Byla 2-1069-875/2011
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo AB DnB NORD banko

1Naujoji Akmenė

2Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant ieškovui V. G. ir jo atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, atsakovo AB DNB banko (buvęs AB DnB NORD bankas) atstovui advokatui M. B., vertėjui Anatolijui Verdingovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal V. G. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo AB DnB NORD banko,

Nustatė

3Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 66,39 Lt turtinę žalą, 2000,00 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Teisme ieškovas paaiškino, kad norėdamas prisidėti prie Ukrainoje mirusios savo motinos laidotuvių kreipėsi į AB DNB banko Naujosios Akmenės klientų aptarnavimo skyrių, turėdamas litus ir prašydamas pervesti į Kirovogradą Ukrainoje 1000,00 JAV dolerių savo dukrai pagal nurodytą jos vardą pavardę ir adresą. Tam tikslui ten pat banke JAV dolerius ieškovas pirko už turimus litus. Už 1000,00 $ AB DNB banko Akmenės skyriuje ieškovas sumokėjo 2614,00 Lt. Atlikusi valiutos pardavimo operaciją banko darbuotoja padavė ieškovui dešimt 100,00 $ nominalo banknotų, iš viso 1000,00 $ sumą. Ieškovas iškart imti šių pinigų nenorėjo, nes jam pačiam JAV dolerių nereikėjo, o reikėjo, kad jie būtų persiųsti dukrai į Ukrainą. Tačiau banko darbuotoja jam paaiškino, kad bankas negali pervesti šios sumos į Ukrainą vien pagal gavėjo vardą pavardę ir adresą, ieškovui pačiam neturint sąskaitos AB DNB banke ir negalint nurodyti gavėjo sąskaitos. Banko darbuotoja dėl 1000,00 $ pervedimo patarė ieškovui kreiptis į Lietuvos pašto Naujosios Akmenės skyrių. Čia ieškovui paaiškino, kad paštas nepriima pervedimui į užsienį valiutos, o tik litus, ir pasiūlė kreiptis į „Swedbank“, AB, Naujosios Akmenės padalinį.

4Ieškovo teigimu, „Swedbank“, AB, Naujosios Akmenės padalinyje ieškovo pateiktų 1000,00 $ persiuntimui nepriėmė, nes banknotai buvo seni ir susidėvėję, patikrinus detektoriumi, kuris banknotų neatpažino, buvo suabejota jų mokumu ir tikrumu. Antra vertus, atsakydamas į atsakovo atstovo klausimą, ieškovas jau paaiškino, kad „Swedbank“, AB, tikrinant dolerius, jie, kaip ir AB DNB banke, taip pat kliuvo už detektoriaus, nes buvo seni, juos reikėjo palyginti, bet jie buvo geri. Tuomet ieškovas grįžo į AB DNB banką ir pareikalavo, kad šis priimtų atgal 1000,00 $, o jam grąžintų visą už juos sumokėtą sumą litais. Tačiau banke atsisakė juos priimti atgal ir paaiškino, kad JAV dolerius gali tik nupirkti. Kadangi ieškovas norėjo kuo skubiau išsiųsti pinigus į Ukrainą motinos laidotuvėms, be to, bijojo, kad jo jau turimų dolerių „Swedbank“, AB, iškart pervedimui nepriims, o ilgai juos tikrins, jis daugiau nebesiginčijo ir pardavęs 1000,00 $ AB DNB bankui, grįžo į „Swedbank“, AB, Naujosios Akmenės padalinį, iš kurio ir padarė „Western Union“ pinigų perlaidą į Ukrainą. Ieškovas nurodo, kad 50,00 Lt turtinę žalą dėl skirtingos pardavimo ir pirkimo kainos patyrė už 2614,00 Lt nusipirkdamas, o po to tam pačiam AB DNB bankui už 2564,00 Lt parduodamas 1000,00 $, kurių negalėjo per „Swedbank“, AB, išsiųsti giminaičiams į Ukrainą, nes banknotai buvo seni ir susidėvėję, dėl ko bankas negalėjo iškart nustatyti jų mokumo ir tikrumo.

5Papildomą 16,39 Lt turtinę žalą ieškovas patyrė susirašinėdamas su Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Be to, ieškovas teigia patyręs ir 2000,00 Lt neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, nes negalėjo greitai ir laiku pasiųsti pinigų motinos laidotuvėms, patyrė emocinę depresiją ir nestabilumo jausmą, pavargo, pablogėjo sveikata, pasijuto AB DNB banko gainiojamas ir diskriminuojamas kaip kitatautis. Tai, kad šis bankas negrąžino litų ir nepriėmė atgal už juos pirktų 1000,00 $, o tik sutiko juos nupirkti žemesne kaina, ieškovas vertina kaip tyčiojimąsi iš jo. Dėl to ne kartą turėjo rašyti į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, dėl savo pažeistų teisių gynimo teko kreiptis į prokuratūrą, vaikščioti iš banko į paštą, o iš pašto į kitą banką ir vėl į pirmą banką. Ieškovas nurodo, kad dėl 73 metų amžiaus ir 1996 m. patirtos galvos traumos bei motinos mirties jam visi papildomi rūpesčiai buvę pernelyg sunkūs.

6Atsakovo atstovas abiejuose teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad pinigai į Ukrainą nebuvo išsiųsti, nes ieškovas nenurodė sąskaitos, į kurią galima pervesti pinigus, o adreso tam neužtenka. AB DNB bankas neteikia pinigų į užsienį pervedimo tik pagal gavėjo vardą pavardę ir adresą paslaugos. Bankas ieškovą aptarnavo, iškeitė litus į dolerius, o vėliau – dolerius į litus. Priešingai nei teigė ieškovas, atsakovo atstovas pirmame teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas pirmiausia pageidavo nusipirkti 1000,00 $, o tik po to pareiškė pageidavimą dėl jų pervedimo į užsienį. Antrame teismo posėdyje po videoįrašo peržiūrėjimo atsakovo atstovas aplinkybes paaiškino jau atvirkščiai, nurodydamas, kad ieškovas pirmiausia pageidavo pinigų perlaidos į užsienį, o tik po to – nusipirkti JAV dolerius. Atsakovo atstovas pabrėžė ieškovo paaiškinimą, kad „Swedbank“, AB, patikrinus AB DNB banke ieškovo įsigytus dolerius, jie vis dėlto buvo geri, tik pats ieškovas bijojo, kad gal kas netiks, todėl vėl juos iškeitė į litus. Ieškinyje jis to nebuvo nurodęs. Atsakovo atstovo nuomone, tokio ieškovo pareiškimo pakanka, kad ieškinys būtų atmestas, nes ieškinyje buvo nurodyta, jog doleriai buvo netinkami apyvartai. Atsakovo atstovas, remdamasis pirmojo posėdžio pradžioje pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir prie jų pridedamais rašytiniais įrodymais, plačiai ir išsamiai paaiškino apie AB DNB banke taikomas banknotų patikros procedūras, užkertančias kelią netikrų ar nemokių banknotų cirkuliacijai tiek banko viduje, tiek į, tiek iš banko.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

81. Teismo nustatytos aplinkybės. Iš teismo posėdžiuose ieškovo duotų paaiškinimų, liudytojų I. N. ir J. V. parodymų, peržiūrėtų AB DNB banke darytų vaizdo įrašų, teismui pateiktų elektroninėje laikmenoje, bei ieškovo pateikto daiktinio įrodymo – voko (b.l. 105) apžiūros nustatyta, kad ieškovas V. G., turėdamas reikalingą grynųjų litų sumą, 2011-01-04 10.30 val. atvyko į atsakovo AB DNB banko Naujosios Akmenės klientų aptarnavimo poskyrį, norėdamas pervesti 1000,00 $ savo dukrai į Kirovogradą Ukrainoje pagal ant turimo voko nurodytą dukros vardą pavardę ir adresą. Šį savo ketinimą vadybininkei I. N. ir kiek vėliau priėjusiai jos kolegei J. V. ieškovas išreiškė aiškiai ir nedviprasmiškai. Tokią išvadą leidžia padaryti videoįrašas, kuriame užfiksuotas ieškovo aptarnavimas banko poskyryje. Videoįraše matyti, kad 10.31 val. priėjęs prie recepcijos, po neilgo pokalbio ieškovas išsiima ir pateikia vadybininkei I. N. voką. Vadybininkė iškart pasikviečia savo kolegę J. V., kuri apie pusę minutės apžiūrinėja tą voką. Per šį laiką banko vadybininkės bendrauja tarpusavyje ir su ieškovu. Būtent šio trumpo pokalbio metu susitariama iškeisti litus į JAV dolerius. Tai matyti iš to, kad vadybininkei J. V. dar nenuėjus, ieškovas išsitraukia piniginę (videoįrašo 10:32:44), o iškart jai nuėjus iš piniginės išsiima litų banknotus, kuriuos skaičiuoja dėdamas ant recepcijos. Vadybininkė J. V. kiek ilgiau nei po trijų minučių atneša ir padeda ant stalo JAV dolerius (videoįrašo 10:36:02). Taigi sprendimas dėl valiutos keitimo buvo priimtas iki vadybininkei J. V. nueinant nuo recepcijos, nes nuo šio momento iki tol, kol atnešė JAV dolerius, ji nebendravo nei su ieškovu, nei su ieškovą aptarnavusia savo kolege I. N.. Kol atnešami JAV doleriai, ieškovas bendrauja su vadybininke I. N., kuri dar kartą trumpai apžiūri ieškovo pateiktą voką ir paima ieškovo padėtus litus (videoįrašo 10:34:39). Kadangi ieškovo litai jau paimti, kalbama būtent apie JAV dolerių perlaidos išsiuntimą iš Naujosios akmenės pašto. Tai matyti iš to, kad ieškovas rodo ranka pašto link (videoįrašo 10:35:23).

9Apžiūrėjus tą patį videoįraše (pvz., videoįrašo 10:35:00) matomą voką raudonai mėlynais kraštais ir prakirptu galu teisme, ant voko matomas rusiškai užrašytas gavėjo (ieškovo) adresas ir siuntėjo (ieškovo dukros) adresas. Jokie banko duomenys ant voko nenurodyti. Ant voko klaidingai nurodyta jo gavimo Kirovograde data (2011 m.), nes ši data vėlesnė už voko reverse nurodytą jo gavimo datą (2010 m.) Naujosios Akmenės pašte (b.l. 105).

10Ieškovo ir banko vadybininkių bendravimas vyko rusų kalba. Liudininkė I. N. teismui parodė, kad suprato, ko iš jos rusų kalba prašė ieškovas, t.y., kad jis norėjo „grynųjų pinigų perlaidos pagal gavėjo adresą“. Liudytoja J. V. parodė, kad gerai supranta rusų kalbą, taip pat gerai kalba rusiškai, todėl padėjo rusiškai prasčiau kalbančiai savo kolegei I. N. bendrauti su ieškovu. Liudytoja J. V. taip pat suprato, kad ieškovas nori padaryti pavedimą į kitą šalį pagal pinigų gavėjo vardą ir pavardę. Abi liudytojos parodė, kad paaiškino ieškovui, jog AB DNB bankas tokios paslaugos neteikia, o pinigus pervesti gali tik iš mokėtojo sąskaitos į gavėjo sąskaitą. Taigi tarp banko vadybininkių ir ieškovo nebuvo kalbos barjero, galėjusio kliudyti joms suvokti ieškovo ketinimus ir tikslus. Per savo darbuotojas išsiaiškinęs ieškovo ketinimus ir aiškiai suprasdamas, kad ieškovas nori, jog už jo turimus grynus litus dukrai Ukrainoje būtų išmokėti gryni JAV doleriai, atsakovas iškeitė ieškovo turėtus litus į ekvivalentinę 1000,00 $ sumą, kurią persiųsti į Ukrainą patarė per Lietuvos paštą. Šią aplinkybę patvirtina tiek ieškovo paaiškinimai, tiek liudytojų I. N. ir J. V. parodymai.

11Išėjęs iš AB DNB banko Naujosios Akmenės klientų aptarnavimo poskyrio, ieškovas iškart kreipėsi į AB Lietuvos paštas Naujosios Akmenės pašto skyrių, bet nebuvo čia aptarnautas, nes pašte jam paaiškino, kad jokių operacijų su JAV doleriais paštas neatlieka. Ieškovui nepavyko iš atsakovo nusipirktų JAV dolerių išsiųsti į Ukrainą ir iš „Swedbank“, AB, Naujosios Akmenės klientų aptarnavimo padalinio, nes JAV dolerių banknotai buvo seno pavyzdžio, todėl valiutos detektorius jų neatpažino. Tai matyti iš ieškovo paaiškinimų ir liudytojų Z. Ž. ir D. P., kurios yra „Swedbank“, AB, darbuotojos ir aptarnavo ieškovą tą dieną, parodymų. Ieškovas grįžo į AB DNB banko Naujosios Akmenės klientų aptarnavimo poskyrį ir pareikalavo, kad atsakovas atsiimtų JAV dolerius ir grąžintų už juos sumokėtus litus. Atsakovas tai padaryti atsisakė, bet sutiko nupirkti JAV dolerius iš ieškovo. Nebenorėdamas nervuotis ir gaišti, ieškovas už 2564,00 Lt pardavė atsakovui 1000,00 $, kuriuos prieš trisdešimt penkias minutes buvo pirkęs iš atsakovo už 2614,00 Lt. Tai patvirtina byloje esantys 2011-01-04 valiutos pardavimo kvitas Nr.446243 ir 2011-01-04 valiutos pirkimo kvitas Nr.446250 (b.l. 29).

122. Ieškovo ir atsakovo santykių kvalifikavimas. Teismas ex officio privalo identifikuoti vartojimo sutartis ir taikyti tiek bendrus visoms vartojimo sutartims, tiek sutarties rūšies nulemtus vartotojo teisių gynimo būdus. Bendruosius vartojimo sutarties požymius atitinkančios sutartys pagal dalyką gali būti priskiriamos atskirai vartojimo sutarčių rūšiai. Kaip žemiau pagrindžiama, tarp ieškovo ir atsakovo AB DNB banko susiklostę santykiai pagal savo prigimtį ir subjektus yra vartojimo teisiniai santykiai dėl finansinių paslaugų teikimo. Ieškovas šiuose santykiuose yra vartotojas, o bankas – komercinės veiklos subjektas, veikiantis savo verslo interesais.

13Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2008, vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje. Su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, todėl vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog iš vartojimo sutarties kilusio ginčo specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese silpnesniosios šalies – vartotojo gynimo interesais.

14Atsakovas yra komercinis bankas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – BĮ) 2 straipsnio 5 dalyje, turintis teisę teikti visas licencines finansines paslaugas, apibrėžtas BĮ 2 straipsnio 6 dalyje, įskaitant jos 2 punktą, nukreipiantį į Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau – MĮ) 5 straipsnį, o taip pat nelicencines finansines paslaugas, nustatytas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – FĮĮ). Teisę vykdyti tokią veiklą atsakovui suteikia Lietuvos banko valdybos 1993-09-13 nutarimu Nr.30 išduota licencija Nr.10, pakeista Lietuvos banko valdybos 2006-04-13 nutarimu Nr.40, o vėliau – ir 2011-09-29 nutarimu Nr.03-162 (2011-11-18, Informaciniai pranešimai, 2011, Nr.:91).

15MĮ 2 straipsnio 23 dalyje mokėtojas apibrėžiamas, be kita ko, kaip fizinis asmuo, kuris, nesant mokėjimo sąskaitos, pateikia mokėjimo nurodymą. Ieškovas, kreipdamasis į atsakovą dėl pinigų perlaidos, atitiko šį apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad MĮ 2 straipsnio 28 dalyje pinigų perlaida apibrėžiama kaip mokėjimo paslauga, kai lėšos gaunamos iš mokėtojo, neatidarant mokėjimo sąskaitos mokėtojo arba gavėjo vardu, tam, kad tam tikra suma būtų pervesta gavėjui ar gavėjo vardu veikiančiam mokėjimo paslaugų teikėjui, ir (ar) kai tokios lėšos gaunamos gavėjo vardu ir tampa jam prieinamos, ieškovas turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad atsakovas suteiks prašomą mokėjimo paslaugą, nors nei pats ieškovas, nei jo dukra, kuriai buvo adresuojama pinigų perlaida, neturėjo mokėjimo sąskaitos. Pagal MĮ 5 straipsnio 6 punktą pinigų perlaida yra mokėjimo paslauga, o FĮĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad mokėjimo paslaugos yra finansinės paslaugos, kurias teikti atsakovui teisę suteikia jo turima licencija.

16MĮ 2 straipsnio 19 dalyje fizinis asmuo, kuris naudojasi mokėjimo paslaugomis kaip mokėtojas arba gavėjas, apibrėžiamas kaip mokėjimo paslaugų vartotojas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kaip potencialus mokėjimo paslaugos vartotojas, kartu yra ir vartotojas, nes mokėjimo paslauga jam buvo reikalinga nesusijusiems su verslu ar profesija jo ir jo artimųjų poreikiams tenkinti. Taigi nuo ieškovo kreipimosi į atsakovo darbuotoją momento tarp ieškovo ir atsakovo atsirado ikisutartiniai santykiai dėl atlygintinės finansinės (mokėjimo) paslaugos – pinigų perlaidos, kurios suteikimo ieškovas, veikiantis kaip vartotojas, tikėjosi iš atsakovo, kaip iš savo verslo interesais veikiančio komercinio banko, o kartu ir finansų įstaigos, t.y. kaip iš profesionalaus finansinių paslaugų rinkos dalyvio.

17Tačiau, kaip nustatyta iš atsakovo atstovo paaiškinimų bei liudytojų I. N. ir J. V. parodymų, finansinė (mokėjimo) paslauga – pinigų perlaida, kurios pageidavo ieškovas, jam nebuvo suteikta dėl to, kad atsakovas AB DNB bankas neteikia mokėjimo paslaugų, jei mokėtojas ar gavėjas neturi mokėjimo sąskaitos, t.y. atsakovas neteikia mokėjimo paslaugos, numatytos MĮ 5 straipsnio 6 punkte ir apibrėžtos MĮ 2 straipsnio 28 dalyje kaip pinigų perlaida. Taigi ikisutartiniai ieškovo ir atsakovo santykiai neperaugo į MĮ reglamentuojamus teisinius santykius dėl mokėjimo paslaugos teikimo. Vietoje neteikiamos finansinės (mokėjimo) paslaugos – pinigų perlaidos, atsakovas ieškovui suteikė visiškai kitą, FĮĮ 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą ir mokėjimo paslaugoms nepriskiriamą finansinę paslaugą – valiutos keitimą, kaip jis apibrėžiamas FĮĮ 2 straipsnio 42 dalies 2 punkte. T.y. atsakovas pardavė atsakovui grynuosius JAV dolerius (banknotus) už grynuosius litus (banknotus ir monetas).

18Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo (toliau – PĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piniginis vienetas yra litas. Pagal PĮ 3 straipsnį Lietuvos Respublikoje litus mokėjimams ir atsiskaitymams fiziniai ir juridiniai asmenys privalo priimti be apribojimų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymo (toliau – UVĮ) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valiuta gali būti naudojama tik šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais. Taigi turėdamas grynuosius litus (banknotus ir monetas) ieškovas jais galėjo apmokėti pinigų perlaidą bet kuriam šios mokėjimo paslaugos teikėjui, veikiančiam Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu iškeitus grynuosius litus į grynuosius JAV dolerius (banknotus), ieškovo galimybė apmokėti pinigų perlaidą buvo ženkliai susiaurinta, nes mokėjimą grynaisiais JAV doleriais Lietuvoje ieškovas begalėjo atlikti tik kredito įstaigoje, teikiančioje pinigų perlaidos mokėjimo paslaugą. Objektyviai vertinant ieškovo ketinimų kontekste, AB DNB banke sudarytas valiutos keitimo sandoris ieškovui buvo nenaudingas. Tokią išvadą patvirtina faktinė aplinkybė, kad ieškovas, kaip jam ir patarė atsakovas, kreipėsi į Naujosios Akmenės paštą, norėdamas padaryti pinigų perlaidą per „Western Union“ sistemą, bet paštas atsisakė priimti iš ieškovo grynuosius JAV dolerius kaip mokėjimo priemonę. Atitinkamai AB Lietuvos paštas 2011-11-10 raštu Nr.3-9668 teismui patvirtino, kad „Western Union“ pinigų perlaidos Lietuvos pašto skyriuose siunčiamos ir išmokamos tik nacionaline valiuta (b.l. 101-104). Tokiu būdu, dėl valiutos keitimo sandorio ieškovas prarado galimybę pasinaudoti AB Lietuvos paštas teikiama „Western Union“ pinigų perlaidos mokėjimo paslauga, kurios neteikia atsakovas.

19Ieškovo apsisprendimą sudaryti valiutos keitimo sandorį įtakojo atsakovo pateikta klaidinanti informacija apie tai, kad pinigų perlaidą dukrai į Ukrainą bus galima padaryti grynaisiais JAV doleriais iš Naujosios Akmenės pašto. Kad tokia klaidinanti informacija ieškovui buvo pateikta, įvertinęs aukščiau aptartas teismo nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia iš ieškovo paaiškinimų, kuriuos patvirtina liudytojų I. N. ir J. V. parodymai. Tokios informacijos pateikimo neneigė ir atsakovo atstovas. Pateikdamas tokią informaciją atsakovas nebuvo pakankamai profesionalus, atidus ir rūpestingas, neatsižvelgė į ieškovo ketinimus, su kuriais šis kreipėsi į atsakovą, todėl pažeidė BĮ 56 straipsnio 2 dalyje nustatytą banko pareigą prieš sudarant sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, kainą, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Ieškovui nebuvo suteikta išsami informacija apie konkrečioje situacijoje galimas valiutos keitimo, kaip FĮĮ 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos savarankiškos finansinės paslaugos, neigiamas pasekmes ir tai įtakojo ieškovo apsisprendimą sudaryti konkrečioje situacijoje jam nereikalingą ir nenaudingą valiutos keitimo sandorį. Šiuo atveju atsakovas pažeidė ir bendresnę atlygintinių paslaugų teikėjo pareigą veikti protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, be to, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

203. Ieškovo turtinė žala. Atsakovo suteiktos klaidinančios informacijos įtakoje grynuosius litus iškeitęs į grynuosius JAV dolerius, ieškovas pastaraisiais negalėjo atlikti mokėjimo ne tik „Western Union“ pinigų perlaidos paslaugą teikiančiame Naujosios Akmenės pašte, bet vėliau – ir tą paslaugą teikiančiame „Swedbank“, AB, Naujosios Akmenės padalinyje. Nors šios paslaugos teikėjai mokėjimo grynaisiais JAV doleriais nepriėmė dėl skirtingų priežasčių, atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti pakanka fakto, kad iš ieškovo grynųjų JAV dolerių mokėjimui visiškai teisėtai (UVĮ 3 straipsnio 3 dalis) nepriėmė Naujosios Akmenės paštas. Aplinkybė, kad iš atsakovo nusipirktų grynųjų JAV dolerių iš ieškovo teisėtai nepriėmė mokėjimui Naujosios Akmenės paštas, į kurį kreiptis dėl pinigų perlaidos, apmokant ją grynaisiais JAV doleriais, ieškovui siūlė atsakovas, buvo ieškovui pakankama priežastis nusipirktus grynuosius JAV dolerius vėl išsikeisti į grynuosius litus. Dėl bereikalingo valiutos keitimo sandorio ieškovo patirtos išlaidos laikytinos ieškovo tiesioginiais nuostoliais, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Už 2614,00 Lt nusipirkdamas iš atsakovo, o po to atsakovui už 2564,00 Lt parduodamas 1000,00 $, ieškovas patyrė 50,00 Lt turtinę žalą dėl skirtingos pardavimo ir pirkimo kainos.

21Šie nuostoliai susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo neteisėto veikimo (siūlymo apmokėti pinigų perlaidą pašte grynaisiais JAV doleriais) ir neteisėto neveikimo (informacijos nesuteikimo apie valiutos keitimo galimas pasekmes) rezultatu. T.y., tarp aukščiau aptartų atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) ir ieškovo tiesioginių nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) egzistuoja pakankamas priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Tokiu atveju pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį atsakovo kaltė preziumuojama. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą culpa levissima doktriną laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, laikantis CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, ieškovui iš atsakovo priteistinas 50,00 Lt turtinės žalos (b.l. 29) dėl bereikalingo valiutos keitimo atlyginimas ir 16,39 Lt pašto išlaidos (b.l. 19), kurias ieškovas patyrė kreipdamasis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl atsakovo nesutikimo atlyginti 50,00 Lt turtinę žalą (b.l. 11, 19).

22Ieškovas neįrodė JAV dolerių banknotų nusidėvėjimo ar nemokumo. Šias aplinkybes paneigia atsakovo atstovo paaiškinimai ir pateikta rašytinė medžiaga (b.l. 61-81) bei paties ieškovo nurodytas faktas, kad atsakovas tuos pačius banknotus vėliau nupirko iš ieškovo, o taip pat liudininkės Z. Ž. parodymai apie tai, kad „Swedbank“, AB, Naujosios Akmenės padalinyje JAV dolerių banknotai iš ieškovo nebuvo priimti todėl, kad padalinys neturi valiutos detektoriaus, tikrinančio seno pavyzdžio JAV dolerių banknotų mokumą ir tikrumą. Taigi su JAV dolerių banknotų tikrumu, mokumu ir nusidėvėjimu ieškovo siejamos aplinkybės nėra atsakovo civilinės atsakomybės pagrindas.

234. Ieškovo neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, kai ji padaryta ne dėl nusikaltimo, asmens sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Savo ruožtu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-256/2009 yra išaiškinęs, kad neturtinė žala vartotojui turi būti atlyginama ir tuo atveju, kada apskritai pažeidžiamos asmens neturtinės vertybės. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-297/2005, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nesvarbu turtinė žala ar žala sveikatai atsirado ar neatsirado. Vartotojo patirta neturtinė žala įrodinėjama ir nustatoma laikantis bendrųjų CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nebaigtinį neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašą: žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

24Nagrinėjamoje byloje ieškovas dėl to, kad jo ketinimus žinantis atsakovas išsamiai neišaiškino valiutos keitimo pasekmių, galinčių kilti apmokant pinigų perlaidą, ir netinkamai patarė pinigų perlaidą už grynuosius JAV dolerius daryti pašte, mokėjimui priimančiame tik litus, patyrė nusivylimą, susierzinimą ir nepasitenkinimą, pasijuto siuntinėjamas iš vienos įstaigos į kitą. Vertinant šiuos padarinius kaip neturtinę žalą, kartu atsižvelgtina į tai, kad minėti padariniai buvo trumpalaikiai: nuo ieškovo kreipimosi į atsakovą iki 1000,00 $ pardavimo atsakovui, nepavykus jais apmokėti pinigų perlaidos, praėjo apie 50 min. Pinigų perlaida netrukus buvo padaryta iš „Swedbank“, AB. Taigi atsakovas iš esmės nesutrukdė ieškovui realizuoti savo ketinimų. Raštų rašymas atsakovui (b.l. 6) prokuratūrai (b.l. 26) ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (b.l. 11, 19) sukėlė ieškovui šiokių tokių nepatogumų bei papildomų rūpesčių. Savo teisių gynimas pareikalavo ne tik ieškovo laiko, bet ir emocinės įtampos, kėlė jam stresą ir negatyvias emocijas. Tačiau teismas atmeta ieškovo argumentus, kad neturtinę žalą jis patyrė, nes buvo atsakovo diskriminuojamas kaip kitatautis. Iš paties ieškovo paaiškinimų ir liudytojų I. N. ir J. V. parodymų matyti, kad AB DNB banko darbuotojos su ieškovu bendravo rusų kalba, t.y. ta kalba, kurią jis pats supranta ir kuria kreipėsi į banko darbuotojas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes spręstina, kad ieškovo patirta neturtinė žala neviršija jo patirtos turtinės žalos, todėl 50,00 Lt ieškovui bus pakankama satisfakcija už jo negatyvius išgyvenimus.

255. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims. Ieškovui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50% jos išlaidų (b.l. 37). Pagrįsdamas savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas pateikė tik 34,00 Lt žyminio mokesčio ir 4,00 Lt komisinio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius du mokėjimo nurodymus (b.l. 4, 5). Duomenų apie kokias nors kitokias ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Atsakovą šioje byloje atstovavo advokatas M. B., prašęs atsakovo turėtas 1210,00 Lt atstovavimo išlaidas priteisti atsakovui iš ieškovo (b.l. 40). Lyginant su ieškinio suma matyti, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo – tik nežymia dalimi. Tačiau teismas nustatė, kad ieškovas, kaip vartotojas, dėl ginčo iš esmės buvo teisus, tik per brangiai įvertino patirtą neturtinę žalą. Kadangi jau pradinių ieškovo turtinių reikalavimų suma buvo palyginama su atsakovo vėliau nurodytomis atstovavimo išlaidomis, o priteista suma yra ženkliai mažesnė už atsakovo atstovavimo išlaidas, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalies nuostatas aiškiai pažeistų protingumo ir proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra vartotojas, o atsakovas yra bankas, konstatuotina, kad šalių turtinė padėtis ir galimybės, įskaitant galimybę bylinėtis, yra nesulyginamos, o atsakovas turi akivaizdų pranašumą prieš ieškovą. Didesnių bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovo, kurio poziciją teismas pripažino esant iš esmės pagrįstą, reikštų potencialių ieškovų atgrasymą nuo panašaus pobūdžio reikalavimų reiškimo bankams. Turint omenyje, kad bylinėjimosi išlaidas atsakovas vis dėlto patyrė būtent gindamasis nuo padarinių, kuriuos sukėlė jo neteisėti veiksmai, taikytina CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis, neatlyginant atsakovui jo bylinėjimosi išlaidų ir priteisiant iš jo ieškovui šio sumokėtą žyminį mokestį.

266. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei. Valstybės patirtas išlaidas šioje byloje sudaro su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu susijusios 28,80 Lt pašto išlaidos, kaip numatyta CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkte (b.l. 1). Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais ir CPK 96 straipsnio 5 dalimi bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo. Duomenų apie valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas negauta, todėl jų priteisimo klausimas paliekamas nenagrinėtas.

27Šalims nesusitarus dėl pinigų perlaidos, kaip mokėjimo paslaugos suteikimo, ir ieškovui dėl to neturint pretenzijų, MĮ reglamentuojami teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, todėl ginčui kilus iš santykių, kurių MĮ nereglamentuoja, šiame įstatyme nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka netaikytina. Iki ieškinio padavimo teismui BĮ, kurio 56 straipsnio 2 dalies reikalavimus pažeidė atsakovas, nenumatė tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo ikiteismine tvarka, todėl byla žinybinga bendrosios kompetencijos teismui.

28Vadovaudamasis CPK 26 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 4 d., 96 str. 5 d., 259 str., 263 str., 268 str. ir 270 str. teismas

Nutarė

29Ieškinį patenkinti iš dalies.

30Priteisti iš atsakovo AB DNB banko, juridinio asmens kodas 112029270, J.Basanavičiaus g. 26, LT-03601 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr.( - ), AB DnB NORD banke, banko kodas 40100, 66,39 Lt (šešiasdešimt šešių litų 39 ct) turtinės žalos atlyginimą, 50,00 Lt (penkiasdešimties litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 38,00 Lt (trisdešimt aštuonių litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. G., asmens kodas ( - ), gyv. Respublikos g. 7-89, LT-85141 Naujoji Akmenė.

31Priteisti iš atsakovo AB DNB banko, juridinio asmens kodas 112029270, J.Basanavičiaus g. 26, LT-03601 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr.( - ), AB DnB NORD banke, banko kodas 40100, 28,80 Lt (dvidešimt aštuonis litus 80 ct) pašto išlaidų valstybei.

32Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios reikalautos 1950,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

33Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą palikti nenagrinėtą.

34Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Naujoji Akmenė... 2. Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant... 3. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 66,39 Lt turtinę žalą, 2000,00 Lt... 4. Ieškovo teigimu, „Swedbank“, AB, Naujosios Akmenės padalinyje ieškovo... 5. Papildomą 16,39 Lt turtinę žalą ieškovas patyrė susirašinėdamas su... 6. Atsakovo atstovas abiejuose teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti ir... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. 1. Teismo nustatytos aplinkybės. Iš teismo posėdžiuose ieškovo duotų... 9. Apžiūrėjus tą patį videoįraše (pvz., videoįrašo 10:35:00) matomą... 10. Ieškovo ir banko vadybininkių bendravimas vyko rusų kalba. Liudininkė I. N.... 11. Išėjęs iš AB DNB banko Naujosios Akmenės klientų aptarnavimo poskyrio,... 12. 2. Ieškovo ir atsakovo santykių kvalifikavimas. Teismas ex officio privalo... 13. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-28 nutartyje,... 14. Atsakovas yra komercinis bankas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos... 15. MĮ 2 straipsnio 23 dalyje mokėtojas apibrėžiamas, be kita ko, kaip fizinis... 16. MĮ 2 straipsnio 19 dalyje fizinis asmuo, kuris naudojasi mokėjimo paslaugomis... 17. Tačiau, kaip nustatyta iš atsakovo atstovo paaiškinimų bei liudytojų I. N.... 18. Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo (toliau – PĮ) 1 straipsnio 1 dalyje... 19. Ieškovo apsisprendimą sudaryti valiutos keitimo sandorį įtakojo atsakovo... 20. 3. Ieškovo turtinė žala. Atsakovo suteiktos klaidinančios informacijos... 21. Šie nuostoliai susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais tokiu būdu, kad... 22. Ieškovas neįrodė JAV dolerių banknotų nusidėvėjimo ar nemokumo. Šias... 23. 4. Ieškovo neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas dėl to, kad jo ketinimus žinantis atsakovas... 25. 5. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims. Ieškovui šioje byloje buvo... 26. 6. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei. Valstybės patirtas išlaidas... 27. Šalims nesusitarus dėl pinigų perlaidos, kaip mokėjimo paslaugos suteikimo,... 28. Vadovaudamasis CPK 26 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3 p.,... 29. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 30. Priteisti iš atsakovo AB DNB banko, juridinio asmens kodas 112029270,... 31. Priteisti iš atsakovo AB DNB banko, juridinio asmens kodas 112029270,... 32. Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios reikalautos 1950,00 Lt neturtinės... 33. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo... 34. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos...