Byla I-831-281/2010

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. B., atsakovo atstovei Ramintai Šulskutei, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei I. K., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Šiaulių naujienos“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. K. dėl sprendimo panaikinimo. Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

3pareiškėja UAB „Šiaulių naujienos“ (toliau - Bendrovė ) skunde teismui (b.l. 3-9) prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009-12-09 sprendimą „Dėl publikacijoje „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiškas nuo ištikimo gerbėjo“ („Šiaulių naujienos“, 2009-06-20, Nr. 141) paskelbtos informacijos“ Nr. SPR-79 dalyje, kurioje nuspręsta (i) pripažinti A. K. skundą iš dalies pagrįstu ir (ii) įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Šiaulių naujienos“ dėl LR visuomenės informavimo įst. 3 str. 2 d., 14 str. ir 41 str. 2 d. 4 p. pažeidimo.

4Taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu - žyminį mokestį ir išlaidas byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti.

5Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, jog atsakovas pripažino du LR visuomenės informavimo įstatymo (toliau - LR VIĮ) pažeidimus: (i) teiginyje ,,O dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė, vaidinanti nekaltą panelę, laukiančią princo ant balto žirgo ir svajojančią apie chirurgiškai restauruotą rūtų vainikėlį“ paskelbus neetišką, užgaulią ir įžeidžiančią nuomonę apie trečiąjį suinteresuotą asmenį pažeisti LR V1J 3 str. 2 d. ir 41 str. 2 d. 4 p.; (ii) be trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo paskelbus jo nuotrauką, pažeistas LR VIĮ 14 str. nuostatos.

6Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau -Konvencija), kuri yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, 10 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Pareiškėjas sąžiningai pasinaudojo šia teise, todėl atsakovo sprendimas nėra pagrįstas.

7Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo sprendimuose, kuriuose buvo sprendžiama dėl Konvencijos 10 str. pažeidimo, daug kartų yra nurodęs, kad saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Ši laisvė, galiojanti su apribojimais, įtvirtintais Konvencijos 10 str. 2 d., taikytina ne tik informacijai arba idėjoms, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ir nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai. Konvencijos 10 str. nustatyta, kad šiai laisvei taikomos išimtys, tačiau jos turi būti aiškinamos griežtai, o bet kokių apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai (EŽTT 1976-12-07 sprendimas byloje Handyside v. Jungtine Karalyste, bylos Nr. 5493/72; 1991-05-23 sprendimas byloje Oberschlick v. Austrija (Nr. 1), bylos Nr. 11662/85; 1994-09-23 sprendimas byloje Jersild v. Danija; bylos Nr. 15890/89; 1999-01-21 sprendimas byloje J. v. Lenkija, bylos Nr. 25716/94; 1999-11-25 sprendimas byloje Nilsen ir Johnsen v. Norvegija, bylos Nr. 48898/99; 2007-01-09 sprendimas byloje K. v. Lenkija, bylos. Nr. 51744/99).

8EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs, kad turi būti aiškus skirtumas tarp fakto konstatavimo ir vertinamųjų teiginių. Faktų konstatavimas gali būti pademonstruojamas, tuo tarpu vertinamųjų teiginių teisingumas nepasiduoda įrodinėjimui. Reikalavimo įrodyti vertinamojo teiginio teisingumą neįmanoma įvykdyti ir jis pažeidžia nuomonės laisvę, kuri yra esminė pagal Konvencijos 10 str. garantuojamos teisės dalis EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs ir tai, kad žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją bei hiperbolizavimą (EŽTT 1999-09-28 sprendimas byloje D. v. Rumunija, bylos Nr. 28144/95; 1995-04-26 sprendimas byloje Prager ir Oberschlik v. Austrija, bylos Nr. 15974/90; 2001-03-29 sprendimas byloje T.v. Liuksemburgas, bylos Nr.38432/97; 2006-08-10 sprendimas byloje L. v. Ukraina, bylos Nr.21040/02; 2007-07-12 sprendimas byloje A/S Diena ir O. v. Latvija, bylos Nr. 16657/03).

9Šios nuostatos nuosekliai pripažįstamos ir nacionalinėje teisėje bei teismų praktikoje.

10LR VIĮ 2 str. 33 d. nustatyta, kad nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, o LR VIĮ 2 str. 69 str. nustatyta, kad žinia - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys.

11Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartyje civ. byloje A. S. ir kt. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2006 („Teismų praktika“, Nr.25, 130 - 140 psl.), atribodamas žinių (faktų ir duomenis) nuo nuomonės teismas vadovaujasi šiomis sampratomis. Žinia - tai informacija apie faktus ir duomenis, t. y. reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurių galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė - tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė yra subjektyvi.

12Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003-10-13 nutartyje civ. byloje R. M. v. UAB „Santarvės laikraštis“, bylos Nr. 3K-3-853/2003, skirtingai nei žinių, paskelbtos nuomonės VlĮ nesaisto tiesos kriterijumi, dėl to išreikšdami nuomonę per visuomenės informavimo priemones asmenys yra nevaržomi išsakydami savo vidinį įsitikinimų, kadangi teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra konstitucinė vertybė. Nuomonė reiškiama tiek atskleidžiant mintis apie bendro pobūdžio asmens idėjas, tiek išsakant komentarus apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

13Atsakovas visiškai be jokio reikalo pradeda nagrinėti žodžio ,,marazmas“ medicininę prasmę ir daro niekuo nepagrįstą išvadą, esą pareiškėjas paskelbė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra fiziškai ir psichiškai neįgalus žmogus, praradęs kontaktą su aplinka ir siekiantis patenkinti savo fizinius poreikius. Tačiau pareiškėjo publikacijoje nieko panašaus nebuvo rašoma, t. y. nebuvo teigiama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra fiziškai, protiškai ar kitaip neįgalus, neturi ryšio su aplinka, tenkina tik fizinius poreikius. Žodžių junginys „.....kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė... „ buvo neabejotinai panaudotas perkeltine prasme, o ne kaip medicininė diagnozė, kaip visiškai nepagrįstai sprendė atsakovas. Pareiškėjas siekė tam tikro palyginimo (,,... kaip kokia...“), tačiau ne su ligoniu medicinine prasme, bet su tam tikru sustabarėjusiu biurokratu („....subiurokratėjusi savivaldybės...“). Tiek šio straipsnio autorius, tiek didžioji dalis visuomenės tikrai nežino žodžio ,,marazmas“ medicininės prasmės, o juo labiau diagnozės ir jos pasireiškimo požymių. Atvirkščiai, visuomenėje šis žodis suvokiamas ir dažniausiai vartojamas, kai siekiama apibūdinti požiūrį, nuomonę, mintis ir asocijuojasi su žodžiais ,,niekai, paistalai“ ir pan. Lietuvių kalbos žodynas buvo rengiamas šešis dešimtmečius, per tą laiką visuomenėje įvyko daugybė pokyčių, keitėsi (plėtėsi) žodžių reikšmės ir tebesikeičia. Be to, žodžio reikšmė kalbėjimo procese priklauso nuo mikrokontektsto ir makrokonteksto. Kalbotyroje „ ...terminą daugiareikšmiškumas galima vartoti kalbant ne tik apie darybinį, morfologinį bei leksinį semantinį, bet ir apie sintaksinį semantinį, tekstinį daugiareikšmiškumą bei kitus į klasifikacijos rėmus sunkiai įspraudžiamus atvejus“ (R., E. (2003). Morfologinio daugiareikšmiškumo tipologija. Litnanistica. Nr. 4 (56). P. 60-77).

14Atsakovo išvada, kad pareiškėjas pažeidė LR VIĮ 14 str. 3 d. ir trečiojo suinteresuoto asmens teisę į privatų gyvenimą, kadangi laikraštyje „Šaulių naujienos“ 2009-05-020 be trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo išspausdino jo nutrauką, yra nepagrįsta.

15Privataus gyvenimo apibrėžimas pateiktas LR VIĮ 2 str. 40 d., kur nustatyta, kad privatus gyvenimas - asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichine ir fizine neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai ir kt., taip pat CK 2.23 str. 2d., kur nustatyta, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir kt. Tokių pažeidimų pareiškėjas nepadarė, tokių pažeidimų nekonstatavo ir atsakovas.

16Atsakovas rėmėsi LR VIĮ 14 str. nuostatomis, tačiau asmens fotografavimo sąlygos yra nustatytos LR VIĮ 13 str. 1 d. 1-6 p.p. Čia nustatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama be asmens sutikimo fotografuoti fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, privačioje namų valdoje ir pan.; neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo; reklamai be šio žmogaus sutikimo; su aiškiais fiziniais trūkumais ir kt. Nei vienos iš šių nuostatų pareiškėjas nepažeidė, Sprendime taip pat nenurodoma, kad pareiškėjas būtų pažeidęs LR VIĮ 13 str.

17Fizinio asmens teisė į atvaizdą reglamentuojama CK 2.22 str. 1 d., kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka, portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat tas asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu, taip pat CK 2.22 str. 2 d. nustatyta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi <...> arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje.

18Laikraštyje „Šiaulių naujienos“ 2009-05-20 su publikacija išspausdintai nuotraukai trečiasis suinteresuotas asmuo fotografuotas viešoje vietoje - teismo posėdžių salėje prieš teismo posėdį (tretysis suinteresuotas asmuo matomas sėdintis už stalo su dokumentais rankose ir kt.).

19Atsakovas nepagrįstai apsiribojo LR VII 2 str. 60 d. pateikiama viešojo asmens samprata, kad viešasis asmuo - valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybes pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Tačiau LR VIĮ 2 str. 60 d. pateiktas tik ex offitio viešųjų asmenų pavyzdinis sąrašas, kuris nėra išsamus, o juo labiau nėra baigtinis. Visuomeniniame gyvenime ir teismų praktikoje viešaisiais asmenimis vieningai pripažįstami ir žinomi menininkai, sportininkai, žurnalistai, verslininkai, visuomenės veikėjai ir kt. (vargu ar kas nors ginčys tai, kad A. S., V. A., D. B., V. N., B. L., L. P., V. T. ir daugelis kitų yra viešieji asmenys).

20Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

21Atsakovas Inspektorius atsiliepime teismui (b.l. 46-51) nurodė, kad su skundu nesutinka ir paaiškino, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo laikytinas viešuoju asmeniu dėl jo žinomumo visuomenėje, ir nepagrįstai vadovaujasi nebegaliojančioje LR visuomenės informavimo įstatymo redakcijoje įtvirtintos viešųjų asmenų sąvokos išaiškinimu teismų praktikoje.

22LR visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 d. įtvirtintoje viešojo asmens sąvokoje nustatyta, kad viešasis asmuo - valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veiklą turi reikšmės viešiesiems reikalams. Šioje nuostatoje įtvirtintas baigtinis viešųjų asmenų ir juos apibūdinančių požymių sąrašas, į kurį nepatenka visuomenėje žinomi menininkai, sportininkai, žurnalistai, verslininkai ir kt.

23Inspektorė, išnagrinėjusi skundą, nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra UAB „Telerena“, teikiančios kabelinės televizijos paslaugas, generalinis direktorius. Tokias pareigas einantis asmuo negali būti priskirtas valstybės politiko, teisėjo, valstybės ar savivaldybės pareigūno, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovo, dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvaujančio valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, kategorijoms. Taip pat, atsižvelgiant į LR viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 ir 20 d. įtvirtintas viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo administravimo sąvokas, prieita prie išvados, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo. Tuo tarpu, vadovavimas kabelinės televizijos paslaugas teikiančiai įmonei nėra susijęs su valstybine veikla ir visuomenei reikšmingais interesais.

24Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Inspektorė, sprendime konstatavusi LR visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d. ir 41 str. 2 d. 4 p. pažeidimą, suvaržė pareiškėjo teisę į saviraiškos laisvę. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 10 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomas ir nepaisant valstybės sienų. Tačiau Konvencijos 10 str. 2 d. numatyta, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai susiję su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, siekiant užkirsti kelią teises pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti. Analogiškai Konstitucijos 25 str. 3 d. nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Minėtos nuostatos suponuoja išvadą, kad teisė reikšti mintis ir skleisti informaciją gali būti apribota tais atvejais, kai būtina apsaugoti kitų asmenų garbę bei orumą ir šių asmenų teises. Konkrečiu atveju tokį ribojimą nustato LR visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 d., numatanti, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde suabsoliutino Konvencijos 10 str. 1 d. įtvirtintą saviraiškos laisvę ir neatsižvelgė į tai, kad nuomonės, kurios turiniu ir raiškos forma siekiama įžeisti kitą žmogų ir jį pažeminti, reiškimas laikytinas piktnaudžiavimu teise ir sukelia atsakomybę.

25Inspektorė, įvertinusi ginčo objektu esančiame teiginyje „O dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė, vaidinanti nekaltą panelę, laukiančią princo ant balto žirgo ir svajojančią apie chirurgiškai restauruotą rūtų vainikėlį“ paskelbtą informaciją, nustatė, kad šiame teiginyje buvo paskelbta trečiąjį suinteresuotą asmenį įžeidžianti ir žeminanti informacija, todėl pripažinta, kad pareiškėja piktnaudžiavo teise viešai reikšti nuomonę ir peržengė teisės skleisti informaciją ribas.

26Nepagrįstas yra pareiškėjos argumentas, kad feljetonui netaikomi tokie patys reikalavimai bei žinios ir nuomonės atskyrimo kriterijai, kaip konkrečių įvykių aprašymui ar kitokiam realistinio pobūdžio straipsniui. Pažymi, kad feljetono žanro kūriniams yra būdingas tam tikrus trūkumus ir neigiamus tikrovės reiškinius išjuokiantis, pašiepiantis ar ironizuojantis raiškos stilius, tačiau tokio žanro naudojimas viešai skelbiant informaciją neišplečia teisės reikšti mintis ir skleisti informaciją ribų. Kadangi vadinamoji satyros laisvė yra sudėtinė saviraiškos laisvės dalis, šio žanro (t.y. satyriniams) kūriniams taip pat taikomi LR visuomenės informavimo įstatyme numatyti saviraiškos laisvės ribojimai, o viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai bei žurnalistai taip pat privalo laikytis šio įstatymo 3 str. 2 d. numatytų pagrindinių visuomenes informavimo principų ir 22 str. 8 d. bei 41 str. 2 d. numatytų pareigų.

27Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ginčo objektu esančioje publikacijoje paskelbęs trečiojo suinteresuoto asmens nuotrauką, nepažeidė jo teisės į privataus gyvenimo apsaugą. Atsižvelgiant į LR visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 40 d. apibrėžtą privataus gyvenimo sąvoką, asmens privataus gyvenimo dalimi laikomos asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, kuriuos galima naudoti tik asmeniui sutikus. Šio įstatymo 14 str. 1 d. įtvirtina viešosios informacijos rengėjų ir žurnalistų pareigą, rengiant ir platinant viešąją informaciją, užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 d. nurodytus atvejus, tik jei tas asmuo sutinka. Minėtos LR visuomenės informavimo įstatymo nuostatos garantuoja teisės į atvaizdą kaip tam tikros teisės į privatų gyvenimą dalies apsaugą ir užtikrina, kad asmens nuotrauka ar kitoks atvaizdas bus demonstruojamas, spausdinamas ar kitaip platinamas, taip pat pats asmuo fotografuojamas tik jo sutikimu. Asmens sutikimas fotografuotis ex officio nereiškia sutikimo davimo tokias nuotraukas atgaminti, parduoti, demonstruoti ar spausdinti. LR visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. numatytos galimybės skelbti privataus pobūdžio informaciją be asmens sutikimo, kai tokio pobūdžio informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, kai ji pateikiama viešai nagrinėjant bylą ar kai ji atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, nėra absoliučios, nes asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-113/2007).

28Inspektorė, išnagrinėjusi skundą, nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo nufotografuotas viešai nagrinėjant bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme. Pareiškėjas, rengdamasis viešai paskelbti ginčo objektu esančią publikaciją, nesikreipė į trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl jo atvaizdo panaudojimo publikacijoje ir negavo jo sutikimo viešai paskelbti nuotrauką. Trečiojo suinteresuoto asmens nuotrauka publikacijoje buvo paskelbta ne siekiant pranešti apie įvykį, kuriam vykstant ar iliustruoti asmuo buvo fotografuotas, bet kartu su jį įžeidžiančia ir užgaulia pareiškėjo nuomone

29Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30Tretysis suinteresuotasis asmuo A. K. atsiliepime (b.l. 92-98) teismui prašė skundo reikalavimus atmesti, o savo poziciją pagrindė iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsakovas.

31Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė prašė skundo reikalavimus atmesti.

32Skundas atmestinas.

33Nustatyta, kad Bendrovės leidžiamame dienraštyje „Šiaulių naujienos“ (2009-06-20, Nr.141) išspausdintame straipsnyje „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiškas nuo ištikimo gerbėjo“ be kita ko, buvo paskelbtas trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. K. adresuotas teiginys „... dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė, vaidinanti nekaltų panelę, laukiančią princo ant balto žirgo ir svajojančią apie chirurgiškai restauruotą rūtų vainikėlį...“ bei A. K. nedavus sutikimo paskelbta jo nuotrauka (b.l. 35).

34A. K. 2009-07-17 kreipėsi į Inspektorių su skundu, kuriame nurodė, kad Bendrovės leidžiamame dienraštyje „Šiaulių naujienos“ (2009-06-20, Nr.141) išspausdintame straipsnyje „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiškas nuo ištikimo gerbėjo“ iš jo buvo pasityčiota, pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, išspausdinta jo nuotrauka negavus sutikimo ir tokiu būdu pažeista teisė į privatų gyvenimą, pažeminta garbė ir orumas (b.l. 52-56).

35Inspektoriaus 2009-12-09 sprendimu Nr. SPR-79 nuspręsta pripažinti A. K. skundą iš dalies pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją Bendrovę dėl LR visuomenės informavimo įst. 3str. 2d., 14 str. ir 41 str. 2d. 4p. pažeidimo (b.l. 11-18). Minėtame sprendime konstatuota, kad dienraštyje „Šiaulių naujienos“ (2009-06-20, Nr.141) publikacijoje „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiškas nuo ištikimo gerbėjo“: 1) paskelbtame teiginyje „O dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė, vaidinanti nekaltų panelę, laukiančią princo ant balto žirgo ir svajojančią apie chirurgiškai restauruotą rūtų vainikėlį“ paskelbta neetiška, užgauli ir įžeidžianti nuomonė apie trečiąjį suinteresuotą asmenį A. K. ir tuo pačiu pažeistos LR visuomenės informavimo įst. 3 str. 2 d. ir 41 str. 2 d. 4 p. nuostatos; 2) be A. K. sutikimo paskelbus jo nuotrauką buvo pažeista LR visuomenės informavimo įst. 14 str. įtvirtinta teisė į privataus gyvenimo apsaugą.

36Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimo panaikinti Inspektoriaus 2009-12-09 sprendimą pagrįstumo ir teisėtumo.

37

38Dėl A. K. nuotraukos išspausdinimo negavus tam pastarojo sutikimo

39LR visuomenės informavimo įst. 2 str. 40 d. sakoma, kad asmens privatus gyvenimas - asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

40Taigi, asmens fotonuotraukos ir atvaizdas yra artimai susiję su pačiu asmeniu ir laikytini jo privataus gyvenimo dalimi.

41LR visuomenės informavimo įst. 14 str. 2 d. nurodoma, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 d. nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

42Byloje esantys įrodymai bei skunde teismui nurodyti motyvai ir argumentai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A. K. nuotrauka šalia „Šiaulių naujienos“ (2009-06-20, Nr.141) išspausdinto straipsnio „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiškas nuo ištikimo gerbėjo“ buvo paskelbta nesant LR visuomenės informavimo įst. 14 str. 3d. nurodytų pagrindų bei negavus paties asmens sutikimo.

43LR visuomenės informavimo įst. 2 str. 60 d. nurodoma, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

44Byloje nėra ginčo dėl tų pareiškėjos skunde teismui nurodytų aplinkybių, jog A. K. yra žinomas Šiaulių miesto verslininkas, kai kurių bendrovių akcininkas bei „Rotary“ klubo narys. Tačiau minėtos aplinkybės (buvimas bendrovės akcininku ar klubo nariu) nenurodytos LR visuomenės informavimo įst. 2 str. 60 d., todėl negali būti vertinimo dalyku prižįstant asmenį viešuoju.

45Nagrinėjamu atveju, A. K. nuotraukos paskelbimo negalima pateisinti ir ta aplinkybe, kad pati nuotrauka buvo padaryta viešoje vietoje – teismo posėdžių salėje – vien dėl tos priežasties, jog nagrinėjamu atveju, nuotraukos paskelbimas visiškai nėra susijęs su visuomenės informavimu apie kokio nors teisminio ginčo, kuriame dalyvautų A. K., nagrinėjimą, o pati nuotrauka yra pateikiama straipsnio „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiškas nuo ištikimo gerbėjo“ kontekste.

46Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad skundžiamame Inspektoriaus 2009-12-09 sprendime pagrįstai konstatuota, kad „Šiaulių naujienos“ (2009-06-20, Nr.141) laikraštyje paskelbiant A. K. nuotrauką buvo pažeista asmens teisė į privatų gyvenimą, o tuo pačiu ir LR visuomenės informavimo įst. 14 str. nuostatos.

47 Dėl A. K. adresuojamo teiginio „ ... dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė...“ vertinimo

48

49LR visuomenės informavimo įst. 3 str. 2 d. nurodoma, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.

50Tai, jog žurnalistai, informuodami visuomenę savo veikloje privalo vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų reikalavimų įtvirtinta ir šio įstatymo 41 str. 2 d. 4 punkte.

51LR visuomenės informavimo įst. 2 str. 33 d. nurodoma, jog nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

52Taigi, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, nežeidžiant trečiųjų asmenų, nemenkinant jų garbės ir orumo.

53Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuomonė yra subjektyvi ir jai nėra taikomas tiesos kriterijus. Tačiau nuomonės autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2000-11-22 nutartis civ.b. Nr.3K-3-1251/2000).

54Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį (Konvencijos 10str.) yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Taigi, Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t.y. neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų šios teisės ribų. Taip pat teismas yra pažymėjęs, jog žurnalistų teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą). Tačiau teismas pabrėžė, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: Handyside v. United Kongdom, 1976; Obsertver & Guardian v. United Kingdom, 1991; De Haes & Gijsels v. Begium, 1997; Lingens v. Austria, 1986 bylose).

55Europos Žmogaus Teisių Teismas orientuoja į tai, kad sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą būtina vadovautis šių teisių pusiausvyros ir tarpusavio derinimo principais.

56Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad asmens garbės ir orumo, gero vardo suabsoliutinimas ir teisių gynimas, esant menkiausiam netikslumui, reikštų visuomenės teisės žinoti pažeidimą, nes teisė skleisti informaciją apima ir visuomenės teisę žinoti kas vyksta šalyje ir pasaulyje, išskyrus atvejus, kai tai liečia informaciją, kurią skelbti draudžia įstatymas (2000-11-29 nutartis civ.b. Nr.3K-3-1286/2000).

57Taigi, kiekvienu atveju, sprendžiant ginčus dėl LR visuomenės informavimo įst. nuostatų taikymo, būtina įvertinti ar nepažeistas visuomenės intereso gauti informaciją bei asmens teisės į gyvenimo privatumą balansas.

58Teismas sutinka su Inspektoriaus išvada, kad vertinant minėto teiginio „... dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė...“ atitikimą LR visuomenės informavimo įst. įtvirtintoms nuostatoms, nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į ginčo objektu esančio teiginio paskelbimo aplinkybes, šio teiginio raiškos stilių bei į pačiame teiginyje vartojamo žodžio „marazmas“ reikšmę.

59Tarptautiniame žodžių žodyne (V.V. –Vilnius: Leidykla „Žodynas“, 2007) žodis „marazmas“ apibūdinamas kaip organizmo fizinis ir psichinis išsekimas, kuris paprastai ištinka sergančius progresuojančiu paralyžiumi, kuriomis ne kuriomis vėžio formomis, po sunkaus galvos smegenų pažeidimo, dėl senatvės ir t.t.; visiškai prarandamas kontaktas su aplinka; išlieka tik lytinis ir maitinimosi instinktai.

60Taigi, sąvokos „marazmatikas“ apibūdinant konkretų asmenį ir tokiu būdu išreiškiant tik savo nuomonę, neabejotinai sukuriamas subjektyvus ir neigiamas šio asmens įvaizdis, kuris siejamas su fiziniu ir psichiniu asmens neįgalumu, todėl tokia nuomonė yra užgauli, neetiška, įžeidžianti.

61Atsižvelgus į tai, spendžiama, kad nagrinėjamame straipsnyje teiginiu „ ... dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė...“ išreikšta nuomone apie trečiąjį suinteresuotą asmenį A. K. žeminama jo garbė ir orumas. Kadangi minėtame straipsnyje nėra pateikiama jokia aktuali bei visuomenei reikšminga informacija, tokios nuomonės išreiškimu siekiama ne visuomenės informavimo apie aktualius ar reikšmingus įvykius tikslų, o tik pažeminti A. K. Pareiškėjos skunde nurodyti motyvai, jog tokiu būdu buvo siekiama sustiprinti (hiperbolizuoti) išreiškiamas mintis, teisiškai nėra reikšmingi.

62Todėl Inspektoriaus skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos LR visuomenės informavimo įst. 3 str. 2d. ir 41 str. 2d. 4p. nuostatos, yra pagrįsta ir teisėta.

63LR visuomenės informavimo įst. 50 str. 3 d. 1p. nurodoma, kad Inspektorius, nustatęs, kad buvo pažeistos šio įstatymo nuostatos gali įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti.

64Taigi, Inspektorius, nustatęs, jog Bendrovė nagrinėjamu atveju pažeidė LR visuomenės informavimo įst. įtvirtintus reikalavimus, veikdamas savo kompetencijos ribose, pagrįstai įspėjo pareiškėją dėl padaryto pažeidimo.

65Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad skundžiamas Inspektoriaus sprendimas, kuriuo Bendrovė pripažįstama pažeidusi LR visuomenės informavimo įst. 3 str. 2d., 14 str ir 41 str. 2d. 4p. nuostatas dėl ko ji buvo įspėta, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimai minėtą sprendimą panaikinti yra atmestini.

66LR administracinių bylų teisenos įst. 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas, netenkintinas ir prašymas dėl išlaidų atlyginimo.

67Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Nutarė

68pareiškėjos UAB „Šiaulių naujienos“ skundą atmesti. Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 3. pareiškėja UAB „Šiaulių naujienos“ (toliau - Bendrovė ) skunde... 4. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos... 5. Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, jog atsakovas pripažino du LR... 6. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos... 7. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo sprendimuose,... 8. EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs, kad turi būti aiškus skirtumas tarp... 9. Šios nuostatos nuosekliai pripažįstamos ir nacionalinėje teisėje bei... 10. LR VIĮ 2 str. 33 d. nustatyta, kad nuomonė - visuomenės informavimo... 11. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos... 12. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos... 13. Atsakovas visiškai be jokio reikalo pradeda nagrinėti žodžio ,,marazmas“... 14. Atsakovo išvada, kad pareiškėjas pažeidė LR VIĮ 14 str. 3 d. ir trečiojo... 15. Privataus gyvenimo apibrėžimas pateiktas LR VIĮ 2 str. 40 d., kur nustatyta,... 16. Atsakovas rėmėsi LR VIĮ 14 str. nuostatomis, tačiau asmens fotografavimo... 17. Fizinio asmens teisė į atvaizdą reglamentuojama CK 2.22 str. 1 d., kur... 18. Laikraštyje „Šiaulių naujienos“ 2009-05-20 su publikacija išspausdintai... 19. Atsakovas nepagrįstai apsiribojo LR VII 2 str. 60 d. pateikiama viešojo... 20. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde nurodytus... 21. Atsakovas Inspektorius atsiliepime teismui (b.l. 46-51) nurodė, kad su skundu... 22. LR visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 d. įtvirtintoje viešojo asmens... 23. Inspektorė, išnagrinėjusi skundą, nustatė, kad trečiasis suinteresuotas... 24. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Inspektorė, sprendime konstatavusi LR... 25. Inspektorė, įvertinusi ginčo objektu esančiame teiginyje „O dabar... 26. Nepagrįstas yra pareiškėjos argumentas, kad feljetonui netaikomi tokie patys... 27. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ginčo objektu esančioje publikacijoje... 28. Inspektorė, išnagrinėjusi skundą, nustatė, kad trečiasis suinteresuotas... 29. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus... 30. Tretysis suinteresuotasis asmuo A. K. atsiliepime (b.l. 92-98) teismui prašė... 31. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė prašė skundo... 32. Skundas atmestinas.... 33. Nustatyta, kad Bendrovės leidžiamame dienraštyje „Šiaulių naujienos“... 34. A. K. 2009-07-17 kreipėsi į Inspektorių su skundu, kuriame nurodė, kad... 35. Inspektoriaus 2009-12-09 sprendimu Nr. SPR-79 nuspręsta pripažinti A. K.... 36. Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimo panaikinti... 37. ... 38. Dėl A. K. nuotraukos išspausdinimo negavus tam pastarojo sutikimo... 39. LR visuomenės informavimo įst. 2 str. 40 d. sakoma, kad asmens privatus... 40. Taigi, asmens fotonuotraukos ir atvaizdas yra artimai susiję su pačiu asmeniu... 41. LR visuomenės informavimo įst. 14 str. 2 d. nurodoma, kad informaciją apie... 42. Byloje esantys įrodymai bei skunde teismui nurodyti motyvai ir argumentai... 43. LR visuomenės informavimo įst. 2 str. 60 d. nurodoma, kad viešasis asmuo –... 44. Byloje nėra ginčo dėl tų pareiškėjos skunde teismui nurodytų... 45. Nagrinėjamu atveju, A. K. nuotraukos paskelbimo negalima pateisinti ir ta... 46. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad skundžiamame Inspektoriaus... 47. Dėl A. K. adresuojamo teiginio „ ... dabar elgiatės kaip kokia... 48. ... 49. LR visuomenės informavimo įst. 3 str. 2 d. nurodoma, kad viešosios... 50. Tai, jog žurnalistai, informuodami visuomenę savo veikloje privalo vadovautis... 51. LR visuomenės informavimo įst. 2 str. 33 d. nurodoma, jog nuomonė –... 52. Taigi, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, nežeidžiant... 53. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuomonė yra subjektyvi ir jai... 54. Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas teisės skleisti informaciją... 55. Europos Žmogaus Teisių Teismas orientuoja į tai, kad sprendžiant... 56. Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad asmens... 57. Taigi, kiekvienu atveju, sprendžiant ginčus dėl LR visuomenės informavimo... 58. Teismas sutinka su Inspektoriaus išvada, kad vertinant minėto teiginio „...... 59. Tarptautiniame žodžių žodyne (V.V. –Vilnius: Leidykla „Žodynas“,... 60. Taigi, sąvokos „marazmatikas“ apibūdinant konkretų asmenį ir tokiu... 61. Atsižvelgus į tai, spendžiama, kad nagrinėjamame straipsnyje teiginiu „... 62. Todėl Inspektoriaus skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad nagrinėjamu... 63. LR visuomenės informavimo įst. 50 str. 3 d. 1p. nurodoma, kad Inspektorius,... 64. Taigi, Inspektorius, nustatęs, jog Bendrovė nagrinėjamu atveju pažeidė LR... 65. Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus daroma išvada,... 66. LR administracinių bylų teisenos įst. 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso... 67. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst.... 68. pareiškėjos UAB „Šiaulių naujienos“ skundą atmesti. Sprendimas per 14...