Byla e2-6415-566/2016
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja D. B., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant ieškovo ( - ), atstovui M. K., atsakovo UAB „I.“ atstovui D. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ( - ) filialą, atsakovui UAB „I.“, trečiajam asmeniui UAB ( - ), dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,

Nustatė

3Ieškovas ( - ), pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „I.“ 456,11 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas ( - ) (toliau – ieškovas) su draudėju UAB „D.“ (toliau – draudėjas) 2013-10-02 sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, Draudimo liudijimo Nr. 310-002475, (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdraustos adresu ( - ), esančios patalpos. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjui 456,11 EUR dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė dėl 2014-08-01 įvykusios lietaus nuotekų avarijos, kurios metu trūkus lietaus surinkimo vamzdžiui buvo aplietos draudėjui priklausančios patalpos, esančios adresu ( - ). Atsakovas UAB „I.“ (toliau - atsakovas) administruoja bendro naudojimo vamzdynus minėtame pastate, tinkamai neprižiūrėjo bendro naudojimo vamzdyno, todėl yra atsakingas už žalą padarytą draudėjui. Atsakomybė už žalą tenką bendrųjų konstrukcijų administratoriui, todėl įgyvendindamas savo regreso teisę (CK 6.1015 straipsnį), ieškovas 456,11 EUR išmokėtos nuostolių sumos reikalauja iš atsakovo, kadangi atsakovas perimdamas patalpų valdymą žinojo apie pastato būklę ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų išvengta šio įvykio.

4Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad prieš išmokėdamas draudimo išmoką ir nustatydamas mokėtinos draudimo išmokos dydį, ieškovas privalėjo atidžiai ir rūpestingai nustatyti draudiminio įvykio buvimo faktą ir objektyviai bei visapusiškai ištirti visas įvykio aplinkybes, tačiau ieškovas tokių veiksmų neatliko bei neįsitikino draudžiamojo įvykio buvimu. Pažymi, kad defektinio akto sudarymo data (2014-09-01) yra ankstesnė nei pranešimo apie patirtą žalą surašymo data (2014-09-18), todėl gaunasi, kad ieškovas atliko „tyrimą“ 17 dienų ankščiau už dokumento gavimo datą nei apskritai gavo pranešimą apie žalą. Be to, ieškovas išmokėdamas draudimo išmoką bei pasirinkdamas kam reikšti šį ieškinį, rėmėsi tik draudėjo paaiškinimais, kad įvykis įvyko būtent 2014-08-01, kad įvykis buvo - lietvamzdžio trūkimas (apžiūros metu tokių defektų nebuvo nustatyta) ir, kad būtent minėtas įvykis yra draudėjo patirtos žalos priežastis. Taigi ieškovas nenustatė nei žalos atsiradimo datos, nei žalos atsiradimo priežasties. Atsakovas taip pat pažymi, kad 2014-05-30 statinio konstrukcijų detali apžiūra ir techninės būklės įvertinimas buvo atliktas perėmus (pradėjus) pastatą administruoti. Visi nurodyti defektai jau buvo pastate iki atsakovo paslaugų teikimo pradžios ir būtent šie defektai buvo draudėjo patirtos žalos priežastis. Atskirai pažymi, kad nurodytų defektų pobūdis lemia tai, kad žala draudėjo turtui buvo daroma kiekvieną kartą iškritus krituliams ir ilgą laiką, o ne padaryta konkrečiai 2014-08-01. Atsižvelgiant į tai, atsakovas organizavo nustatytų defektų šalinimo darbus. Taigi žalos padarymo priežastis yra ne atsakovo veiksmai/neveikimas, o trečiųjų asmenų veiksmai/neveikimas iki tos dienos, kai atsakovas sutartiniu pagrindu ėmė teikti ( - ), pastato priežiūros paslaugas. Neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo ieškinys atsakovo atžvilgiu negali būti tenkinamas ir turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

5Trečiasis asmuo ( - ) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad tretysis asmuo UAB ( - ) pradėjo žalos bylos administravimą pagal 2015-09-08 su atsakovu UAB „I.“ sudarytą Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas ( - ) Nr. 1998947), kuria laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2016-09-14 buvo apdrausta draudėjo UAB „I.“ pastatų ūkio priežiūros ir administravimo paslaugų veikla. Minėta draudimo sutartis buvo sudaryta UAB ( - ) Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 (toliau- Taisyklės), kurios yra draudimo sutarties sudėtinė bei neatskiriama dalis, pagrindu bei buvo nustatyta 580,00 EUR besąlyginės išskaitos (franšizės) suma kiekvienam įvykiui. Vadovaujantis Taisyklių II dalies 1.14. punktu, besąlyginė iškaita (franšizė) yra suma, kuria kiekvieno draudiminio įvykio atveju draudikas mažina draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovo reikalaujama suma (456,11 EUR) neviršija minėtoje draudimo sutartyje numatytos besąlyginės išskaitos dydžio, akcentuotina, jog trečiojo asmens UAB DK ( - ) pareiga mokėti draudimo išmoką nekyla ir teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6415-566/2016 UAB DK ( - ) teisėms ir pareigoms įtakos neturės. Tretysis asmuo UAB DK ( - ) pažymi, jog sutinka su atsakovo UAB „I.“ atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, kad ieškovas neįrodė, kad dėl 2014-08-01 įvykio kyla atsakovo UAB „I.“ civilinė atsakomybė, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyti ir neįrodyti atsakovo UAB „I.“ neteisėti veiksmai, o taip pat kitos civilinės atsakomybės sąlygos - kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (LR CK 6.246-6.249 str.).

6Ieškovo ( - ) atstovas M. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, jo reikalavimus, prašė pilnai jį tenkinti.

7Atsakovo UAB „I.“ atstovas D. A. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Ieškinys atmestinas.

9Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ( - ) (toliau – ieškovas) su draudėju UAB „D.“ (toliau – draudėjas) 2013-10-02 sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, Draudimo liudijimo Nr. 310-002475, (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdraustos adresu ( - ), esančios patalpos (gydytojo kabinetas). Į draudžiamąsias rizikas buvo įtrauktas ir vandens užliejimas. 2014-09-18 ieškovas gavo iš draudėjo pranešimą apie 2014-08-01 apdraustose patalpose įvykusi draudiminį įvykį (draudėjas 2014-09-18 pranešime draudikui nurodė trūkusi lietvamzdį ir išsiliejusi lietaus nuotekų vandenį, kuris padarė žalos apdraustoms draudėjo patalpoms). Ieškovas atliko draudiminio įvykio administravimą ir draudimo sutarties pagrindu kompensavo draudėjui 456,11 EUR dydžio patirtus nuostolius. Tuo tarpu atsakovas UAB „I.“ (toliau - atsakovas) 2014-05-19 administravimo paslaugų sutarties Nr. 2014/05/19 pagrindu įvykio metu administravo bendro naudojimo vamzdynus minėtame pastate, ir ieškovo teigimu, atsakovas būdamas šio pastato administratoriumi, netinkamai prižiūrėjo bendro naudojimo vamzdyną, žinojo apie pastato defektus, tačiau nesiėmė jokių priemonių, todėl yra atsakingas už padarytą draudėjui žalą, kurią ieškovas prašo teismo priteisti LR CK 6.1015 str. pagrindu (t.y. subrogacijos tvarka). 2015-02-27 ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė šią žalą atlyginti. Taip pat iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovo UAB "I." civilinė atsakomybė buvo apdrausta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu, sudarytos tarp trečiojo asmens UAB ( - ) ir atsakovo.

10Atsakovas su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutiko, remdamasis tuo, kad ieškovas atliko netinkamą šio įvykio tyrimą ir išmokėjo draudimo išmoką neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Be to pažymėjo, kad atsakovo teises ir pareigas, paslaugų teikimo apimtis, o taip pat atsakomybę dėl ( - ), pastato priežiūros nustato atsakovo ir ( - ), pastato bendraturčių, veikiančių bendraturčių sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu sudaryta 2014-05-19 Administracinio pastato administravimo, bendrojo naudojimo patalpų priežiūros ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 2014/05/19 (toliau tekste - Sutartis). Taip pat pažymėjo, kad 2014-05-30 statinio konstrukcijų detali apžiūra ir techninės būklės įvertinimas buvo atliktas perėmus (pradėjus) pastatą administruoti ir visi nurodyti defektai jau buvo pastate iki atsakovo paslaugų teikimo pradžios ir, kad būtent šie defektai tikėtinai galėjo būti draudėjo patirtos žalos priežastis. Atsakovo 2014-05-30 sudarytame Statinio apžiūros akte Nr. S07.1034/1 nurodyta, kad pastato stogas iš kiemo pusės stogų sujungime nesandarus, apskardintas netinkamai, neužtikrina vandens nuvedimą į lietvamzdžius; esant didesniam vandens srautui, vanduo bėga ant išorinės mūro sienos, ją drėkina, sienos dalis pastato kampe ištrupėjusi, silikatinės plytos byra ir krinta ant ventiliacijos įrenginių; vanduo patenka ant ventiliacijos įrenginių, gali sukelti trumpą jungimą elektros grandinėse; pažeistas sienos ruožas turi avarinės būklės požymių; vanduo pro netinkamai apskardintą stogą patenka ant išorinės mūro sienos iš kiemo pusės ir pro sieną į vidines patalpas ir gadina ketvirto ir trečio aukšto vidaus patalpų apdailą; latakai užteršti šiukšlėmis, juos auga samanos; ketvirto aukšto ir lifto patalpų virš stogo sienos aptaisytos fanieros lakštais, kurie neatsparūs vandeniui, lakštų dažai nuo drėgmės poveikio nusilupę, faneros lakštai supuvę, deformuoti, atsilupę, neapsaugo sienų nuo drėgmės patekimo į sienų konstrukcijas. Minėtame statinio apžiūros akte be šių visų išvardintų pastato defektų, taip pat nurodyti ir rekomenduojami atlikti darbai.

11CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios keturios sąlygos: žala (nuostoliai) (LR CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.). (LAT 2007-12-28 nutartis Nr. 3K-3-580/2007, LAT 2014-04-16 nutartis Nr. 3K-3-204/2014).

13Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 d. numatyta, kad Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Šio straipsnio 3 d. numatyta, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Khaled Kh Kh Y Alghunaim v. AB ,,Lietuvos draudimas”, bylos Nr. 3K-3-213/2006).

14Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką. Be to, tai yra fiduciarinė, t.y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis, dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (LR CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudikui tenka įrodinėjimo našta, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų siekė tinkamai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą ar ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (LR CK 6.249 straipsnis, LR CPK 178 straipsnis). Taigi, draudikui nustatyta pareiga pareikalauti iš draudėjo patikimų žalos atlyginimo įrodymų.

15LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (LR CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį.

16Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais.

17Šiuo atveju iš ieškovo teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas nėra atlikęs detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nėra nustatęs konkrečios ir tikslios pastato vietos iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos (draudimo objektas) bei iš esmės draudikas išmokėdamas draudimo išmoką rėmėsi tik paties draudėjo pranešimu ir šiame pranešime nurodytomis galimomis užpylimo priežastimis, jog tai gali būti pastato trūkę lietvamzdžiai. Ieškovas pateikė teismui vienintelį savo atlikto įvykio tyrimo įrodymą (2014-09-01 defektinį aktą), kuriame nurodyta, jog 2014-09-01 draudiko atstovas apžiūrėjo dėl 2014-08-01 įvykusio įvykio draudėjo patalpas ir aprašė nustatytus sugadinimus, tačiau pažymėtina, jog šis defektinis aktas surašytas daugiau nei po mėnesio po nurodyto 2014-08-01 įvykio datos, todėl iš esmės negali būti vertinamas kaip neabejotinas įvykio faktą ar tuo labiau žalos faktą patvirtinantis įrodymas, nesant kitų papildomų įrodymų. Tuo tarpu byloje nėra ne vieno įrodymo, kuris konkrečiai įrodytų užliejimo židinį ir konkrečias draudėjo turto užliejimo priežastis, iš esmės ieškovas remiamasi tik prielaidomis dėl draudėjo nurodytų aplinkybių. Pats draudikas neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų paremtų ekspertų, specialistų išvadomis (CPK 178 str.), neprašė pateikti savo draudėjo papildomų žalos atlyginimo įrodymų, jog minėtas įvykis įvyko būtent 2014-08-01, nesikreipė tyrimo metu (prieš išmokant draudimo išmoką) į namą administruojančią įmonę, kad ši atlikusi papildomą tyrimą dėl patalpų užliejimo fakto. Ieškovo nurodyti teismui įrodymai, teismo vertinimu, nepatvirtina aplinkybės, jog patalpų užpylimo židinys (priežastis) - trūkę pastato lietvamzdžiai. Teismas pažymi, kad teisingas teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (CPK 263, 265 straipsniai).

18Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovas UAB „I.“ vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal administravimo paslaugų sutartį, sudaryta su G. D., kuris veikė Jungtinės veiklos sutarties, pasirašytos 2014 m. kovo mėn. 25 d., pagrindu. Tokiu būdu atsakovas kaip daugiabučio namo administratorius vykdė savo pareigas ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, o administravimo paslaugų sutarties pagrindu. Todėl siekiant nustatyti, ar trečiasis asmuo UAB „D.“ yra atsakingas dėl patirtos žalos, būtina aiškintis administravimo paslaugų sutarties turinį. Dėl to yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-06 nutartyje Nr. 3K-3-101/2014. Šiuo atveju sudaryta administravimo paslaugų sutartimi sutarties šalys susitarė, kad administratorius UAB „I.“ (atsakovas) teiks užsakovui (G. D., kuris veikia Jungtinės veiklos sutarties pagrindu) gyvenamojo namo, esančio ( - ), administravimo ir priežiūros paslaugas, o užsakovas už šias teikiamas paslaugas atsiskaitys sutartyje nustatyta tvarka. Sutartimi administratorius įsipareigojo administruoti, eksploatuoti, remontuoti, prižiūrėti pastatą, jo inžinierinę įrangą bendrojo naudojimo vietose, nuolat stebėti pastatą, vykdyti profilaktinį pastato konstrukcijų ir inžinierinės įrangos techninį aptarnavimą bei teikti kitas sutartyje numatytas paslaugas.

19Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad namo administratorius UAB „I.“ buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas atlikdamas administravimo sutartyje nurodytas jam priskirtas pareigas. 2014-05-19 tapęs šio namo administratoriumi, jau 2014-05-30 jis surašė statinio apžiūros aktą, kuriame nustatė pastebėtus pastato defektus, deformacijas ir gedimus, rekomendavo darbus defektams pašalinti. 2014-06-19 atliko periodinę techninę apžiūrą bei 2014-07-29 apie būtinus darbus informavo namo bendraturčius. Iš teismui pateikto atliktų darbų akto Nr. 100 matyti, kad buvo pradėti atlikti tam tikri veiksmai (darbai) su fasado apdaila, susijusi su šlaitinių stogų lietaus nuvedimo sistemų ardymu, mūrinių sienų remontų ir t.t. Pažymėtina, kad UAB „D.“, kaip užlietų patalpų savininkas- kurio patalpos ieškovo buvo apdraustos, būdamas pakankamai rūpestingu šio pastato bendraturčiu turėjo žinoti, jog namo administratorius 2014-05-30 priėmė statinio apžiūros aktą bei rekomendavo šiuo aktu atlikti pastate įvairius darbus defektams pašalinti. Administravimo pastato sutartimi Nr. 2014/05/19 5.4. sutarties punktu šalys susitarė, kad namas perduodamas administratoriui per 2 darbo dienas, perdavimo-priėmimo metu apžiūrimas namas bei užfiksuojami apžiūros metu nustatyti namo defektai. Šiuo sutarties punktu šalys konkrečiai susitarė, kad jau esami pastato defektai gali būti šalinami tik pagal atskirą šalių susitarimą, atskirai numatant apmokėjimą. Kaip jau minėta, 2014-05-30 statinio apžiūros aktu administratorius tokių jau esamų pastato defektų (kurie sukelia realią tikimybę atsirasti tokio pobūdžio žalai) nustatė ne vieną, tačiau jie galėjo būti šalinami tik pagal atskirą šalių susitarimą, atskirai numatant apmokėjimą. Tačiau, byloje nenustatyta faktų, kad namo bendraturčiai, būtų organizavę bendraturčių susirinkimus, derinę su administratoriumi atskirą šalių susitarimą, kuriuo šie jau esami pastato defektai būtų šalinami. Dėl tokių veiksmų atlikimo į administratorių niekas nesikreipė (CK 4.85 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu šiuo atveju administratorius, atlikdamas namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras ir darbus, jų rezultatus ir išvadas fiksuodamas statinio apžiūros akte, techninės apžiūros akte, veikė pakankamai rūpestingai ir užtikrino tinkamą Administravimo paslaugų sutarties vykdymą pagal savo įsipareigojimus. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad jau anksčiau (dar iki jo pradėjimo teikti administravimo paslaugas pradžios) namo susidarę defektai (kurie gali sukelti ieškinyje nurodyto pobūdžio žalą) dar nėra pašalinti, nes remiantis minėta sutartimi (5.4. sutarties punktu) šie defektai galėjo būti šalinami tik pagal atskirą šalių susitarimą, atskirai numatant apmokėjimą. Tokiu būdu nurodytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad atsakovas iš esmės atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, jog namo bendraturčiai būtų tinkamai informuoti apie susidariusią padėtį ir galimus neveikimo padarinius dar 2014-05-30 aktu, o iš esmės tokių defektų šalinimas priklausė ir nuo pačių namo bendraturčių, tarp jų ir nuo draudėjo UAB "D." veiksmų. Teismas pažymi, kad remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai (bendraturčiai) disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu, o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Būtent nagrinėjamu atveju sudaryta sutartimi šalys net susitarė, kad pastato esami defektai, kurie buvo susidarę iki administratoriaus atėjimo gali būti šalinami pagal atskirą šalių susitarimą, atskirai numatant apmokėjimą, todėl nepagrįsti argumentai, kad administratoriui buvo perduotos visos namo bendraturčių teisės ir pareigos dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atsakomybė už šių pareigų vykdymą, nes dėl anksčiau esamų pastato defektų (t.y. iki administratoriaus atėjimo) šalys susitarė spręsti sutartyje nustatyta tvarka atskirais susitarimais ir atskira mokėjimo tvarka. Tokiu būdu administratorius vienasmeniškai neturėjo teisės priimti sprendimus dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, susijusiais su anksčiau buvusiais pastato defektais, tam yra būtinas bendraturčių sutikimas ir atskiras šalių susitarimas. Pažymėtina ir tai, kad lietaus nuotekų vamzdžių keitimas (jei vis dėl to tai buvo priežastis atsiradusios žalos) nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti. Administratorius turėjo pareigą apie defektus informuoti, ką ir padarė 2014-05-30 pateikęs Statinio apžiūros aktą.

20Taigi byloje neįrodyta, kad atsakovas savo netinkamu veikimu ar neveikimu pažeidė Administravimo paslaugų sutartį bei tokiu būdu veikė neteisėtai. Kadangi atsakovas sutarties nepažeidė, t.y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, ieškovas nepagrįstai kelia jam subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą (CK 6.245, 6.246 straipsniai). Be to kaip jau buvo minėta, ieškovas taip pat neįrodė byloje, kad atliko tinkamą šio įvykio administravimą, nes pagal pateiktus duomenis ieškinys iš esmės paremtas tik pačio draudėjo žodiniais paaiškinimais apie kažkadą įvykusį įvykį bei prielaidomis apie galimas įvykio priežastis ir laiką. Vien tai, kad ieškovas nuo galimo įvykio praėjus mėnesiui 2014-09-01 apžiūrėjo draudėjo patalpas ir surašė defektų aktą, nesiaiškindamas visų įvykio aplinkybių su specialistais, ekspertais, ar nesikreipė pas tą patį namo administratorių dėl informacijos suteikimo, rodo, kad pats ieškovas šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas kaip tai numato draudimo įstatymo 98 str. nuostatos.

21Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmetamas.

22Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jokios bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos.

23Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 EUR sumą, todėl vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 6 dalimi bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

24Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268-270 straipsniais,

Nutarė

25Ieškovo ( - ), ieškinį atmesti.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja D. B., sekretoriaujant L.... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Ieškovas ( - ), pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš... 4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškovo... 5. Trečiasis asmuo ( - ) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 6. Ieškovo ( - ) atstovas M. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, jo... 7. Atsakovo UAB „I.“ atstovas D. A. teismo posėdžio metu nesutiko su... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ( - ) (toliau –... 10. Atsakovas su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutiko, remdamasis tuo, kad... 11. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs,... 13. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 d. numatyta, kad Draudikas privalo tirti... 14. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš... 15. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 16. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra... 17. Šiuo atveju iš ieškovo teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas... 18. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovas UAB „I.“ vykdė... 19. Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad namo administratorius UAB... 20. Taigi byloje neįrodyta, kad atsakovas savo netinkamu veikimu ar neveikimu... 21. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju... 22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei... 24. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268-270 straipsniais,... 25. Ieškovo ( - ), ieškinį atmesti.... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...