Byla P-602-46-13
Dėl sprendimo dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės tarybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-3094/2011 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alika“ ir atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės tarybos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Alika“, A. V. individualiosios įmonės ir A. Č. individualios įmonės skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alika“, A. V. individuali įmonė ir A. Č. individuali įmonė su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. TS-212 dalyje dėl UAB „ Alika “, A. V. individualios įmonės ir A. Č. individualios įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo (t. I, b. l. 2-4, 25-27).

5Pareiškėjo UAB „Alika“ atstovai paaiškino, kad sprendimą atsakovas priėmė nepranešęs bendrovei, todėl buvo apribotos jos galimybės gintis nuo kaltinimų dėl baro lankytojų daromų administracinių teisės pažeidimų. Be to, iš Tarybos posėdžio protokolo matyti, kad aplinkui yra kitų alaus barų, tačiau jų laikas nebuvo apribotas. Taip pat yra kitų prekybos centrų, kurie prekiauja alkoholiniais gėrimais. Atsakovas nesurinko įrodymų, jog būtent dėl UAB „Alika“ baro veiklos pažeidinėjama viešoji tvarka. Jos baras iki sprendimo priėmimo dirbo nuo 8 valandų ryto iki pirmos valandos nakties. Sutrumpinus darbo laiką, ženkliai sumažėjo baro apyvarta.

6Pareiškėjo A. V. individualios įmonės atstovas paaiškino, kad mieste yra daugiau barų, kurių darbo laikas nėra apribotas. Apie Tarybos posėdį jam buvo žinoma ir posėdyje jis dalyvavo. Iš pradžių buvo kalbama apie darbo laiką nuo 8 iki 20 valandos. Šis laikas A. V. tenkino, todėl jis neprieštaravo. Tačiau vėliau buvo pasiūlytas laikas nuo 10 val. iki 20 val. Dėl tokio laiko niekas nebalsavo. Todėl manytina, jog buvo pažeistas reglamentas, nes po pasiūlymo turėjo vykti balsavimas. Jokie nusiskundimai dėl baro lankytojų elgesio nebuvo pateikti. Sutrumpinus baro darbo laiką, ženkliai krito dienos apyvarta, nes pagrindinė prekyba vyksta rytais.

7Pareiškėjo A. Č. individualios įmonės atstovė paaiškino, kad iki sprendimo priėmimo įmonės baras dirbo nuo 7 valandos ryto iki 18 val. Per išeigines dirbdavo tik iki 15 valandos. Pakeitus darbo laiką, įmonė prarado klientus, ženkliai krito apyvarta, nes baras yra turguje, kur žmonės nuo ankstaus ryto ateina atsigerti ne tik alaus, bet ir karštų gėrimų. Tokiais sprendimais yra žlugdomas smulkusis verslas Kupiškio mieste. Yra eilė kitų barų, veikiančių netoli jų darbo vietos, kurių laikas neribojamas. Dėl baro veiklos nebuvo gauta jokių skundų, teisinė atsakomybė taip pat netaikyta.

8A. K. rajono savivaldybės taryba su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 44-48) paaiškino, kad buvo gauti gyventojų skundai dėl UAB „ Alika“ priklausančio baro veiklos. Be to, minėti barai yra miesto centre netoli savivaldybės, teismo, Sodros. Pažymėjo, jog Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Dėl A. V. įmonės sprendimas priimtas gavus teismo raštą. Be to, prieš priimant sprendimą, buvo sudaryta komisija, kuri tyrė gyventojų skunde nurodytus pažeidimus, jie išanalizuoti. Apie administracinius teisės pažeidimus buvo gauta informacija ir iš policijos. A. Č. įmonės darbo laikas buvo apribotas vien dėl to, kad jos baras yra miesto centre, nuo savivaldybės pastato nutolęs apie 126 metrus. Daugiau veikiančių barų toje teritorijoje nėra.

10II.

11Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. sprendimu panaikino Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. TS-212 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo “ 1.2 ir 1.4 punktus dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo A. V. individualios įmonės barui, esančiam ( - ), ir A. Č. individualios įmonės barui, esančiam ( - ), o sprendimą dalyje dėl UAB „Alika“ paliko nepakeistą (t. I, b. l. 176-179).

12Teismas nurodė, kad alkoholiniais gėrimais prekybos laiko apribojimo nustatymas – valstybės perduota savivaldybei funkcija pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 8 straipsnio 32 punktą. Savivaldybės taryba, įgyvendindama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) suteiktą teisę taikyti atitinkamą apribojimą, neprivalo remtis visais 18 straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais, tačiau kiekvienu atveju turi atsižvelgti į šiuos kriterijus tiek, kiek reikalinga pagrįstam sprendimui priimti.

13Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kupiškio rajono policijos komisariatas (toliau – ir PK) 2010 m. birželio 11 d. rašte Nr. 50-71-S-3202, kuriuo rėmėsi atsakovas, paaiškino, kad dažnai gauna įvairių skundų, susijusių su UAB „Alika“ priklausančio baro, esančio ( - ), veikla. Gyvenamųjų namų adresu ( - ) gyventojai skundžiasi dėl keliamo triukšmo, nemalonių kvapų, sklindančių nuo alaus baro, šiukšlinimo, rūkymo kiemo teritorijoje ir cigarečių nuorūkų mėtymo vaikų žaidimų aikštelėje bei aplink namus. Užfiksuota, kad 2010 m. birželio 3 d., apie 14.10 val., baro darbuotoja prekiavo cigaretėmis, rasta cigarečių su rusiškomis banderolėmis. Darbuotoja bausta. 2010 m. liepos 2 d. rašte Nr. 50-71-S-3552 Kupiškio rajono PK dar kartą patvirtino išvardytus pažeidimus. Dėl bendrovės vykdomos prekybos alkoholiu neigiamo poveikio aplinkinių namų gyventojams, o ypač vaikams, teismo posėdyje pasisakė liudytojai V. Š. ir P. A.. Jie nurodė, kad rinko gyventojų parašus dėl baro veiklos. Pažymėjo, jog baras, nors ir atsitvėrė tvora nuo namų, tačiau šiltu metų laiku lauke stovi stalas, prie kurio girtaujama, keikiamasi bei vietoje šlapinamasi. Visa tai mato vaikai. Be to, dalis baro klientų ateina į namų laiptines ir ten ieško vietos miegui.

14Teismas nustatė, kad priimdamas sprendimą dėl A. V. įmonės baro veiklos, atsakovas rėmėsi tik Kupiškio rajono apylinkės teismo raštu, kuriame nurodoma, kad didžioji dalis baro, esančio ( - ) klientų neblaivūs triukšmauja prie teismo pastato, kartais susimuša ar net atlieka gamtinius reikalus ant žolės miesto aikštėje ir prie teismo laiptų. Toks triukšmas trukdo teismo darbuotojų darbą. Dėl A. Č. įmonės baro veiklos jokių duomenų nebuvo gauta. A. Č. baro laikas apribotas tik todėl, kad jis yra netoli savivaldybės.

15Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariatas 2010 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. 50-71-S-6771 „Dėl informacijos pateikimo“ papildomai nurodė, kad per laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. buvo surašyti 43 administracinių teisės pažeidimų protokolai ir tai yra mažiau nei iki 2010 m. rugsėjo 23 d., t. y. iki sprendimo priėmimo. Tačiau šia informacija Panevėžio apygardos administracinis teismas suabejojo. Teismui paprašius pateikti administracinius nutarimus, priimtus už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki sprendimo priėmimo, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 23 d., buvo gauti nutarimų nuorašai, iš kurių matyti, kad iš viso priimti 38 nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. Visi išaiškinti pažeidimai buvo dėl girto asmens pasirodymo viešoje vietoje (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 str.) ir nei vieno, numatyto ATPK 174 straipsnyje. Byloje nustatyta, kad 11 nutarimų priimta dėl pažeidimų, padarytų prie UAB „ Alika “ baro; 3 nutarimai dėl pažeidimų, padarytų prie A. V. baro; 3 nutarimai dėl pažeidimų ( - ).

16Išanalizavęs aptartus įrodymus, teismas sprendė, jog negalima daryti neginčytinos išvados, kad viešosios tvarkos pažeidimai ( - ) gatvėje netoli A. Č. individualios įmonės baro buvo susiję būtent (ir tik) su pareiškėjo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais. Nėra priimta nei vieno nutarimo dėl padarytų teisės pažeidimų prie Kupiškio rajono apylinkės teismo, nors rašte teismo pirmininkė nurodė, kad buvo kviečiama policija, kuri pažeidėjus sulaikydavo. Būtent tik dėl teismo rašto taikyti apribojimai A. V. įmonei. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ruošiant Tarybos sprendimo projektą „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, tiek Tarybai priimant šį sprendimą, visiškai nebuvo analizuojama policijos komisariato pateikta medžiaga, Kupiškio rajono apylinkės teismo nurodytos aplinkybės. Taryba taip pat neanalizavo sudarytos viešojo maitinimo įmonių, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais darbo grupės išvadų, kuri posėdyje nesutarė dėl minėtų įmonių darbo laiko apribojimo. Taryba turėjo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, ištirti faktinius duomenis bei nurodyti konkrečius faktus apie pažeidimus. Teismas, įvertinęs visumą faktinių bylos duomenų, pripažino, kad darbo laiko dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimas pareiškėjui UAB „Alika“, pagrįstas gyventojų skundais (minėtus nusiskundimus teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai) bei esančiais nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose iki sprendimo priėmimo. Padarė išvadą, jog byloje nėra neginčytinų įrodymų dėl darbo laiko apribojimo A. V. ir A. Č. individualių įmonių atžvilgiu. Vien ta aplinkybė, kad alaus barai yra įsikūrę miesto centre, netoli valstybinių įstaigų, nėra pakankamas pagrindas riboti jų darbo laiką.

17III.

18Pareiškėjas UAB „Alika“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas šio pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – UAB „Alika“ skundą tenkinti.

19Apeliacinį skundą (t. I, b. l. 181-184) iš dalies grindė tokiais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

  1. Panevėžio apygardos administracinis teismas neįvertino fakto, kad atsakovas apribojo UAB „Alika“ galimybes gintis nuo kaltinimų dėl baro lankytojų daromų administracinių teisės pažeidimų.
  2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. sausio 21 d. nutarime byloje Nr. 02/06-23/06-37/06-50/06-31/07 konstatavo, kad savivaldybių tarybos sprendimai turi būti aiškiai pagrįsti ir racionaliai motyvuoti, jie negali būti savavališki. 2010 m. rugsėjo 23 d. tarybos posėdžio metu tarybos narių išsakyta pozicija, kad aludžių, išsidėsčiusių miesto centre, veikla kenkia rajono įvaizdžiui, reikia sutelkti savivaldybės pajėgas, kad šių įstaigų arti Kupiškio centro neliktų, centre esančios aludės yra Kupiškio gėda, negali būti laikoma racionalia. Akivaizdu, jog priimant ginčijamą sprendimą buvo vadovautasi emocijomis, bet ne faktais.
  3. Kupiškio rajono policijos komisariato pateikta informacija apie įvairius skundus dėl triukšmo, nemalonių kvapų ir šiukšlių gyvenamųjų namų kiemuose, nėra pakankamas įrodymas, kad ši netvarka kyla dėl pareiškėjui priklausančių barų vykdomos veiklos ar dėl jo klientų kaltės.
  4. Pareiškėjas įtaria, kad miestelio valdininkai tyčia teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pažeidimus, siekdami apriboti prekybos alkoholiu laiką ir priversti verslininkus uždaryti barus.
  5. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Panevėžio skyrius, atlikęs akustinio triukšmo matavimus UAB „Alika“ alaus bare, nustatė, kad triukšmo ribiniai dydžiai nei vakaro, nei nakties metu neviršija sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555 nustatytų Triukšmo ribinių dydžių žmonių gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino.
  6. Bendrijos „Gluosnis“ gyventojų parašų sąraše pateikta informacija nėra teisinga, nes nemažai gyventojų negyvena tame name, yra išvykę į užsienį arba mirę.
  7. Liudytojų V. Š. ir P. A. teiginius apie keliamą triukšmą paneigia akustinio triukšmo matavimo pažyma. Jų liudijimai apie tai, kad laiptinėje neblaivūs asmenys šlapinasi ir miega, paneigia P. A. parodymai, jog laiptinių durys yra su kodais ir per jas pašaliniai asmenys patekti negali. Policijos komisariatas nėra užfiksavęs nei vieno neblaivių asmenų šlapinimosi laiptinėje atvejo. Visi kilę incidentai vyko dėl individualių piliečių kaltės už baro teritorijos ribų.

20A. K. rajono savivaldybės taryba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą dalyje, kuria tenkinti pareiškėjų A. V. individualios įmonės ir A. Č. individualios įmonės reikalavimai, ir priimti naują sprendimą.

21Apeliacinį skundą (t. I, b. l. 187-192) grindė šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Leidimų (licencijų) išdavimas prekiauti alkoholiniais gėrimais yra savivaldybės savarankiškoji funkcija, kuri įtvirtinta Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 39 punkte, o ne valstybės perduota savivaldybei funkcija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 32 punktą. Teismas neteisingai įvertino Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnį, nes 8 straipsnis reglamentuoja viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, o ne savivaldybių funkcijas. Be to, teismas neteisingai išaiškino Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnį, nes 8 straipsnis neturi punktų, o turi tik 5 dalis.
  2. Taryba svarstė ir priėmė sprendimą tik dėl Kupiškio miesto centre veikiančių alaus barų, o ne dėl visų įmonių, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais.
  3. A. V. (sprendimo 1.2 punktas) individuali įmonė yra įsikūrusi ( - ). Tik išėję iš A. V. alaus baro, asmenys patenka į viešąją erdvę. Didžioji dalis alaus baro klientų neblaivūs prie miesto centre esančių įstaigų ir organizacijų pastatų triukšmauja, keikiasi, kartais susimuša, taip pat nerinkdami žodžių aiškinasi tarpusavio santykius. Tų įstaigų vadovai kviečia policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai triukšmautojus išveža, bet neilgai trukus, tie patys asmenys vėl sėdi miesto aikštėje. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. raštas Nr. S-3595 yra pakankamas šių pažeidimų įrodymas.
  4. Teismas neteisingai vertino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2011 m. vasario 3 d. rašte Nr. 50-71-S-602 išdėstytą informaciją.
  5. A. Č. individualios įmonės baras veikia ( - ). Baras įsikūręs ( - ). Nuo Kupiškio rajono savivaldybės administracinio pastato A. Č. individualios įmonės baras nutolęs tik 126 metrus, šalia jo, už 20 metrų, yra gyvenamasis namas.
  6. A. Č. individualios įmonės alaus barui laikas prekiauti alkoholiniais gėrimais apribotas ne tik dėl to, kad jis yra netoli savivaldybės administracinio pastato. Savivaldybės taryba svarstė klausimą, susijusį su visų alaus barų veikla, kurie yra pačiame Kupiškio miesto centre. Be to, dėl A. Č. alaus baro lankytojų padarytų pažeidimų buvo surašyti 8 administracinių teisės pažeidimų protokolai.
  7. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, Viešojo administravimo įstatyme nurodytas proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas suponuoja, kad administraciniai aktai (pvz., ginčijamas Tarybos sprendimas), kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams.

22Atsakovas atsiliepimu prašė pareiškėjo UAB „Alika“ apeliacinį skundą atmesti (t. II, b. l. 1-5).

23Paaiškino, kad tarybos posėdžio darbotvarkė buvo patvirtinta Kupiškio rajono savivaldybės mero 2010 m. rugsėjo 16 d. potvarkiu Nr. MV-48 „D. K. rajono savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“, kurio 9 punktu nurodytas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo svarstymas. Minėtas potvarkis buvo paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje www.kupiskis.lt ir vietos spaudoje – Kupiškio rajono laikraštyje „Kupiškėnų mintys“. Be to, savivaldybės administracijos specialistė lankėsi apelianto buveinėje, kvietė jį dalyvauti posėdyje, todėl teigti, kad bendrovė nebuvo informuota apie su ja susijusių klausimų svarstymą, nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. TS-212 nėra selektyvus. Jis taikomas visiems Kupiškio miesto centre veikiantiems alaus barams. UAB „Alika“ alaus baras yra įsirengtas miesto centre, šalia gyvenamųjų namų, įstaigų, organizacijų. Alaus barų lankytojai kelia triukšmą, vartoja necenzūrinius žodžius, savo elgesiu rodo nepagarbą aplinkiniams.

24Pareiškėjai A. V. individuali įmonė ir A. Č. individuali įmonė prieštaravo atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės tarybos apeliacinio skundo tenkinimui.

25Atsiliepimuose (t. II, b. l. 6-8, 9-11) paaiškino, kad Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 10 val. iki 20 val. šiems pareiškėjams yra akivaizdžiai neproporcinga sankcija. Atsakovo sprendimu nepagrįstai apribojama pareiškėjų nuosavybė, varžomas pareiškėjų verslas, prarandama galimybė išsilaikyti rinkoje ir konkuruoti. Aplinkui yra daugiau barų-kavinių bei prekybos centrų, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais, tačiau jiems apribojimai nenustatyti. Tarybos sprendimas priimtas nemotyvuotai, neatlikus visapusiško situacijos vertinimo, nenurodžius ūkio subjektų atrankos kriterijų.

26IV.

27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-3094/2011 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, o atsakovo apeliacinį skundą atmetė bei Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą pakeitė: Sprendimo dalį, kuria pareiškėjo UAB „Alika“ reikalavimas atmestas, panaikino ir skundą šioje dalyje patenkino bei panaikino Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. TS-212 dalyje dėl UAB „Alika “. Tuo tarpu kitą sprendimo dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą.

28Teismas nurodė, jog administracinis ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjų barams, o nagrinėjant tokio pobūdžio bylas turi būti tikrinami ginčijamų administracinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Išdėstė, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, formuluojantis bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, nurodo, kad jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šie reikalavimai taikytini ir ginčijamam byloje atsakovo sprendimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sprendimas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjams paminėtų reikalavimų neatitinka. Ginčijamas administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (nustatytais ir įvertintais faktais), taikytos poveikio priemonės nemotyvuotos. Nurodė ir tai, jog Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia teisę savivaldybių taryboms, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog savivaldybės taryba, nuspręsdama taikyti atitinkamą apribojimą, neprivalo remtis visais nurodytais kriterijais, tačiau kiekvienu atveju turi atsižvelgti į šiuos kriterijus tiek, kiek reikalinga teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Tai reiškia, kad sprendimas taikyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą turi atitikti ne tik aptartus Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, bet ir kitus įstatymus bei teisės aktus, nepažeisti asmenų teisių ar teisėtų interesų.

29Teismas pažymėjo, jog atsakovo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendime nurodoma, kad jis priimamas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi ir atsižvelgiant į Kupiškio rajono policijos komisariato 2010 m. birželio 11 d. raštą, daugiabučio namo savininkų bendrijos „Gluosnis“ gyventojų kreipimąsi, daugiabučio namo, esančio ( - ), gyventojų kreipimąsi ir Kupiškio rajono apylinkės teismo raštą. Nurodė, jog nei viename iš nurodytų raštų nebuvo prašoma ar siūloma nurodytas problemas spręsti prekybos alkoholiu laiko keitimo būdu. Nurodė, jog atsakovas, sprendimu taikydamas konkretų ūkinės veiklos ribojimą, privalėjo tai motyvuoti, įvertinti taikomų priemonių poveikį siekiamam tikslui bei suinteresuotiems subjektams. Konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ruošiant atsakovo sprendimo projektą, bei priimant sprendimą nebuvo analizuota policijos komisariato pateikta faktinė medžiaga, apylinkės teismo rašte nurodytos aplinkybės, neatsižvelgta į darbo grupės parengtas išvadas. Nenustatyta, kad neigiami padariniai kyla dėl pareiškėjų neteisėtos veiklos. Pridūrė, jog byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas analizavo situaciją mieste ir atsižvelgė į Konkurencijos įstatymo reikalavimus (4 straipsnis), draudžiančius priimti sprendimus, galinčius veikti konkurencijos sąlygų skirtumus. Sprendė, jog dėl paminėtųjų priežasčių atsakovo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu visoje administracinio ginčo apimtyje, t. y. ir UAB „Alika“ atžvilgiu, todėl atsakovo apeliacinio skundo tenkinti pagrindo nėra.

30V.

31A. K. rajono savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 27 d. (pagal gavimo datą) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą (t. II, b. l. 47 – 54), kuriuo prašo: 1) atnaujinti procesą Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-3094/2011; 2) atnaujinus procesą byloje, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3094/2011 dalyje dėl pareiškėjo UAB „Alika“ apeliacinio skundo tenkinimo ir šioje dalyje priimti naują nutartį – UAB „Alika“ apeliacinį skundą atmesti ir šioje dalyje palikti galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-57-252-2011.

32Prašyme išdėsto bylos eigą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A502-3094/2011 motyvus bei nurodo, jog priimant ginčijamą nutartį buvo padaryti esminiai materialinės teisės normų pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ir nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), taip pat minėtoje administracinėje byloje nagrinėtais klausimais būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.). Teigia, jog nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A502-3094/2011 motyvais ir išvadomis, remiantis tokiais pagrindiniais argumentais:

331. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas praktiką dėl Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 9 dalyje numatytos savivaldybės teisės riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra pažymėjęs, jog atitinkamo pobūdžio ginčuose būtina įvertinti AKĮ numatytus tikslus, tai, kad jame numatyta visuma priemonių, kuriomis siekiama šiame įstatyme numatyto tikslo – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui (AKĮ 1 str. 1 d.), kurios sudaro nuoseklią sistemą nuo licencijos išdavimo (ar atsisakymo išduoti licenciją) iki jos galiojimo panaikinimo, ir kiekvienas kompetentingo subjekto sprendimas šioje grandyje gali būti priimtas tik įvertinus įstatyme numatytas sąlygas (remiasi LVAT administracine byla Nr. A-63-3245-11).

342. LVAT praktikoje, aiškinant AKĮ nuostatas, visuotinai pripažįstama, kad minėtu įstatymu savivaldybės tarybai suteikta teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra viena iš valstybinio reglamentavimo priemonių, skirtų mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą. Remiasi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi bei teigia, jog iš šios normos turinio matyti, kad savivaldybių taryboms suteikta plati diskrecijos teisė, kuri įgyvendinama tomis pačiomis sąlygomis kaip ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (remiasi LVAT 2009 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-1047/2009).

353. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytų sąlygų visetas reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Taigi, savivaldybei priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą atsižvelgiant į AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas (remiasi LVAT administracinėmis bylomis Nr. A-146-2759/2012, Nr. A-492-2798/2011, Nr. A-492-2814/2011, Nr. A-63- 3245/2011, Nr. A-525-3390/2011, Nr. A-261-382/2012 ir kt.).

364. LVAT praktikoje yra akcentuojama, jog AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyta teisės norma neįpareigoja savivaldybės nustatyti ir ištirti atitinkamus teisės pažeidimus, kaip prielaidą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką; priimdama sprendimus, ji gali atsižvelgti kad ir į vieną iš įstatyme nurodytų aplinkybių. Savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kokiose vietose turėtų būti apribojamas prekybos alkoholiu laikas, siekiant pozityvių tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos (remiasi LVAT administracinėmis bylomis Nr. A-525-3390-11, Nr. A-63-3245-1, Nr. A-261-517/2009 ir Nr. A-756-1047/2009).

375. LVAT praktikoje pabrėžiama, jog AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, savo paskirtimi yra priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą.

386. LVAT praktikoje akcentuojama ir tai, jog tokiuose ginčuose savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar pareiškėjas nusižengė įstatymo reikalavimams; remiantis aukščiau aptartais argumentais, priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka remtis teisės normos dispozicijoje numatytomis sąlygomis apie viešojo intereso pažeidimą. Viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (remiasi LVAT administracine byla Nr. A-63-3245-11).

39Prašyme atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į Panevėžio apygardos administracinio teismo nustatytas ginčo faktines aplinkybes ir jų teisinį vertinimą. Pažymi, jog pirmos instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi visus byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad darbo laiko dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo pareiškėjui UAB „Alika“, pagrįstas gyventojų skundais (minėtus nusiskundimus teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausti liudytojai) bei esančiais byloje nutarimais administracinio teisės pažeidimo bylose iki sprendimo priėmimo, kas visiškai atitinka LVAT praktiką. Tuo tarpu LVAT teisėjų kolegija, priimdama ginčijamą nutartį, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis visomis faktinėmis aplinkybėmis, nepagrįstai neišaiškino pirmos instancijos teismo nustatytų skirtingų faktinių aplinkybių atskirų pareiškėjų atžvilgiu, jų skirtumų, būtent, atsakovo 2010 m. rugsėjo 23 d. priimto sprendimo pagrįstumo UAB „Alika“ atžvilgiu, todėl pastarosios bendrovės atžvilgiu visiškai priešingai vertino byloje esančius įrodymus. Pastebėjo, kad ginčijamoje apeliacinės instancijos nutartyje nėra akcentuota, kuo ydingas pirmos instancijos teismo sprendimas pareiškėjo UAB „Alika“ atžvilgiu byloje esančių įrodymų vertinimo dalyje. Be to, LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartyje nenurodoma, kokiu pagrindu bei kodėl atmetami kaip nepakankami, nemotyvuoti atsakovo sprendime ir nagrinėtoje byloje atsakovo pateikti įrodymai, iš kurių akivaizdžiai seka, kad pareiškėjo UAB „Alika“ baro veikla nakties metu nesiderina ir prieštarauja visuomenės interesams. Išdėsto byloje esančių daugiabučių namo savininkų bendrijos „Gluosnis“ 2010 m. birželio 15 d. gyventojų pareiškimo bei ( - ) namo gyventojų 2010 m. liepos 2 d. skundo turinį bei teigia, jog šie dokumentai įtikinamai liudija, jog pareiškėjai UAB „Alika“ priklausančio baro ( - )kaimynai, gretimų namų gyventojai, tapo netiesioginiai šio baro veiklos – prekybos alkoholiniais gėrimais įkaitais bei prašo imtis visų įmanomų priemonių, netgi siūlo uždaryti barą, t. y. uždrausti jo veiklą. Mano, jog netenka abejoti daugumos namo gyventojų pasirašytais pareiškimais ir juose nurodytais faktais. Teigia, jog nepriklausomai nuo policijos veiklos, jų atlikto darbo, tokių pareiškimų pakanka konstatuoti viešojo intereso pažeidimą ir imtis atitinkamų priemonių, ką priimdamas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir padarė atsakovas.

40Pastebi ir tai, jog priimdama ginčijamą 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį LVAT teisėjų kolegija, nepagrįstai nesilaikydama ir netaikydama šio teismo praktikoje atitinkamos kategorijos bylose suformuotų kriterijų, nurodė naujas AKĮ 18 straipsnio 9 dalies įgyvendinimo sąlygas, kurios, atsakovo manymu, esmingai prieštarauja teisės aktų reikalavimams bei kelia rimtų abejonių savo pagrįstumu. Mano, jog teismas konkrečiu atveju negalėjo daryti nuorodos į Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą. Remiasi Konstitucijos 46 straipsniu, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi bei pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neišvengiamai pagal įstatymą privalėjo vykdyti AKĮ nuostatas, įpareigojančias jį įmanomais būdais reguliuoti prekybą alkoholiniais gėrimais tikslu apginti pažeistą viešąjį interesą. Priduria, jog ginčijamoje LVAT nutartyje nustatomais kriterijais ne tik išbalansuojama savivaldybės veikla, įgyvendinant AKĮ nuostatas, analizuojant savivaldybės vidaus darbo tvarką ir atskiras darbo grupių nuomones bei privalomą jų vertinimą, bet tuo pačiu paneigiama ir savivaldybės tarybos kaip vietinės valdžios institucijos diskrecijos teisė spręsti minėtus klausimus savo nuožiūra jai suteiktų įgalinimų ribose, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius, ginant viešąjį interesą. Pažymi ir tai, jog valstybės požiūris į nagrinėjamus prekybos alkoholiu prekybos klausimus atsispindi Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2010 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. S-2010-8224.

41Atsakovas nurodo, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo teikia nepraleidęs ABTĮ 156 straipsnyje numatytų terminų, nes byloje nagrinėjami klausimai naujai vertinti pareiškėjui UAB „Alikai“ Panevėžio apygardos administraciniame teisme iškėlus atsakovui žalos atlyginimo bylą ir sudarius teisinių paslaugų sutartį su advokatu dėl atstovavimo atsakovui minėtoje byloje.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43VI.

44Atsakovo prašymas atmestinas, procesas byloje neatnaujintinas.

45Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

46Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-169/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

47ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

48Nustatyta, jog atsakovas konkrečiu atveju siekia, jog būtų atnaujintas procesas administracinėje byloje Nr. A502-3094/2011, kuri buvo užbaigta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. gruodžio 23 d. priėmus nutartį. Iš atsakovo pateiktojo prašymo turinio taip pat matyti, jog jo pateiktas prašymas yra grindžiamas dviem ABTĮ 153 straipsnyje nustatytais pagrindais – padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), ir kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).

49Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, jog konkrečiu atveju termino atskaitos pradžia buvo atsakovo susipažinimas arba galėjimas susipažinti su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi, kuria buvo užbaigtas administracinės bylos, kurioje siekiama atnaujinti procesą, nagrinėjimas. Iš bylos duomenų matyti, jog minėtosios nutarties nuorašas atsakovui buvo išsiųstas dar 2012 m. sausio 6 d. (t. II, b. l. 27), o 2012 m. vasario 12 d. jis parengė atsiliepimą į pareiškėjo pareikštą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. A502-3094/2011 (t. II, b. l. 36). Taigi, akivaizdu, jog atsakovas vėliausiai 2011 m. sausio – vasario mėn. žinojo apie LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą, tačiau prašymą atnaujinti procesą pateikė tik 2012 m. gruodžio 27 d. (pagal gavimo teisme datą), t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąjį trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

50Atkreiptinas dėmesys, jog nors, atsakovo įsitikinimu, termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti jis nėra praleidęs, kadangi pareiškėjas UAB „Alika“ 2012 m. rugsėjo 11 d. (t. II, b. l. 66 – 68) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą dėl žalos priimant neteisėtą aktą priteisimo, su tokia atsakovo pozicija nesutiktina. Pakartotina, jog atsakovas savo prašymą grindžia esminiu materialinės teisės normų pažeidimu jas taikant, galėjusiu turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), ir būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.), todėl darytina išvada, jog apie šiuos pagrindus atsakovas sužinoti turėjo susipažinęs su minėtąja LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-3094/2011, kurioje ir buvo nagrinėjami atsakovui aktualūs materialinės teisės aiškinimo aspektai, o ne nuo pareiškėjo kreipimosi dėl žalos atlyginimo į teismą momento.

51Akcentuotina ir tai, jog atsakovas negrindžia savo prašymo atnaujinti procesą naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.), būtent – pareiškėjo kreipimųsi dėl žalos atlyginimo į Panevėžio apygardos administracinį teismą, todėl skaičiuoti termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžios momentą nuo nurodyto pareiškėjo kreipimosi į teismą nėra jokio pagrindo. Juo labiau, jog minėtasis pareiškėjo kreipimasis dėl žalos atlyginimo ir negalėtų būti naujai paaiškėjusi aplinkybė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, kadangi jis bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu net neegzistavo. Priešingai – pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl žalos atlyginimo laikytinas išvestiniu administracinės bylos Nr. A502-3094/2011 padariniu, t. y. nustačius atsakovo priimto akto, įtakojusio pareiškėjo teises (galimybę prekiauti alkoholiniais gėrimais), neteisėtumą minėtoje byloje pareiškėjas inicijavo naują procesą, kuriuo siekia prisiteisti jam minėtu neteisėtu viešojo administravimo subjekto aktu padarytą žalą. Atsakovui, sužinojus apie LVAT administracinėje byloje priimtą Nr. A502-3094/2011, minėtoji aplinkybė, jog pareiškėjas galimai kreipsis dėl žalos atlyginimo, negalėjo būti neprognozuojama, todėl būdamas apdairiu ir siekdamas apginti savo tariamai res judicata galią įgijusiu teismo sprendimu pažeistas teises, jis proceso atnaujinimą turėjo inicijuoti savalaikiai, t. y. laikydamasis ABTĮ įtvirtintų terminų. Analogiškai, atsakovas savalaikiai turėjo sudaryti ir atstovavimo sutartį su advokatu (t. II, b. l. 70), jei manė, jog jam reikia kvalifikuotos teisinės pagalbos, siekiant atnaujinti procesą byloje, todėl ir ši jo nurodoma aplinkybė (atstovavimo sutarties su advokatu sudarymas) negali būti traktuojama kaip keičianti termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimo pradžios momentą.

52Pridurtina, jog atsakovas nenurodė jokių kitų svarbių priežasčių, dėl kurių jis delsė anksčiau kreiptis dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A502-3094/2011 ir kurios ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme būtų pagrindas atnaujinti jam praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

53ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Atsižvelgdama į tai, kad ABTĮ 156 straipsnyje nustatytas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nagrinėjamu atveju yra praleistas, vadovaudamasi nurodyta ABTĮ 159 straipsnio 1 dalies norma, teisėjų kolegija nenagrinėja iš esmės prašyme nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų.

54Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad atsakovas praleido įstatymo nustatytus terminus kreiptis dėl proceso administracinėje byloje Nr. A502-3094/2011 atnaujinimo prašyme nurodytu pagrindu, todėl atnaujinti procesą šioje byloje atsisakytina (ABTĮ 159 str. 1 d.).

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

56A. K. rajono savivaldybės tarybos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

57Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-3094/2011 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alika“ ir atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės tarybos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Alika“, A. V. individualiosios įmonės ir A. Č. individualios įmonės skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

58Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alika“, A.... 5. Pareiškėjo UAB „Alika“ atstovai paaiškino, kad sprendimą atsakovas... 6. Pareiškėjo A. V. individualios įmonės atstovas paaiškino, kad mieste yra... 7. Pareiškėjo A. Č. individualios įmonės atstovė paaiškino, kad iki... 8. A. K. rajono savivaldybės taryba su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė... 9. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 44-48) paaiškino, kad buvo gauti... 10. II.... 11. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. sprendimu... 12. Teismas nurodė, kad alkoholiniais gėrimais prekybos laiko apribojimo... 13. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK)... 14. Teismas nustatė, kad priimdamas sprendimą dėl A. V. įmonės baro veiklos,... 15. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariatas 2010 m.... 16. Išanalizavęs aptartus įrodymus, teismas sprendė, jog negalima daryti... 17. III.... 18. Pareiškėjas UAB „Alika“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė... 19. Apeliacinį skundą (t. I, b. l. 181-184) iš dalies grindė tokiais pačiais... 20. A. K. rajono savivaldybės taryba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė... 21. Apeliacinį skundą (t. I, b. l. 187-192) grindė šiais pagrindiniais... 22. Atsakovas atsiliepimu prašė pareiškėjo UAB „Alika“ apeliacinį skundą... 23. Paaiškino, kad tarybos posėdžio darbotvarkė buvo patvirtinta Kupiškio... 24. Pareiškėjai A. V. individuali įmonė ir A. Č. individuali įmonė... 25. Atsiliepimuose (t. II, b. l. 6-8, 9-11) paaiškino, kad Kupiškio rajono... 26. IV.... 27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi... 28. Teismas nurodė, jog administracinis ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo... 29. Teismas pažymėjo, jog atsakovo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendime nurodoma, kad... 30. V.... 31. A. K. rajono savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 27 d. (pagal gavimo datą)... 32. Prašyme išdėsto bylos eigą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 33. 1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT),... 34. 2. LVAT praktikoje, aiškinant AKĮ nuostatas, visuotinai pripažįstama, kad... 35. 3. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytų sąlygų visetas reiškia būtent... 36. 4. LVAT praktikoje yra akcentuojama, jog AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyta... 37. 5. LVAT praktikoje pabrėžiama, jog AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyta... 38. 6. LVAT praktikoje akcentuojama ir tai, jog tokiuose ginčuose savivaldybė... 39. Prašyme atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į Panevėžio apygardos... 40. Pastebi ir tai, jog priimdama ginčijamą 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį LVAT... 41. Atsakovas nurodo, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo teikia nepraleidęs... 42. Teisėjų kolegija... 43. VI.... 44. Atsakovo prašymas atmestinas, procesas byloje neatnaujintinas.... 45. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių... 46. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso... 47. ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl... 48. Nustatyta, jog atsakovas konkrečiu atveju siekia, jog būtų atnaujintas... 49. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, jog konkrečiu atveju termino... 50. Atkreiptinas dėmesys, jog nors, atsakovo įsitikinimu, termino prašymui dėl... 51. Akcentuotina ir tai, jog atsakovas negrindžia savo prašymo atnaujinti... 52. Pridurtina, jog atsakovas nenurodė jokių kitų svarbių priežasčių, dėl... 53. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų... 54. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad atsakovas praleido... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 56. A. K. rajono savivaldybės tarybos prašymo dėl proceso atnaujinimo... 57. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-3094/2011... 58. Nutartis neskundžiama....