Byla 3K-3-204/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – E. B

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – E. B.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo, atlyginimą, taip pat proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė teismo priteisti iš atsakovės 7266,28 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo M. S. kaip draudimo išmoką žalai atlyginti, penkių procentų metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. 2010 m. gruodžio 20 d. iš virš jo esančio buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio V. B., buvo užlietas ieškovo draustas M. S. nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Užpylimo metu buvo padaryta žala butui Nr. (duomenys neskelbtini), šio buto savininkei išmokėta 7266,28 Lt draudimo išmoka. Patirtą žalą ir jos atlyginimą patvirtino turto sunaikinimo–sugadinimo aktas, priedas, lokalinė sąmata, draudimo išmokos apskaičiavimas, 2011 m. liepos 12 d. paaiškinimas, 2011 m. gegužės 17 d. pažyma. AB „Swedbank“ 2011 m. rugpjūčio 17 d. pažymoje Nr. P1-SR-2656 nurodė sutinkantis, kad 7266,28 Lt draudimo išmoka būtų išmokėta M. S. už bankui įkeistą nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kuriam taikoma draudimo apsauga. Namo administratorius UAB „Vitės valdos“ 2011 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 236 nurodė, kad namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir konstrukcijos įtakos galimam apliejimui neturėjo. 2011 m. vasario 7 d. turto sunaikinimo–sugadinimo akte AB „Lietuvos draudimas“ atstovė nurodė, kad įvykio data nenustatyta, apie įvykį ieškovui pranešta 2011 m. sausio 25 d., kompetentingai įstaigai – 2011 m. sausio 4 d., nustatyti sienos ir lubų sugadinimai, priežastis – bloga stogo konstrukcija. 2011 m. gegužės 31 d. UAB „Vitės valdos“ nurodė, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo vandentiekio, buitinių nuotekų vamzdynai tvarkingi. M. S. 2011 m. balandžio 11 d. rašte AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad iš gretimų patalpų į jos butą yra prasiskverbęs vanduo dėl netinkamo vandentiekio eksploatavimo. UAB „Vitės valdos“ nurodė, kad 2011 m. sausio 25 d. dėl buto apliejimo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nesikreipė, o 2011 m. gegužės 17 d. pranešė AB „Lietuvos draudimas“, kad 2011 m. sausio 4 d. buto Nr. 12 savininkai skambino dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimo; apžiūrėjus nustatyta, kad namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir konstrukcijos įtakos galimam apliejimui neturėjo. UAB „Skaidrola“ 2011 m. kovo 1 d. pranešė AB „Lietuvos draudimas“, kad avarinis iškvietimas dėl buto (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 2010 m. rugsėjo 19 d., nustatytas nesandarumas aplink vonią bute Nr. (duomenys neskelbtini), todėl drėko apatinio buto lubos; 2011 m. gegužės 7 d. nuotraukose užfiksuota buto (duomenys neskelbtini) būklė; 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo ardomos vonios grindys (duomenys neskelbtini) užliejimo priežasčiai nustatyti. 2011 m. birželio 23 d. buvo nustatyta, kad dėl netvarkingų santechnikos mazgų bute (duomenys neskelbtini) užpiltas butas (duomenys neskelbtini).

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas padarė išvadą, kad apliejimas vyko ištisai, kelerius metus, iš atsakovei priklausančių patalpų, todėl pagal CK 6.266 straipsnį atsakovės kaltės nustatinėti nereikia, nes buto savininkui atsakomybė atsiranda ir tuo atveju, jei jo veiksmai dėl turto buvo teisėti, taip pat teismas nenustatė pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės, nes nebuvo pateikta įrodymų, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovė nepateikė jokių dokumentų ar apskaičiavimų, patvirtinančių kitokį žalos dydį, nei nurodyta ieškinyje, nenurodė konkrečiai, kokie darbai nebuvo būtini atliekant remontą M. S. nuosavybės teise valdomose patalpose, duomenų, paneigiančių ieškovo apskaičiuotos ir M. S. išmokėtos žalos dydį, todėl teismas sprendė, kad ieškovas įrodė reikalavimo pagrįstumą.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2013 m. liepos 26 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: sumažino teismo sprendimu ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės priteistą sumą iki 3945,48 Lt; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą, priteisė bylinėjimosi išlaidas. Kolegija nurodė, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, jog buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-554/2007). Be to, nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo, atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008). Kolegija, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimo (UAB „Vitės valdos“ raštus, paaiškinimus, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vandens vamzdis, iš kurio įvyko vandens prasiskverbimas, nelaikytinas namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe, nes jis aptarnavo tik konkretaus buto savininko, nagrinėjamu atveju atsakovės, poreikius. Dėl to teismas pagrįstai priteisė žalą iš atsakovės, kaip atsakingo už žalą asmens, tačiau kolegija nesutiko su žalos atlyginimo dydžiu. Remdamasi AB „Lietuvos draudimo“ turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu, iš kurio matyti, kad sugadintos tik lubos ir sienos, jas reikia perdažyti, 2011 m. vasario 7 d. turto sugadinimo aktu, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu nustatyti sienos ir lubų sugadinimai, sprendė, kad į sąmatą nepagrįstai buvo įtrauktas grindų remontas, nes iš byloje esančių nuotraukų negalima daryti pagrįstos išvados, jog grindys buvo sugadintos ir joms buvo būtinas remontas. Dėl to kolegija konstatavo, kad, nors atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių padarytos žalos dydį, tačiau tikslinga vadovautis lokaline sąmata, kurioje nurodytos remonto darbų kainos už sugadintų lubų ir sienų atstatymą, neįtraukiant grindų remonto kainos. Besąlyginė draudimo išskaita yra 200 Lt, todėl galutinė išmoka yra 3945,48 Lt.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti

12Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria atmestas apeliacinis skundas, ir dėl šios dalies grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų; byloje nenustatyta, jog kasatorės bute buvo santechninių įrenginių ar pan. gedimų, dėl kurių buvo aplietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neatkreipė dėmesio į byloje esančius vienas kitam prieštaraujančius įrodymus, pvz., draudiko atstovė 2011 m. vasario 7 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodė, kad tikslios įvykio datos buto savininkė neprisimena, yra sudrėkusios buto sienos ir lubos, didelis šlapias sienos plotas laiptinėje, fasadinės sienos tinkas nutrupėjęs ir, jos nuomone, užpylimo priežastis – bloga stogo konstrukcija; liudytoja M. S. paaiškino, kad jos bute vandens pratekėjimą pastebėjo maždaug nuo 2007 metų, o jos kaimynė – nuo 2009 metų, tačiau į draudiką kreipėsi tik 2011 m. sausio mėnesį. Taigi byloje net nebuvo tiksliai nustatyta, kada ir dėl kokių priežasčių pradėjo tekėti vanduo, nebuvo aiškintasi, kodėl M. S. anksčiau nesikreipė į namo administratorių ar kitas institucijas, teismai nevertino pačios nukentėjusiosios didelio neatsargumo. Kasatorės teigimu, užliejimo priežastis buvo defektinis vandentiekio stovas, kuris yra užslėpta inžinerinė konstrukcija, priklausanti daugiabučio namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise; kai žala yra nulemta pastato defekto, esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. M. K.–D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2009). Nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė atsakomybės be kaltės institutą, įtvirtintą CK 6.266 straipsnyje. Statybos įstatymo 2 straipsnio 61, 62, 63, 68 ir 69 dalyse apibrėžtos namo bendrojo naudojimo tinklų ir konstrukcijų sąvokos, tačiau teismai, nustatydami draudžiamojo įvykio aplinkybes, į tai neatsižvelgė. Defektinis vandentiekio stovas, kurį kasatorė su sutuoktiniu suremontavo, buvo bendrojoje namo laikančioje konstrukcijoje – laiptinės sienoje ir priskirtinas visos laiptinės butų savininkams, tenkina visų namo gyventojų poreikius. Teismai taip pat nepagrįstai netaikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių CK 4.82–4.85 straipsnių, pagal kuriuos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, nukrypo nuo teismų praktikos dėl šio klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 638-ji DNSB v. UAB „Investicijų gama“, bylos Nr. 3K-3-228/2013). Be to, teismai netyrė, ar namo administratorius UAB „Vitės valdos“ tinkamai, laikydamasis galiojančių teisės normų, atliko namo bendrųjų inžinerinių tinklų ir konstrukcijų priežiūrą bei remontą. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, žalos atsiradimo metu galiojusiame aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Gyvenamųjų namų ir kitų statinių techninės priežiūros reikalavimus taip pat reglamentuoja STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtintas aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1–347 bei STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“, patvirtintas aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1–825. Reglamento 17 punkte nustatyti reikalavimai gyvenamojo namo ir jo elementų apžiūrą atliekantiems specialistams, kad nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo priežiūros vadybininkas, turintis ne žemesnį kaip aukštesnįjį inžinerinį techninį išsilavinimą (17.1 punktas); kasmetines ir neeilines apžiūras – specialistų grupė (komisija), kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą (17.2 punktas); statybinius tyrinėjimus – atestuotos inžinerinių paslaugų įmonės (laboratorijos), ekspertai, turintys eksperto kvalifikacijos atestatą (17.3 punktas). Teismai netyrė, ar namo administratorius tinkamai atliko privalomąsias ginčo namo apžiūras, ar administratoriaus pateikti į bylą raštai yra surašyti pagal nustatytą formą, ar juos pasirašę specialistai atitinka kvalifikacijos reikalavimus, netyrė, kodėl nebuvo atlikti namo statybiniai tyrinėjimai, nors vandens prasiskverbimas į patalpas buvo pastebėtas seniai, namo laiptinė sutrūkinėjusi, dėl tyrimų buvo kreiptasi raštu. Asmuo, atsakingas už namo priežiūrą, apklaustas byloje kaip liudytojas negalėjo nurodyti, kuris vamzdis buvo pažeistas, neprisiminė, koks yra jo išsilavinimas, patvirtino, kad kasatorė kreipėsi į namo administratorių dėl statybinių tyrinėjimų, bet administratorius šių tyrinėjimų neatliko. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Nagrinėjamoje byloje namo administratorius UAB „Vitės valdos“ šių savo pareigų tinkamai neatliko, todėl jam tenka atsakomybė už žalą, padarytą M. S. butui. Be to, žalos padidėjimui turėjo įtakos ir pačios buto savininkės didelis neatsargumas, laiku nesiėmus priemonių žalai sumažinti. Taigi, kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai, pažeisdami rungimosi ir dispozityvumo principus, rinko įrodymus ieškovo naudai, kai kuriuos liudytojus apklausė parengiamųjų teismo posėdžių metu, nors jų apklausa turėjo būti atlikta teisminio posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas posėdį paskyrė, nepriėmęs atitinkamos rašytinės nutarties, netinkamai ir neišsamiai protokolavo teismo posėdžius, nepagrįstai atsisakė pridėti kai kuriuos kasatorės pateiktus įrodymus, neperžiūrėjo kasatorės sutuoktinio mobiliuoju telefonu filmuotos medžiagos, susijusios su draudžiamuoju įvykiu bei vandens pratekėjimų tyrimu.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad UAB „Skaidrola“ 2011 m. kovo 1 d. rašte nurodyta, jog nagrinėjamo įvykio metu būtent bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas nesandarumas aplink vonią, todėl drėko apatinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubos. Šalių pateikti įrodymai paneigė kasatorės nurodytą faktą, kad žala kilo ne dėl jos bute esančių vamzdžių. Kasatorės teiginys, kad vandens vamzdis yra bendroji namo gyventojų dalinė nuosavybė, yra nepagrįstas, nes pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, jog buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis būtent iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008). UAB „Viltės valda“ 2011 m. gegužės 17 d. rašte nurodyta, kad namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir konstrukcijos apliejimui įtakos neturėjo. Vandens vamzdis, kuris trūko ir buvo buto užliejimo priežastis, aptarnavo būtent kasatorės poreikius ir nelaikytinas bendrąja pastato inžinerinės sistemos dalimi. Kasatorė kaip buto savininkė nurodyta viešame registre, todėl laikytina gyvenamojo namo naudotoja ir atitinkamai atsako už vandens pratekėjimą į žemiau esantį butą dėl inžinerinės įrangos, esančios jos bute, nepriežiūros. Bylą nagrinėję teismai ieškinį tenkino ištyrę ir įvertinę visus bylai reikšmingus įrodymus, nepažeisdami proceso teisės normų dėl įrodinėjimo proceso ir įrodymų vertinimo.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

17Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

18Nagrinėjamoje byloje faktinę aplinkybę, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo židinys yra viršuje esančiame kasatorės bute Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas įrodinėjo ir teismai nustatė remdamiesi šiais įrodymais: UAB „Vitės valdos“ raštais, kuriuose nurodyta, kad namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir konstrukcijos įtakos galimam apliejimui neturėjo; liudytojos M. Slavinskienės parodymais, kad iš gretimų patalpų į jos butą yra prasiskverbęs vanduo dėl netinkamo vandentiekio eksploatavimo; UAB „Skaidrola“ raštu, kad avarinis iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas 2010 m. rugsėjo 19 d., buvo nustatytas nesandarumas aplink vonią kasatorei priklausančiame bute, dėl ko drėko apatinio buto lubos; liudytojos S. B. ir liudytojo K. B. parodymais, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo priežastis yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) vamzdyne.

19Kasatorė nesutinka su teismų išvada, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo židinys buvo jos bute, teigdama, jog teismai netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą.

20Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

21Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

22Nagrinėjamos bylos atveju ieškovui pateikus pirmiau nurodytus įrodymus dėl užpylimo židinio, kasatorė savo atsikirtimus grindė paaiškinimais, kad šie įrodymai yra nepakankami, savo bei sutuoktinio E. B. parodymais, kad vanduo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) prasiskverbė iš defektinio vandens stovo, esančio bendroje namo laiptinės sienoje. Kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio jai priklausančiame bute, kasatorė nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo priežasčiai nustatyti. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Dėl šios priežasties tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, įvertinę pirmiau nurodytus byloje esančius įrodymus, laikė, kad užpylimo židinys yra kasatorės bute. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, teismų procesinių sprendimų turinį ir kasacinio skundo argumentą dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai pirmiau nurodytų normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo.

23Kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai netyrė, ar namo administratorius UAB „Vitės valdos“ tinkamai atliko privalomąsias ginčo namo apžiūras, kodėl nebuvo atlikti namo statybiniai tyrinėjimai, nors vandens prasiskverbimas į patalpas buvo pastebėtas seniai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl namo administratoriaus prievolių nevykdymo, netinkamo vykdymo ar tokiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo, todėl atmeta šiuos skundo argumentus, kaip neturinčius ryšio su nagrinėjama byla.

24Kasatorė kartu su kasaciniu skundu, kaip naują įrodymą, pateikė kompaktinį diską, nurodydama, kad jame įrašyta jos sutuoktinio E. B. mobiliuoju telefonu filmuota medžiaga, susijusi su vandens pratekėjimų tyrimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis įrodymas nebuvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu ir nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių, netiria naujų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija naujai pateikto įrodymo netiria.

25Dėl atsakomybės be kaltės taikymo

26Kasatorės teigimu, teismai nepagrįstai ginčą sprendė remdamiesi CK 6.266 straipsnio nuostatomis, nes privalėjo taikyti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatas, ir ginčą spręsti remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

27Teisėjų kolegija sutinka su kasatore, kad namo laikančiosios konstrukcijos priskirtinos prie namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų, už kurių priežiūrą yra atsakingi visi bendraturčiai, ir kad tais atvejais, kai žala yra nulemta pastato defekto, esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Tačiau konstatavus, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų ir pagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, jog M. S. buto užliejimo priežastis buvo ne bendrosios dalinės nuosavybės objekte, o kasatorės valdomame bute, atmestinas kasatorės argumentas dėl CK 2.266 straipsnio taikymo ginčo teisiniams santykiams nepagrįstumo.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29Kasacinis teismas patyrė 25,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

30Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 605 Lt. Ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.14 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra adekvati bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina ieškovui iš kasatorės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Priteisti iš V. B. (duomenys neskelbtini) 25,81 Lt (dvidešimt penkis litus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės ir 605 (šešis šimtus penkis) Lt ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti... 12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 17. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą... 18. Nagrinėjamoje byloje faktinę aplinkybę, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini)... 19. Kasatorė nesutinka su teismų išvada, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini)... 20. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.... 21. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti... 22. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovui pateikus pirmiau nurodytus įrodymus dėl... 23. Kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės... 24. Kasatorė kartu su kasaciniu skundu, kaip naują įrodymą, pateikė... 25. Dėl atsakomybės be kaltės taikymo ... 26. Kasatorės teigimu, teismai nepagrįstai ginčą sprendė remdamiesi CK 6.266... 27. Teisėjų kolegija sutinka su kasatore, kad namo laikančiosios konstrukcijos... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 29. Kasacinis teismas patyrė 25,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 30. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 33. Priteisti iš V. B. (duomenys neskelbtini) 25,81 Lt (dvidešimt penkis litus 81... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...