100 000 LTL, kas atitinka 14 481 EUR, draudiminė išmoka.
  16. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, nesprendė išvestinio ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Draudimo taisyklių Nr. 7A-LT 9.1 punkte numatyta, kad jeigu draudikas uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, draudikas moka 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal tų pačių taisyklių 9.1 punktą draudimo išmoka išmokama per 30 dienų nuo visos informacijos apie draudiminį įvykį gavimo dienos. Apeliantė nurodo, kad informacija atsakovui pateikta buvo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl atsakovas iki 2015 m. gruodžio 1 d. turėjo išmokėti draudimo išmoką. Nustačius, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė pareigos mokėti draudimo išmoką (14 481 EUR), ieškovei iš atsakovo nurodytu įstatymo pagrindu taip pat priteistini 0,02 proc. delspinigiai, skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (111 dienų), kas sudaro 321,48 EUR. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 14 802,48 EUR suma.
  17. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, naikinamas ir priimamas priešingas sprendimas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  18. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 14 802,48 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
  19. Remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis apeliacinį skundą patenkinus peržiūrimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme ir apeliantės R. V. priteisiamos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme sudarančios 1 100,00 EUR. Kadangi ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 100,00 EUR, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies (298,00 EUR), remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo atleista, tai ieškovei R. V. iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteistinas sumokėtas 100,00 EUR žyminis dydis, o valstybei iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteistina likusi žyminio mokesčio dalis (298,00 EUR), nuo kurios ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 326 EUR žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimas iki bus išnagrinėta byla ir bus priimtas sprendimas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintas, 326 EUR,00 žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Įrodymų apie advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė, todėl jos nepriteisiamos (CPK 178 straipsnis).

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

11panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

12Ieškovės R. V. ieškinį tenkinti.

13Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškovei R. V. 14 481 EUR (keturiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) draudimo išmokos, 321,48 EUR (tris šimtus dvidešimt vieną eurą ir 48 euro ct.) delspinigių ir 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą (14 802,48 EUR), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškovei R. V. 1 100,00 EUR (vieną tūkstantį šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai pirmojoje instancijoje apmokėti ir 100,00 EUR (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio.

15Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ valstybei 624,00 EUR (šešis šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai