Byla 2A-591-56/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko

2Petro Jaržemskio, kolegijos teisėjų

3Algirdo Auruškevičiaus,

4Romualdos Janovičienės, sekretoriaujant

5D. Š., dalyvaujant ieškovui

6V. R., ieškovo atstovui

7adv. N. K., atsakovo atstovui

8adv. V. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo V. R. ieškinys LR Seimo kanceliarijos dėl darbo užmokesčio priteisimo.

9Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10I.Ginčo esmė

11Ieškovas V. R. 2007-06-26 patikslintu ieškinio pareiškimu prašo teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 16 732,97 litų darbo užmokesčio, t. y. 495,77 litų už 106 valandas viršvalandžių, 10 676,02 litų už 2282 darbo valandas naktį, 1 844,11 litų už 204 darbo valandas švenčių dienomis ir 3717,07 litų delspinigių.

12Ieškovas nurodė, kad 1993-04-30 ieškovas buvo priimtas dirbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje vairuotoju su 4 MMA darbo užmokesčiu. 1993-07-29 Lietuvos Respublikos Seimo aparato vadovo įsakymu Nr. 961 jam buvo nustatytas 5,5 MMA dydžio darbo užmokestis. 1997-05-23 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vadovo įsakymu Nr.168 jam buvo nustatytas darbo užmokestis 10,7 bazinės mėnesinės algos ir nustatytas 15 % priedas prie pareiginės algos. 1998-10-13 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vadovo įsakymu Nr.196 jam buvo nustatytas darbo užmokestis 13,2 bazinės mėnesinės algos. Pagal šį įsakymą joks priedas prie jo pareiginio atlyginimo nebuvo nustatytas. 2002-07-22 Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio įsakymu Nr.163P jam dar kartą buvo nustatytas darbo užmokestis 13,2 bazinės mėnesinės algos be jokių papildomų priedų prie pareiginio atlyginimo. Su šiuo įsakymu V. R. buvo supažindintas 2002-09-12. Per visą darbo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje laikotarpį darbdavio atstovai aiškindavo, kad vairuotojų viršvalandžiai, darbas naktį bei švenčių dienomis yra skaičiuojamas ir už jį apmokama. 2006 m. kovo mėnesio pabaigoje vykusio Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vairuotojų ir administracijos susitikime buvo paaiškinta, kad į vairuotojų pareiginį atlyginimą pagal 2004-03-01 Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimą jau yra įskaičiuotas 50 % priedas, kuris turi kompensuoti viršvalandžius, darbą naktį bei švenčių dienomis, todėl administracijos teigimu darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra žymimi viršvalandžiai, darbas naktį bei poilsio dienomis, tačiau papildomai už šį darbą nemokama.

13Nurodė, kad nuo 2003 m. sausio mėnesio iki 2006 m. kovo mėnesio pildytuose Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos transporto skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose per visą šį laikotarpį yra pažymėtos ieškovo išdirbtos 106 valandos viršvalandžių, 2282 valandos darbo naktį ir 204 valandos darbo švenčių dienomis. Manydamas, kad neteisėtai ir nepagrįstai jam nebuvo mokama pusantro valandinio atlygio (mėnesinės algos) už viršvalandžius bei darbą naktį ir dvigubas valandinis arba dieninis atlygis už darbą švenčių dienomis, 2006-04-26 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandžius, darbą naktį bei švenčių dienomis.

14Nurodė, kad komisija be pagrindo atsisakė tenkinti jo prašymą. Darbo ginčų komisiją 2006-05-10 vykusiame posėdyje pripažino, kad Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004-03-01 sprendimas Nr.2004 nesudarė sąlygų Seimo kanceliarijai teisingai atlyginti ieškovui už atliktą darbą, tačiau nusprendė netenkinti jo prašymo motyvuodama tuo, kad jau minėtas Seimo valdybos sprendimas nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

15Nurodė, kad pateikdamas prašymą darbo ginčų komisijai, ieškovas nesiekė pripažinti neteisėtu tam tikro administracinio akto, veiksmo ar neveikimo - ieškovo reikalavimo dalykas buvo konkrečių piniginių sumų išmokėjimas.

16Nurodė, kad LR DK 193 ir 194 straipsniai nustato darbo apmokėjimo tvarką už darbą naktį, švenčių ir poilsio dienomis bei viršvalandinį darbą.

17Nurodė, kad Darbo kodeksas nenumato jokios galimybės įskaičiuoti į pareiginį atlyginimą kompensaciją už aptariamą darbą, nes tokiu atveju būtų pažeistos darbuotojų teisės į papildomą apmokėjimą už viršvalandinį bei naktinį darbą bei darbą švenčių dienomis.

18Nurodė, kad 1997-05-23 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vadovo įsakymu Nr. 168 ieškovui buvo nustatytas darbo užmokestis 10,7 bazinės mėnesinės algos ir 15 % priedas prie pareiginės algos, kuris nebuvo skirtas kompensuoti viršvalandinį ir naktinį darbą bei darbą švenčių dienomis. Dėl šios priežasties teigia, kad jo darbo užmokestis buvo 12,3 bazinės mėnesinės algos.

19Nurodė, kad nuo 1998-10-13 darbo užmokestis buvo padidintas 0,9 bazinės mėnesinės algos, t.y. iki 13,2. Todėl nustatant 50 % priedą, kuris turėjo būti įskaičiuotas į ieškovo pareiginę algą prie pareiginės algos turėjo būti pridėtas 6,6 bazinės mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis, t.y. nustatytas 19,8 bazinės mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis.

20Nurodė, kad 1998-10-13 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vadovo įsakyme Nr. 196 aiškiai nurodyta, kad ieškovo pareiginis atlyginimas yra 13,2 bazinės mėnesinės algos. Pagal šį įsakymą joks priedas prie ieškovo pareiginio atlyginimo nebuvo nustatytas.

21Nurodė, kad 2004-03-01 priimtas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimas nustatęs, kad į vairuotojų darbo užmokestį jau yra įskaičiuotas 50 % priedas, kuris turi kompensuoti viršvalandžius, darbą naktį bei darbą švenčių dienomis, pakeitė ieškovo darbo apmokėjimo sąlygas be ieškovo raštiško sutikimo ir su šiuo sprendimu ieškovas net nebuvo supažindintas. LR DK 120 str. 3 d. nustato, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.

22Nurodė, kad dėl darbo apmokėjimo sąlygų tuo laikotarpiu nebuvo priimtas nei Vyriausybės nutarimas, nebuvo pasirašyta kolektyvinė sutartis, be to, darbo užmokestis sumažėjo, dėl tokio darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo turėjo būti gautas raštiškas jo sutikimas.

23Nurodė, kad LR DK 298 straipsnis nustato, kad darbuotojui priklausančios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už tris metus. Nuo 2003 m. balandžio mėn. iki 2006 m. kovo mėn. pildytuose Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos transporto skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose per visą šį laikotarpį yra pažymėtos ieškovo išdirbtos 106 valandos viršvalandžių ir už jas jam nesumokėta 495,77 litų, 2282 valandos naktį ir už jas jam nesumokėta 10 676,02 litų, 204 valandos švenčių dienomis ir už jas jam nesumokėta 1 844,11 litų. Darbdaviui dėl jo kaltės pavėlavus atsiskaityti su darbuotoju turi būti išmokami ir įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (LR DK 207 str.). LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2003-01-30 d. įsakymas Nr. A1-20 nuo 2003-02-01 nustato 0,06 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti su darbuotoju dieną. Todėl delspinigiai už neapmokėtus viršvalandžius, darbą naktį bei darbą švenčių dienomis sudaro 3 717,07 litų.

24Nurodė, kad delspinigių dienų skaičius už nesumokėtą darbo užmokestį už viršvalandžius, darbą naktį bei darbą švenčių dienomis už 2003 m. gegužės mėn. sudaro 1035 dienų (šios dienos skaičiuojamos nuo 2003 m. birželio 8 d. iki 2006 m. balandžio 1 d.), 1005 dienos už 2003 m. birželio mėn. ir atitinkamai mažinant delspinigių dienų skaičių už kiekvieną paskesnį mėnesį.

25Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.

26Nurodė, kad ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas, vadovaujantis Seimo valdybos 2004-03-01 sprendimu Nr. 2004 „Dėl Seimo kanceliarijos struktūros, etatų sąrašo, valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų bei darbuotojų, neatliekančių viešo administravimo funkcijų, pareiginių algų koeficientų ribų“, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Nevykdyti paminėto Seimo valdybos sprendimo, taip pat ankstesnių analogiško turinio Seimo valdybos sprendimų, ir kitaip skaičiuoti V. R. darbo užmokestį atsakovas neturėjo teisinio pagrindo.

27Nurodė, kad siekiant išsiaiškinti koks atlyginimas turėjo būti mokamas V. R. Seimo kanceliarijos darbo ginčų komisija vieningai sutarė, kad šiuo atveju skaičiuojant atlyginimą galėtų būti taikomas Seimo kanclerio 1997-05-23 įsakymu Nr.168 Ūkio skyriaus autoūkio darbuotojui V. R. nustatytas mėnesinio atlyginimo koeficientas 10,7 BMA be įskaičiuoto priedo ar priemokos, kuris buvo paskutinis nustatytas ir taikytas koeficientas iki nustatant naują darbo užmokesčio koeficientą 13,2 BMA (su įskaičiuota priemoka) pagal Seimo valdybos 1998-08-26 sprendimą Nr.1119 "Dėl Seimo kanceliarijos struktūros, etatų sąrašo ir atlyginimų". Pagal atliktus skaičiavimus per trejus metus (nuo 2003-04-27 iki 2006-05-01) V. R. už 26 mėnesius buvo neprimokėta iš viso 2907,63 Lt, o už 9 mėnesius permokėta iš viso 587,30 Lt.

28Nurodė, kad V. R. su darbdaviu buvo sutaręs dirbti slenkamuoju darbo grafiku ir jam už darbą buvo mokamas darbo užmokestis, įskaitant kompensaciją už viršvalandinį darbą ir darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis, nustatant specialų koeficientą 13,2 BMA.

29Nurodė, kad 1998-10-13 Seimo kanceliarijos įsakymu Nr.196 "Dėl Transporto skyriaus darbuotojų algų ir laikinųjų priedų" jam buvo nustatytas darbo užmokestis, skaičiuojant koeficientą 13,2 BMA (1 BMA buvo lygus 100 litų), todėl visa pareiginė alga sudarė 1386 litų. Nurodytas 13,2 BMA koeficientas buvo paskaičiuotas pagrindu imant 5,2-6,6 BMA, nustatytą tuo metu galiojusiame Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr.511 "Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo" 3 priede, pridedant 50-70 % priedą kaip kompensaciją už viršvalandinį darbą ir darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis.

30Nurodė, kad darbo užmokestis V. R. tokiu pat principu buvo skaičiuojamas ir mokamas per ginčo laikotarpį nuo 2003 m. gegužės mėnesio iki 2006 m. balandžio mėnesio. Nuo 2004-05-01 Vyriausybei nustačius (padidinus) 1 BMA lygų 115 litų, V. R. pareiginė alga sudarė 1518 Lt. Palyginti su 1993-12-31 darbo užmokestis V. R. padidėjo.

31Nurodė, kad Seimo kanceliarija, mokėdama darbo užmokestį, įskaitant kompensaciją už viršvalandinį darbą ir darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis, ir nustatydama bendrą darbo užmokesčio koeficientą 13,2 BMA, V. R. per ginčo laikotarpį sumokėjo 49285,07 Lt, nors turėjo teisinį pagrindą priskaičiuoti 15364,17 Lt mažiau (t.y. mokėti tik 26277,11 Lt pagrindinio atlyginimo ir 7643,78 Lt kompensaciją už viršvalandinį darbą ir darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis).

32II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

33Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.

34Teismas sprendė, kad teisingu darbo užmokesčiu ieškovui pripažintinas atlyginimas taikant koeficientą 7,7, kurio pagrindu imama bazinė mėnesinė alga. Toks atlyginimas nustatomas visiems Lietuvos biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams bei apima atlygį už darbą naktį, švenčių, poilsio dienomis bei viršvalandžius. Tiek galiojusio LR darbo apmokėjimo įstatyme, tiek 2003 įsigaliojusiame LR DK 193 ir 194 str. numatyta, kad už viršvalandinį darbą, darbą naktį yra mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio, o už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jei jis nenumatytas pagal grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas atlygis.

35Teismas vertino, kad ieškovo teiginys jog apie darbo užmokesčio nustatymo tvarką ginčo laikotarpiu jam nebuvo žinoma, visų nustatytų aplinkybių kontekste yra paneigtas.

36Teismas sprendė, kad mokamas atlyginimas buvo teisingas ir darbuotojo padėtis gaunamo atlyginimo aspektu buvo geresnė lyginant su ta, kuri galėjo būti, jeigu darbdavys būtų nepasinaudojęs galimybe tiesiogiai nevykdyti 1993-07-08 LR Vyriausybės nutarimo Nr.511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo" su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

37Teismas sprendė, kad ieškovo motyvai, susiję su jo darbo užmokesčio nustatymo kaita (nuo nustatyto 10,7 BMA ir 15% priedo iki 13,20 BMA) pažeidusia jo teises, nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo laikotarpiu ieškovo darbo užmokesčio tvarka buvo nustatyta 2002-07-22 įsakymu Nr. 163P, priimtu 2002-07-19 Seimo valdybos sprendimo Nr.996 pagrindu, ir su juo V. R. supažindintas pasirašytinai. Visi sekantys Seimo valdybos sprendimai jokių naujų ieškovo darbo užmokesčio apskaičiavimo sąlygų nenustatė, tik buvo vykdoma nuostata, kad atlyginimai turi būti peržiūrimi kiekvienais metais.

38Teismas sprendė, kad 1997-05-23 Seimo kanceliarijos vadovo įsakymu Nr. 168, ieškovui 15% priedas buvo nustatytas laikinai, šios aplinkybės nesiejant su kompensavimu už naktinį darbą, viršvalandžius ar darbą švenčių dienomis. Todėl didesnio koeficiento nustatymas (1997-05-14 LR Seimo valdybos sprendimu Nr. 283 vairuotojams patvirtinus algų koeficientų ribas nuo 8 iki 15, ieškovui buvo nustatytas 10,7 BMA koeficientas, kuomet 1997-04-14 nutarimu Nr. 357 LR Vyriausybė nustatė, kad kitiems analogiškos kvalifikacijos tą patį darbą biudžetinėse įstaigose ir organizacijose dirbusiems darbuotojams maksimalus koeficientas gali siekti 7,7 BMA) atitiktų teisingumo ir sąžiningumo principus tik tuo atveju, jeigu didesnio koeficiento patvirtinimą lėmė darbdavio siekis atlyginti darbuotojui už darbą kitokiomis nei įprastinėmis darbo sąlygomis.

39Teismas sprendė, kad ieškovo nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-09-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006 ir 2005-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2005 nėra tinkama nagrinėjamoje byloje, nes bylos faktinėmis aplinkybėmis ir teisine problematika yra visiškai skirtingos.

40III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

41Ieškovas (toliau- apeliantas) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti.

42Nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, konstatuodamas, kad ieškovo pareiginė alga turėjo būti 7,7 koeficiento. Teismo išvada, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

43Nurodė, kad teismas neteisingai vertino LR Konstitucijos 48 str. numatytą teisingo apmokėjimo už darbą principą ir sprendė, kad ieškovui atlyginimas nustatytas teisingai ir jo padėtis gaunamo atlyginimo aspektu buvo geresnė lyginant su ta, kuri galėjo būti, jeigu darbdavys būtų nepasinaudojęs galimybe tiesiogiai netaikyti 1993 m. liepos 8 d. LRV nutarimo Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“.

44Nurodė, kad teismo išvada, jog ieškovo teisės nebuvo pažeistos, nes ieškovo darbo užmokesčio nustatymo tvarka buvo ženkliai palankesnė nei kitiems analogiškos kvalifikacijos tą patį darbą kitose biudžetinėse įstaigose ir organizacijose dirbantiems darbuotojams, nepagrįsta jokiu teisės aktu.

45Nurodė, kad teismo išvada, jog ieškovui ginčo metu nebuvo žinoma apie darbo užmokesčio nustatymo tvarką, yra paneigta rašytiniais įrodymais ir byloje esančiais liudytojų parodymais.

46Nurodė, kad neteisingas teismo teiginys, kad visi darbuotojai apie darbo apmokėjimo sąlygas susirinkimuose buvo išsamiai supažindinti žodžiu. Darbuotojai su visomis darbo sąlygomis, jų pakeitimu turi būti supažindinti pasirašytinai. Keičiant darbo sutarties sąlygas jų pakeitimai įrašomi į darbo sutarties priedus. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai pateikė tris skirtingas pozicijas dėl ieškovui mokėtinos pareiginės algos ir priedų dydžio.

47Nurodė, kad nepagrįsta teismo išvada, kad LR DK 193 str. ir 194 str. nenumato galimybės į pareiginį atlyginimą įskaičiuoti kompensaciją už darbą naktį, švenčių dienomis ir viršvalandžius, tokią galimybę numato LR DK 4 str. 4 d.

48Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas.

49Nurodė, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantui faktiškai buvo priskaičiuota 49285,07 Lt darbo užmokesčio. V. R. ginčijama darbo užmokesčio nustatymo tvarka jo teisių nepažeidė, nes ji jam buvo ženkliai palankesnė, nei kitiems analogiškos kvalifikacijos tą patį darbą biudžetinėse įstaigose ir organizacijose dirbantiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis skaičiuojamas pagal privalomą LRV 1993-07-08 nutarimą Nr.511 ir įstatymo nuostatas, reglamentuojančias darbo užmokesčio mokėjimą už darbą naktį, viršvalandžius ir švenčių dienomis atliekant darbą.

50Nurodė, kad nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis pasirašytinai nebuvo supažindintas su Seimo valdybos 2002-07-19 sprendimu Nr.966, bei Seimo kanceliarijos 2002-07-22 įsakymu Nr.163, kuriuo nustatoma darbo užmokesčio sistema, dėl to apie ją nežino.

51Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

52Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

53Apeliaciniame skunde ieškovas V. R. kelia pirmos instancijos teismo priimto 2008 m. vasario 20 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako įstatymo taikymo bei įrodymų vertinimo aspektais.

54Teismas privalo spręsti bylas remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucijos 6 str. 1 d.), įstatymais ir kitais galiojančiais teisės aktais (CPK 3 str. 1 d.) ta, kad teismo sprendimu būtų užtikrintas sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 263 str.).

55Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str., DK 2 str. 1 d. 6 p. nustato kiekvieno dirbančiojo teisę gauti teisingą atlyginimą už darbą.

56Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, kuriais ieškovas prašo pripažinti skundžiamąjį teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, sprendžia, jog Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas, atitinka faktines bylos aplinkybes, galiojančius teisės aktus, kuriais ieškovui buvo nustatytas pareiginis atlyginimas už faktiškai atliekamą darbą, protingumo ir sąžiningumo bei teisingumo principus (CPK 3 str. 5 d.).

57LR DK, kuriuo ieškovas grindžia savo apeliacinį skundą, 1 str. 2 d. nustato, kad atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato šis Kodeksas, taip pat pagal šio Kodekso nustatytas ribas – kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. 1993 m. liepos 8 d. Vyriausybės nutarimas Nr.511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ nustatė, kad nuo 1993-07-01 biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbas apmokamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (valandinis atlygis) (toliau MMA) bei patvirtinti biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir tarifiniai atlygiai koeficientais pagal 1-4 priedus. Toliau tobulinant darbo apmokėjimą biudžetinių įstaigų bei organizacijų darbuotojams, 1997-04-14 nutarimu Nr.357 Vyriausybė nustatė, kad aukštos kvalifikacijos darbininkams galima nustatyti tarnybinį atlyginimą iki 7,7 koeficiento, kurio pagrindu imama bazinė mėnesinė alga (toliau BMA).

58Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, jog atsakovas, kaip biudžetinė įstaiga negalėjo savo iniciatyva ir valia nustatyti kitokio vairuotojų mėnesinio atlyginimo (algos) dydžio, nei buvo nustatytas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal atsakovui patvirtintus darbuotojų etatus, atsakovas gaudavo finansavimą darbuotojų atlyginimams.

59Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovas pažeidė LR Konstitucijos 48 str., nesumokėdamas ieškovui už darbą išeiginėmis dienomis, darbą nakties metu ir švenčių dienomis, rėmėsi prielaidomis.

60Teismas, spręsdamas, ar pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, atliko skaičiuotę, kokį atlyginimą faktiškai galėjo gauti ieškovas, atsakovui taikant ieškovui 7,7 koeficientą bei apmokant ieškovo darbą nakties, švenčių laikotarpiu bei dirbant viršvalandinį darbą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas vadovavosi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais apie ieškovo darbo laiką (CPK 178 str.) ir juos įvertinęs (CPK 185 str.), teisingai nustatė, kad tuo atveju, jeigu ieškovui būtų taikomas maksimalus leistinas 7,7 atlygio koeficientas, bei apmokant už viršvalandinį darbą, darbą nakties metu ir išeiginių bei švenčių dienomis, ieškovas būtų faktiškai gavęs 15364,17 Lt atlyginimo mažiau, negu jam faktiškai buvo išmokėta per paties ieškovo nurodomą laikotarpį.

61Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias aplinkybes, sprendžia, kad ieškovo ieškinio reikalavimas yra nesąžiningas, ieškovas siekia gauti neuždirbtas lėšas iš biudžeto, didesnes negu ieškovo nurodytu laikotarpiu gavo kiti biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojai, dirbę analogišką darbą.

62Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Seimo valdybos sprendimai dėl darbuotojų atlyginimo dydžio nustatymo nėra tobuli, neištyrus bei neįvertinus faktinių atlyginimo už darbą aplinkybių, sudaro ieškovui klaidingą pagrindą teigti, jog atsakovas pažeidė DK 193, 194 str. str., tačiau tokius ieškovo teiginius paneigia faktinė bylos medžiaga, įrodymai, patvirtinantys jog atsakovas ieškovo atžvilgiu nepažeidė konstitucinio principo teisingai atlyginti ieškovui už jo faktiškai atliktą darbą.

63CPK 178 str. nustato, kad šalys privalo pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismo pareiga įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir koks įstatymas turi būti taikomas.

64Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas 2008-02-20, priimdamas sprendimą, nepažeidė CPK 265 str. 1 d. taisyklių, tinkamai aiškino, vertino įrodymus bei faktines bylos aplinkybes, o atmesdamas ieškovo ieškinį, pagrįstai vadovavosi CPK 3 str. 5 d. įtvirtintais teisingumo sąžiningumo bei protingumo principais.

65Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.

66Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

67Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Petro Jaržemskio, kolegijos teisėjų... 3. Algirdo Auruškevičiaus,... 4. Romualdos Janovičienės, sekretoriaujant... 5. D. Š., dalyvaujant ieškovui... 6. V. R., ieškovo atstovui... 7. adv. N. K., atsakovo atstovui... 8. adv. V. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 9. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. I.Ginčo esmė... 11. Ieškovas V. R. 2007-06-26 patikslintu ieškinio pareiškimu prašo teismo... 12. Ieškovas nurodė, kad 1993-04-30 ieškovas buvo priimtas dirbti Lietuvos... 13. Nurodė, kad nuo 2003 m. sausio mėnesio iki 2006 m. kovo mėnesio pildytuose... 14. Nurodė, kad komisija be pagrindo atsisakė tenkinti jo prašymą. Darbo... 15. Nurodė, kad pateikdamas prašymą darbo ginčų komisijai, ieškovas nesiekė... 16. Nurodė, kad LR DK 193 ir 194 straipsniai nustato darbo apmokėjimo tvarką už... 17. Nurodė, kad Darbo kodeksas nenumato jokios galimybės įskaičiuoti į... 18. Nurodė, kad 1997-05-23 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vadovo... 19. Nurodė, kad nuo 1998-10-13 darbo užmokestis buvo padidintas 0,9 bazinės... 20. Nurodė, kad 1998-10-13 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vadovo... 21. Nurodė, kad 2004-03-01 priimtas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimas... 22. Nurodė, kad dėl darbo apmokėjimo sąlygų tuo laikotarpiu nebuvo priimtas... 23. Nurodė, kad LR DK 298 straipsnis nustato, kad darbuotojui priklausančios... 24. Nurodė, kad delspinigių dienų skaičius už nesumokėtą darbo užmokestį... 25. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.... 26. Nurodė, kad ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas, vadovaujantis Seimo... 27. Nurodė, kad siekiant išsiaiškinti koks atlyginimas turėjo būti mokamas V.... 28. Nurodė, kad V. R. su darbdaviu buvo sutaręs dirbti slenkamuoju darbo grafiku... 29. Nurodė, kad 1998-10-13 Seimo kanceliarijos įsakymu Nr.196 "Dėl Transporto... 30. Nurodė, kad darbo užmokestis V. R. tokiu pat principu buvo skaičiuojamas ir... 31. Nurodė, kad Seimo kanceliarija, mokėdama darbo užmokestį, įskaitant... 32. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 33. Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinys... 34. Teismas sprendė, kad teisingu darbo užmokesčiu ieškovui pripažintinas... 35. Teismas vertino, kad ieškovo teiginys jog apie darbo užmokesčio nustatymo... 36. Teismas sprendė, kad mokamas atlyginimas buvo teisingas ir darbuotojo padėtis... 37. Teismas sprendė, kad ieškovo motyvai, susiję su jo darbo užmokesčio... 38. Teismas sprendė, kad 1997-05-23 Seimo kanceliarijos vadovo įsakymu Nr. 168,... 39. Teismas sprendė, kad ieškovo nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 40. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 41. Ieškovas (toliau- apeliantas) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti.... 42. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas,... 43. Nurodė, kad teismas neteisingai vertino LR Konstitucijos 48 str. numatytą... 44. Nurodė, kad teismo išvada, jog ieškovo teisės nebuvo pažeistos, nes... 45. Nurodė, kad teismo išvada, jog ieškovui ginčo metu nebuvo žinoma apie... 46. Nurodė, kad neteisingas teismo teiginys, kad visi darbuotojai apie darbo... 47. Nurodė, kad nepagrįsta teismo išvada, kad LR DK 193 str. ir 194 str.... 48. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Priteisti... 49. Nurodė, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantui faktiškai... 50. Nurodė, kad nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis pasirašytinai nebuvo... 51. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 52. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 53. Apeliaciniame skunde ieškovas V. R. kelia pirmos instancijos teismo priimto... 54. Teismas privalo spręsti bylas remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija,... 55. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str., DK 2 str. 1 d. 6 p. nustato... 56. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo... 57. LR DK, kuriuo ieškovas grindžia savo apeliacinį skundą, 1 str. 2 d.... 58. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, jog atsakovas, kaip biudžetinė įstaiga... 59. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos... 60. Teismas, spręsdamas, ar pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl neišmokėto... 61. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias aplinkybes, sprendžia, kad... 62. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Seimo valdybos sprendimai dėl darbuotojų... 63. CPK 178 str. nustato, kad šalys privalo pateikti įrodymus, kuriais grindžia... 64. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas 2008-02-20,... 65. Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.... 66. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 67. Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimą palikti...