Byla 2-57-918/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Gedailei Balčiūnaitei, dalyvaujant pareiškėjai A. J., jos atstovams A. J. ir advokatei Rasai Gradauskienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Jūratei Sutkutei – Ambrazienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir

Nustatė

2Pareiškėja A. J. pareiškimu (3-5 b. l.) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį turtą, kad P. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,24 ha žemės, esančios ( - ). Pareiškime nurodo, kad pretendentai į P. J. iki nacionalizacijos ( - ) kaimuose valdytą žemę yra pateikę nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Kauno rajono žemėtvarkos skyriui prašymus atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja yra P. J. sūnaus P. J. dukra ir P. J. anūkė. Pareiškėjai teismine tvarka yra atnaujintas terminas pateikti papildomus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pateiktas 1991-10-23. Žinojo, kad senelis valdė daug žemės ( - ) kaimuose, tačiau tikslių duomenų apie P. J. valdytą žemę neturėjo nei pareiškėja, nei kiti pretendentai. Tuo metu turėjo tik 1991-05-14 archyvo pažymą Nr. 88-J, kurioje nurodyta, kad P. J. ( - ) kaime priklausė 25,2 ha. Atkuriant nuosavybės teises žemėtvarkos skyrius nesiaiškino, kiek iš tikrųjų pareiškėjos senelis valdė žemės. Atsirado dokumentas, patvirtinantis, kad be 25,2 ha ( - ) kaime, pareiškėjos senelis valdė ir 5 ha 24 a ( - ) kaimo bendrų ganyklų. Be to, iš kitų asmenų pasakojimų pareiškėja sužinojo, kad iš viso jos senelis valdė 40 ha žemės plotą. Pareiškėja kreipėsi į nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrių dėl nuosavybės teisės atkūrimo į likusią žemę, tačiau NŽT Kauno skyrius 2012-10 23 raštu informavo, kad buvusio savininko P. J. nuosavybės teise valdytos 25,2 ha žemės yra atkurtos, o apie kitus valdytus plotus duomenų nebuvo pateikęs nei vienas pretendentas. 2014-03-03 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu atnaujintas terminas prašymui ir kitiems dokumentams pateikti. 2014-04-16 pareiškėja kreipėsi į NŽT, pateikė papildomus dokumentus gautus iš archyvo. 2014-10-03 NŽT raštu informavo, kad nepakanka duomenų nuosavybės teisėms atkurti. Pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į 5,24 ha senelio P. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą ( - ) NŽT teigimu, šis plotas įeina į jau atkurtą 25,20 ha žemės plotą, tačiau 2007-11-26 archyvo pažymoje apie P. J. nekilnojamąjį turtą nurodoma, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos 1928-02-21 Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai pateiktame ( - ) mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas P. J., ( - ) kaime turėjęs 25,2 ha žemės. Į šio ploto žemės sklypą nuosavybės teisės atkurtos dar 2009 metais. Toje pačioje pažymoje nurodyta, kad žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, ( - ) bendrų ganyklų padalinimo byloje, žemės tvarkymo projekto pateikimo 1936-10-24 protokole įrašytas savininkas P. J., gavęs 5,24 ha žemės skl. Nr. 33. Dar 1936-09-24 sklypų paskirstymo protokole nurodyta, kad pagal matininko J. V. sudarytą žemės tvarkymo projektą, pagal kurį viso ploto 80,15 ha, skirstoma tarp savininkų 80,15 ha, bendroje nuosavybėje žemės nepaliekant. Iš 1937-01-07 Kauno apygardos žemės tvarkytojo bylos patikrinimo akto patikrinimo lauke priedo matyti, kad P. J. priklausęs žemės sklypas ribojosi su dalinamu ( - ). bendrų ganyklų plotu. Dalinant bendrų ganyklų plotą, 5,24 ha buvo pratęstas iki tol turėtas P. J. žemės sklypas. 2014 m. pagal archyviniuose dokumentuose nurodytos koordinačių taškus buvo padaryti brėžiniai, iš kurų taip pat matosi, jog bendras P. J. iki nacionalizacijos valdytas žemės plotas ( - ) yra 30,50 ha, kurį sudarė 25,20 ha žemės sklypas, į kurį jau atkurtos nuosavybės teisės ir 5,24 ha sklypas, kurį P. J. įgijo patvirtinus ( - ) kaimo bendrų ganyklų padalinimo planą dėl bendrų ganyklų padalinimo. Nuosavybės teisė į 5,24 ha sklypą atsirado vėliau nei į atkurtą 25,2 ha sklypą. Duomenų, kad iš viso senelis valdė 30,44 ha žemės sklypą, neišlikę, nors pareiškėja ne kartą kreipėsi į archyvus dėl dokumentų paieškos.

3Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovai paaiškino pareiškime nurodytas aplinkybes.

4Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad į buvusio savininko P. J. valdytą 25,2 ha žemės sklypą nuosavybės teisės atkurtos. Pareiškėjai Kauno apygardos administracinis teismas 2014-03-03 sprendimu pareiškėjai 4 mėnesiams atnaujintas terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos prašymui dėl nuosavybės teisių ir giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti. Šis terminas yra pasibaigęs. 2014-08-11 NŽT Kauno skyriuje susirinkime svarstytas P. J. valdyto sklypo ploto nustatymo klausimas. Susirinkimo metu buvo išnagrinėti pareiškėjos patrikti dokumentai dėl P. J. valdytos žemės ( - ). 1936-09-24 sklypų paskirstymo protokole nurodyta, kad P. J. pagal sudarytą žemės tvarkymo projektą paima sklypą Nr. 33 - 4,75 ha ploto ganyklų, 1937 m, nuosavybės teisėms įrodyti išduotoje pažymoje įrašyta, kad ( - ). P. J. turi sklypą Nr. 33 – 4,75 ha ploto ganyklų. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-11-26 pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad 1928-02-01 ( - ). Mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas P. J., ( - ) kaime turėjęs 25,20 ha, į šį žemės sklypą nuosavybės teisės atkurtos, be to 1936-10-24 ( - ) k. bendrų ganyklų padalijimo byloje įrašytas savininkas P. J., gavęs 5,24 ha sklypą Nr. 33. Posėdžio metu pareiškėjai buvo paaiškinta, kad pateiktuose dokumentuose plotai nesisumuoja, kadangi tai išrašai iš skirtingų metų archyvinių dokumentų. Posėdžio metu pareiškėjos sutuoktinis plane apytiksliai nurodė P. J. valdyto žemės plotą bei gretimų sklypų savininkų pavardes. Apytiksliais skaičiavimais plotas yra apie 25,20 ha. Pareiškėjos pateiktų duomenų nepakanka. 2007-11-26 archyvo pažyma buvo vertinama civilinėse bylose Nr. 2A-163-259/2008 ir I-503-554/2014, todėl šioje byloje negali būti vertinama kaip naujas įrodymas. 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1057 14 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Tai reiškia, kad paskutiniai duomenys apie P. J. valdytą žemė yra 2,8 ha ( - ) kaime, į šį sklypą nuosavybės teisės jau atkurtos.

5Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė su pareiškimu nesutiko, prašė atmesti, paaiškino atsiliepime nurodytas aplinkybes

6Pareiškimas atmestinas.

7Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008).

8Iš apžiūrai prijungtos nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir jos priedų nustatyta, kad pareiškėja yra mirusių P. J. (iki nacionalizacijos buvusio žemės savininko) anūkė ir jo sūnaus - P. J. dukra. 1991-10-23 pareiškėja pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo senelio iki nacionalizacijos valdytą 25,2 ha žemės plotą, buvusį ( - ). 2006-01-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-150-353/2006 Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjai atnaujino terminus prašymui bei dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių į senelio 5,6 ha žemės, buvusios ( - ). 1991-05-11 Lietuvos valstybinio archyvo pažymos Nr. 88-J (b.l. 46) duomenys patvirtina, kad pareiškėjos senelis ( - ) kaime iki žemės nacionalizacijos valdė 25,2 ha žemės plotą. Minėtame dokumente taip pat pažymėta, kad dalis archyvų nepilnai išlikę, dalis dokumentų iš viso neperduoti saugoti. NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-04-15 sprendimu Nr. 7S-(14.7.3.)-129 – pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 0,16 ha žemės plotą ir 2011-10-28 sprendimu Nr. 7S-(14.7.3.)-460 - į 0,36 ha žemės plotą, esantį ( - ). 2012-10-17 prašymu pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią senelio žemę, kuri minima 2007-11-26 archyvo pažymoje Nr. R4-5530. Atsakovas 2012-10-23 raštu Nr. 78D-(14.7.104.)2106 pareiškėją informavo, kad nuosavybės teisės į jos senelio iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdytą 25,20 ha žemės plotą pretendentams yra jau atkurtos.

92014-03-03 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. Ik-503-554/2014 pareiškėjai 4 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atnaujintas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinantiems įrodymas pateikti (63-68 b. l). Pareiškėja 2014-03-24 kreipėsi į NŽT, pateikdama prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio P. J. valdytą žemę ( - ), taip pat giminystės ryšį ir patvirtinančius dokumentus, taip pat 2007-11-26 archyvo pažymą. 2014-04-11 raštu Nr. 7SD-(14.7.104)-1544 pareiškėja buvo informuota apie būtinybę pateikti dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas. 2014-04-16, 2014-05-14, 2014-06-14 pareiškėja pateikė turėtus giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. 2014-08-11 NŽT, įvertinusi gautus dokumentus, nustatė papildomą dviejų savaičių terminą papildomiems dokumentams pateikti, tačiau pareiškėja pateikė interneto tinklapio www.google.com žemėlapio kopiją su pareiškėjos pažymėtomis papildomo žemės sklypo ribomis. 2014-10-01 Nacionalinės žemės tarnybos posėdžio metu (22-23 b. l.) priimtas nutarimas, kad duomenų ruošti nuosavybės teisių atkūrimą į papildomą plotą nepakanka, A. J. taip pat išaiškinta galimybė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškoti papildomų dokumentų archyvuose ir teikiant teritoriniam skyriui naujus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kartu pateikti įsiteisėjusį sprendimą dėl praleisto nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo termino atnaujinimo.

10LITEKO duomenimis, 2014-03-03 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-503-554/2014 įsiteisėjo 2014-03-18, taigi, nuosavybės teisę patvirtinančius įrodymus pareiškėja turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2014-07-18. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja teismo pratęstu terminu NŽT pateikė turėtus įrodymus, tačiau NŽT juos pripažino nepakankamais, pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo sprendimas, kuriuo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkintas, yra vienas iš asmens pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo klausimui spręsti reikiamų dokumentų. Jeigu teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikiamas pasibaigus terminui, įstatymo nustatytam, dokumentams pateikti, tai dėl šio dokumento pateikimo praleisto termino atnaujinimo turi būti priimtas teismo sprendimas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2008). Pareiškėja prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikė 2014-12-19, t.y. praleidusi atnaujintą terminą 5 mėnesius. Pareiškėja kartu su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą galėjo reikšti reikalavimą atnaujinti terminą dokumentui pateikti, tačiau, nors ir atstovaujama advokatės, tokia teise nepasinaudojo, nors suinteresuoto asmens atstovė termino pasibaigimo klausimą nurodė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu. Tai reiškia, kad net ir esant pakankamai duomenų fakto nustatymui, nuo tokio teismo sprendimo nepriklausytų pareiškėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, kadangi terminas dokumentams, įskaitant ir teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pateikti yra pasibaigęs (CPK 444 str. 1 d.). .

11Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jos senelis P. J., be 25,20 ha ploto žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės jau atkurtos, papildomai ( - ) kaime nuosavybės teise valdė ir 5,24 ha žemės, t. y. kad bendras jo valdytos žemės sklypo plotas ( - ) kaime buvo 30,44 ha. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas norint atkurti nuosavybės teises į senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę.

12Sprendžiant žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo klausimą, kai šis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurti, turi būti taikomos ne tik CPK nustatytos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taisyklės, bet ir specialiosios normos – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Minėto įstatymo 10 str. 4 d. nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali būti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

13Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011). Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pripažįstami rašytiniai įrodymai; teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus; CPK nedraudžiama žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėti dokumentais, surašytais jau po žemės nacionalizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007). Nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu. Dėl to esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

14LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punkto 1 pastraipoje yra išvardyti dokumentai, patvirtinantys turėtas nuosavybės teises į turtą iki nacionalizacijos. Tokie dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Komentuojamo poįstatyminio akto 2 pastraipoje yra nustatyta kokie dokumentai gali būti pripažinti patvirtinančiais nuosavybės teisę - tai gali būti: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai (valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai), dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (Žin., 1993, Nr. 22-531), įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.), nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks rašytinis dokumentas. Šiais atvejais ir tada, kai piliečiams nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, jie turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu yra keli to paties turto savininko testamentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai sudarytą testamentą.

15Pareiškėja jos senelio jų tėvo iki nacionalizacijos valdytos žemės plotą įrodinėja 2007-10-04 Lietuvos centrinio archyvo pažyma, 1936-09-24 sklypų paskirstymo protokolu, 1936-10-24 žemės tvarkymo projekto pateikimo protokolu, 1937-02-09 žemės tvarkymo departamento techniškos komisijos protokolu, abrisais, 1937-01-07 bylos patikrinimo aktu (patikrinimas lauke), gretimos žemės eksplikacija. Pareiškėjos ir jos atstovų teigimu, minėti dokumentai patvirtina, kad 1936 metais P. J. buvo suteiktas naujas 5,24 ha žemės sklypas, kuris buvo atmatuotas prie jau turėtos P. J. žemės.

161922 m. vasario 15 d. Žemės reformos įstatymo 21 str. numatyta, kad žemė suteikiama nuosavybėn, tačiau gaunantieji žemės turėjo mokėti išperkamuosius mokesčius valstybei (1922 m. Žemės reformos įstatymo 22 str.). Šio įstatymo 46 straipsnyje numatyta, kad servitutų ir bendrųjų ganyklų likvidavimas atliekamas pagal specialųjį įstatymą. 1922 m. liepos 7 d. Įstatymo servitutams ir bendrosioms ganykloms likviduoti (su vėlesniais pakeitimais) 6 str. numatyta bendrųjų ganyklų panaikinimo tvarka, t.y. nustatyta, kaip ir kokiomis normomis (t.y. kokio dydžio sklypo ) naikinamos bendrosios ganyklos, priklausančios kaimų, viensėdžių, miestų, miestelių gyventojams. Iš šio įstatymo 10 str. matyti, kad teisė į bendrąsias ganyklas buvo nustatoma pagal paskirtos valstiečiams žemės gavimo dokumentus. Pagal Žemės tvarkymo įstatymo 37 str., bendros kaimo ganyklos, jei savininkai nėra susitarę dėl jų pasidalinimo, dalinamos proporcingai kiekvieno savininko žemės plotui. Minimo įstatymo 36 str. numatyta, kad, projektuojant sklypus atsižvelgiama į kiekvieno savininko žemės teises, kurios pareina nuo valdomos žemės ploto dydžio ir vertės, nuo teisių į bendrai valdomą žemę ir nuo savininkų padarytų sutarčių bei nutarimų, ir laikomasi šitokios taisyklės: geresnes žemės sklypai atitinkamai mažinami, blogesnės — didinami“.

171991-05-14 Lietuvos valstybinio archyvo pažymoje Nr. 88-J nurodyta, kad 1928-02-21 ( - ) seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1928-02-21 sąraše įrašytas P. J. ( - ) kaime turėjęs 25,2 ha žemės (6 ha II rūšies, 2 ha III rūšies ariamos, 3,5 ha III rūšies, 7,0 ha IV rūšies pievų, 4,18 ha IV rūšies ganyklų, 2,52 ha mokesčiais neapdėto ploto (69 b. l.). Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pateiktas 1936-04-04 ( - ) valsčiaus viršaičio pažymėjimas Nr. 956, kuriame nurodyta, kad valsčiaus žemės mokesčių knygose ( - ) k. P. J. vardu įrašyta 25,20 ha žemės. 1936 m. rugsėjo 24 d. sklypų paskirstymo protokole nurodoma, kad P. J. pagal sudarytą žemės tvarkymo projektą, paima nuosavybėn skl. Nr. 33 - 4,74 ha ploto; Žemės tvarkymo departamento 1937 m. nuosavybės teisėms įrodyti išduotoje pažymoje įrašyta, kad ( - ), P. J. turėjo 5,24 ha naudojamos ir nenaudojamos žemės sklypą Nr. 33; 1936 m. arklių savininkų sąrašuose įrašyta, kad P. J. turi skl. Nr. 33- 4,75 ha ploto ganyklų; Pateiktoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. lapkričio 26 d. pažymoje Nr. R4-5530, nurodyti žemės plotai: 1928-02-01 ( - ) mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas P. J. ( - ) turėjęs 25,20 ha žemės. 1936-10-24 ( - ) bendrų ganyklų padalinimo byloje įrašytas savininkas P. J. gavęs 5,24 ha žemės sklypą Nr. 33.

18Iš į bylą pateikto 1936 m. rugsėjo 24 d. sklypų paskirstymo protokolo (10, 84 b. l.) matyti, matininkas J. V. ( - ) kaimo savininkams bei jų įgaliotiniams aiškino matininko sudarytą žemės tvarkymo projektą, pagal kurį 80,15 ha ploto žemės sklypas paskirstytas tarp savininkų. Šio protokolo sudedamoji dalis – lentelė, kurioje nurodoma, kokį konkretų žemės sklypą nuosavybėn paėmė kiekvienas savininkas asmeniškai. Šioje lentelėje (38 b. l.) nurodyta, kad P. J., iki paimdamas sklypą Nr. 33 rėžiuose ir atskiruose gabaluose valdė 4,74 ha žemės. Žemės tvarkymo projekto pateikimo protokole (kaimų skirstymosi viensėdžiais ir servitutų likvidavimo byloms) (11-12 b. l.) nurodyta, kad 1928 metais ( - ) kaimo ūkininkai kreipėsi į Kauno apygardos žemės tvarkytoją, prašydami išskirstyti bendras ganyklas sklypais, šiam darbui pritarė visi 37 žemės savininkai, todėl buvo paskirtas matininkas J. V. matavimo darbams atlikti natūroje ir žemės tvarkymo tvarkymo projektui sudaryti. Šio protokolo sudedamoji dalis yra lentelė, kurioje nurodoma, kad visą 80,15 ha žemės sklypo plotą išdalinus į 38 sklypus, P. J. teko 33 sklypas (4,93 ha naudojamos žemės ir 0,31 ha nenaudojamos (kelio)), bendrai valdomos sklypo dalies nepalikta. Šios lentelės 15 skiltyje “kiek turėjo žemės prieš projektą sudarant“ nurodoma, kad P. J. turėjo 4,75 ha (111-114 b. l.). P. J. raštu (108 b. l.) patvirtino, kad dalinant ( - ) kaime bendras ganyklas, už jo turėtą 4,74 ha teisę į ganyklų plotą, susitaręs su kitais ūkininkais laisvu noru paima 4,97 ha (kituose dokumentuose šis plotas patikslintas į 4,93 ha) ganyklų sklypą naudojamos žemės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 1928 m. ( - ) kaimo savininkams kreipusis dėl bendrų ganyklų išskirstymo ir 1936 m. matininkui išskirsčius bendras ganyklas į atskirus žemės sklypus, buvo P. J. buvo suteikta naujos žemės.

19Teismo posėdžių metu apklausti liudytojai, tvirtino, kad 1936 m. ( - ) kaime žemė suteikiama buvo naujai, o P. J. buvo suteikta 5,24 ha, tačiau, teismo vertinimu, šių liudytojų parodymai yra nepatikimi. Pažymėtina, kad visi liudytojai apie skirstomą žemę žinojo tik iš kitų asmenų – tėvų pasakojimų, todėl mažai tikėtina, kad liudytojai būtų galėję tiksliai atsiminti būtent P. J. matuotos žemės sklypo plotą, tiek ir aplinkybes bei priežastis, dėl kurių ( - ) kaime 1936 m. buvo atliekami matavimo darbai.

20Iš į bylą pateiktų dokumentų, nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų darytina išvada, kad ( - ) kaimo 37 savininkams priklausė bendrosios ganyklos, t.y. kiekvienas iš 37 savininkų turėjo teisę į atitinkamą bendrosios nuosavybės dalį, apie tai buvo žinoma jau 1928 metais, kai buvo sudaromas 1928-02-( - ) mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas. Tokią išvadą patvirtina tai, kad ( - ) kaimo 37 savininkai būtent 1928 m. kreipėsi į Kauno apygardos žemės tvarkytoją dėl bendrųjų ganyklų likvidavimo - išskirstymo atskirais sklypais. Ši aplinkybė –37 ( - ) kaimo savininkų kreipimasis dėl bendrųjų ganyklų išskirstymo sklypais 1928 metais – paneigia liudytojų nurodytas aplinkybes apie tai, kad 1936 metais atsirado galimybė gauti naują žemės sklypą. Iš sklypų paskirstymo protokolo matyti, kad P. J. bendrose ganyklose turėjo 4,73 ha žemės (t.y. dar 1928 metais, kai buvo kreipiamasi dėl bendrųjų ganyklų išskirstymo sklypais ir kai buvo sudaromas apmokestinamos žemės sąrašas pagal rūšis), todėl, likviduojant bendrąsias ganyklas ir formuojant atskirus žemės sklypus kiekvienam iš bendraturčių, atsižvelgiant į sklypo buvimo vietą ir konfigūraciją, gretimų sklypų ribas, P. J. buvo atmatuotas 4,93 ha naudojamos žemės sklypas bei 0,31 ha kelio (iš viso 5,24 ha), tačiau pagrindo teigti, jog buvo suteiktas naujas, iki tol neturėtas žemės sklypas, nenustatyta.

21Pareiškėja savo iniciatyva teikė žemėlapius iš interneto tinklalapio www.google.lt, suinteresuoto asmens atstovei nurodžius, kad P. J. papildomai negalėjo būti suteikta 5,24 ha žemės, kadangi, įvertinant tiek paties P. J. turėtą žemę, tiek kitų savininkų turėtos žemės plotus, ( - ) kaime daugiau žemės nebuvo. Pažymėtina, kad tokie žemėlapiai patys savaime jokios įrodomosios reikšmės neturi ir tik visų kitų įrodymų kontekste gali padėti vertinant pareiškėjos paaiškinimų ir liudytojų parodymų patikimumą dėl galimai suteiktų papildomos žemės sklypų preliminarios buvimo vietos. Nors pareiškėja pateikė naują žemėlapio versiją, kuriame pažymėtos ir buvusių kaimynų turėti žemės sklypų preliminarios ribos (149 b.l.), tačiau pateiktame žemėlapyje nėra nurodyto vieno esminių bet kokio plano elemento – mastelio. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio žemėlapis yra visiškai nepatikimas. Nors pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad NŽT reikalauja geodezinių matavimų, vis dėl to pažymėtina, kad žemėlapiai tiek į nuosavybės teisių atkūrimo bylą, tiek į nagrinėjamą bylą buvo teikiami tik pačios pareiškėjos noru ir iniciatyva.

22Įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus, 1918-1940 m. teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad iš į bylą pateiktų duomenų negalima daryti išvados, jog P. J. iki nacionalizacijos ( - ) kaime valdė ne 25,20 ha, o 30,44 ha ploto žemės sklypą, todėl prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas.

23Šioje byloje teismas patyrė 3,87 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus pareiškimą, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92 str., 96 str.).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

Nutarė

25Pareiškimą atmesti.

26Priteisti iš pareiškėjos A. J., a. k. ( - ) valstybės naudai 3,87 (trys eurai aštuoniasdešimt septyni centai) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

27Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant... 2. Pareiškėja A. J. pareiškimu (3-5 b. l.) prašo nustatyti juridinę reikšmę... 3. Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovai paaiškino pareiškime... 4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu su pareiškimu... 5. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė su pareiškimu nesutiko,... 6. Pareiškimas atmestinas.... 7. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios... 8. Iš apžiūrai prijungtos nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir jos priedų... 9. 2014-03-03 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje... 10. LITEKO duomenimis, 2014-03-03 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas... 11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad būtų nustatytas juridinę... 12. Sprendžiant žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo... 13. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl... 14. LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR Piliečių... 15. Pareiškėja jos senelio jų tėvo iki nacionalizacijos valdytos žemės plotą... 16. 1922 m. vasario 15 d. Žemės reformos įstatymo 21 str. numatyta, kad žemė... 17. 1991-05-14 Lietuvos valstybinio archyvo pažymoje Nr. 88-J nurodyta, kad... 18. Iš į bylą pateikto 1936 m. rugsėjo 24 d. sklypų paskirstymo protokolo (10,... 19. Teismo posėdžių metu apklausti liudytojai, tvirtino, kad 1936 m. ( - ) kaime... 20. Iš į bylą pateiktų dokumentų, nuosavybės teisių atkūrimo byloje... 21. Pareiškėja savo iniciatyva teikė žemėlapius iš interneto tinklalapio... 22. Įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus, 1918-1940 m. teisinį... 23. Šioje byloje teismas patyrė 3,87 EUR išlaidų, susijusių su procesinių... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260,... 25. Pareiškimą atmesti.... 26. Priteisti iš pareiškėjos A. J., a. k. ( - ) valstybės naudai 3,87 (trys... 27. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos...