Byla e2-83-918/2018
Dėl statinio remonto įteisinimo, tretieji asmenys byloje Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, R. G., G. G

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

2sekretoriaujant Barbarai Čaikauskienei,

3dalyvaujant ieškovo M. G. atstovams advokato padėjėjai Vilmai Gaudutienei ir E. G.,

4atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Justinai Dirmantaitei,

5trečiųjų asmenų R. G. bei G. G. atstovui advokatui Audriui Kairevičiui,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statinio remonto įteisinimo, tretieji asmenys byloje Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, R. G., G. G..

7Teismas

Nustatė

8

    1. ieškovas M. G. ieškiniu prašo atnaujinti terminą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija, atsakovė) aktui ir privalomam nurodymui apskųsti; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. spalio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-151022-00144 ir 2015 m. lapkričio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-151109-00159, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo valdomoje sodyboje ant 1992 m. supilto pylimo per griovį, kuriuo įvažiuojama į sodybą, buvo pastatyti vartai su tvora. Minėtų vartų su tvora sudėtyje yra hidrotechninis statinys – sklendinė vandens pralaida ir gelžbetoninė paviršiaus danga. Vartams su tvora nusidėvėjus, 2015 m. kovo 30 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo remontuoti šį statinį. Gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą, kad leidimas remontui nereikalingas, buvo pradėti vartų su tvora remonto darbai, kurių metų senųjų vartų konstrukcija buvo laikinai perkelta į kitą vietą, o pastačius naujus vartus, senieji utilizuoti. Naujieji vartai su tvora yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, todėl jiems remontuoti buvo gautas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos sutikimas. 2015 m. rugsėjo 9 d. Inspekcija atliko patikrinimą, kurio pagrindu 2015 m. spalio 22 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-151022-00144. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015 m. lapkričio 9 d. privalomuoju nurodymu Nr. PRN-00-151109-00159 pareikalavo ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 9 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti vartus su tvora bei sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Inspekciją dėl termino padariniams pašalinti pratęsimo, kuris Inspekcijos buvo patenkintas. 2016 m. liepos 28 d. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, surašė privalomąjį nurodymą, kuriame nurodė, kad ieškovas jos reikalavimų neįvykdė. Inspekcija kreipėsi į teismą ieškiniu, reikalaudama nugriauti jam priklausančiame žemės sklype pastatytus vartus su tvora. Ieškovo teigimu, Inspekcijos 2015 m. spalio 22 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-151022-00144 ir 2015 m. lapkričio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. PRN-00-151109-00159 buvo gauti praleidus visus terminus ginčyti minėtus administracinius aktus, todėl prašo teismo atnaujinti terminus juos ginčyti. Ieškovo vertinimu, vartų ir tvoros kapitalinis remontas nėra savavališka statyba, todėl Inspekcija viršijo savo įgaliojimus ir be pagrindo surašė minėtus administracinius aktus (1 t. 1-8 b. l.).
    2. Dublike ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir argumentus (2 t. 1-10 b. l.). Papildomai nurodė, kad siekė įteisinti savavališką statybą, tačiau pritarimo tam negavo. Supratęs, kad taikiai kilusio ginčo išspręsti nepavyks, kreipėsi į teismo ekspertus, kurie 2017 m. gegužės 19 d. ekspertinio tyrimo aktu nustatė, jog nei savavališkos statybos, nei naujos statybos ieškovui priklausančiame žemės sklype nebuvo. Tuo pagrindu atsakovei padavė skundą, prašydamas panaikinti 2015 m. spalio 22 d. savavališkos statybos aktą ir 2015 m. lapkričio 9 d. privalomąjį nurodymą. Pažymėjo, kad atsakovei atsisakius sudaryti taikos sutartį ir teismui atsisakius priimti priešieškinį byloje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, suprato, jog savo pažeistas teises turės ginti kreipdamasis į teismą. Teismo atsisakymo priimti priešieškinį data (2017-05-25), galėtų būti laikoma tuo momentu, nuo kurio atsirado poreikis kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad atliekant remonto darbus senų vartų dalis buvo iškelta ir laikinai pastatyta toliau nuo esamos vartų vietos bei sklypo ribos, todėl atsakovė klaidingai teigė, jog buvo pakeista statinio vieta. Ieškovo teigimu, atsakovė sąmoningai klaidiną teismą, neįrašydama visų faktinių duomenų ginčo administraciniuose aktuose ir priimdamas minėtus aktus, viršydama/pažeisdama kompetencijos ribas bei nesilaikydama jiems keliamų formos ir turinio reikalavimų.
    3. Teismo posėdyje ieškovo atstovai advokato padėjėja Vilma Gaudutienė ir E. G. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, paaiškino ieškinyje ir dublike nurodomas aplinkybes.
    4. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, o nusprendus, kad terminas administraciniams aktams naikinti nėra praleistas, bylos dalį dėl savavališkos statybos akto nutraukti, o kitus ieškinio reikalavimus atmesti (1 t. 99-106 b. l.). Nurodė, kad Inspekcija 2015 m. lapkričio 22 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype savavališkai pastatyti vartai ir tvora. Dėl minėtų pažeidimų 2015 m. spalio 22 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-151022-00144 ir 2015 m. lapkričio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. PRN-00-151109-00159. Pažymėjo, kad ieškovas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pratęsti terminą pasinaudojo 2016 m. balandžio 21 d., pateikdamas prašymą dėl termino padariniams pašalinti pratęsimo, kuris Inspekcijos buvo patenkintas. 2016 m. liepos 28 d. atlikusi pakartotinį patikrinimą nustatė, jog savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti, todėl 2016 m. rugsėjo 9 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 31 d. gavo ieškovo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2015 m. spalio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-151022-00144 ir 2015 m. lapkričio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-151109-00159. Inspekcija 2017 m. birželio 8 d. raštu pateikė atsakymą, kad skundas nebus nagrinėjamas. Nurodė, kad minėtą Inspekcijos atsakymą ieškovas 2017 m. birželio 28 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsakovės vertinimu, ieškovas teise kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo galėjo pasinaudoti iš karto po 2016 m. rugsėjo 9 d. ieškinio dėl savavališkų statybų padarinių pašalinimo pateikimo teismui dienos, tačiau šia teise pasinaudojo praėjus metams laiko. Ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo termino skųsti minėtus administracinius aktus praleidimo priežastis vertinti kaip svarbias. Savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, todėl byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta. Ieškovo rengtame supaprastintame projekte yra nurodoma statybos rūšis – nauja statyba, aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad numatoma įrengti naują tvorą, perkeliant ją arčiau sklypo ribos. Pakeitus statinio vietą, nėra pagrindo teigti buvus statinio remonto darbus. Savavališkos statybos akto surašymo ir privalomojo nurodymo surašymo metu statinio įteisinimui buvo reikalingas rašytinis pritarimas statinio projektui, šiuo metu reglamentavimas pasikeitęs ir statinio įteisinimui reikalingas statybos leidimas.
    5. Triplike atsakovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė ieškinį atmesti, o dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo – bylą nutraukti (2 t. 130-134 b. l.). Papildomai nurodė, kad ieškovas nepagrįstai nurodė, kad 2017 m. gegužės 25 d. turėtų būti laikoma ta data, nuo kurios skaičiuotinas terminas kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, kadangi ieškovas apie savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą sužinojo anksčiau nei nurodyta minėtoje datoje. Pažymėjo, kad atsisakė sudaryti su ieškovu taikos sutartį byloje dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo, nes ieškovo pateiktos taikos sutarties sąlygos nebuvo priimtinos. Atsakovės teigimu, ieškovas, užsakydamas supaprastintą statybos projektą, žinojo, jog atlieka naujos statybos darbus, kurių metu buvo pakeista tvoros vieta. Pažymėjo, kad ginčo statinys patenka į kultūros paveldo objekto - ( - ) teritoriją, todėl rašytinis pritarimas projektui būtinas. Atsakovė nurodė, kad savavališkos statybos aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo objektu teisme, nes tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ir pareigoms nedaro, dėl to civilinė byla toje dalyje turėtų būti nutraukta.
    6. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą poziciją, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
    7. Tretieji asmenys R. G. ir G. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba civilinę bylą nutraukti (2 t. 26-36 b. l.). Nurodė, kad 2015 m. spalio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-151022-00144 užfiksuotos nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, todėl minėtas aktas ieškovui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Ieškovui teisines pasekmes sukelia 2015 m. lapkričio 9 d. priimtas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-151109-00159. Nustačius, jog ginčo aktas ieškovui nesukelia materialinių teisinių padarinių, yra pagrindas bylą dėl šio reikalavimo nutraukti. Ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl administracinio akto pateikti, todėl vien šiuo pagrindu ieškovo reikalavimas turėtų būti atmestas. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl termino skundui dėl administracinio akto paduoti atnaujinimo neturėtų būti pripažįstamos svarbiomis, nes ieškovas minėto savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo teisėtumą kvestionavo dar 2016 m. spalio 10 d., pateikdamas atsiliepimą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1776-808/2017. Ieškovas pastatė ginčo statinius žemės sklype, kuriame yra hidrotechninis statinys - užtvanka ir privedamas kanalas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu konstatavo, jog užtvanka ir privedamas kanalas yra specifinis hidrotechninis statinys, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir aptarnavimas, todėl būtina turėti galimybę prieiti prie žemės sklype esančio statinio, o tai įmanoma padaryti naudojantis ieškovui ir R. G. priklausančia žemės sklypo dalimi. Nepaisant to, jog teismų sprendimais buvo konstatuota, jog užtvanka ir privedamas kanalas yra statinys, kurio eksploatavimui nustatytas 0,05 ha dydžio servitutas žemės sklypo dalyje, ieškovas vis tiek tvirtina, kad šioje sklypo dalyje yra ne statinys, bet žemės naudmena - kelias. Toje vietoje, kur stovi ginčo statiniai, niekada nebuvo jokio statinio, o ginčo statinių ir ieškovo nurodytų buvusių vartų su tvora stovėjimo vieta skiriasi kelių metrų atstumu, t. y. ginčo statiniai buvo perstatyti link užtvankos ir privedamo kanalo keliais metrais. Ieškovui pastačius ginčo statinius ant užtvankos ir privedamo kanalo, kurie yra saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė, buvo nepaisyta jų priežiūrai ir vertingosioms savybėms apsaugoti taikomų įstatymuose nustatytų paveldosaugos reikalavimų bei pažeisti užtvankos ir privedamo kanalo savininkių interesai.
    8. Teismo posėdyje trečiųjų asmenų R. G. ir G. G. atstovas advokatas Audrius Kairevičius palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, paaiškino faktines aplinkybes.
    9. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra (1 t. 172-173 b. l.). Nurodė, kad žemės sklypas su ginčo statiniais patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės– ( - ) teritoriją, todėl minėtame žemės sklype atliekami žemės ar statybos darbai turi būti suderinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 10 d. trečiasis asmuo pritarė vartų su tvora kapitaliniam remonto projektui, esančiam ginčo žemės sklype.
    10. Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

9Teismas

konstatuoja:

    1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui M. G. ir R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ) (statinių registro Nr. ( - ); žemės sklypo registro Nr. ( - )) (1 t. 61-62, 76-78, 124-125, 159-160 b. l.). Su šiuo žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas su inžineriniais statiniais (užtvanka ir privedamu kanalu, unikalus Nr. ( - )) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso G. G. ir R. G. (1 t. 64-65, 91-92, 122-123 b. l.). Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. 03-2343 „Dėl ūkininko sklypo melioracijos projekto derinimo“ matyti, kad departamentas nepritarė įvažiavimo į sklypą sprendimui, nurodydamas, kad per kanalą turi būti įrengtas lengvų konstrukcijų tiltas, įrengtą pylimą reikia išardyti, pažeistą aplinką rekultivuoti. Rašte taip pat nepritariama kanalo atkarpos valymui ir pylimo ardymui tik sklypo ribose, šalinant medžius, nurodant, kad kanalą reikia įvertinti kaip technikos paminklą ir jo tvarkymą nagrinėti ilgesnėje atkarpoje (2 t. 37-38 b. l.). Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad 1992 metais M. G. ir R. G. priklausančiame žemės sklype buvo supiltas pylimas per griovį, kuriuo įvažiuojama į sodybą, bei pastatyti vartai su tvora.
    2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendime nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-96-574/2011 (2 t. 58-69 b. l.) ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartyje apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-654-661/2012 (2 t. 42-57 b. l.) nustatyta, kad užtvanka ir privedamas kanalas yra statinys – savarankiškas daiktinių teisių objektas, kurio eksploatavimui yra nustatytas 0,05 ha dydžio servitutas žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalyje, į kurią jis patenka.
    3. Vilniaus apygardos teismo 2013-12-18 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3645-302/2013 (2 t. 74-81 b. l.) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-05 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1089/2014 ( 2 t. 82-107 b. l.) buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su užtvankos ir privedamo kanalo statusu, kur bylą nagrinėję teismai patvirtino, kad užtvanka ir privedamas kanalas yra nekilnojamosios kultūros vertybės – ( - ) sudėtinė dalis, kuriai, kaip kultūros vertybei, yra taikomos Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatos.
    4. 2015 m. kovo 30 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrių dėl leidimo remontuoti statinį (vartus su tvora) (1 t. 50 b. l.), į kurį buvo gautas 2015 m. balandžio 14 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. A51-36749/15(2.15.2.52-MP7). Šiame rašte nurodyta, jog statant pirmos grupės nesudėtingą statinį rašytinis pritarimas ir projektas neprivalomas, tačiau kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (1 t. 21, 49 b. l.).
    5. 2015 m. rugpjūčio 21 d. R. G. atstovas advokatas Audrius Kairevičius pateikė skundą dėl ieškovo vykdomos statybos, kuriame nurodė, jog vartai yra statomi kitoje vietoje, negu jie stovėjo anksčiau, be to, jie statomi pažeidžiant užtvankos ir privedamo kanalo savininkų teises bei Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatas (1 t. 93-95, 115-119 b. l.). 2015 m. rugsėjo 18 d. prašyme, adresuotame Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, ieškovo atstovas E. G. nurodė, kad I grupės nesudėtingas statinys – vartai – žemės sklype pastatyti 1992 m., teisės normos nenumato apribojimų atlikti I grupės nesudėtingo statinio kapitalinį remontą (1 t. 10-11, 33-34 b. l.).
    6. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 16 d. rašte nurodyta, kad vartų įrengimo darbo atliekami neturint statybą leidžiančio dokumento – privalomo rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui (1 t. 126 b. l.). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 2 d. rašte Nr. (1.29‑V)2V-1200 nurodyta, jog naujai statomi vartai patenka į kultūros paveldo objekto – ( - ) teritoriją, tačiau statytojas įvykdė Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 2 d. reikalavimą, bei, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius neprieštarauja, kad vietoje metalinių vartų būtų įrengti automatiniai metaliniai ažūriniai vartai ant mūrinių atraminių stulpų (1 t. 31‑32, 54-55 b. l., 2 t. 20-21 b. l.). Be to, šiame rašte nurodoma, kad vietoje senųjų metalinių vartų šalia pastatyti mūriniai stulpeliai naujiems vartams su automatine varstymo įranga įrengti; naujai statomi vartai patenka į kultūros paveldo objekto - ( - ) teritoriją. 2017 m. kovo 20 d. patikslintame atsiliepime civilinėje byloje Nr. e2-1776-808/2017 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad ginčo statinio darbai turi būti suderinti su Kultūros paveldo departamentu, tačiau Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius 2017 m. vasario 10 d. pritarė vartų su tvora kapitalinio remonto projektui adresu ( - ) (1 t. 12-13 b. l.).
    7. 2015 m. spalio 21 d. pranešimu, ieškovas informavo Inspekciją, kad senieji įvažiavimo į sodybą vartai su tvora buvo pastatyti ankstesnių savininkų 1992 m., taip pat nurodė, kad atliekant šių vartų kapitalinį remontą buvo nugriauti ir vietoj jų ant to paties nuosavybės teise turimo įvažiavimo pylimo 2015 m. gegužės mėnesį pastatyti nauji vartai ir baigiama sumontuoti tvora (2 t. 15- 16 b. l.).
    8. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015 m. spalio 22 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-151022-00144 dėl įrengtų vartų su tvora (1 t. 71-73, 133-135 b. l.). Akte M. G. nurodyta nevykdyti jokių statinio - vartų su tvora statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką
    9. 2015 m. lapkričio 9 d. Privalomu nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN‑00‑151109-00159 M. G. buvo nurodyta savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 9 d. nugriauti savavališkai pastatytą statinį (vartus su tvora, esančius ( - )) ir sutvarkyti statybvietę (1 t. 74-75, 138-139 b. l.). 2015 m.. lapkričio 19 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. (23.2)-2D-17928 ieškovui išsiųsti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas (1 t. 35, 79 b. l.) ir įteikti 2015 m. lapkričio 25 d.
    10. 2016 m. balandžio 21 d. M. G. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su prašymu pratęsti nustatytą terminą, 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo pratęstas iki 2016 m. liepos 9 d. (1 t. 142, 155-156 b. l.). Iš 2016 m. balandžio 21 d. M. G. prašymo ir jo priedo turinio (1 t. 142, 155-156 b. l.) matyti, kad ieškovas 2015 m. lapkričio mėnesį rengė supaprastintą projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodoma, kad numatoma įrengti naują tvorą su slankiojančiais automatiniais vartais, perkeliant ją arčiau sklypo ribos (I t. 143-154 b. l.). 2016 m. liepos 28 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA‑00‑161728-00073 nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimas nėra vykdomas (1 t. 157, 158 b. l., 2 t. 17-18 b. l.).
    11. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2016 m. rugsėjo 9 d. pareiškė ieškinį M. G., kuriuo reikalavo nugriauti jam priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), savavališkai pastatytą statinį – vartus su tvora, kadangi jis pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neturint statybą leidžiančio dokumento (1 t. 14-16 b. l.). M. G. 2016 m. spalio 10 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame teigė, jog susidėvėję metaliniai vartai buvo remontuojami juo keičiant naujais automatiniais metaliniais vartais su tvora, o susidėvėjusių vartų pakeitimas naujais negali būti laikomas nauja statyba (kadangi naujo statinio tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį (1 t. 17-20 b. l.). Kartu su atsiliepimu teismui buvo pateikti žemės sklypo planas, Regia sistemos Vilniaus miesto savivaldybės žemėlapis ir kiti dokumentai, patvirtinantys, jog į M. G. priklausantį žemės sklypą veda susisiekimo komunikacijos (vartai su tvora) (1 t. 22-30, 56-60, 63 b. l.).
    12. Ieškovas 2017 m. vasario 10 d. kreipėsi į atsakovę su taikos sutarties projektu (2 t. 140-143 b. l., 3 t. 26-29 b. l.), su kuriuo atsakovė 2017 m. kovo 8 d. raštu nesutiko, nurodydama, jog svarstytų pakoreguotos taikos sutarties galimybę (2 t. 144-145 b. l., 3 t. 30-31 b. l.); ieškovas 2017m. kovo 21 d. pateikė atsakovei paaiškinimą kartu su pakoreguotu taikos sutarties projektu (1 t. 162-163 b. l., 2 t. 146-150 b. l.03 t. 32-46 b. l.), su kuriuo atsakovė taip pat nesutiko, nurodydama, jog ieškovas ne visiškai atsižvelgė į jos išreikštus pasiūlymus dėl taikos sutarties sąlygų (2 t. 161 b. l.,3 t. 47 b. l.,).
    13. Ieškovas kreipėsi į teismo ekspertą S. V., kuris surašė 2017 m. gegužės 5-19 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 17/0519. Šiame ekspertinio tyrimo akte pateiktos išvados: 1) statinys priskirtinas Inžinerinių statinių rūšiai, kitų inžinerinių statinių grupei, kitos paskirties inžineriniams statiniams; statinys priskirtinas I grupės nesudėtingam statiniui; atliekami darbai priskirtini statinio kapitaliniam remontui; statinys patenka į kultūros paveldo objekto – ( - ) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre ( - )) teritoriją, tačiau statinys nėra pastatytas ant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar ant nekilnojamojo daikto – užtvankos su privedimo kanalu (unikalus Nr. ( - )); 2) Esamų vartų su tvora, stulpų bei segmentų, bei laikančiosios konstrukcijos pakeitimui neprivalomas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas; 3) Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 punkte įtvirtinta naujo statinio statybos sąvoka, kuri nustato, kad tai statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį; Statybos įstatymas ir Statybos techninis reglamentas aiškiai nurodo, kad naujo statinio statybos rūšies tikslas yra pastatyti naują statinį žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių, t. y. pastatyti statinį, kurio anksčiau niekada nebuvo, žemės paviršiuje, kuriame niekada nebuvo statinių arba likę sugriuvusio, nugriauto statinio likučiai giliau kaip 0,5 m. (1 t. 38-48 b. l.).
    14. 2017 m. gegužės 31 d. ieškovas kreipėsi į Inspekciją su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2015 m. spalio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-151022-00144 ir 2015 m. lapkričio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-151109-00159 (2 t. 11-15 b. l.). Atsakydama į ieškovo skundą, Inspekcija 2017 m. birželio 8 d. rašte Nr. 2D-8001(7.9) nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 46.3 punktu, ieškovo 2017 m. gegužės 31 d. skundo nenagrinės, nes skyriaus priimti sprendimai dėl ieškovo 2017 m. gegužės 31 d. skunde nurodytų nesudėtingų statinių statybos nenumatyti Taisyklių 56.4.4 papunktyje (2 t. 22-23 b. l.).
    15. Ieškovo pateiktame individualios S. B. įmonės „Matininkas“ 2016 m. spalio 26 d. pranešime Nr. 643nurodyta, jog įvažiavimo į sodybą pylimo žemės plotas apskaitomas kaip kelio naudmena ir yra susisiekimo komunikacijų inžinerinis statinys, transporto ir pėsčiųjų judėjimo vidaus kelio dalis. Šio inžinerinio statinio susisiekimo komunikacijų sudėtyje yra hidrotechninis statinys – vandens pralaida, gelžbetoninė paviršiaus danga ir vartai su tvora. Įvažiavimo kelio inžineriniame statinyje esamų susisiekimo nurodytų komunikacijų sudėtyje nėra laisvo kitų statinių neužimto žemės ploto (1 t. 51 b. l.). Individuali S. B. įmonė „Matininkas“ 2017 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 676 nurodė, kad įvažiavimo į ieškovo sodybą kelio – susisiekimo komunikacijų inžinerinio statinio sudėtinės dalys yra žemės pylimas, hidrotechninė vandens pralaida, gelžbetoninė paviršiaus danga, vartais su tvora, be to, esamas kelias į žemės sklypą nėra kultūros paveldo objekto - ( - ) (3 t. 58 b. l.). Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (1.1.38)s-10504 nurodė, kad kelias nepriklauso hidrotechniniam statiniui – užtvankai ir privedamajam kanalui, tačiau hidrotechninio statinio kadastro duomenyse nurodyta pralaida yra po kelio, vedančio į žemės sklypą, pylimu (3 t. 63-64 b. l.).
    16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Be to, vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir t. t. Kitaip sakant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A50277/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-483/2010).
    17. Nors šiuo atveju byla nagrinėjama civiline tvarka, tačiau yra ginčijamas administracinių aktų teisėtumas, o tai sąlygoja, jog turi būti atsižvelgta ir į administracinių teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Savavališkos statybos aktas nesukelia ieškovui teisinių pasekmių. Savavališkos statybos akte nurodytas reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų šiuo atveju nėra reikšmingas, kadangi ginčo statiniai pastatyti ir jokie statybos darbai nėra vykdomi. Teisines pasekmes ieškovui sukėlė privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
    18. Ginčo savavališkos statybos akte nustatyta, jog statinys - vartai pastatytas savavališkai, statytojui M. G. nurodyta nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Taigi savavališkos statybos akte yra užfiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Jokių valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes ieškovui ar jį įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis, šiame akte nėra. Šiuo aktu, surašytu statybos valstybinę priežiūrą atliekančio subjekto, konstatuota, kad atsakovas savavališkai vykdė statybos darbus. Savavališkos statybos aktas nėra teisės taikymo aktas, nelemia administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia teisines pasekmes. Savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjektų patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1089-261/2015).
    19. Konstatuotina, kad ieškovo reikalavimo panaikinti savavališkos statybos aktą patenkinimas nereikštų pažeistų jo teisių ar teisėtų interesų apgynimo, todėl negali būti ginčo objektu ir šios bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 5 straipsnis). Neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas (savavališkos statybos ar pan.), kadangi jis, kaip minėta, nesukelia jokių teisinių pasekmių. Kadangi savavališkos statybos aktas nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, todėl byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tokią praktiką panašiose bylose plėtoja ir bendrosios kompetencijos apeliacinės instancijos teismai (pvz., Kauno apygardos teismo 2013-07-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-16-555/2013, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-907-560/2017).
    20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai, be kita ko, reiškia, kad šių terminų taikymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014), teismas juos taiko ex officio (pagal pareigas), o ne ginčo šalies prašymu. ABTĮ (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).
    21. Termino kreiptis į teismą eigos pradžia nustatoma ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas skundžiamą privalomąjį nurodymą gavo 2015 m. lapkričio 26 d. ieškovo ir jo atstovo teiginiai apie tai, kad terminas administraciniam aktui apskųsti turėtų būti skaičiuojamas nuo ekspertinio tyrimo akto gavimo 2017 m. gegužės 19 d. ar atsisakymo priimti priešieškinį gavimo dienos yra neparemti nei teisės aktais, nei teismų praktika. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovas praleido 1 mėn. terminą kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo. Šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir ieškovas, ieškinyje formuluodamas terminą atnaujinti praleistą terminą.
    22. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles.
    23. Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laiko reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo, ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar jis buvo paskelbtas, ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).
    24. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytų aplinkybių, taip pat nėra praėjęs ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas dešimties metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo.
    25. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo į teismą kreipėsi 2016 m. rugsėjo 9 d., terminas, jį pratęsus, privalomam nurodymui įvykdyti baigėsi 2016 m. liepos 9 d. Iš ieškovo M. G. ir jo atstovo E. G. faktiškai atliktų veiksmų akivaizdu, kad ieškovas tiek savavališkos statybos akto surašymo, tiek privalomojo nurodymo surašymo metu iš esmės sutiko su akte ir privalomame nurodyme nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovas visą laiką buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – savo tėvo E. G., kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, sūnaus interesams atstovavo ir naudodamasis Nepriklausomybės akto signataro statusu. Teismo vertinimu, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas terminą privalomam nurodymui apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovo atstovas E. G. deklaratyviai nurodė aplinkybes apie savo ligą ir negalėjimą tinkamai konsultuoti sūnaus teisiniais klausimais, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių E. G. ligos ar gydymosi trukmę. Pažymėtina ir tai, kad M. G., nepaisant to, kad jo tėvas yra teisininkas, turėjo ir tebeturi galimybes gauti teisines konsultacijas ir iš kitų asmenų. Ieškovo sutikimą su savavališkos statybos akte ir privalomame nurodyme nustatytomis aplinkybėmis patvirtina ir tai, kad teisme priėmus ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ieškovas siekė sudaryti taikos sutartį, kuria pripažino aplinkybes, jog privalomojo nurodymo surašymo metu buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – supaprastintas projektas su privalomu rašytiniu pritarimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, siekdamas sudaryti taikos sutartį, jos siūlomomis sąlygomis iš esmės pripažino privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovo atstovo tvirtinimai kad tik po ekspertinio akto gavimo ieškovas sužinojo apie tariamą privalomojo nurodymo neteisėtumą negali būti pripažįstami kaip svarbi priežastis atnaujinti terminą administraciniam aktui apskųsti. Pažymėtina, kad iš ekspertinio tyrimo akto matyti, kad tyrimas atliktas 2017 m. gegužės 2 - 19 d. laikotarpiu, t. y. į ekspertą buvo kreiptasi ne tik pasibaigus terminui administraciniam aktui apskųsti, bet ir pasibaigus pratęstam terminui privalomam nurodymui įvykdyti ir Inspekcijai nesutikus sudaryti taikos sutarties. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovas nenurodė ir neįrodė, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas administraciniam aktui apskųsti, yra svarbios. Nenustačius, kad priežastys termino praleidimui buvo svarbios, ieškovo prašymas atnaujinti terminą privalomajam nurodymui apskųsti atmestinas.
    26. Neatnaujinus termino reikalavimui dėl privalomojo nurodymo ginčijimo reikšti, spręstina, kad procesinis teisės kreiptis į teismą terminas pasibaigęs. Dėl nurodytos aplinkybės vien šiuo pagrindu ieškinio reikalavimas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo atmestinas.
    27. Nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo. Dėl šios aplinkybės teismas mano esant reikalinga pasisakyti ir dėl administracinio akto – skundžiamo privalomojo nurodymo teisėtumo, nors šie teismo motyvai, neatnaujinus termino administraciniam aktui apskųsti yra pertekliniai.
    28. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 17 punkte naujo statinio statyba yra apibrėžiama kaip statybos rūšis , kurios tikslas – statinių neužimtame žemės plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Statinio rekonstravimas yra suprantamas kaip statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį aukštį ir pan.) (SĮ 2 str. 18 p.). Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (SĮ 2 str. 20 str.) Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (SĮ 2 str. 21 str.).
    29. Ieškovas atliko vartų su tvora pakeitimo darbus. Ieškovo teigimu, buvusios tvoros su vartais vietoje vartų konstrukcija buvo pakeista į automatinę, uždėti kaldinto metalo segmentai, t. y. procesiniuose dokumentuose ieškovas tvirtina, kad atliko tvoros remonto darbus. Vis dėlto, iš bylos medžiagos neabejotinai matyti, kad pašalinus buvusią tvorą, naujoji tvora su vartais buvo pastatyta kitoje vietoje. Nors ieškovas ir jo atstovai atkakliai neigė buvus naujo statinio statybą, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei ieškovo atstovai teismo posėdyje negalėjo aiškiai ir konkrečiai įvardinti, kokios statybos darbus atliko ieškovas (procesiniuose dokumentuose nurodomi remonto darbai, tačiau teismo posėdyje buvo teikiami paaiškinimai apie atliktus neva rekonstrukcijos darbus). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad naujieji vartai ir tvora buvo pastatyti ne toje pačioje vietoje, kur stovėjo demontuotieji vartai, patvirtina naujo statinio statybą.
    30. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. VILIN (12.5.13.)-18181 (2 t. 112-113 b. l.) informavo, kad individualios S. B. įmonės „Matininkas“ parengto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), plano duomenys Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti ir žemės sklypo ribos minėto plano pagrindu kadastro žemėlapyje nepažymėtos. Rašte taip pat nurodoma, kad užtvanka ir privedamas kanalas pirmą kartą suformuotas ir 2003-01-06 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870, 2002-12-03 priėmimo – perdavimo akto Nr. 2090-79 ir 2001-02-19 parengtos nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos pagrindu. Po 2006-07-14 šio nekilnojamojo daikto duomenys buvo tikslinami 2009-06-05, 2011-03-16, 2012-10-01, nurodant kitų statinių kadastro duomenų 1C formoje minėto statinio papildomas sudėtines dalis, tačiau užtvanka ir privedamas kanalas performuoti, t.y. padalinti ar suskaidyti į atskirus nekilnojamojo turto objektus nebuvo. Užtvankos ir privedamo kanalo 2011-03-16 parengtos kadastro duomenų bylos duomenimis ilgis 220 m yra skaičiuotas Išdėstymo plane M1:500 nuo taško Nr. 7 iki punktyrinės linijos tarp taškų Nr. 81 ir Nr. 100. Iš šių duomenų darytina išvada, kad R. G. ir G. G. priklausantis statinys užtvanka ir privedamas kanalas kerta ieškovo nurodomą pylimą į žemės sklypą. Užtvankos ir privedamo kanalo išdėstymo planas, šio statinio kadastro bylos duomenys ir VĮ RC pateikta informacija patvirtina, kad užtvanka ir privedamas kanalas nebuvo skaidytas ar padalintas į atskirus objektus, šis statinys yra išsidėstęs valstybinėje žemėje ir ieškovo žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ). Iš nurodytų duomenų matyti, kad toje vietoje, kurioje stovi ginčo statiniai, taip pat yra išsidėsčiusi užtvanka ir privedamas kanalas.
    31. Minėtame VĮ Registrų centro 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. VILIN (12.5.13.)-18181 nurodoma, kad vadovaujantis Techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.02:2000 „Sutartiniai topografinių planų M1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklai“, patvirtinto Valstybinės geodezijos ir kartografijos Tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000-06-19 įsakymu Nr. 45, nuostatomis, 2011-03-06 parengtoje kadastro duomenų byloje komplektuojamame išdėstymo plane M1:500 linija ties tašku Nr. 79 ir tašku Nr. 80, išnašoje pažymėtoje skaičiumi 10, pažymėta pralaida, o linija, kuri prasideda prie taško Nr. 14 ir kerta tašką Nr. 90, bei linija nuo taško Nr. 85 besitęsianti į kairę žymi metalinę tvorą. UAB „INVERSTATUS“ kartu su 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu „Dėl statinių vietos nustatymo“ (2 t. 109 b. l.) pateikė ginčo statinių vietos ant užtvankos ir privedamo kanalo pažymėjimo schemą (2 t. 108, 110 b. l.), iš kur aiškiai matyti, tiek vandens pralaidos vieta (pažymėta 79-80 taškais), tiek esamų vartų vieta (pažymėta koordinatėmis), tiek buvusius tvoros su vartais vieta, pažymėta sutartiniu ženklu (dalis buvusios tvoros kirto tašką, pažymėtą 19). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro ir UAB „INVERSTATUS“ pateiktų duomenų, ginčo statinių ir buvusių vartų su tvora stovėjimo vieta skiriasi kelių metrų atstumu, t.y. ginčo statiniai buvo perstatyti keliais metrais arčiau pralaidos. Byloje pateiktas Inspekcijos 2011 m. kovo 1 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110301-00030 su priedais (fotonuotraukomis), kuriose užfiksuota žemės sklypo, esančio ( - ), padėtis, buvusi 2011 m. vasario 24 d. (2 t. 70-73 b. l.). Byloje pateiktas užtvankos ir privedamo kanalo išdėstymo planas (2 t. 121 b. l.), Grigiškių akveduko statinio apibrėžtų teritorijos ribų planas (2 t. 129 b. l.) ir vietos fotofiksacija (2 t. 122-128b. l.). Iš fotofiksacijų matyti, kad buvę vartai stovėjo kitoje vietoje nei yra pastatyti ginčo vartai. Sugretinus iš skirtingų vietų darytas fotofiksacijas matyti, kad ginčo vartai perstatyti kelių metrų atstumu link pralaidos nuo buvusių vartų. Fotofiksacijoje iš Kultūros vertybių registro taip pat matyti ankstesnė vartų stovėjimo vieta. VTPSI 2011-03-01 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-110301-00030 (2 t. 70 -71 b. l.) su nuotraukomis yra fiksuota 2011-02-24 dienos žemės sklypo ( - ) padėtis, tačiau matyti ir žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), su senaisiais vartais. Iš byloje pateiktų 2010 m. balandžio 13 d. ir 2017 m. liepos 28 d. ginčo statinių fotofiksacijų bei jų palyginimų (3 t.70-73 b. l.) akivaizdžiai matyti, kad ginčo vartai yra kitoje vietoje nei buvo ankstesnieji.
    32. Byloje pateiktame 2017 m. vasario 6 d. nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte (2 t. 156-157, 3 t. 42-43 b. l.) nurodoma, kad pastato teritorija yra šalia ( - ), įvažiavimo kelias kerta akveduko apsauginę zoną, sklype projektuojama nauja tvora, vietoje buvusių metalinių vartų planuojama įrengti metalinius ažūrinius vartus ant mūrinių atraminių stulpų.
    33. Ieškovo dublike nurodyti teiginiai apie tai, kad supaprastinto projekto aiškinamajame rašte (I t. 143-154 b. l.) yra projekto vadovo neatidumo klaida, nusakant naujai pastatytų vartų vietą ar statybos rūšį, yra niekuo neparemti ir deklaratyvūs. Iš byloje surinktų įrodymų visumos spręstina, kad ieškovas ir jo atstovai, siekdami ieškinio patenkinimo, faktines aplinkybes traktuoja ir teismui nurodo tendencingai jas interpretuodami.
    34. Iš ekspertinio tyrimo akto Nr. 17/0519akivaizdu, kad ekspertas, atsakinėdamas į jam patiktą antrąjį ir trečiąjį klausimą iš esmės atliko ne faktinį ar techninį įvertinimą, o bandė pateikti teisinio pobūdžio išvadas. Pažymėtina ir tai, kad ekspertas savo išvadas darė tik pagal ieškovo pateiktą medžiagą, atliko dokumentinį, bet ne faktinį tyrimą (1 t. 40 b. l.). Pažymėtina, kad atliekant ekspertinį tyrimą ekspertas nevertino faktiškai atliktų darbų ir gauto rezultato, o pagal išimtinai ieškovo atrinktą medžiagą ir nurodytas aplinkybes davė išvadas. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad pateiktas ekspertinio tyrimo aktas yra nepatikimas vienpusiškas rašytinis įrodymas, kurio įrodomoji vertė yra abejotina.
    35. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovas faktiškai atliko ne buvusios tvoros(vartų) remonto darbus, tačiau, demontavo buvusius vartus ir ne toje pačioje vietoje (t. y. kelių metrų atstumu) pastatė visiškai naują statinį, priskirtiną I grupės nesudėtingiems statiniams(Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis, statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 3.1 papunktis, šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 3.1 papunktis). Atsižvelgiant į tai, kad vartai su tvora pastatytai kultūros paveldo objekto – ( - ) teritorijoje, šio I grupės nesudėtingo statinio statybai yra reikalingas supaprastintas statybos projektas ir rašytiniai pritarimai statinio projektui (SĮ20 str. 1 d. 6 p., STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14 p.). Byloje nėra ginčo, kad nei savavališkos statybos akto, nei privalomojo nurodymo surašymo metu ieškovas nepateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos parengto statinio supaprastinto statybos projekto ir rašytinių pritarimų.
    36. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą teismas neturi pagrindo abejoti skundžiamo privalomojo nurodymo teisėtu ar pagrįstumo, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas ir nurodytais motyvais.
    37. Teismas šioje byloje patyrė 6,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos, atmetus ieškinio reikalavimus, į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11nutraukti bylos dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. spalio 22 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-151022-00144 panaikinimo.

12Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

13Priteisti iš ieškovo M. G., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 6,65 Eur (šešis eurus šešiasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

14Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai