Byla 2A-201-125/2008

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei pareiškėjo A. P. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Bronius Valius, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Jonas Pesliakas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui O. B. M., suinteresuoto asmens atstovui advokatui Viktorui Gecui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, I. R., J. A. S., A. J., V. G., O. B. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei pareiškėjo A. P. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. R., miręs ( - ), tikrai valdė 21 ha žemės sklypą, esantį Džiuljetos Krompalcienės, ir iki 1940 metais įvykdytos nacionalizacijos nebuvo šio žemės sklypo niekam padovanojęs, pardavęs ar kitokiu būdu perleidęs, o penki P. R. sūnaus A. R. vaikai – A. P. R., A. V. R. (teisių perėmėja – V. G.), I. B. J. (teisių perėmėja – A. J.), I. R. ir J. A. S. – yra įstatyminiai 5,3 ha šio sklypo paveldėtojai ir teisėti nuosavybės teisių savininkai. Nurodė, jog P. R., kuris turėjo 6 vaikus, mirė ( - ). P. R. nuosavybės teise valdė 21 ha žemės sklypą, esantį ( - ), tačiau testamento nepaliko, todėl turtas pagal tuo metu galiojusius įstatymus nuosavybėn galėjo pereiti tik po 10 metų. Po P. R. - pareiškėjo senelio - mirties jo ūkyje gyveno P. R. sūnus J. R. ir seserys O. bei P. R.. 1936 metų duomenimis ginčo sklypo savininkas vis dar buvo P. R.. Kadangi 1940 metais senelio turėta žemė buvo nacionaliozuota, jos niekas nepaveldėjo. Iš šešių P. R. vaikų nuosavybės teises pretenduoja atkurti tik A. R. ir J. R. įpėdiniai. Aukščiausiojo Teismo 2007-04-02 nutartimi buvo nustatyta, jog J. R. po tėvo P. R. mirties paveldėjo ir nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 15,70 ha žemės sklypą, esantį ( - ).

4Kretingos rajono apylinkės teismas 2007-12-05 sprendimu pareiškimą atmetė; bylos dalį dėl reikalavimų nustatyti, jog P. R. iki 1940 metais įvykdytos nacionalizacijos nebuvo žemės sklypo niekam padovanojęs, pardavęs ar kitokiu būdu perleidęs, o penki A. R. vaikai yra įstatyminiai 5,3 ha sklypo paveldėtojai ir teisėti nuosavybės teisių savininkai, nutraukė. Nurodė, jog faktas dėl P. R. valdytos žemės yra patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2006-02-21 sprendimu ir Aukščiausiojo Teismo 2007-04-02 nutartimi, todėl šios aplinkybės, kaip nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, iš naujo nustatinėti nereikia. Teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir nenustatinėja įpėdinių rato, todėl pareiškimo reikalavimai nustatyti, jog P. R. iki 1940 metais įvykdytos nacionalizacijos nebuvo žemės sklypo niekam padovanojęs, pardavęs ar kitokiu būdu perleidęs, o penki A. R. vaikai yra įstatyminiai 5,3 ha sklypo, esančio ( - ), paveldėtojai ir teisėti nuosavybės teisių savininkai, nenagrinėtini teisme. Paveldėjimo santykius reglamentuoja CK penktos knygos normos. Iš pareiškimo turinio galima spręsti, jog iš esmės pareiškėjas norėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. R. po tėvo mirties priėmė ir nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 5,3 ha dydžio dalį ginčo žemės sklypo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

5Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-12-05 sprendimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. įpėdiniai yra įstatyminiai P. R. ½ dalies 21 ha žemės sklypo, esančio ( - ), paveldėtojai pagal įstatymą. Nurodo, jog Aukščiausiasis Teismas nepagrįstai pripažino, kad J. R. po tėvo P. R. mirties paveldėjo ir nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 15,70 ha žemės sklypą, esantį ( - ). 1945-11-26 LTSR NKVD karinio tribunolo nuosprendžiu J. R. už bendradarbiavimą su naciais ir žydų tautybės piliečių kankinimus paskirta 15 metų katorgos darbų ir 5 metai nutrėmimo bei viso turto konfiskacija, tačiau kituose dokumentuose akcentuojama, kad J. R. jokio turto savo vardu neturi. Pasertupio kaimo, Lazdininkų seniūnijos, Darbėnų valsčiaus, Kėdainių apskrities ūkinėse knygose P. R. teisių perėmėja įrašyta vyriausioji duktė O. R., kuri atsakinga už visą ūkį, mokesčius, rinkliavas ir tinkamą ūkio priežiūrą, ekonominius-finansinius reikalus, dalyvavimą kolūkinėje gamyboje.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys V. G., A. J. ir I. R. prašo panaikinti teismo sprendimą ir tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodo, jog teismas turėjo pakankamai įrodymų, kad nustatytų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas A. P. R. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. R., miręs ( - ), tikrai valdė 21 ha žemės sklypą, esantį ( - ), ir iki 1940 metais įvykdytos nacionalizacijos nebuvo šio žemės sklypo niekam padovanojęs, pardavęs ar kitokiu būdu perleidęs, o penki P. R. sūnaus A. R. vaikai – A. P. R., A. V. R. (teisių perėmėja – V. G.), I. B. J. (teisių perėmėja – A. J.), I. R. ir J. A. S. – yra įstatyminiai 10,5 ha šio sklypo paveldėtojai ir teisėti nuosavybės teisių savininkai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-04-02 priėmė nutartį, kuria pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2006-02-01 sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta, jog O. B. M. tėvas J. R. po P. R. mirties paveldėjo ir nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 21 ha žemės sklypą, esantį ( - ), ir nustatė, jog J. R. po tėvo P. R. mirties paveldėjo ir nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 15,70 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Pareiškėjas po šios nutarties priėmimo patikslino pareiškimą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. R. vaikai yra įstatyminiai 5,3 ha dalies sklypo, esančio ( - ), paveldėtojai ir teisėti nuosavybės teisių savininkai. Pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog P. R. valdė 21 ha žemės sklypą, nustatymo motyvuodamas tuo, jog šis faktas nustatytas įsisteisėjusiais kitų teismų sprendimais, todėl iš naujo nenustatinėtinas; bylos dalį dėl reikalavimų pripažinti, jog P. R. iki 1940 metais įvykdytos nacionalizacijos nebuvo šio žemės sklypo niekam padovanojęs, pardavęs ar kitokiu būdu perleidęs, o A. R. vaikai yra įstatyminiai 5,3 ha dalies sklypo, esančio ( - ), paveldėtojai ir teisėti nuosavybės teisių savininkai, nutraukė, konstatavęs, kad tokie reikalavimai nenagrinėtini teisme. Pareiškėjas skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

9Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja jau įsiteisėjusius teismų sprendimų kitose bylose. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-04-02 priėmė nutartį, kuria pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2006-02-01 sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta, jog O. B. M. tėvas J. R. po P. R. mirties paveldėjo ir nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 21 ha žemės sklypą, esantį ( - ), ir nustatė, jog J. R. po tėvo P. R. mirties paveldėjo ir nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 15,70 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Pareiškėjas, nepaisydamas šio teismo sprendimo, prašo panaikinus Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-12-05 sprendimą nustatyti, jog A. R. įpėdiniai yra įstatyminiai P. R. ½ dalies 21 ha žemės sklypo, esančio ( - ), paveldėtojai pagal įstatymą. CPK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nuostata, kad kasacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, kartu su CPK 340 straipsnio 3 dalimi, draudžiančia pakartotinę kasaciją, iš esmės reiškia, jog proceso šalių ginčą kasacinis teismas išsprendžia galutinai ir negrįžtamai, todėl teismai negali kvestionuoti Aukščiausiojo Teismo nutarties. Dėl šios priežasties tiek pirmosios instancijos teismas negalėjo, tiek apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl Aukščiausiojo Teismo 2007-04-02 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog kasacinio teismo nutarties priėmimas neatima iš suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą su nauju ieškiniu ar pareiškimu, kad būtų apgintos teisės ar įstatymo saugomi interesai, dėl kurių ginčas nebuvo išnagrinėtas ir išspręstas. Tačiau teismas, nagrinėdamas kitą bylą, bus saistomas naujo ieškinio ar pareiškimo dalyko ir pagrindo bei Aukščiausiojo Teismo jau nustatytų aplinkybių (prejudicinių faktų) (CPK 183 str. 2 p.), t.y. jis negalės priimti sprendimo, prieštaraujančio Aukščiausiojo Teismo sprendimui. Šiuo atveju teismai yra saistomi Aukščiausiojo Teismo nustatytos aplinkybės, jog J. R. po tėvo P. R. mirties paveldėjo ir nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 15,70 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog 1945-11-26 LTSR NKVD karinio tribunolo nuosprendžiu J. R. už bendradarbiavimą su naciais ir žydų tautybės piliečių kankinimus paskirta 15 metų katorgos darbų ir 5 metai nutrėmimo ir viso turto konfiskacija, tačiau kituose dokumentuose akcentuojama, kad J. R. jokio turto savo vardu neturi. Pasertupio kaimo, Lazdininkų seniūnijos, Darbėnų valsčiaus, Kėdainių apskrities ūkinėse knygose P. R. teisių perėmėja įrašyta vyriausioji duktė O. R., kuri atsakinga už visą ūkį, mokesčius, rinkliavas ir tinkamą ūkio priežiūrą, ekonominius-finansinius reikalus, dalyvavimą kolūkinėje gamyboje. Šiais argumentais pareiškėjas galėjo remtis nagrinėjant bylą pagal O. B. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jos tėvas J. R. po P. R. mirties paveldėjo ir nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 21 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Aukščiausiajam Teismui 2007-04-02 nutartimi nustačius, jog J. R. po tėvo P. R. mirties paveldėjo ir nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 15,70 ha žemės sklypą, pareiškėjo nurodomi argumentai šioje byloje teisinės reikšmės neturi.

10Vienas iš pareiškimo reikalavimų buvo nustatyti, jog P. R. tikrai valdė 21 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, jog ši aplinkybė jau nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais: Klaipėdos apygardos teismo 2006-02-01 sprendimu ir Aukščiausiojo teismo 2007-04-02 nutartimi. Aukščiausiasis Teismas 2007-04-02 nutarties konstatuojamoje dalyje nurodė, jog nagrinėję bylą teismai konstatavo, kad nėra ginčo dėl to, jog P. R. iki mirties nuosavybės teise valdė 21 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Be to kad aplinkybė dėl P. R. valdytos žemės yra nurodoma įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, faktą, jog P. R. iki nacionalizacijos valdė 21 ha žemės sklypą, patvirtina byloje esantys dokumentai: Centrinio valstybės archyvo 2001-10-12 pažymėjimas (tomas I, b.l. 12); Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus, t.y. kompetentingos nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančios institucijos, priimančios prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, 2002-02-08 ir 2005-02-07 pažymose nurodoma, jog P. R. valdė 21 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (tomas III, b.l. 81, 94). Esant galimybei pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtinti reikiamais dokumentais, teismas juridinę reikšmę turinčio fakto, kaip numatyta CPK 445 straipsnyje, nenustatinėja.

11CPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Taigi teismas nustatinėja tik tokius faktus, kurie sukelia juos prašančiam nustatyti asmeniui tam tikrų teisinių padarinių ir juos nustačius asmuo įgija tam tikrą subjektinę teisę, jam atsiranda galimybė įgyvendinti jau esamą pareigą arba kitu būdu pasikeičia jo teisinis statusas. Būtent dėl šios priežasties CPK 447 straipsnyje numatyta, jog pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o pagal CPK 448 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, pripažindamas faktą esant nustatytą, sprendime turi nurodyti, kuriam tikslui jis nustatytas.

12Pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą nustatyti, jog P. R. iki 1940 metais įvykdytos nacionalizacijos nebuvo žemės sklypo niekam padovanojęs, pardavęs ar kitokiu būdu perleidęs, o A. R. vaikai yra įstatyminiai 5,3 ha sklypo, esančio ( - ), paveldėtojai ir teisėti nuosavybės teisių savininkai. Pirmosios instancijos teismas bylą dėl šių reikalavimų nutraukė motyvuodamas tuo, jog teismas nenustatinėja įpėdinių rato. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi. Pareiškimo rezoliucinėje dalyje reiškiamas reikalavimas pripažinti, jog A. R. vaikai yra įstatyminiai 5,3 ha dalies sklypo, esančio ( - ), paveldėtojai ir teisėti nuosavybės teisių savininkai. Teismas negali nustatyti, jog A. R. vaikai yra 5,3 ha dalies sklypo, esančio ( - ), paveldėtojai ir teisėti nuosavybės teisių savininkai, nes ginčo sklypas buvo nacionalizuotas, todėl nuosavybės teisės į jį ar jo dalį turi būti atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka – nuosavybės teisių atkūrimo klausimą turi nagrinėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą vykdančios institucijos, kurios sprendžia, ar yra pagrindas atkurti nuosavybės teises Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytiems asmenims. Teismas neturi kompetencijos nustatyti, jog tam tikri asmenys po nacionalizacijos tapo mirusio asmens sklypo savininkais: mirusio sklypo savininko įpėdiniai sklypo savininkais taptų tik kompetentingoms institucijoms atkūrus nuosavybės teises į nacionalizuotą sklypą ar jo dalį. Kadangi įstatymu nustatyta neteisminė pareiškėjo prašomo nustatyti fakto nustatymo tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimai nenagrinėtini teisme. Iš pareiškimo ir patikslinto pareiškimo turinio matyti, jog iš esmės pareiškėjas su suinteresuotais asmenimis siekė atkurti nuosavybės teises į senelio P. R. valdytą žemę. Taigi pareiškime prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas turėtų sukurti prielaidas nuosavybės teisių atkūrimui. Kaip jau minėta, nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Įstatymo 2 straipsnio, nurodančio asmenis, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, 4 punkte numatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams). Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjai bei suinteresuoti asmenys pasinaudojo šia įstatymo jiems, kaip mirusio savininko P. R. vaiko A. R. vaikams suteikta teise, ir kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. R. turėtą žemę (tomas I, b.l. 30-31, 35-40). Aukščiausiajam Teismui 2007-04-02 nutartimi nustačius, jog J. R. po tėvo P. R. mirties paveldėjo ir nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 15,70 ha žemės sklypą, esantį ( - ), lieka neišspręstas nuosavybės teisių į 5,3 ha dalį žemės sklypo atkūrimo klausimas. Tačiau jis turi būti sprendžiamas bendra nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarka. Kadangi pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurtų prielaidų nuosavybės teisių atkūrimui, toks faktas nenustatinėtinas teisme. Teismui nekreipiant dėmesio į ydingai suformuluotą pareiškimo reikalavimą ir laikant, jog pareiškimu buvo siekiama nustatyti, kad po P. R. mirties A. R. priėmė palikimą ir nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 5,3 ha dalį ginčo sklypo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų pateikta nebuvo, pagrįsta.

13Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.