Byla 2-233/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. R. ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų I. R. ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-434-622/2008 pagal pareiškėjo M. R. (M. R. ) prašymą išduoti leidimą grąžinti vaiką į Vokietijos Federacinę Respubliką, suinteresuoti asmenys I. R. , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kreipėsi į teismą su prašymu sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2007-03-15 nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Jis nurodė, jog išieškotojas M. R. yra pateikęs prašymą išduoti vykdomąjį raštą šioje civilinėje byloje. Teismui išdavus vykdomąjį raštą, L. R. gali būti nedelsiant grąžinta į Vokietijos Federacinę Respubliką, todėl, teismui nusprendus atnaujinti procesą ir priėmus nutartį atmesti pareiškėjo M. R. prašymą, nutartis būtų neįvykdoma.

4Pareiškėja I. R. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2007-03-15 nutarties vykdymą. Nurodė, jog kol nėra išspręsti prašymai dėl proceso atnaujinimo, minėtos nutarties vykdymas apsunkintų sprendimo, kuris gali būti palankus, vykdymą arba padarytų jį neįmanomą, padarytų esminę žalą L. R. interesams, nes ji būtų išvežta į Vokietiją. Toks L. R. gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimas sukeltų jai didelį emocinį stresą ir iš esmės sutrikdytų natūralų vystymąsi. Be to, L. R. išvežimas į Vokietiją žymiai apsunkintų jos grąžinimą motinai į Lietuvą, jeigu teismas, atnaujinęs procesą, atmestų pareiškėjo M. R. prašymą.

5Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjų prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimą reglamentuoja CPK 18 skyriaus normos. Šiame skyriuje esančio CPK 372 straipsnio 2 dalis numato prašymą atnaujinti procesą nagrinėjančio teismo teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Šiuo atveju pareiškėjai ir siekia sustabdyti nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Todėl nepaisant to, jog nutarties vykdymo sustabdymą pareiškėjai grindžia CPK penktojo skirsnio (kuris numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką) normomis, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl nutarties sustabdymo reikia remtis CPK 372 straipsniu. Teismas taip pat teigė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutartyje nurodė, kad CPK 372 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, taikymas aptariamos kategorijos bylose neatitiktų Reglamento ir Hagos konvencijos tikslų, neužtikrintų Europos Sąjungos teisės veiksmingumo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Europos Sąjungos valstybėms narėms Reglamento nuostatos turi viršenybę Hagos konvencijos nuostatų atžvilgiu. Reglamento preambulėje nurodyta, kad neteisėto vaiko išvežimo ar negrąžinimo atvejais vaiko grąžinimas turėtų būti užtikrinamas nedelsiant. Hagos konvencijos 1 straipsnio a punkte nustatyta, kad šios konvencijos tikslas – užtikrinti, jog neteisėtai į bet kurią Susitariančiąją Valstybę išvežti ar jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinti. Pagal Reglamento 11 straipsnio 3 dalį, teismas, kuriam pateikiamas pareiškimas dėl vaiko grąžinimo, turi skubiai išnagrinėti tą pareiškimą, taikydamas skubiausias procedūras, kurias leidžia nacionalinė teisė, ir ne vėliau kaip per šešias savaites nuo pareiškimo pateikimo, išskyrus atvejus, kai išimtinės aplinkybės neleidžia to daryti, priimti sprendimą. Reglamento praktiniame vadove nurodyta, jog norint veiksmingai garantuoti siekį užtikrinti skubų vaiko grąžinimą griežtai laikantis šešių savaičių termino, nacionalinė teisė turėtų siekti užtikrinti, kad per nustatytą šešių savaičių terminą priimtas sprendimas dėl grąžinimo būtų vykdomas, todėl nacionalinė teisė gali suteikti apeliacijos galimybę, bet turi nustatyti, kad sprendimas, reikalaujantis vaiką grąžinti, yra vykdytinas ir nagrinėjant apeliacinį skundą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad Hagos konvencijos Susitariančiosios Valstybės valdžios institucijoms nustačius, jog vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, kaip apibūdinama šioje konvencijoje, privalo imtis tinkamų ir veiksmingų priemonių vaiko grąžinimui užtikrinti; nesiėmimas tokių veiksmų yra laikomas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimu. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas mano, kad teismo sprendimo vykdymas yra neatskiriama teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą; taip pat pabrėžia, kad vaiko grobimo bylose priemonių, kurių ėmėsi valdžios institucijos, adekvatumas turi būti vertinamas pagal jų pritaikymo skubumą, jos reikalauja skubaus panaudojimo, nes laiko veiksnys ir aplinkybių pasikeitimas gali turėti nepataisomų padarinių vaiko ir tėvo (motinos), su kuriuo vaikas negyvena, santykiams. Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, kad nutarties vykdymo stabdymas neatitiktų Reglamento ir Hagos konvencijos tikslų, neužtikrintų Europos Sąjungos teisės veiksmingumo, pareiškėjų prašymų netenkino.

6Atskiruoju skundu pareiškėja I. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį ir tenkinti jos prašymą – sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-111/2007 vykdymą. Apeliantė nurodo, kad:

71. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sprendžiant nutarties vykdymo sustabdymo klausimą, pirmiausia privalu vadovautis vaiko interesais. Atsižvelgiant į tai, jog L. R. yra mažametė, nekalba vokiškai, yra prisirišusi prie mamos I. R. ir brolio, didžiąją gyvenimo dalį gyvena Lietuvoje, L. R. grąžinimas į Vokietiją neišsprendus proceso atnaujinimo klausimo vaiko grąžinimo byloje padarytų jai psichologinę žalą. Todėl, apeliantės nuomone, jos prašymas sustabdyti nutarties vykdymą turėjo būti patenkintas.

82. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutarties vykdymas turi būti sustabdytas.

93. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis priimta remiantis inter alia CPK 372 straipsnio 2 dalimi, todėl skundžiamos nutarties motyvas, kad CPK 372 straipsnio 2 dalimi nuostatos taikymas aptariamos kategorijos bylose neatitiktų Reglamento ir Hagos konvencijos tikslų, yra nepagrįstas. Pateikdama prašymą I. R. rėmėsi CPK 144 ir 145 straipsniais bei ta aplinkybe, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutarties vykdymo nesustabdymas apsunkintų arba padarytų neįmanomą būsimą galimai palankų teismo sprendimą.

104. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartyje nurodoma, kad atnaujinus procesą nutartis, kuria L. R. įpareigota grąžinti į Vokietiją, gali būti panaikina ir priimta priešinga nutartis - atsisakyti L. R. išduoti. Pastaruoju atveju tokia nutartis liktų neįvykdyta ir prarastų teisinę prasmę, jeigu L. R. būtų grąžinta į Vokietiją. Tačiau šių aspektų teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

115. Nepagrįstas teismo motyvas, kad Reglamento nuostatos turi viršenybę Hagos konvencijos nuostatų atžvilgiu. Reglamento nuostatos taikytinos Hagos konvencijos nuostatų kontekste, o ne atskirai, kaip tai padaryta skundžiamoje nutartyje.

126. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, sprendžiant vaiko grąžinimo klausimus, reikia atsižvelgti į po sprendimo priėmimo pasikeitusią situaciją.

13Atskiruoju skundu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį ir sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-111/2007 vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Apeliantas nurodo, kad:

141. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutartyje nurodė, kad yra kolizija tarp CPK 372 straipsnio 2 dalies ir Reglamento preambulės, kurioje nurodyta, kad vaiko neteisėto išvežimo ar negrąžinimo atvejais vaiko grąžinimas turėtų būti užtikrinamas nedelsiant, ir Reglamento 11 straipsnio 3 dalies bei Hagos konvencijos tikslo - užtikrinti, jog neteisėtai į bet kurią Susitariančiąja Valstybę išvežti ar jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinti. Lietuvos Respublikos įstatyme dėl 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, įgyvendinimo, skirtame užtikrinti tinkamą Reglamento įgyvendinimą, įstatymų leidėjas, siekdamas efektyvaus Reglamento vykdymo, numatė kai kuriuos bylų dėl vaiko grąžinimo nagrinėjimo ypatumus, kaip, pavyzdžiui, kasacijos draudimą (įstatymo 2 str. 6 d.). Tačiau aptariamos kategorijos bylose įstatymas nedraudžia nei proceso atnaujinimo kaip proceso stadijos, nei numato draudimą įgyvendinti kurias nors konkrečias teismo dispozityvias teises, kuriomis teismas disponuoja nagrinėdamas bylas dėl proceso atnaujinimo, tame tarpe ir nustatytąją CPK 372 straipsnio 2 dalyje teisę.

152. Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos, kuri yra vientisas aktas, nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro darnią sistemą, kad tarp Konstitucijoje įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra, kad nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti taip, kad būtų iškreiptas arba paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esmė, pažeista Konstitucijoje įtvirtintų vertybių pusiausvyra. Konstitucija nustato, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymai. Iškeliant vieną iš konstitucinių nuostatų - kolizijos taisyklę, įtvirtinančią Europos Sąjungos teisės aktų taikymo pirmenybę Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų atžvilgiu, nepagrįstai yra ignoruojama ir net paneigiama kita ne mažiau svarbi konstitucinė vertybė - konstitucinis vaiko teisių bei interesų apsaugos imperatyvas ir taip pažeidžiama konstitucinių vertybių pusiausvyra.

163. Sprendimo (nutarties) vykdymas gali būti sustabdytas bet kokioje proceso atnaujinimo byloje, taip pat ir dėl vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartyje, kuri taip pat laikytina teisminiu precedentu, pažymėta, kad sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir nutarties vykdymo sustabdymo klausimą, pirmiausia privalu vadovautis vaiko interesais. Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas įsiteisėjusios šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutarties sustabdymo klausimą, visiškai neatsižvelgė į minėtoje nutartyje suformuluotas nuostatas.

174. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad, teismui patenkinus generalinio prokuroro prašymą ir atnaujinus procesą byloje, gali būti priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo būtų atsisakyta grąžinti vaiką remiantis Hagos konvencijoje nustatytomis išimtimis. Tokiu atveju, jei vaikas iki tol jau būtų grąžintas į Vokietijos Federacinę Respubliką, įsiteisėjusi teismo nutartis liktų neįvykdyta, nes nebūtų įmanomas vykdymo atgręžimas - vaiko sugrąžinimas iš užsienio valstybės. Būtina išsaugoti galimybę įvykdyti teismo procesinį sprendimą atsisakyti grąžinti vaiką į Vokietijos Federacinę Respubliką, kadangi tai išimtinai susiję su konkretaus vaiko interesais.

185. Teismas neatsižvelgė ir į faktines šios bylos aplinkybes, kad prašoma grąžinti mažametį vaiką - L. R. , kuria nuo gimimo rūpinasi motina, vaikas yra prie jos prisirišęs, kalba tik lietuviškai, nekalba vokiškai. Prioritetinis vaiko interesų apsaugos principas reikalauja, kad nebūtų leista susidaryti situacijai, kurioje vaikui gali kilti didelė psichologinė žala.

19Atsiliepimu į I. R. atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį ir jos atskirąjį skundą patenkinti.

20Atsiliepimu į atskiruosius skundu M. R. nurodo, kad jie yra nepagrįsti, ir prašo juos atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Atsiliepimu į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirąjį skundą I. R. prašo jį tenkinti.

22Atskirieji skundai tenkintini.

23Kaip jau minėta, apeliantai nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-111/2007 vykdymo, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo gali būti pažeisti vaiko interesai, kurių apsauga yra pagrindinis teismų ir valstybės institucijų uždavinys.

24Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog, sprendžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutarties vykdymo sustabdymo klausimą, pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko interesus. Vaiko interesai yra ypatingos svarbos vertybė, įtvirtinta daugelyje tarptautinių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų. Lietuvos Respublikos ratifikuotos Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo bei 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų preambulėje, kurioje nurodyta, kad visi su vaiko grąžinimu susiję klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais. Šios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, todėl, kolegijos nuomone, sprendžiant nutarties vykdymo sustabdymo klausimą pirmiausia reikia vadovautis vaiko interesais, t. y. vaiko teisių ir interesų apsauga turi būti prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus.

25Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į L. R. interesus, tikslinga takyti laikinąją apsaugos priemonę ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutarties vykdymą sustabdyti, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, nes L. R. yra mažametė, nekalba ir nesupranta vokiškai, yra prisirišusi prie motinos I. R. ir savo brolio, vaikas suartėjo su giminaičiais, didžiąją gyvenimo dalį gyvena Lietuvoje, L. R. nuo tėvo yra nutolusi, todėl, neišsprendus klausimo dėl proceso atnaujinimo L. R. grąžinimo byloje ir ją grąžinus į Vokietiją, gali kilti problemų palankaus sprendimo priėmimo atveju, ir gali būti pažeisti mažametės L. R. interesai.

26Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog vaiko grobimo bylose priemonių, kurių ėmėsi valdžios institucijos, adekvatumas turi būti vertinamas pagal jų pritaikymo skubumą, jos reikalauja skubaus panaudojimo, nes laiko veiksnys ir aplinkybių pasikeitimas gali turėti nepataisomų padarinių vaiko ir tėvo, su kuriuo negyvena, santykiams. Tačiau, kolegijos nuomone, šiuo atveju nuo sprendimo grąžinti vaiką tėvui praėję daug laiko, vaikas ilgą laiką gyvena su motina, yra nutolęs nuo tėvo, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutarties vykdymo sustabdymas, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, didesnės žalos vaiko ir tėvo santykiams nepadarys.

27Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi protingumo kriterijumi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikslinga sustabdyti aukščiau nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymą iki nutarties dėl proceso atnaujinimo šioje byloje įsiteisėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

29Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti.

30Sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-111/2007 vykdymą iki nutarties dėl proceso atnaujinimo šioje byloje įsiteisėjimo.