Byla 2A-654-661/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. G. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų M. G. ir R. G. ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybės administracijai, UAB „Trakų vandenys“, R. G., G. G. dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą gynimo, sandorių iš dalies pripažinimo negaliojančiais, dalinio paveldėjimo pagal testamentą liudijimo bei dalinio paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo iš dalies panaikinimo bei atsakovių R. G. ir G. G. priešieškinį dėl servituto nustatymo; tretieji asmenys byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama LR Aplinkos ministerijos, Vilniaus m. 16-asis notaro biuras, VĮ Registrų centras, valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai M. G. ir R. G. patikslintu ieškiniu atsakovams Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybės administracijai, UAB „Trakų vandenys“, R. G., G. G. prašė: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2002 m. gruodžio 3 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2090-79 dalyje dėl statinio-užtvanka su privedimo kanalu, unikalus Nr. 7993-4004-7010 dalies buvusios ieškovų žemės sklypo privačioje nuosavybėje, esančio Kadriškių g., Grigiškėse, priėmimo-perdavimo Trakų raj. savivaldybės nuosavybėn; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia statinio – užtvanka su privedimo kanalu teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre – registro įrašo Nr. 10/400806 dalyje dėl ½ šio statinio – užtvanka su privedimo kanalu, unikalus Nr. 7993-4004-7010, dalies buvusios ieškovų žemės sklypo privačioje nuosavybėje atstatant iki registracijos susiformavusią valstybės/savivaldybės ir ieškovų šio statinio bendrąją dalinę nuosavybę, esančią Kadriškių g., Grigiškėse, Vilniuje; 3) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu Trakų raj. savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. S1-11 ir 2006 m. vasario 1 d. turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. AP7-16 dėl statinio – užtvanka su privedimo kanalu, unikalus Nr. 7993-4004-7010 perdavimo į UAB „Trakų vandenys“ balansą ir leidimo šį statinį parduoti, ½ šio statinio dalyje, esančioje ieškovų žemės privačioje nuosavybėje, atstatant prieš registraciją Nekilnojamojo turto registre realiai buvusią naujai suformuojamo nekilnojamojo turto objekto bendrąją dalinę nuosavybę; 4) pripažinti niekine ir negaliojančia 2006 m. liepos 14 d. tarp atsakovės UAB „Trakų vandenys“ ir H. G. pasirašytą sutartį Nr. JK-3786 dalyje dėl nekilnojamojo turto – ½ dalies hidrotechninės paskirties kiti statiniai (inžineriniai) – užtvanka su privedimo kanalu (unikalus Nr. 7993-4004-7010) pirkimo-pardavimo nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra, grąžinant ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusią ½ privedimo kanalo dalį; 5) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2006 m. liepos 14 d. tarp atsakovo UAB „Trakų vandenys“ ir H. G. pasirašytą hidrotechninės paskirties statinių (inžinerinių) – užtvanka su privedimo kanalu (unikalus Nr. 7993-4004-7010), Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 10/400806 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JK-3786; 6) perkelti ieškovams M. G. ir R. G. lygiomis dalimis pirkėjo teises ir pareigas į kitą nuosavybėje buvusią dalį hidrotechninės užtvankos su privedimo kanalu (unikalus Nr. 7993-4004-7010), esančią Kadriškių g., Grigiškėse, Vilniuje ir buvusią atsakovo UAB „Trakų vandenys“ su ieškovais bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo numatytos pagal 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JK-3786; 7) panaikinti atsakovei R. G. 2008 m. birželio 30 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą Nr. 13976 dalyje dėl 29/33 užtvankos su privedimo kanalu (unikalus Nr. 7993-4004-7010) paveldėjimo; 8) panaikinti atsakovei G. G. 2008 m. birželio 30 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 13975 dalyje dėl 3/32 užtvankos su privedimo kanalu (unikalus Nr. 7993-4004-7010) paveldėjimo.

5Ieškovai nurodė, kad Trakų raj. valdybos 1991 m. rugpjūčio 21 d. potvarkio Nr. 295V ir 1991 m. spalio 31 d. potvarkio Nr. 388V pagrindu 1991 m. lapkričio 8 d. valstybiniu žemės nuosavybės aktu Nr. 43, valstiečių ūkiui steigti ieškovų motinai G. G. buvo suteiktas 1,83 ha žemės sklypas. Sklype buvo Vokės upės Grigiškių akveduko statinio – hidrotechninės užtvankos su privedimo kanalu griuvėsių dalis, t.y. pusė šio kanalo su jame esančiu vandens telkiniu, ką įrodo akto Nr. 43 eksplikacija. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir minėto akto žemės sklypo planas, kuriame sklypo riba nustatyta hidrotechninės užtvankos ir privedimo kanalo griuvėsių viduriu. 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3005, 1993 m. lapkričio 20 d. valstybinio žemės kadastro laikinojo registro Nr. 79/2156 dokumentų pagrindu šį sklypą G. G. įsigijo privačios nuosavybės teisėmis. 2002 m. birželio 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu minėtas sklypas perėjo jų nuosavybėn lygiomis dalimis – po 1/2. sklypo.

6Atlikus sklypo ribų kadastrinius matavimus ir pateikus projektą ribų suderinimui, paaiškėjo, jog užtvanka su privedimo kanalu suformuoti kaip statinys. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 3 d. priėmimo-pardavimo aktu perduotas Trakų raj. savivaldybės tarybos nuosavybėn, o šio akto pagrindu, 2003 m. sausio 6 d. įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Šiais veiksmais buvo pažeistos jų nuosavybės teisės į turimą ½ dalį kanalo. Nekilnojamojo turto registre neteisėtai atlikta tik dalies užtvankos su privedimo kanalu griuvėsių 2003 m. sausio 6 d. teisinė registracija, sudarė sąlygas tolimesniems neteisėtiems veiksmams bei sandoriams sudaryti bei juos realizuoti. Trakų raj. savivaldybė tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. S1-11 ir 2006 m. vasario 1 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. AP7-16, kuriais visas statinys – užtvanka su privedimo kanalu, kurio ½ dalis – 165,24 m. ilgio atkarpoje nuosavybės teise priklauso jiems, perduotas atsakovės UAB „Trakų vandenys“ nuosavybėn su leidimu jį parduoti. 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi užtvanka su privedimo kanalu parduota H. G.. 2008 m. liepos 14 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo ir paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu užtvankos su privedimo kanalu savininkėmis tapo R. G. ir G. G.. Nekilnojamojo turto registre ši užtvankos su privedimo kanalu griuvėsių dalis kaip nekilnojamasis daiktas įregistruota kaip - kiti statiniai (inžineriniai) – užtvanka su privedimo kanalu, kadastro duomenų byloje Nr. 3403 privedimo kanalas nurodomas turintis – 900.002 kub. m. tūrį ir 220.002m ilgį. Apie šiuos faktus ie6kovai sužinojo tik iš Trakų raj. savivaldybės mero 2009 m. birželio 8 d. raštu Nr. MP3-236 gautų duomenų, UAB „Trakų vandenys“ 2009 m. birželio 30 d. raštu Nr. SR-121 gautų duomenų, VĮ Registrų centras pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio banko 2009 m. rugpjūčio 13 d. išrašo apie registre Nr. 10/400806 įregistruotą turtą – užtvanka su privedimo kanalu.

7Apie savo teisių pažeidimus ieškovai sužinojo 2009 m. birželio 8 d. – 2009 m. liepos 9 d. laikotarpiu, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Visos užtvankos su privedimo kanalu, kaip statinio 2002 m. gruodžio 3 d. perdavimas Trakų rajono savivaldybei ir 2003 m. sausio 6 d. atliktas teisinis registravimas pažeidė jų turimas nuosavybės į kanalo 165,24 m. ilgio ½ dalį. 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Trakų vandenys“ H. G. pardavė jai nepriklausantį turtą – ½ dalį hidrotechninės užtvankos privedimo kanalo dalį. Turto pirkėjas žinojo, kad pusė privedimo kanalo yra jų nuosavybėje. Šias aplinkybes patvirtina ir faktas, kad H. G. nusipirko gretutinį žemės sklypą be hidrotechninės užtvankos su privedimo kanalu. Be to, jau nuo 1995 m. balandžio 11 d., t.y. nuo žemės sklypo įsigijimo gyvenamojo namo statybai momento, perkamo žemės sklypo ribos H. G. buvo nurodytos natūroje. Apie pusės kanalo priklausomybę jiems, H. G. buvo informuotas, ne kartą kalbėta su juo ir jo sutuoktine. Atsakovė UAB „Trakų vandenys“ 2006 m. liepos 14 d., parduodama hidrotechninę užtvanką su privedimo kanalu, privalėjo įvykdyti įstatymo reikalavimus dėl bendratučių pirmumo teisių įsigyti turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo. Kadangi UAB „Trakų vandenys“ šios nuostatos nevykdė, jie įgijo teisę reikalauti dalyje dėl likusios ½ dalies hidrotechninės užtvankos privedimo kanalo jiems būtų perkeltos 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teisės ir pareigos. Iš dalies pripažinus negaliojančia 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o kitoje jos dalyje perkėlus ieškovams pirkėjo teises ir pareigas ir visumoje šią sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia, naikintini ir R. G. bei G. G. 2008 m. birželio 30 d. išduoti paveldėjimo pagal įstatymą bei pagal testamentą liudijimai tose dalyse, kuriomis pripažįstama nuosavybės teisė į atitinkamus hidrotechninės užtvankos su privedimo kanalu dalis (t.4, b.l. 43-49).

8Atsakovės R. G. ir G. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad hidrotechninė užtvanka su privedimo kanalu yra ar buvo ieškovų bendrojoje dalinėje nuosavybėje su valstybe ar savivaldybe, ar UAB „Trakų vandenys“ ir kokiu teisiniu pagrindu tokia nuosavybės teisės forma atsirado ieškovams. Užtvankos su privedimo kanalu ieškovai niekada nebuvo įsigiję ir statinys visą laiką buvo valstybės, po to savivaldybės, o vėliau UAB „Trakų vandenys“ nuosavybė. Į visą užtvanką, o ne į jos dalį, kaip teigia ieškovai, nekilnojamojo turto registre 2003 m. sausio 6 d. buvo įregistruotas Trakų raj. savivaldybės tarybos nuosavybės teisės LR Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 870 ir 2002 m. gruodžio 3 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 2090-79 pagrindu. Pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti 2003 m. sausio 6 d. teisinės registracijos teisingumu. Be to, ieškovai, prašydami panaikinti statinio teisinę registraciją, nepateikė įrodymų, jog pasinaudojo privaloma išankstinio ginčo, kilusio dėl nuosavybės teisės į ½ dalį užtvankos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovų teigimu, vėliausiai jie apie ½ dalies užtvankos įregistravimą sužinojo laikotarpiu 2009 m. birželio 8 d. – 2009 m. liepos 9 d. Nurodyto sprendimo apskundimo ikiteismine tvarka terminai yra pasibaigę ir šia tvarka nebėra galimybės pasinaudoti, bei vadovaujantis CPK 293 str. 1 d. 2 p., civilinė byla dėl reikalavimo panaikinti nuosavybės teisių įregistravimą nutrauktina. LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas ir LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo savivaldybėms priskirto valstybės turto perdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu, Nr. 870, reglamentuoja valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarką. Minėto įstatymo 4 str. 7 d. nustato, kad turto perdavimo-priėmimo aktas yra teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka registruoti perduotą turtą turto registre. 2002 m. gruodžio 3 d. priėmimo-perdavimo aktu LR Vyriausybės įgaliotas atstovas perdavė Trakų raj. savivaldybės tarybos nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą – užtvanką ir jis yra Trakų raj. savivaldybės tarybos nuosavybės teisės į užtvanką atsiradimo pagrindas, taip pat pagrindas teisinei registracijai atlikti Trakų raj. savivaldybės tarybos vardu. Jokie kiti asmenys, tame tarpe ir ieškovai minėtame akte nepaminėti. Ieškovai painioja nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, rūšis, neskiria daiktinių teisių objekto žemės sklypo nuo savarankiško daiktinių teisių objekto – statinio, t.y. užtvankos. 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir šio sandorio pagrindu G. G. jokių statinių (tarp jų užtvankos ar jos dalies) neįgijo. Minėtos sutarties sudarymo metu tokių sutarčių sudarymą reglamentavo Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550, kurių 1 p. nustatyta, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra žemės sklypas. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, užtvanka yra statinys – savarankiškas daiktinių teisių objektas, bet ne žemės sklypas Žemės įstatymo 2 str. 14 d. ir CK 1.109 str. prasme, todėl G. G. 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydama tik žemės sklypą bei jį vėliau perleisdama ieškovams, jokių teisių į statinį – užtvanką – neįgijo ir, atitinkamai, neperleido ieškovams. Tokiu būdu, tiek valstybė (iki 2002 m. gruodžio 3 d.), tiek Trakų raj. savivaldybės taryba (iki 2006 m. sausio 26 d.), kaip vienintelės užtvankos savininkės, turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti šiuo jam priklausančiu turtu bei perduoti šį turtą tretiesiems asmenims, o UAB „Trakų vandenys“ – parduoti H. G.. Tokie veiksmai ieškovų nuosavybės ir kitų teisių ar tesėtų interesų nepažeidė ir negalėjo pažeisti, kadangi ieškovai jokių teisių į šį turtą niekada neturėjo. UAB „Trakų vandenys“, 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleisdama užtvanką H. G., rėmėsi CK 6.394 str. 3 d., kuri numato, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.3. p. numatė, kad pagal CK 6.394 str., pirkėjas H. G. įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, o atsakovė R. G., kartu su dukterimi paveldėjusi iš H. G. užtvanką, 2008 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu suformuoti žemės sklypą po užtvanka ir leisti jį įsigyti.

9Užtvanka ir privedamas kanalas, kaip hidrotechninio inžinerinio statinio – Grigiškių akveduko statinio sudėtinė dalis, buvo pastatyti ir pradėti eksploatuoti kartu naudojantis po jais esančia žeme dar 1934 m., t.y. žymiai anksčiau, nei buvo priimtas 1991 m. lapkričio 8 d. valstybinės žemės nuosavybės aktas Nr. 43 dėl 1,83 ha žemės valstiečių ūkiui steigti Kadriškių k., Kariotiškių apyl. suteikimo ieškovų motinai G. G. bei šio žemės sklypo įgijimo pagal 1993 m. lapkričio 10 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Grigiškių bandomojo popieriaus kombinato užtvankos pagrindinių rodiklių byla buvo parengta dar 1966 m. ir joje nustatyti bendri duomenys apie hidrotechninį statinį – užtvanką, privedamą kanalą, skydus, o taip pat pateikta detali užtvankos charakteristika.

10Užtvanka yra saugoma kaip nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė (kultūros vertybės kodas S489) nuo 1993 m. kovo 30 d., t.y. dar prieš ieškovų motinai įsigyjant nuosavybės teise aukščiau minėtą žemės sklypą. Šią aplinkybę įrodo minėtoje mokslinio centro byloje esantis 1993 m. kovo 31 d. raštas Nr. 207, kuriuo suinteresuoti asmenys informuojami apie tai, kad 1993 m. kovo 30 d. į naujai išaiškintų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašoma Trakų raj. Grigiškių popieriaus fabriko vandens kanalas, kurį sudaro, be kita ko, didysis kanalas su užtvanka per Vokės upę. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad akvedukas, didysis kanalas su užtvanka ir mažasis kanalas su užtvanka buvo pastatyti 1930 m. bei, kad šio unikalaus statinio vertė istorinė, techninė. O nuo 1993 m. balandžio 14 d. visas Grigiškių akveduko statinys, įskaitant užtvanką, buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą. 1998 m. lapkričio 15 d. buvo sudarytas Grigiškių akveduko kultūros vertybės pagrindinis dosjė, kuriame konstatuota, kad išlikęs akvedukas ir didžiojo bei mažojo kanalų, užtvankų liekanos bei kad didžiuoju kanalu ir akveduku tekantis vanduo buvo naudojamas hidroelektrinei – elektros gamybai (t. 3, b.l. 135). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2009 m. kovo 31 d. aktu Nr. KPD-RM-1056 patikslino Kultūros vertybių registre įregistruotos vertybės – Grigiškių akveduko statinio (kodas 14741, S489) duomenis. Šis aktas taip pat patvirtina, kad užtvanka ir privedamas kanalas yra šios vertybės sudėtinė dalis. UAB „Trakų vandenys“ pagal 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį parduodamas užtvanką H. G., nepažeidė tuo metu galiojusio STĮ 31 str. 10 d. (redakcija aktuali nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. liepos 9 d.) reikalavimams, nes užtvankos, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės daliai perleidimo metu buvo nustatytas ir galiojo apsaugos ir naudojimo režimas.

112006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai laikantis visų įstatymo nustatytų reikalavimų bei yra galiojanti, todėl negali būti panaikinti nei 2008 m. birželio 30 d. R. G. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, nei 2008 m. birželio 30 d. G. G. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas dalyse, kuriomis pripažįstama jų nuosavybės teisė į pagal minėtą sutartį įgytas užtvankos dalis. Pirkėjo teisės ir pareigos suinteresuotam asmeniui gali būti perkeltos tik tuo atveju, kai toks suinteresuotas asmuo yra pirkimo-pardavimo sutarties dalyku buvusio nekilnojamojo daikto bendraturtis ir prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį jam nebuvo pasiūlyta pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą nekilnojamojo daikto dalį (CK 4.79 str.).

12Ieškovai niekada nebuvo užtvankos bendraturčiais, iki ieškovų ginčijamo sandorio sudarymo momento užtvanka priklausė tik UAB „Trakų vandenys“ Tokiu būdu, ieškovai niekada neturėjo pirmenybės teisės įsigyti užtvanką ar jos dalį. Be to, ieškovų reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų į užtvankos dalį perkėlimo ieškovams yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Ieškinys šioje dalyje yra reiškiamas CK 4.79 str. 3 d. pagrindu, tačiau toje pačioje normoje nustatyta, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ieškovų turėjimo sužinoti apie ieškinyje nurodomą teisių pažeidimą momentu laikytinas ginčijamos sutarties įregistravimo nekilnojamojo turto registre momentas, t.y. 2006 m. liepos 21 d. Jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis jog toks asmuo (asmenys) apskritai atsisako savo teisės ir nenurodo jog jo teisė yra pažeista. Sprendžiant ieškinio senaties klausimą, atsižvelgiama į abiejų šalių interesus. Šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse numatytas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), kuris reikalauja, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises, elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų į Užtvankos dalį perkėlimo ieškovams (t. 4, b.l. 92-104).

13Atsakovė Trakų raj. savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Trakų raj. valdybos 1991 m. rugpjūčio 21 d. potvarkio Nr. 295V ir 1991 m. spalio 31 d. potvarkio Nr. 388 V pagrindu, 1991 m. lapkričio 8 d. valstybiniu žemės nuosavybės aktu Nr. 43, valstiečių ūkiui steigti, G. G. buvo suteiktas 1,83 ha dydžio žemės sklypas. 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3005 G. G. įsigijo privačion nuosavybėn šį žemės sklypą. Minėtam žemės sklypui buvo suteiktas unikalus Nr. 7940-0004-0216, kadastrinis Nr. 7937/0002:500 bei adresas Kadriškių g. 8, Grigiškės, Vilnius. 2002 m. birželio 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu žemės sklypas perėjo ieškovų nuosavybėn lygiomis dalimis. Statinį – užtvanką su privedimo kanalu (unikalus Nr. 7993-4004-7010) LR Vyriausybės įgaliotas asmuo Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. gruodžio 3 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 2090-79 perdavė Trakų raj. savivaldybės nuosavybėn. Trakų raj. savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimo ir 2006 m. vasario 1 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu visas statinys – užtvanka su privedimo kanalu buvo perduotas savivaldybės įmonei UAB „Trakų vandenys“. UAB „Trakų vandenys“ šį statinį perleido H. G., 2006 m. liepos 14 d. sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo priėmimo aktą. Šiam sandoriui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų raj. žemėtvarkos skyrius neprieštaravo, 2006 m. liepos 14 d. išduodamas pažymą. G. G. suteikto žemės sklypo 1991 m. spalio 28 d. plano eksplikacijoje yra nurodyti 0,05 ha kitų žemės naudmenų – vandenų. 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3005 pagrindu G. G. įgijo privačion nuosavybėn žemės sklypą, kuriame buvo 0,95 ha žemės ir 0,88 ha miško. Šioje sutartyje nėra paminėtas apie tai, kad sklype yra vandens telkinys ar kanalas ir jis yra perkamas.

14Atsakovė Trakų raj. savivaldybės administracija pateikė atiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad reikalavimai, išdėstyti priešieškinyje, neliečia Trakų raj. savivaldybės interesų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovės, įgydamos nuosavybę, prisiėmė įsipareigojimą pagal LR statybos įstatymo 40 str. 1 d. 1 p. (statinių naudotojai privalo naudoti statinį pagal paskirtį), 40 str. 1 d. 3 p., (statinių naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio įstatymo 4 str.), 40 str. 1 d. 4 p. (statinių naudotojai privalo šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą), 40 str. 1 d. 5 p. (statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, nuolat statinį prižiūrėti ir aptarnauti, prašo priešieškinį tenkinti.

15Atsakovė UAB „Trakų vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad UAB „Trakų vandenys“ , vykdydama Trakų raj. savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. S1-11 „Dėl UAB Trakų vandenys“ turto, Trakų raj. savivaldybės 2002 m. vasario 1 d. aktu Nr. AP7-16 „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ perėmė hidrotechninę užtvanką su privedimo kanalu, esančią Kadriškių k., Trakų raj. 2003 m. sausio 6 d. nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta, kad hidrotechninės užtvankos su privedimo kanalu savininkas yra Trakų raj. savivaldybė, kuri šį turtą įsigijo 1998 m. liepos 13 d. (LR Vyriausybės nutarimas Nr. 870) ir 2002 m. gruodžio 3 d. pagal priėmimo perdavimo aktą Nr. 2090-79 perėmė savo nuosavybėn. Jokių kitų hidrotechninės užtvankos su privedimo kanalu turto ar jo dalies savininkų nėra įvardijama. Perimtą turtą UAB „Trakų vandenys“ įregistravo savo vardu 2003 m. sausio 6 d. Buvo atliktas turto vertinimas. Turto vertinimo metu, taip pat turto pardavimo metu jokie pretendentai pretenzijų į turtą nepareiškė. Turtas buvo parduodamas be žemės sklypo. Tai žinojo ir turtą įsigijęs H. G., kuris 2006 m. birželio 14 d. prašyme dėl UAB Trakų vandenys“ turto – užtvankos su privedimo kanalu pardavimo nurodė pageidavimą įsigyti tik turtą – užtvanką su privedimo kanalu. H. G. užtvanka su privedimo kanalu buvo parduota be žemės sklypo (t. 1, b.l. 44-45).

16Trečiasis asmuo Vilniaus m. 16-ojo notaro biuro notarė pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad 2006 m. lapkričio 16 d. Vilniaus m. 16-ame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla po H. G. mirties. VĮ Registrų centro išduotame pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre bei 2008 m. birželio 20 d. gautoje pažymoje sandoriui nurodoma, kad mirusiajam H. G. nuosavybės teise priklauso visas daiktas – kiti statiniai (inžineriniai) – užtvanka su privedimo kanalu, esantys Kadriškių k., Trakų sav. Duomenų apie kitus šio daikto bendraturčius ar kitokius suvaržymus į paveldimą daiktą viešajame registre įregistruota nebuvo. 2006 m. liepos 16 d. Trakų raj. notarų biuro notarės patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje, priėmimo-perdavimo akte nurodoma, kad mirusysis H. G. įsigijo hidrotechninės paskirties kitus statinius (inžinerinius) – užtvanką su privedimo kanalu. Kiti statiniai (inžineriniai) – užtvanka su privedimo kanalu nekilnojamojo turto registre yra registruoti kaip atskiras objektas, jam suteiktas atskiras unikalus numeris, todėl jis negali būti laikomas žemės sklypo priklausiniu ir nuosavybės teisės į jį negali pereiti automatiškai perleidžiant nuosavybės teises į žemės sklypą. Be to, nepateikta įrodymų, jog G. G. nuosavybės teise priklausė ½ dalis kitų statinių – užtvankos su privedimo kanalu, o pagal CK 4.48 str. 2 d., naujasis savininkas įgyja į perduodamą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami, todėl notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir pagal testamentą (t. 1, b.l. 85). Prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra.

17Vilniaus apskrities Viršininko administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu vandens kanalas nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka laikomas statiniu, todėl buvo priskirtas vandens telkiniui ir jo dalis parduota G. G. kartu su žeme bei mišku, ką patvirtina valstybinio žemės kadastro duomenų laikinojo registro Nr. 79/2156 dokumentai. Šiuo metu galiojančio LR aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ IX skyriaus 11 p. apibrėžia hidrotechnikos statinius, t.y. statiniai ir įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti. Prie tokių statinių minėto reglamento 11.6. p. priskiriami kanalai. Trakų raj. savivaldybės taryba turėjo įregistruoti savo nuosavybės teises tik į dalį statinio (užtvanka su privedimo kanalu), neįskaitant G. G. parduotos 0,05 ha ploto privedimo kanalo dalies (t. 1, b.l. 86-89).

18Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį bei atsakovių priešieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškovu reikalavimu nesutinka, kadangi ginčo statinys – užtvanka su privedimo kanalu, esanti Kadriškių g.8, Vilniuje, ir Trakų rajono savivaldybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje buvo įregistruotos 2003 m. sausio 6 d. Vėliau minėtą nekilnojamąjį daiktą Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. S1-11 ir 2006 m. vasario 1 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. AP7-16 perleidus UAB „Trakų vandenys“, minėtos bendrovės nuosavybės teisės tuo metu galiojusių norminių aktų nustatyta tvarka viešajame registre buvo paviešintos 2006 m. vasario 8 d. H. G. 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JK-3786 ir 2006 m. liepos 14 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. JK-3787 iš UAB „Trakų vandenys“ įgijus ginčo turtą, jo daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2006 m. liepos 21 d., o atsakovėms R. G. ir G. G. 2008 m. birželio 30 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 13976 ir 2008 m. birželio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 13975 pagrindais paveldėjus H. G. priklausiusį statinį - užtvanką su privedimo kanalu, ir teritoriniam registratoriui kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka pateikus minėtus dokumentus, jų daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje buvo įregistruotos 2008 m. liepos 14 d. Pažymėtina, kad visi aukščiau paminėti juridiniai pagrindai patvirtino minėtų asmenų nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, tad nesant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. numatytų pagrindų, valstybės įmonės Registrų centro teritorinis registratorius teisėtų ir nenuginčytų dokumentų pagrindu teisėtai ir pagrįstai atliko minėtus teisinio registravimo veiksmus. Būtent tokiu - duomenų atitikimo dokumentams - būdu užtikrinamas į Nekilnojamojo turto registrą įrašytų duomenų teisingumas, ką šiuo atveju Vilniaus filialas ir užtikrino. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už pateikiamų dokumentų turinio teisingumą; už šių dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos. Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ patikslinto ieškinio reikalavimą dėl teisinės registracijos iš dalies pripažinimo negaliojančia prašo teismo spręsti kaip išvestinio pobūdžio reikalavimą iš pagrindinio, o kitus reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsakovių R. G. ir G. G. pareikštą priešieškinį dėl servituto, reikalingo atsakovėms nuosavybės teise priklausančio statinio eksploatavimui, nustatymo prašo spręsti teismo nuožiūra (t. 1, b.l. 105-106, t. 2, b.l. 1-4).

19Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodoma, kad byloje nėra ginčo dėl Vilniaus apskrities viršininko priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, todėl inspekcija neturi suinteresuotumo bylos baigtimi (t. 3, b.l. 12-14).

20Atsakovės R. G. ir G. G. pateikė priešieškinį byloje ir patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti servitutą 0,0500 ha dalyje žemės sklypo – sklypo Nr. 43, unikalus nr. 7940-0004-0216, bendras plotas 1,8300 ha, adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m. Kadriškių g. 8, suteikiantį teisę naudoti ir eksploatuoti į šią sklypo dalį patenkančią dalį nekilnojamojo daikto – kiti statiniai (inžineriniai) – užtvanka su privedimo kanalu, kurio unikalus Nr. 7933-4004-7010, adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Kadriškių g. Nurodė, kad atsakovių R. G. ir G. G. valdomos užtvankos dalis yra ieškovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo – sklypo Nr. 43, unikalus Nr. 7940-0004-0216, bendras plotas 1,8300 ha, adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m., Kadriškių g. 8, 0,0500 ha dalyje (t.y. plotas po užtvankos dalimi), o kita valstybinėje žemėje (žemės sklypas nesuformuotas). Akivaizdu, kad užtikrinant užtvankos savininkų teisių įgyvendinimą visa apimtimi, t.y. ją valdyti, naudoti ir ja disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant, teise eksploatuoti užtvanką, turėtų būti nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tinkamai ją naudoti ir eksploatuoti. Atsakovėms priklausanti užtvanka - tai specifinis hidrotechninis statinys, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir aptarnavimas ir tai yra daugiau atsakovių pareiga nei teisė. LR Statybos įstatymo 40 str. įtvirtintos imperatyvios statinių naudotojų pareigos, tam, kad atsakovės galėtų tinkamai vykdyti statinio naudotojo pareigą, o taip pat įgyvendinti savo teisę naudoti ir eksploatuoti statinius, jos turi turėti galimybę prieiti prie ieškovų sklype esančios užtvankos dalies, ją valdyti, naudoti ir ja disponuoti. Pagal LR CK 4.111 str. 1 d., servitutas – tai teisė į svetimą daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Tokiu būdu, siekiant tinkamai eksploatuoti užtvanką, būtina naudotis po užtvanka esančia ieškovų žemės sklypo dalimi. Atsakovėms vadovaujantis CK 4.126 str. 1 d., privalo būti suteikta reali galimybė tinkamai naudoti ir eksploatuoti užtvanką. Nenustačius servituto, atsakovės negali užtikrinti tinkamos užtvankos priežiūros. Dėl šios priežasties ieškovų sklypui yra būtina nustatyti servitutą. (t. 1, b.l. 129 -132, t. 3, b.l. 147-148).

21Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nuo 1993 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ½ dalis užtvankos su privedimo kanalu yra jų įsigytame ir naudojamame žemės sklype (kaip jo sudėtinė dalis) yra valdoma, naudojama bei disponuojama jų nuosavybėje Nuosavybės teisėmis turimo žemės sklypo riba eina kanalo viduriu. Dėl neteisėto privačios nuosavybės objektų nusavinimo, ieškovėms negali ir neatsiranda sąžiningas ir teisėtas pagrindas jų naujoms, kitoms civilinėms teisėms. Todėl nėra servituto nustatymui numatytų įstatyminių pagrindų (t. 2, b.l. 5-6

22II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovų ieškinio netenkino, priešieškinį tenkino. Teismas nusprendė nustatyti servitutą 0,0500 ha dalyje žemės sklypo – sklypo Nr. 43, unikalus Nr. 7940-0004-0216, bendras plotas 1,8300 ha, adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m. Kadriškių g. 8, suteikiantį teisę naudoti ir eksploatuoti į šią sklypo dalį patenkančią dalį nekilnojamojo daikto – kiti statiniai –(inžineriniai) – užtvanka su privedimo kanalu, kurio unikalus Nr. 7933-4004-7010, adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Kadriškių g. Nurodė, kad 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir šio sandorio pagrindu G. G. jokių statinių (tarp jų užtvankos ar jos dalies) neįgijo. Minėtos sutarties sudarymo metu tokių sutarčių sudarymą reglamentavo Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550, kurių 1 p. nustatyta, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra žemės sklypas. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, užtvanka yra statinys – savarankiškas daiktinių teisių objektas. Todėl ieškovų motina G. G. 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydama tik žemės sklypą bei jį vėliau perleisdama ieškovams, jokių teisių į statinį – užtvanką – neįgijo ir, atitinkamai, neperleido ieškovams. Tokiu būdu, tiek valstybė (iki 2002 m. gruodžio 3 d.), tiek Trakų raj. savivaldybės taryba (iki 2006 m. sausio 26 d.), kaip vienintelės užtvankos savininkės, turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti šiuo jam priklausančiu turtu bei perduoti šį turtą tretiesiems asmenims, o UAB „Trakų vandenys“ – parduoti H. G.. Tokie veiksmai ieškovų nuosavybės ir kitų teisių ar tesėtų interesų nepažeidė ir negalėjo pažeisti, kadangi ieškovai jokių teisių į šį turtą neperėmė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog užtvanka ir privedamas kanalas yra kultūros vertybės sudėtinė dalis. UAB „Trakų vandenys“ pagal 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį parduodamas užtvanką H. G., nepažeidė tuo metu galiojusio Saugomų teritorijų statymo 31 str. 10 d. (redakcija aktuali nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. liepos 9 d.) reikalavimų, kadangi užtvankos, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės daliai perleidimo metu buvo nustatytas ir galiojo apsaugos ir naudojimo režimas. Tokiu būdu, 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta laikantis visų įstatymo nustatytų reikalavimų bei yra galiojanti, todėl negali būti panaikinti nei 2008 m. birželio 30 d. R. G. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, nei 2008 m. birželio 30 d. G. G. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas dalyse, kuriomis pripažįstama jų nuosavybės teisė į pagal minėtą sutartį įgytas užtvankos dalis. Sprendžiant, kad ieškovų motina G. G. 1993 m. lapkričio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi užtvankos su privedimo kanalu dalies neįgijo, ieškovams šios teisės neperėjo ir jie ieškovai 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo užtvankos bendraturčiais, iki ieškovų ginčijamo sandorio sudarymo momento užtvanka priklausė tik UAB „Trakų vandenys“ Tokiu būdu, ieškovai neturėjo pirmenybės teisės įsigyti užtvanką ar jos dalį. Teismas taip sprendėm jog atsakovėms priklausanti užtvanka - tai specifinis hidrotechninis statinys, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir aptarnavimas. LR Statybos įstatymo 40 str. įtvirtintos imperatyvios statinių naudotojų pareigos. Tam, kad atsakovės galėtų tinkamai vykdyti statinio naudotojo pareigą, o taip pat įgyvendinti savo teisę naudoti ir eksploatuoti statinius, jos turi turėti galimybę prieiti prie ieškovų sklype esančios užtvankos dalies, ją valdyti, naudoti ir ja disponuoti. Tokiu būdu, siekiant tinkamai eksploatuoti užtvanką, atsakovėms būtina naudotis po užtvanka esančia ieškovų žemės sklypo dalimi. Nenustačius servituto, atsakovės negalėtų užtikrinti tinkamos užtvankos priežiūros. Dėl šios priežasties sklypo daliai nustatytinas servitutas.

24II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

25Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

26Apeliantai nurodo, kad:

  1. teismas nevykdė CPK 179 str. l d. nustatytos priedermės pasiūlyti pateikti įrodymus, trukdė surinkti bei pateikti byloje svarbius įrodymus (CPK 181 str.) pagal pateiktus prašymus;
  2. prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusių Grigiškių popieriaus fabriko įrenginių: akveduko, dviejų užtvankų per Vokės upę ir dviejų kanalų (didysis ir mažasis) pokaryje likusių griuvėsių liekanos, esančios už Grigiškių gyvenvietės ribų - vienos užtvankos griuvėsiai ir vieno kanalo likučiai pateko į Trakų rajono „Pergalės“ kolūkio teritorijoje turimų žemės naudmenų sudėtį bei kaip visiškai sunykusi užtvanka ir užpiltas, užslinkęs ir užžėlęs mišku kanalas, neturintis jokios praktinės vertės nebuvo apskaitomi kolūkio turto ūkinės knygose bei balanse. Tai patvirtina ieškovų nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti juridiniai veiksmai, t.y. „Pergalės“ kolūkio narių įgaliotinių susirinkimo nutarimai — kanalo užimamą žemę su vandens telkinio griovyje/kanale likučiais esančią Kariotiškių apylinkės Kadriškių kaime skirti G. G. — specializuotam ūkiui steigti, šios kolūkio dalies turto esančio Kariotiškių apylinkėje taip pat Kadriškių kaime privatizavimo programa, kurioje tokio statinio nebuvo bei „Pergalės“ kolūkio likvidacijos pažyma, kuri parodo, kad turtas — statinys — užtvanka su privedimo kanalu niekam nebuvo perduotas.
  3. Ieškovų manymu, jų nuosavybėje turimas žemės sklypas su kitais nekilnojamojo turto elementais mišku ir vandens telkiniu (tvenkiniu kanale) įsigytas ne Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 nustatyta sklypų pardavimo ne žemės ūkio veiklai tvarka - kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet Valstiečių ūkio įstatymo pagrindu — žemės ūkio veiklai vystyti pagal 1991 m. lapkričio 8 d. Valstybinį žemės nuosavybės aktą Nr. 43 ir vadovaujantis 1964 m. CK 1091, 117 ir 153 str. normomis bei papildomai nuperkant 1993 m. lapkričio 10 d. sutartimi Nr. 3005. Ieškovai mano, kad 1991 m. lapkričio 8 d. Valstybinio žemės nuosavybės akto Nr. 43 turinys, kuriame nurodytas vandens telkinys (tvenkinys, esantis griovyje/kanale), 1993 m. lapkričio 10 d. valstybinio žemės kadastro duomenų laikinojo registro Nr. 79/2156 turinys bei 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3005 turinys pagrindžia, kad sklypas su esamais priklausiniais, miškais ir vandens telkiniu, nupirktas visa apimtimi. Teismas nepagrįstai ginčo santykiams taikė LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 550.
  4. Ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kur patenkintas atsakovių priešieškinis.

27Atsakovės R. G. ir G. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

  1. pirmosios instancijos teismas CPK nustatyta tvarka visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus šioje byloje pateiktus leistinus įrodymus, turinčius ryšio su byla, bei priimdamas sprendimą, atsižvelgė į šalių nurodytus teisės aktus, kuriais jos grindė savo reikalavimus, tačiau vadovavosi tais juridiniais faktais ir teisės normomis, kurie teismo vidiniu įsitikinimu reikšmingi šalių ginčo esmės nustatymui ir jo išsprendimui, nes įstatymas suteikia teismui tokią diskreciją.
  2. užtvankos su privedimo kanalu Trakų rajono „Pergalės“ kolūkio dokumentuose ir negalėjo būti apskaitytas, nes šis statinys nėra žemės naudmena, kaip teigia apeliantai, be to, jis buvo apskaitytas Grigiškių bandomojo popieriaus kombinate, ir šio statinio pagrindinių rodiklių byla buvo parengta dar 1966 m., kurioje nurodyti bendri duomenys apie hidrotechninį statinį — užtvanką, privedamą kanalą bei pateikta detali užtvankos charakteristika. Tai, kad užtvanka su privedimo kanalu yra egzistuojantis statinys patvirtina Lietuvos Respublikos kultūros paveldo mokslinio centro byla, kurioje nurodyta, jog šis statinys yra saugomas kaip nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė (kultūros vertybės kodas S489) nuo 1993 m. kovo 30 d., t.y. dar prieš ieškovų motinai įsigyjant nuosavybės teise aukščiau minėtą žemės sklypą. Šią aplinkybė įrodo minėtoje mokslinio centro byloje esantis 1993 m. kovo 31 d. raštas Nr. 207, kuriuo suinteresuoti asmenys informuojami apie tai, kad 1993 m. kovo 30 d. į naujai išaiškintų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašoma Trakų raj. Grigiškių popieriaus fabriko vandens kanalas, kurį sudaro, be kita ko, didysis kanalas su užtvanka per Vokės upę. Šiame rašte taip pat nurodo, kad akvedukas, didysis kanalas su užtvanka ir mažasis kanalas su užtvanka buvo pastatyti 1930 m. bei kad šio unikalaus statinio vertė istorinė, techninė. O nuo 1993 m. balandžio 14 d. visas Grigiškių akveduko statinys, įskaitant Užtvanką, buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
  3. žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. 1-230 redakcija) buvo nustatyta, kad piliečiai, įsigydami žemės ūkio paskirties žemę, kurios žemėnaudos, suformuotos pagal Valstiečio ūkio įstatymą arba pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, yra didesnės negu sugrąžinamos privatinėn nuosavybėn žemės ekvivalentiškas plotas, taip pat jeigu jie neturėjo susigrąžinamos, perka ją iš valstybės išsimokėtinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip per 15 metų. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio 7 straipsnio 4 dalyje taip pat buvo nustatyta, kad prašymą valstiečio ūkiui steigti padavimo ir svarstymo, žemės sklypų suteikimo tvarką, žemės įvertinimą ir žemėtvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Žemės pardavimo ieškovams momentu (1993 m. lapkričio 10 d.) galiojo vienintelė Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, jokio kito specialaus teisės akto, reglamentuojančio žemės ūkio žemės pardavimo tvarką kaimo vietovėje nebuvo, todėl teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad šis teisės aktas ginčo atveju yra taikomas.
  4. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra žemės sklypas. Ginčo atveju yra nustatyta, kad užtvanka su privedimo kanalu yra statinys, kuris nėra žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, o žemėtvarkos skyriui įgaliojimai disponuoti valstybei nuosavybės teise priklausančiais statiniais niekada nebuvo suteikti, todėl ieškovai savo ieškinio pagrindo, neva jie yra dalies statinio savininkai, kurią įsigijo 1993-11-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, neįrodė ir teismas ieškinį atmetė pagrįstai.
  5. 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartis ir šio sandorio pagrindu G. G. jokių statinių (tarp jų užtvankos su privedimo kanalu ar jos dalies) neįgijo. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, užtvanka su privedimo kanalu yra statinys — savarankiškas daiktinių teisių objektas. Todėl ieškovų motina G. G. 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydama tik žemės sklypą bei jį vėliau perleisdama ieškovams, jokių teisių į statinį — užtvanką su privedimo kanalu — neįgijo ir, atitinkamai, neperleido ieškovams. Ieškovams, kaip kad jie priešingai teigia savo ieškinyje, neesant statinio bendraturčiais, jokios jų kaip bendratučių teisės pažeistos nebuvo, nes ieškovai neturėjo pirmenybės teisės įsigyti užtvanką ar jos dalį (CK 4.79 str.).
  6. sudarant 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo pažeista ir Saugomų teritorijų statymo 31 str. 10 d. (redakcija aktuali nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. liepos 9 d.), kadangi užtvankos su privedimo kanalu, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės daliai perleidimo metu buvo nustatytas ir galiojo apsaugos ir naudojimo režimas. Tokiu būdu, 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta laikantis visų įstatymo nustatytų reikalavimų bei yra galiojanti.
  7. apeliacinis skundas dalyje, kur prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kur patenkintas atsakovių priešieškinis, nepagrįstas. Atsakovės R. G. k G. G. priešieškiniu prašė pirmosios instancijos teismo nustatyti servitutą 0,0500 ha dalyje ieškovams priklausančio žemės sklypo - sklypo Nr. 43, unikalus Nr. 7940-0004-0216, bendras plotas 1,8300 ha, adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m. Kadriškių g. 8, suteikiantį teisę naudoti ir eksploatuoti į šią sklypo dalį patenkančią dalį atsakovių valdomos užtvankos su privedimo kanalu. Teismas pagal pateiktus įrodymus visiškai teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad ieškovų žemės sklype yra atsakovėms nuosavybės teise priklausančio statinio - užtvankos su privedimo kanalu - dalis, nurodyta užtvanka yra specifinis hidrotechninis statinys, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir aptarnavimas, kuris, be kita ko, įgyvendinamas vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 str. įtvirtintas imperatyvias statinių naudotojų pareigas.

28Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

30Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

31Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų apeliacinio skundo ribose.

32Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Trakų raj. valdybos 1991 m. rugpjūčio 21 d. potvarkio Nr. 295V ir 1991 m. spalio 31 d. potvarkio Nr. 388 V pagrindu, 1991 m. lapkričio 8 d. valstybiniu žemės nuosavybės aktu Nr. 43, valstiečių ūkiui steigti, G. G. buvo suteiktas 1,83 ha dydžio žemės sklypas. 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3005 G. G. įsigijo privačion nuosavybėn šį žemės sklypą. Minėtam žemės sklypui buvo suteiktas unikalus Nr. 7940-0004-0216, kadastrinis Nr. 7937/0002:500 bei adresas Kadriškių g. 8, Grigiškės, Vilnius. 2002 m. birželio 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu žemės sklypas perėjo ieškovų nuosavybėn lygiomis dalimis. Statinį – užtvanką su privedimo kanalu (unikalus Nr. 7993-4004-7010) LR Vyriausybės įgaliotas asmuo Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. gruodžio 3 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 2090-79 perdavė Trakų raj. savivaldybės nuosavybėn. Trakų raj. savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimo ir 2006 m. vasario 1 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu visas statinys – užtvanka su privedimo kanalu buvo perduotas savivaldybės įmonei UAB „Trakų vandenys“. UAB „Trakų vandenys“ šį statinį perleido H. G., 2006 m. liepos 14 d. sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo priėmimo aktą. Šiam sandoriui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų raj. žemėtvarkos skyrius neprieštaravo, 2006 m. liepos 14 d. išduodamas pažymą. G. G. suteikto žemės sklypo 1991 m. spalio 28 d. plano eksplikacijoje yra nurodyti 0,05 ha kitų žemės naudmenų – vandenų. 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3005 pagrindu G. G. įgijo privačion nuosavybėn žemės sklypą, kuriame buvo 0,95 ha žemės ir 0,88 ha miško. Šioje sutartyje nėra minima apie tai, kad sklype yra vandens telkinys ar kanalas ir jis yra perkamas.

331. teisinio režimo taikymo įsigyjant žemės sklypą

34Ieškovų manymu, jų nuosavybėje turimas žemės sklypas su kitais nekilnojamojo turto elementais mišku ir vandens telkiniu (tvenkiniu kanale) įsigytas ne Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 nustatyta sklypų pardavimo ne žemės ūkio veiklai tvarka - kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet Valstiečių ūkio įstatymo pagrindu — žemės ūkio veiklai vystyti pagal 1991 m. lapkričio 8 d. Valstybinį žemės nuosavybės aktą Nr. 43 ir vadovaujantis 1964 m. CK 1091, 117 ir 153 str. normomis bei papildomai nuperkant 1993 m. lapkričio 10 d. sutartimi Nr. 3005.

35Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. 1-230 redakcija) buvo nustatyta, kad piliečiai, įsigydami žemės ūkio paskirties žemę, kurios žemėnaudos, suformuotos pagal Valstiečio ūkio įstatymą arba pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, yra didesnės negu sugrąžinamos privatinėn nuosavybėn žemės ekvivalentiškas plotas, taip pat jeigu jie neturėjo susigrąžinamos, perka ją iš valstybės išsimokėtinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip per 15 metų. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio 7 straipsnio 4 dalyje taip pat buvo nustatyta, kad prašymą valstiečio ūkiui steigti padavimo ir svarstymo, žemės sklypų suteikimo tvarką, žemės įvertinimą ir žemėtvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Žemės pardavimo ieškovams momentu (1993 m. lapkričio 10 d.) galiojo tik Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, jokio kito specialaus teisės akto, reglamentuojančio žemės ūkio žemės pardavimo tvarką kaimo vietovėje nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šis teisės aktas ginčo atveju yra taikomas. Ieškovų nurodomi Vyriausybės 1991 m. nutarimai Nr. 423 ir 473 valstybinės žemės pardavimo santykių nereglamentavo.

362. Dėl pirmenybės teisės įsigyti ½ ginčo objekto statinio - užtvanka su privedimo kanalu

37Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, užtvanka su privedimo kanalu yra statinys — savarankiškas daiktinių teisių objektas. Užtvanka ir privedamas kanalas, kaip hidrotechninio inžinerinio statinio – Grigiškių akveduko statinio sudėtinė dalis, buvo pastatyti ir pradėti eksploatuoti kartu naudojantis po jais esančia žeme 1934 m., t.y. anksčiau, nei buvo priimtas 1991 m. lapkričio 8 d. valstybinės žemės nuosavybės aktas Nr. 43dėl 1,83 ha žemės valstiečių ūkiui steigti Kadriškių k., Kariotiškių apyl. suteikimo ieškovų motinai G. G. bei šio žemės sklypo įgijimo pagal 1993 m. lapkričio 10 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

38Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Grigiškių bandomojo popieriaus kombinato užtvankos pagrindinių rodiklių byla buvo parengta dar 1966 m. ir joje nustatyti bendri duomenys apie hidrotechninį statinį – užtvanką, privedamą kanalą, skydus, o taip pat pateikta detali užtvankos charakteristika (t. 3, b.l. 116-127, 135). Užtvanka yra saugoma kaip nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė (kultūros vertybės kodas S489) nuo 1993 m. kovo 30 d., t.y. dar prieš ieškovų motinai įsigyjant nuosavybės teise aukščiau minėtą žemės sklypą. 1993 m. kovo 31 d. rašte Nr. 207, kuriuo suinteresuoti asmenys informuojami apie tai, kad 1993 m. kovo 30 d. į naujai išaiškintų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašoma Trakų raj. Grigiškių popieriaus fabriko vandens kanalas, kurį sudaro, be kita ko, didysis kanalas su užtvanka per Vokės upę. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad akvedukas, didysis kanalas su užtvanka ir mažasis kanalas su užtvanka buvo pastatyti 1930 m. bei, kad šio unikalaus statinio vertė istorinė, techninė. O nuo 1993 m. balandžio 14 d. visas Grigiškių akveduko statinys, įskaitant užtvanką, buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

39Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 10/203403 esančio Grigiškių popieriaus fabriko vandens kanalo teritorijos ribų plano, patvirtinto Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro direktoriaus 1993 m. kovo 30 d. matyti, jog buvo patvirtintos istorijos ir kultūros paminklo teritorijos ribos, kurios apima gelžbetoninį akveduką, kanalo dalis, kurių krantai yra žemių pylimai, iškastą kanalo dalį, užtvanką per Vokės upę bei mažąjį kanalą su užtvanka per Vokės upę (t. 3, b.l. 135).

401993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir šio sandorio pagrindu G. G. jokių statinių (tarp jų užtvankos ar jos dalies) neįgijo. Minėtos sutarties sudarymo metu tokių sutarčių sudarymą, kaip jau minėta, reglamentavo Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550, kurių 1 p. nustatyta, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra žemės sklypas. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, užtvanka yra statinys – savarankiškas daiktinių teisių objektas. Todėl ieškovų motina G. G. 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydama tik žemės sklypą bei jį vėliau perleisdama ieškovams, jokių teisių į statinį – užtvanką – neįgijo ir, atitinkamai, neperleido ieškovams.

41Kolegija, atitinkamai, išanalizavusi šiuos duomenis, konstatuoja kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovų motina G. G. 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydama tik žemės sklypą bei jį vėliau perleisdama ieškovams, jokių teisių į statinį — užtvanką su privedimo kanalu — neįgijo ir, atitinkamai, neperleido ieškovams. Ieškovams neesant statinio bendraturčiais, jokios jų kaip bendratučių teisės pažeistos nebuvo, nes ieškovai neturėjo pirmenybės teisės įsigyti užtvanką ar jos dalį (CK 4.79 str.).

42Taip pat kolegija konstatuoja, kad UAB „Trakų vandenys“ pagal 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį parduodamas užtvanką H. G., nepažeidė tuo metu galiojusio Saugomų teritorijų statymo 31 str. 10 d. (redakcija aktuali nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. liepos 9 d.) reikalavimų, kadangi užtvankos, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės daliai perleidimo metu buvo nustatytas ir galiojo apsaugos ir naudojimo režimas.

43Pirkėjo teisės ir pareigos suinteresuotam asmeniui gali būti perkeltos tik tuo atveju, kai toks suinteresuotas asmuo yra pirkimo-pardavimo sutarties dalyku buvusio nekilnojamojo daikto bendraturtis ir prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį jam nebuvo pasiūlyta pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą nekilnojamojo daikto dalį (CK 4.79 str.). Sprendžiant, kad ieškovų motina G. G. 1993 m. lapkričio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi užtvankos su privedimo kanalu dalies neįgijo, ieškovams šios teisės neperėjo ir ieškovai 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo užtvankos bendraturčiais, iki ieškovų ginčijamo sandorio sudarymo momento užtvanka priklausė tik UAB „Trakų vandenys“ Tokiu atveju, ieškovai neturėjo pirmenybės teisės įsigyti užtvanką ar jos dalį.

44Dėl priešieškinio

45Ieškovų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino priešieškinį. Su tokia pozicija kolegija nesutinka. Atsakovės R. G. ir G. G. prašė nustatyti servitutą 0,0500 ha dalyje žemės sklypo – sklypo Nr. 43, priklausančio ieškovams, unikalus Nr. 7940-0004-0216, bendras plotas 1,8300 ha, adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m. Kadriškių g. 8, suteikiantį teisę naudoti ir eksploatuoti į šią sklypo dalį patenkančią dalį nekilnojamojo daikto – kiti statiniai (inžineriniai) – užtvanka su privedimo kanalu, kurio unikalus Nr. 7933-4004-7010, adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Kadriškių g. Nurodė, kad atsakovių R. G. ir G. G. valdomos užtvankos dalis yra ieškovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo – sklypo Nr. 43, unikalus Nr. 7940-0004-0216, bendras plotas 1,8300 ha, adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m., Kadriškių g. 8, 0,0500 ha dalyje (t.y. plotas po užtvankos dalimi), o kita valstybinėje žemėje (žemės sklypas nesuformuotas).

46CK 4.111 str. 1 d., nustato, kad servitutas – tai teisė į svetimą daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovėms priklausanti užtvanka - tai specifinis hidrotechninis statinys, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir aptarnavimas. LR Statybos įstatymo 40 str. įtvirtintos imperatyvios statinių naudotojų pareigos. Tam, kad atsakovės galėtų tinkamai vykdyti statinio naudotojo pareigą, o taip pat įgyvendinti savo teisę naudoti ir eksploatuoti statinius, jos turi turėti galimybę prieiti prie ieškovų sklype esančios užtvankos dalies, ją valdyti, naudoti ir ja disponuoti. Siekiant tinkamai eksploatuoti užtvanką, atsakovėms būtina naudotis po užtvanka esančia ieškovų žemės sklypo dalimi. Nenustačius servituto, atsakovės negalėtų užtikrinti tinkamos užtvankos priežiūros. Dėl šios priežasties sklypo daliai nustatytinas servitutas.

47Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialines teisės normas ir teisingai išsprendė ginčą.

Nutarė

48Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai M. G. ir R. G. patikslintu ieškiniu atsakovams Trakų rajono... 5. Ieškovai nurodė, kad Trakų raj. valdybos 1991 m. rugpjūčio 21 d. potvarkio... 6. Atlikus sklypo ribų kadastrinius matavimus ir pateikus projektą ribų... 7. Apie savo teisių pažeidimus ieškovai sužinojo 2009 m. birželio 8 d. –... 8. Atsakovės R. G. ir G. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį,... 9. Užtvanka ir privedamas kanalas, kaip hidrotechninio inžinerinio statinio –... 10. Užtvanka yra saugoma kaip nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė (kultūros... 11. 2006 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai... 12. Ieškovai niekada nebuvo užtvankos bendraturčiais, iki ieškovų ginčijamo... 13. Atsakovė Trakų raj. savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 14. Atsakovė Trakų raj. savivaldybės administracija pateikė atiliepimą į... 15. Atsakovė UAB „Trakų vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 16. Trečiasis asmuo Vilniaus m. 16-ojo notaro biuro notarė pateikė atsiliepimą... 17. Vilniaus apskrities Viršininko administracija pateikė atsiliepimą į... 18. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į ieškovų... 19. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 20. Atsakovės R. G. ir G. G. pateikė priešieškinį byloje ir patikslintu... 21. Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su... 22. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 23. Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu... 24. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 25. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo... 26. Apeliantai nurodo, kad:
  1. teismas nevykdė CPK 179 str. l d.... 27. Atsakovės R. G. ir G. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo... 28. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 32. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Trakų raj. valdybos 1991 m.... 33. 1. teisinio režimo taikymo įsigyjant žemės sklypą... 34. Ieškovų manymu, jų nuosavybėje turimas žemės sklypas su kitais... 35. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 1993 m.... 36. 2. Dėl pirmenybės teisės įsigyti ½ ginčo objekto statinio - užtvanka su... 37. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, užtvanka su privedimo kanalu yra... 38. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Grigiškių bandomojo popieriaus... 39. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 10/203403... 40. 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra valstybinės žemės... 41. Kolegija, atitinkamai, išanalizavusi šiuos duomenis, konstatuoja kad... 42. Taip pat kolegija konstatuoja, kad UAB „Trakų vandenys“ pagal 2006 m.... 43. Pirkėjo teisės ir pareigos suinteresuotam asmeniui gali būti perkeltos tik... 44. Dėl priešieškinio... 45. Ieškovų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino... 46. CK 4.111 str. 1 d., nustato, kad servitutas – tai teisė į svetimą daiktą,... 47. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė... 48. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti...