Byla 3K-3-451/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algimanto Spiečiaus ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Espersen Lietuva“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 25 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Espersen Lietuva“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. K. prašė priteisti iš atsakovo 317,24 Lt susidariusį atlyginimų skirtumą dėl neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 20 d. iki 2005 m. gegužės 1 d. Ieškovė nurodė, kad ji nuo 2003 m. sausio 20 d. dirba UAB „Espersen Lietuva“ gamybos darbuotoja. Darbo sutarties punkte, kuriame nustatytas darbo užmokestis, buvo nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti 700 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. šis darbo sutarties punktas buvo pakeistas, nurodant, kad jai bus mokamas 4,62 Lt valandinis atlygis ir premijos, kurių skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato darbdavys. Nuo 2003 m. liepos 1 d. minėtas darbo sutarties punktas buvo vėl pakeistas, nurodant, kad darbdavys įsipareigoja mokėti nekintamą darbo užmokesčio dalį - fiksuoto dydžio valandinį atlygį, priemoką už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą pagal 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 70 ir stabilumo premiją pagal 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 71. Vėliau minėtas darbo sutarties punktas buvo ne kartą keičiamas: pakeisti priemoką už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą reglamentuojantys įsakymai, nuo 2004 m. gegužės 1 d. nekintama darbo užmokesčio dalis padidinta iki 3 Lt už valandą. Anot ieškovės, tokiu būdu jos darbo užmokestį sudarė nekintama darbo užmokesčio dalis (valandinis atlygis), priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą (ši priemoka mokama nuo pagamintos produkcijos kiekio ir kokybės) bei stabilumo premija (mokama už kiekvieną darbo valandą, priklausomai nuo to, ar darbuotojas neturėjo pravaikštų, ar nepraleido dėl kitų priežasčių darbo laiko). Ieškovės teigimu, jai tekdavo dirbti ir poilsio dienomis, tačiau už darbą poilsio dienomis jai nebuvo mokama dvigubai, kaip tai numatyta DK 194 straipsnio 1 dalyje. Už darbą poilsio dienomis atsakovas dvigubai apmokėdavo tik nekintamą darbo užmokesčio dalį, tuo tarpu priemokos už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą, stabilumo premijos, Darbo kodekse numatytų priemokų (už viršvalandinį, naktinį darbą ir kt.) atsakovas nedvigubindavo.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė ieškovei iš atsakovo 317,24 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 20 d. iki 2005 m. gegužės 1 d. Teismas, vadovaudamasis DK 186 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei remdamasis tarp šalių sudaryta darbo sutartimi, sprendė, kad ieškovės darbo užmokesčio struktūrą sudaro pagrindinis darbo užmokestis, priemoka už produktyvumą ir stabilumo premija. Nustatęs, kad už ieškovės darbą poilsio dienomis atsakovas dvigubai apmokėdavo tik nekintamą darbo užmokesčio dalį, o viso priklausančio ieškovei išmokėti darbo užmokesčio nedvigubindavo, teismas, vadovaudamasis DK 194 straipsniu, sprendė, kad darbo užmokesčio skirtumas paskaičiuotinas pagal atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus bei ieškovės paskaičiavimus. Įvertinęs ieškovės ir jos atstovo prašymus darbo ginčų komisijai, teismas konstatavo, kad nors nei ieškovė, nei jos atstovas, kreipdamiesi į darbo ginčų komisiją nenurodė atskirų darbo užmokesčio priemokų, tačiau iš paties prašymo turinio darytina išvada, kad ieškovė prašė perskaičiuoti visą darbo užmokestį. Teismas sprendė, kad pagal DK 295 straipsnio 1 dalies 2 punktą visas darbo ginčas nagrinėtinas teisme.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. sausio 11 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, iš esmės sutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodė, kad ieškovės darbo užmokestį sudarė valandinis atlygis, priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premija. Kolegija atmetė kaip nepagrįstą apeliacinio skundo motyvą, kad ieškovei nustatyta kintamoji darbo užmokesčio dalis yra premijos, kurios negali būti mokamos dvigubai. Kolegijos vertinimu, aptariamos priemoka ir premija nelaikytinos skatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, o savo pobūdžiu priskiriamos prie darbo užmokesčio ir yra sudėtinės darbo užmokesčio dalys, nes darbuotojas, įvykdęs darbdavio nustatytus reikalavimus, turi teisę reikalauti sumokėti nustatytus papildomus uždarbius, tuo tarpu DK 233 straipsnyje numatyti skatinimai skiriami tik darbdavio nuožiūra ir darbuotojas į juos reikalavimo teisės neturi. Kolegija pažymėjo, kad, vadovaujantis DK 194 straipsnio 1 dalimi, ieškovei už darbą poilsio ir švenčių dienomis priskaičiuotas darbo užmokestis privalėjo būti indeksuotas du kartus. Kolegija taip pat nurodė, kad į darbo ginčų komisiją ieškovė kreipėsi dėl netinkamo atsiskaitymo tam tikru laikotarpiu už darbą poilsio dienomis, todėl darbo ginčų komisija privalėjo svarstyti ir klausimą, ar visą šį laikotarpį poilsio ir švenčių dienomis nebuvo dirbama naktį, viršvalandžius ir kaip už tai buvo sumokėta. Ginčas komisijoje nebuvo išspręstas, todėl pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai sprendė reikalavimus, kurie tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku bei pagrindu, ir darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka šiuo atveju nebuvo pažeista (CPK 417 straipsnio 2 dalis, DK 295 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Espersen Lietuva“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją reikalaudama, kad jos darbo užmokestis būtų perskaičiuotas, įtraukiant į dvigubą apmokėjimą darbų įkainiuose numatytas priemokas. To, kad darbo ginčų komisijoje turi būti išspręstas klausimas dėl stabilumo premijos ir Darbo kodekse numatytų priemokų už viršvalandinį, naktinį darbą ir kt., nebuvo prašoma, todėl šis klausimas išankstine, ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo sprendžiamas. Kasatoriaus manymu, ši ieškovės reikalavimų dalis visų pirma turėjo būti išnagrinėta ikiteismine tvarka darbo ginčų komisijoje, todėl, vadovaujantis CPK 412 straipsnio 1 dalimi, ieškinio dalis dėl stabilumo premijos bei Darbo kodekse numatytų priemokų už viršvalandinį ir naktinį darbą dvigubo išmokėjimo turėjo būti palikta nenagrinėta.

112. Kasatoriaus nuomone, priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premija yra premijos, kurios apskaičiuojant išmokas už darbą poilsio ir švenčių dienomis yra nedvigubinamos. Kasatorius pažymi, kad jo įsakymuose nurodyta, jog priemokos yra mokamos priklausomai nuo darbuotojų darbo rezultatų. Kasatoriaus nuomone, tokia priemokų mokėjimo tvarka atitinka DK 233 straipsnio nuostatas dėl darbuotojų skatinimo, nes taip vadinamos „priemokos“ iš tiesų yra premijos, t. y. darbdavio naudojama priemonė, kuria siekiama paskatinti darbuotojus dirbti kaip galima produktyviau. Anot kasatoriaus, tą pačią darbuotojų skatinimo funkciją atlieka ir stabilumo premija, kurios skyrimo tikslas nurodytas pačioje Stabilumo premijos sutartyje: „taip įmonė siekia, kad darbuotojo atlyginimas būtų kuo glaudžiau susijęs su jo darbo rezultatais ir kad darbo laikas būtų geriausiai naudojamas“. Kasatorius pažymi, kad stabilumo premija buvo paskaičiuojama tik pasibaigus mėnesiui, nepriklausomai nuo to, kada ir kokias darbo funkcijas darbuotojas atliko. Be to, ši premija buvo mokama ne visiems darbuotojams, o tik išdirbusiems nustatytą skaičių valandų per mėnesį. Anot kasatoriaus, darbuotojo darbo našumas darbo dienomis ir poilsio dienomis nesiskiria, todėl padvigubinus premijų dydį už valandas, dirbtas poilsio dienomis, būtų pažeisti darbdavio interesai. Kasatoriaus manymu, ieškovės reikalavimas įtraukti į dvigubą apmokėjimą darbo sutartyje nustatytas priemokas ir premijas yra nesąžiningas darbdavio atžvilgiu. Teisės aktuose nėra imperatyvaus nurodymo, kad premija gali būti mokama tik pagal atskiro mėnesio įsakymus. Esminis premijos skirtumas nuo nuolatinio darbo užmokesčio yra jos skatinamasis pobūdis bei darbdavio teisė skirti premiją savo nuožiūra. Darbo sutartyje nustatyta, kad premijos yra mokamos vadovaujantis darbdavio įsakymais. Pagal DK 233 straipsnį darbdavys gali, o ne privalo skatinti darbuotojus, tai yra darbdaviui įstatymais suteikta teisė, o ne pareiga. Kasatoriaus manymu, jeigu darbdavys neprivalo skatinti darbuotojo - skirti jam premiją, tai jis juo labiau negali būti verčiamas šią premiją dvigubinti.

123. Kasatorius nurodo, kad darbas poilsio dienomis yra laikomas nukrypimu nuo normalių darbo sąlygų, tuo tarpu, DK 192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. Taigi, kasatoriaus teigimu, turi būti padidintas ne visas darbo užmokestis, įskaitant visas su darbo santykiais susijusias išmokas, o tik ta darbo užmokesčio dalis, kuri yra nekintama ir kuriai nustatytas konkretus tarifas. DK 194 straipsnio 1 dalyje yra tik patikslinama, kiek yra padidinamas tarifinis atlygis tuo atveju, kai nuo normalių darbo sąlygų nukrypstama dėl to, kad dirbama poilsio dienomis, t. y. DK 194 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma DK 192 straipsnio atžvilgiu. Tokiu būdu, kasatorius už darbą poilsio dienomis dvigubindamas tik nekintamą darbo užmokesčio dalį, nenukrypo nuo Darbo kodekse nustatytų reikalavimų.

134. Kasatorius pažymi, kad CPK 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismuose juridinių asmenų (taigi ir profesinių sąjungų) atstovais gali būti tik juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kasatoriaus teigimu, ieškovę, kaip profesinės sąjungos narę, apeliacinės instancijos teisme atstovavo profesinės sąjungos (t. y. juridinio asmens) vadovas, neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo, ir tai neatitiko CPK nustatytų reikalavimų.

14Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

17Šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Jų 2003 m. sausio 19 d. sudarytos darbo sutarties 4 punkte nustatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti 700 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. šis darbo sutarties punktas buvo pakeistas, nustatant, kad ieškovei mokamas ne mažesnis kaip 4,62 Lt valandinis atlygis ir premijos, kurių skyrimo bei mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato darbdavys. Nuo 2003 m. liepos 1 d. minėtas darbo sutarties punktas buvo vėl pakeistas, nustatant, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojai nekintamąją darbo užmokesčio dalį 2,70 Lt už valandą, priemoką už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą pagal 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 70 ir stabilumo premiją pagal 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 71. Vėliau minėtas darbo sutarties punktas buvo ne kartą keičiamas: pakeisti priemoką už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą reglamentuojantys įsakymai, nuo 2004 m. gegužės 1 d. nekintama darbo užmokesčio dalis padidinta iki 3 Lt už valandą. Už darbą poilsio dienomis atsakovas ieškovei dvigubai apmokėdavo tik nekintamą darbo užmokesčio dalį. Ieškovė 2005 m. kovo 14 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama įpareigoti atsakovą perskaičiuoti darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 20 d. iki 2004 m. birželio 30 d., įtraukiant į dvigubą apmokėjimą ir darbų įkainiuose numatytas priemokas, bei išmokėti susidariusį atlyginimų skirtumą. 2005 m. gegužės 6 d. pareiškimu darbo ginčų komisijai ieškovės atstovas prašymą patikslino ir prašė įpareigoti darbdavį perskaičiuoti ieškovės darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis per laikotarpį nuo įsidarbinimo dienos iki 2005 m. gegužės 1 d., įtraukiant į dvigubą apmokėjimą ir darbo sutartyje numatytas priemokas bei priteisti susidariusį atlyginimo skirtumą, o tikslu sukonkretinti ieškovės prašymą, prašė išreikalauti iš atsakovo pažymas apie tai, kada ieškovė dirbo poilsio dienomis ir kokio dydžio darbo užmokestis jai buvo už tas dienas priskaičiuotas, šį darbo užmokestį išskaidant į jo sudedamąsias dalis. 2005 m. gegužės 9 d. darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė.

18V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė 2005 m. kovo 14 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, teigdama, kad už darbą poilsio dienomis jai nebuvo apmokama dvigubai, ir prašė perskaičiuoti jos darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis, įtraukiant į dvigubą apmokėjimą ir darbų įkainiuose numatytas priemokas, bei išmokėti susidariusį atlyginimo skirtumą (T. 1, b. l. 10). Šis prašymas darbo ginčų komisijai 2005 m. gegužės 6 d. buvo patikslintas, nurodant, kad prašoma įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ieškovės darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis, įtraukiant į dvigubą apmokėjimą ir ieškovės darbo sutartyje numatytas priemokas, bei priteisti susidariusį atlyginimo skirtumą, o tikslu sukonkretinti prašymą, buvo prašoma išreikalauti iš atsakovo pažymas apie tai, kada ieškovė dirbo poilsio dienomis ir kokio dydžio darbo užmokestis jai buvo už tas dienas priskaičiuotas, šį darbo užmokestį išskaidant į jo sudedamąsias dalis (T. 1, b. l. 7). Tokie bylos duomenys įgalino ją nagrinėjusius teismus padaryti išvadą, kad ieškovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi dėl viso darbo užmokesčio už jos dirbtas poilsio dienas per atitinkamą laikotarpį perskaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, kaip darbo ginčas, dėl kurio nagrinėjimo ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, yra išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje bei vadovaujantis DK 295 straipsnio 1 dalies ir CPK 417 straipsnio nuostatomis, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, jog ieškinio dalis dėl stabilumo premijos ir Darbo kodekse numatytų priemokų už viršvalandinį ir naktinį darbą dvigubo apmokėjimo turėjo būti palikta nenagrinėta.

20Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovą - Klaipėdos darbininkų sąjungos UAB „Espersen Lietuva“ darbininkų sąjungą - apeliacinės instancijos teisme atstovavo jos organas - pirmininkas A. B. Tokį atstovavimą teisme juridiniam asmeniui reglamentuoja CPK 55 straipsnio 1 dalis, o CPK 55 straipsnio 2 dalies nuostatos, tarp jų ir nustatančios atstovui - juridinio asmens darbuotojui - kvalifikacinius reikalavimus, tokiam atstovavimui netaikytinos. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad profesinės sąjungos (juridinio asmens) vadovui, neturinčiam aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, atstovaujant ieškovę apeliacinės instancijos teisme buvo pažeisti CPK 55 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

21Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. Vadovaujantis DK 186 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad darbo užmokestis apima ir premijas, kurios numatytos darbo sutartyse už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys privalo ją išmokėti. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje sutinka su apskųstų procesinių sprendimų išvadomis, kad atsakovo mokėta ieškovei priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premija nelaikytinos skatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, o yra pagal savo pobūdį priskirtinos darbo užmokesčiui ir yra ieškovės darbo užmokesčio sudedamosios dalys. Iš byloje pateiktų atsakovo dokumentų, reglamentuojančių priemoką už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premiją, matyti, kad šios išmokos mokamos už tam tikrų rodiklių įvykdymą. Be to, priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą lokaliniuose aktuose yra paties atsakovo įvardijama kaip priemoka gamybos darbuotojams prie nekintamosios darbo užmokesčio dalies. Atsakovo 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 71 „Dėl stabilumo premijos skyrimo“ priedo 1 paragrafe nurodyta, kad stabilumo premija mokama „siekiant pakelti atlyginimą gamybos darbuotojams, kuriems mokamas fiksuotas valandinis atlyginimas arba atlyginimas už padarytą darbą“. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad kasatoriaus mokėta ieškovei priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premija turėtų būti vertinamos kaip premijos, kurios apskaičiuojant išmokas už darbą poilsio dienomis yra nedvigubinamos.

22Kasatorius, teigdamas apie netinkamą DK 192 straipsnio 1 dalies taikymą, šią teisės normą aiškina netinkamai. DK 192 straipsnis, reglamentuojantis darbo apmokėjimą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, aiškintinas ir taikytinas sistemiškai su DK 191 straipsniu, reglamentuojančiu normalių darbo sąlygų užtikrinimą ir nurodančiu, kokios sąlygos yra laikomos normaliomis darbo sąlygomis. Tuo tarpu mokėjimo už darbą poilsio dienomis DK 192 straipsnis nereglamentuoja ir bylą nagrinėję teismai šios teisės normos pagrįstai netaikė.

23CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo teiginius, bylos duomenis bei apskųstus procesinius sprendimus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas, todėl teisėjų kolegija peržengia kasacinio skundo ribas ir konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai DK 194 straipsnio 1 dalies pagrindu dvigubindami ieškovei pagal DK 193 straipsnį atsakovo išmokėtą priedą už viršvalandinį ir nakties darbą, netinkamai taikė DK 194 straipsnio 1 dalį. DK 194 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal DK 194 straipsnio nuostatas, o DK 193 straipsnis netaikytinas. Darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai, pažeisdami materialinės teisės normas priteisė ieškovei jos prašomas papildomas priemokas - viso 13,07 Lt už viršvalandinį ir nakties darbą poilsio dienomis.

24Dėl išdėstyto apskųsti procesiniai sprendimai pakeistini, ieškovei priteistas darbo užmokestis sumažintinas iki 304,17 Lt, o likusi ieškinio reikalavimų dalis, t. y. reikalavimas priteisti papildomas priemokas 13,07 Lt sumoje už viršvalandinį ir nakties darbą poilsio dienomis, atmestina (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

25Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteistas žyminis mokestis, paliktina nepakeista. Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 4,12 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

27Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 25 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį pakeisti. Priteistą ieškovei J. K. darbo užmokestį iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Espersen Lietuva“ sumažinti iki 304,17 Lt (trijų šimtų keturių Lt ir 17 ct), o likusią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

28Palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria valstybei priteista iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Espersen Lietuva“ 50 (penkiasdešimt) Lt žyminio mokesčio.

29Priteisti iš ieškovės J. K. (duomenys neskelbtini) 4,12 Lt (keturis Lt ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Espersen Lietuva“ (į. k. 6367979) naudai.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. K. prašė priteisti iš atsakovo 317,24 Lt susidariusį... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį... 7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Espersen Lietuva“ prašo panaikinti... 10. 1. Ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją reikalaudama, kad jos darbo... 11. 2. Kasatoriaus nuomone, priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko... 12. 3. Kasatorius nurodo, kad darbas poilsio dienomis yra laikomas nukrypimu nuo... 13. 4. Kasatorius pažymi, kad CPK 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog... 14. Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 17. Šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Jų 2003 m. sausio 19 d. sudarytos darbo... 18. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė 2005 m. kovo 14 d. kreipėsi į darbo... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovą - Klaipėdos darbininkų sąjungos... 21. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo... 22. Kasatorius, teigdamas apie netinkamą DK 192 straipsnio 1 dalies taikymą,... 23. CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas turi teisę... 24. Dėl išdėstyto apskųsti procesiniai sprendimai pakeistini, ieškovei... 25. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteistas... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 25 d. sprendimą ir... 28. Palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria valstybei priteista iš atsakovo... 29. Priteisti iš ieškovės J. K. (duomenys neskelbtini) 4,12 Lt (keturis Lt ir 12... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...