Byla 2A-161-210/2011

2Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus, kolegijos narių Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant prokurorei Romai Timofejavienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. ( - ), iškeltoje pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, B. C., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarei Vilijai Partaukienei dėl pripažinimo negaliojančiais įsakymo, dalyje sprendimo ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras ieškiniu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydamas: 1) panaikinti 1996-04-09 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimo Nr. ( - ) dėl nuosavybės teisės atstatymo S. V. 1.4 punktą dėl 0,2825 ha žemės išpirkimo kompensuojant mišku; 2) panaikinti 1996-08-20 Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. ( - ) dėl nuosavybės teisių į žemę ir mišką atstatymo ir suteikimo naudotis 4,60 ha miško; 3) pripažinti negaliojančiu 2000-06-12 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, notarinio registro Nr. ( - ), dėl 4,6 ha žemės sklypo (miško), unikalus Nr. ( - ), perleidimo B. C.; 4) taikyti restituciją, įpareigojant B. C. grąžinti 7260 Lt vertės 4,60 ha miško sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), valstybės dispozicijon; 5) priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo suklysta dėl buvusio savininko turėtos žemės kiekio, t. y. S. V. turėjo teisę atsikurti į 0,07635 ha žemės, nuosavybės teisė į 0,0481 ha žemės jai buvo atkurta pagrįstai, nepagrįstai pripažinta teisė į 0,2825 ha bendros 7260 Lt vertės ir kompensuota mišku. Ieškovo teigimu, 1996-04-09 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimas Nr. ( - ), kurio 1.4 punkte nurodyta, kad išpirkti 0,2825 ha bendros 7260 Lt vertės turėtą turtą kompensuojant mišku, turėtų būti pripažintas toje dalyje neteisėtu ir negaliojančiais ab initio, 1996-08-20 Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymas Nr. ( - ) taip pat turėtų būti pripažintas visoje apimtyje neteisėtu ir negaliojančiais ab initio, nes šie aktai priimti pažeidžiant LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1 - 4 str., 10 str. 5 d. nuostatas. Nurodoma, kad S. V. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl neteisėtai įgytas nekilnojamasis turtas negalėjo būti perleistas, dėl šios priežasties 2000-06-12 paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu dėl 4,60 ha žemės paveldėjimo. Pripažinus minėtą sandorį niekiniu ir negaliojančiu, restituciją prašė taikyti natūra ir 4,60 ha žemės sklypą, esantį ( - ), grąžinti valstybės dispozicijon.

7Atsiliepime į ieškinį atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko visiškai. Pripažino, kad dėl žemėtvarkos skyriaus darbuotojų, atlikusių kompensuojamo ploto paskaičiavimus, klaidos, neteisingai paskaičiuotas plotas, į kurį nuosavybės teisės S. V. atkurtos kompensuojant mišku.

8Atsiliepime į ieškinį atsakovė B. C. su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad dėl klaidos atkuriant nuosavybės teises jos motinai S. V. kalti žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, todėl prašė iš jos nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

9Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarė Vilija Partaukienė nurodė, kad dėl ieškinio neprieštarauja.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11

12Kelmės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: 1) panaikino 1996-04-09 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimo Nr. ( - ) dėl nuosavybės teisės atstatymo S. V. 1.4 punktą dėl 0,2825 ha žemės išpirkimo kompensuojant mišku; 2) panaikino 1996-08-20 Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. ( - ) dėl nuosavybės teisių į žemę ir mišką atstatymo ir suteikimo naudotis 4,60 ha miško S. V.; 3) pripažino negaliojančiu 2000-06-12 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, patvirtintą Kelmės rajono antrojo notarų biuro notarės Vilijos Partaukienės, notarinio registro Nr. ( - ), dėl B. C. paveldėto 4,6 ha žemės sklypo (miško), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); 4) taikė restituciją, įpareigojo B. C. grąžinti 4,60 ha miško žemės sklypą, kurio vertė 7260 Lt, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), valstybės dispozicijon; 5) priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 259 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad S. V. atkūrus nuosavybės teisę į 0,0481 ha sklypą ( - ), jai turėjo likti neatkurta nuosavybės teisė į 0,02825 ha, o ne į 0,2825 ha, kaip nurodyta 1996-04-09 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimo Nr. ( - ) punkte 1.4, ji negalėjo pretenduoti į 0,2825 ha žemės ir gauti už šį žemės sklypą kompensaciją 4,60 ha miško 7260 Lt vertės ( - ). Todėl padarė išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas šioje dalyje yra neteisėtas. Panaikinęs 1996-04-09 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimo Nr. ( - ) dėl nuosavybės teisės atstatymo S. V. 1.4 punktą, 1996-08-20 Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. ( - ) dėl nuosavybės teisių į žemę ir mišką atstatymo ir suteikimo naudotis S. Vi. 4,60 ha miško, teismas panaikino ir jų pagrindu atsiradusias teisines pasekmes. Be to, pažymėjo, kad nepriklausomai nuo atsakovės B. C. ar palikėjos S. V. kaltės, pripažinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo negaliojančiais, šių aktų pagrindu įgytas turtas turi būti grąžintas valstybės dispozicijon. Nustatęs, kad prokuratūra 2010-06-19 gavo nuosavybės teisių S. V. atkūrimo dokumentų bylą, t. y. visus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami administraciniai aktai, o ieškinys pareikštas 2010-07-02, teismas konstatavo, kad prokuroro ieškinys šioje byloje pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas pažymėjo, kad atsakovės B. C. sąžiningumas neginčijamas, įrodymų, kad ji neteisėtais veiksmais ar kitokiu būdu įtakojo valstybės instituciją priimti neteisėtą sprendimą jos motinos atžvilgiu, nėra. Todėl bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai teismas priteisė iš institucijos, priėmusios šiuos aktus, teisių perėmėjos – atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skundžia Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti abiems atsakovams, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriui ir B. C., lygiomis dalimis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant galiojančius teisės aktus ne dėl žemėtvarkos skyriaus darbuotojų tikslingo siekio, bet dėl rašymo apsirikimo, t. y. vietoj skaičiaus 0,02825 ha buvo įrašytas 0,2825 ha, kas yra aiški aritmetinė klaida. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą faktą kad S. V. dėl savo senyvo amžiaus negalėjo viena dalyvauti žemės atkūrimo procedūroje, todėl B. C. buvo susipažinusi su 1996-04-09 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimu Nr. ( - ) bei 1996-08-20 Šiaulių apskrities valdytojo įsakymu Nr. ( - ) ir galėjo kreiptis į žemėtvarkos skyrių dėl aiškios aritmetinės klaidos sprendime ištaisymo. Kadangi priimti sprendimai buvo akivaizdžiai naudingi atsakovei, savo pareigos veikti sąžiningai ir pranešti sprendimus priėmusiai institucijai apie klaidą atsakovė neįvykdė, tuo pažeisdama CK 1.5 str. reikalavimą veikti sąžiningai.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 32 str., jį traktuoja ir vertina kaip numatytą pareigą asmeniui kreiptis į instituciją dėl klaidos ištaisymo. Tačiau įstatyme tėra numatyta teisė, todėl nėra pagrindo teigti, kad nepasinaudojusi jai suteikta teise kreiptis dėl klaidos ištaisymo atsakovė B. C. elgėsi nesąžiningai. Nuosavybės atkūrimo procese dalyvavo S. V. ir tik vėliau atgautą žemę pagal testamentą perleido B. C., todėl apelianto teiginiai, kad S. V. dėl savo senyvo amžiaus negalėjo viena dalyvauti žemės atkūrimo procedūroje ir B. C. buvo susipažinusi su priimtais sprendimu ir įsakymu, niekuo nepagrįsti ir negali būti vertinamas kaip įrodymas CPK 177 str. prasme.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė B. C. nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad jos kaltės dėl apelianto darbuotojų padarytos klaidos nėra ir bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistos pagrįstai.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė Vilija Partaukienė nurodo, kad neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir teisiniai argumentai, kuriais atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

19Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro paduoto atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai, nurodytų argumentų, liečiančių bylos esmę patikrinimas ir įvertinimas, bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

20Konstatuotina, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal apelianto apeliacinį skundą nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.)

21Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje, priteisdamas žyminį mokestį, jo dydį apskaičiavo teisingai. Teismas sprendė, kad ieškinį byloje, kurioje atsakovais yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir B. C. patenkinus visiškai ir pritaikius restituciją, žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas nuo grąžintinos turto vertės, t. y. nuo 7260 Lt. Taigi žyminio mokesčio suma yra 217,80 Lt. Kartu turi būti atlyginamos valstybei ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurias sudaro 41 Lt. Apeliacinio skundo esmė – teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, aiškinimas ir taikymas, t. y. apeliacinis skundas susijęs su teisės aiškinimu ir taikymu.

22CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Šioje byloje ieškinį, gindamas viešąjį interesą, pareiškė Šiaulių apygardos vyriausiais prokuroras. Pagal įstatymą jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl visiškai patenkinus ieškinio reikalavimą turėjo būti taikoma CPK 96 str. 1 d. nuostatos. Bylos duomenimis atsakovais šioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir B. C.. Pirmosios instancijos teismas įstatymą, spręsdamas žyminio mokesčio atlyginimo valstybei klausimą, taikė teisingai. Žyminį mokestį priteisė iš atsakovo. Tačiau šioje byloje, pagal apeliacinio skundo turinį, spręstinas klausimas ar teismas turėjo žyminį mokestį priteisti iš abiejų atsakovų ar galėjo pasirinkti ir motyvuotu sprendimu priteisti iš vieno atsakovo, t. y. ar teismas privalėjo įstatymą taikyti tik formaliai, atsietai nuo kitų civilinio proceso kodekso normų, ar turėjo pareigą aiškinti taikomą teisės normą bendrame normų visumos kontekste, sugretindamas nustatytus faktus ir faktines aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas yra vientisas teisės aktas, reglamentuojantis proceso uždavinius, sudarančius prielaidas teisingumui Lietuvoje vykdyti. Todėl jo atskiros normos privalo būti aiškinamos ir taikomos, nagrinėjant bylas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitais teisės aktais, bei Lietuvos Respublikos įstatymais, bei vadovaujantis teisingumo sąžiningumo ir protingumo principais, kaip vientisas teisės aktas.

23Šios bylos faktai liudija, kad klaida atkuriant nuosavybės teises į P. J. įpėdinių valdytą iki žemės nacionalizacijos sklypą, kurios pagrindu pradėta byla, buvo padaryta valstybės institucijos, kuri priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo S. V.. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo itin sudėtinga, nes dalis turėtos iki nacionalizacijos žemės valstybės buvo išpirkta, pretendentei kompensuojant jos vertę kitoje vietoje mišku. Bylos duomenimis nustatyta, kad pretendentė, būdama labai garbingo amžiaus, vargu ar galėjo suprasti padarytą klaidą, dėl kurios jai buvo kompensuota daugiau nei priklausė pagal išlikusius nuosavybę pagrindžiančius dokumentus, pasidaryti sau išsamius ir tikslius skaičiavimus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos, o tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Šios nuostatos suponuoja valstybės institucijoms, jų tarnautojams ir pareigūnams veikti sąžiningai, patikimai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, vadinasi ir teisingai, kad tomis institucijomis piliečiai tikėtų ir pasitikėtų ir be pagrindo dėl jų padarytų klaidų nenukentėtų. Šioje byloje nei S. V., nei atsakovės B. C. sąžiningumas nekvestionuojamas, byloje nenustatyti jokie faktai, kad atsakovė veikė piktybiškai, kad ji bet kokiais neteisėtais veiksmais įtakojo valstybės instituciją priimti neteisingus sprendimus, ar kad buvo piktavališkai su ja susitarusi. Taigi, dėl valstybės institucijos tarnautojų padarytos klaidos, netgi menkiausią atsakomybę perkėlus piliečiui, kuriam ši institucija privalo tarnauti, būtų neteisinga, toks sprendimas prieštarautų sveikam protui, teisingumui ir nepagrįstai griautų piliečių pasitikėjimą pačia valstybe apskritai.

24Kartu atsakant į apelianto apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 32 str. nurodo, kad ši teisės norma sukuria piliečiui pareigą kreiptis į instituciją dėl padarytos klaidos ištaisymo. Paprastai bet kuris įstatymas sukuria civilinio teisinio santykio dalyviams, kuriems jis skiriamas ir teises ir pareigas. Tačiau minima įstatymo norma piliečiams nustato teisę, bet ne pareigą kreiptis dėl klaidos ištaisymo. Nors kiekvienas pilietis, įgyvendindamas savo teises ir atlikdamas pareigas privalo būti rūpestingas ir atidus, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė tyčia nepasinaudojo savo teise ir sukūrė prielaidas įstatymo pažeidimui, ar buvo nerūpestinga ir neatidi. Kaip jau buvo minėta aukščiau, tokias prielaidas sukūrė valstybės institucija, dėl savo tarnautojų neatidumo. O teisinė situacija nebuvo paprasta, todėl padarytos klaidos senyvas žmogus galėjo ir nepamatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą patenkinus ieškinio reikalavimus. Teismas įstatymą taikė, suprasdamas ir aiškindamas jo prasmę ne formaliai, bet sąryšyje su Konstituciniais teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo principais, todėl tenkinti atsakovo apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

25Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Jas sudaro 4,25 Lt (b.l. 112).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (kodas 188704927) 4,25 Lt valstybei už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
2. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras ieškiniu kreipėsi į... 7. Atsiliepime į ieškinį atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 8. Atsiliepime į ieškinį atsakovė B. C. su ieškiniu nesutiko ir prašė... 9. Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. ... 12. Kelmės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė B. C. nurodo, kad apeliacinis... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notarų... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir teisiniai argumentai,... 19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio... 20. Konstatuotina, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 21. Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje, priteisdamas žyminį mokestį,... 22. CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo... 23. Šios bylos faktai liudija, kad klaida atkuriant nuosavybės teises į P. J.... 24. Kartu atsakant į apelianto apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad... 25. Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio...