Byla 2A-268-267/2011

4Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Nordlita“ direktoriui G. P., atsakovės UAB „Šiaulių šalna“ direktorei N. B., trečiojo asmens DNSB Žemaitės g. 41 pirmininkei V. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordlita“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-138-362/2011, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Nordlita“ ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių šalna“, tretysis asmuo DNSB Žemaitės g. 41, dėl skolos priteisimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6

7I.

8Ginčo esmė.

9Ieškovė UAB „Nordlita“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 8632 Lt už atliktus vidaus šildymo sistemos projektavimo-montavimo darbus daugiabučiame gyvenamajame name Žemaitės g. 41, Šiauliai. Nurodė, kad atsakovė yra patalpų savininkė šiame name ir pilnai neatsiskaitė už atliktus darbus, liko skolinga 8632 Lt. Prašė priteisti skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis su trečiuoju asmeniu DNSB Žemaitės g. 41 dėl namo šilumos sistemos renovavimo. Sutartis buvo sudaryta 2009-09-17, jos kaina – 154000 Lt. Keli juridiniai asmenys, ne bendrijos nariai, pageidavo, kad jiems būtų pateiktos atskiros PVM sąskaitos faktūros. Todėl sutartis su trečiuoju asmeniu buvo pakeista, sudarant papildomą susitarimą darbų kaina sumažinta UAB „Šiaulių šalna“ tenkančia mokėjimų dalimi iki 131748,55 Lt. Atsakovė UAB „Šiaulių šalna“ už atliktus darbus sumokėjo 7000 Lt, o 8632 Lt mokėti atsisako.

10Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nebuvo sudariusi jokių sutarčių su ieškove ir sutikimo bendrijai atlikti šilumos sistemos renovaciją nedavė. Esant bendrijos prašymui, įsileido ieškovės darbininkus atlikti darbus bendrovei priklausančiose patalpose. Buvo pakeisti radiatoriai. Už šiuos darbus atsiskaitė. Mano, kad ieškinys pareikštas be jokio teisinio pagrindo, todėl negali būti tenkinamas.

11Tretysis asmuo DNSB Žemaitės g. 41, su byloje pareikštu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpos gyvenamajame name, Žemaitės g. 41, tačiau ji nėra bendrijos narė. Bendrijos nariai susirinkime nusprendė, jog reikalinga šildymo sistemos renovacija. Buvo pasirašyta sutartis su ieškove, paskui sutarties sąlygos buvo pakeistos bendrijos nariams, nes kiti savininkai pageidavo už atliktus darbus gauti sąskaitas faktūras. Sprendimai buvo priimti bendrijos susirinkimuose, į juos buvo kviečiama ir atsakovė.

12II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.

13Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Nordlita“ 1093,05 Lt teismo išlaidų atsakovei UAB „Šiaulių šalna“ už advokato pagalbą ir 11,85 Lt teismo išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą. Panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-07-02 nutartimi.

14Teismas konstatavo, kad nebuvo pateikta jokia sutartis, sudaryta tarp ieškovo UAB „Nordlita“ ir atsakovo UAB „Šiaulių šalna“. Todėl prievoliniai santykiai tarp šalių kilti negalėjo. Teismas pažymėjo, kad buvo atliekamas bendrojo naudojimo objekto remontas (šildymo sistemos renovacija), pagal sudarytą statybos rangos darbų sutartį tarp ieškovo ir dalies bendrasavininkų. Teismas nusprendė, kad 2009-08-17 DNSB Žemaitės g. 41 vykęs narių susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl renovavimo darbų, negali būti laikomas teisėtu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimu, kadangi jame dalyvavo tik 15 iš 27 bendrasavininkų, ir už priimamą sprendimą balsavo tik 8 bendrasavininkai. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė neturi atlikti prievolės kitos šalies (kreditoriaus) naudai – sumokėti pinigus.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.

16Ieškovė UAB „Nordlita“ teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimo pakeitimo ir grąžinimo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė gali naudotis renovacijos vaisiais nemokėdama už atliktus darbus.

182. Atvejai, kai teismas priima sprendimą, kuriuo nustatytos teisės ir pareigos neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims, pripažįstami absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. Todėl teismas, pasitarimų kambaryje nustatęs renovacijos neteisėtumo faktą, privalėjo atnaujinti procesą, įtraukiant Šiaulių miesto savivaldybės administraciją į bylą trečiuoju asmeniu, nepaisant to, kad nebuvo pateiktas šalių prašymas.

19Atsiliepimu apeliacinį skundą atsakovė UAB „Šiaulių šalna“ prašo UAB „Nordlita“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą, bei priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

201. Ieškovė kreipdamasi į teismą pasirenka ieškinio pagrindą ir dalyką. Todėl atsakovė nesutinka su apelianto motyvais dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad šildymo sistemos renovacijos projektas buvo derintas Šiaulių miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, ir buvo gautas statybos leidimas.

212. Atsakovės nuomone, teismas šioje byloje nesprendė klausimų, susijusių su Šiaulių m. savivaldybės administracijos veiksmais, ir savo sprendime dėl šios institucijos teisių ir pareigų nepasisakė. Todėl ieškovės apeliacinio skundo motyvas, kad Šiaulių m. savivaldybės administracijai atsiranda pasekmės dėl teismo sprendimo, yra nepagrįstas.

223. Byloje buvo pareikštas konkretus reikalavimas, kurį teismas atitinkamai išsprendė. Ieškovė byloje nepareiškė jokių reikalavimų Šiaulių m. savivaldybės administracijai, todėl atsakovė nepareiškė priešieškinio ir neprašė teismo pripažinti šildymo sistemos renovaciją savavališka statyba.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

24Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Telšių rajono apylinkės teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu, nes teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 330 str.).

26

27Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

28

292009-09-17 UAB „Nordlita“ ir DNSB Žemaitės 41 sudarė statybos rangos sutartį dėl gyvenamojo namo Žemaitės g. 41, Šiauliuose vidus šildymo sistemos projektavimo ir montavimo darbų. Sutartyje buvo numatyta bendra sutarties objekto kaina – 154000 Lt su PVM (7, 8 b. l.).

30Ieškovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, atliko statybos rangos sutartyje numatytus šilumos įrenginių projektavimo ir rekonstravimo darbus. Tai patvirtina teismui pateikti projektavimo dokumentai (10 – 31 b. l.), 2009-11-03 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2009-11-03 Šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma Nr.15-3109-08, AB „Šiaulių energija“ 2009-11-02 pažyma, kuriose nurodyta, kad Daugiabučio gyvenamo namo Žemaitės g.41, Šiauliai šildymo sistema rekonstruota pagal technines sąlygas, projektą, išbandyta ir priduota (32, 33, 31 b. l.).

312009-11-23 UAB „Nordlita“ ir Daugiabučio namo savininkų bendrija pasirašė sutarties Nr. 2009/09/17 priedą Nr.1, kuriuo susitarė dėl bendros sutarties kainos keitimo, mažinant sutarties kainą iki 131748,55 Lt UAB „Šalna“ tenkančia mokėjimų dalimi – 15632,00 Lt (9, 36 b. l.).

32Byloje nėra ginčo, kad visi daugiabučio namo (Žemaitės g. Nr. 41) patalpų savininkai, išskyrus atsakovę UAB „Šiaulių šalna“, sumokėjo ieškovei už atliktus darbus kiekvienam jų tenkančią pinigų sumą pagal ieškovės pateiktą mokėtinų sumų suvestinę (36 b. l.). Šalys pripažįsta, kad UAB „Šalna“ atsisakė pasirašyti 2009-10-26 statybos rangos sutartį Nr. 2009/10/26, tačiau sumokėjo ieškovui 7000 Lt už atliktus darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose NRD Nr. 076 ir NRD Nr. 111, pagal dvi sąskaitas faktūras Nr. 0778/11543 ir Nr.0740/11286 (41–45 b. l.).

33Šalių ginčas kilęs dėl 8632,00 Lt skolos pagal 2010-01-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0780 apmokėjimo už atliktus darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose Nr. 002 ir 003 (46–49 b. l.).

34

35Įrodymų vertinimas ir teisiniai argumentai.

36

37Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, padarė nepagrįstas išvadas, leisdamas atsakovei naudotis renovacijos vaisiais nemokant už atliktus darbus.

38Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė, ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-376/2009). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju renovuojant vidaus šildymo sistemą, nes šis reikalavimas kyla jai iš įstatymų suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada: jog atsakovė neturi prievolės sumokėti pinigus, nei sutarties, nei delikto, nei kitų juridinių faktų pagrindu, UAB „Nordlita“ naudai, kadangi 2009-08-17 įvykęs DNSB Žemaitės g. 41 narių susirinkimas negali būti laikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 str. 1 d. numatytu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2009-09-17 statybos rangos sutartį Nr. 2009/09/17 (7–8 b. l.), sudarytą tarp UAB „Nordlita“ ir daugiabučio namo Žemaitės g. 41 savininkų bendrijos, visi bendraturčiai, išskyrus atsakovę, yra atsiskaitę su rangovu. Ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, leidžia teismui spręsti, kad patalpų bendraturčių valia atlikti jų name šildymo sistemos renovacijos darbus buvo aiškiai išreikšta. Tai patvirtina ir trečiojo asmens paaiškinimai bei teismui pateikti savininkų bendrijos narių susirinkimų protokolų duomenys, liudijantys, kad renovacijos klausimai bendrijoje buvo svarstomi keletą kartų nuo 2009 m. gegužės mėn. ir renovacijai buvo pritarta (88, 89, 94 – 100, 132 – 149 b. l.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl patalpų savininkų sprendimo neteisėtumo teisėjų kolegijos vertinama kaip nepagrįsta ir neatitinkanti CK 1.5 įtvirtintų bendrųjų teisės principų.

39UAB „Nordlita“ atsakovei pateikė tris PVM sąskaitas faktūras dėl 3000 Lt, 4000 Lt ir 8632 Lt apmokėjimo už atliktus vidaus šildymo sistemos renovavimo darbus. Atsakovė apmokėjo 3000 Lt ir 4000 Lt sąskaitas, tačiau atsisakė mokėti 8632 Lt.

40Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad sumokėję rangovui už atliktus darbus, bendraturčiai gera valia įvykdė prisiimtą prievolę pagal statybos rangos sutartį Nr. 2009/09/17, o atsakovė, apmokėdama už dalį atliktų darbų, pripažino prievolės – apmokėti už atliktus darbus, teisėtumą. Iš teismui pateiktų elektroninio susirašinėjimo duomenų, susirinkimų ir pasitarimų protokolų akivaizdu, kad atsakovė atsisako sumokėti 8632 Lt, nes mano, kad renovacijos darbų kaina per didelė (51, 53, 72, 81, 106, 136 – 147, 156 b. l.), tačiau šie argumentai paneigti ieškovės pateiktais dokumentais. UAB „Nordlita“ piniginis reikalavimas pagrįstas 2009-09-17 rangos sutartimi, darbų kainos iššifravimu pagal fizinius ir juridinius asmenis, sąmatomis, atliktų darbų perdavimo aktais ir PVM sąskaitomis faktūromis. Todėl, vadovaujantis LR CK 4.82 str., 4. 83 str., 4.86 str., 6.38 str., 6.681 str., 6.687 str. ir DNSBĮ 29 straipsnio 1 d. 6 p. nuostatomis, turi būti tenkinamas.

41Negalima sutikti su atsakovės aiškinimu, kad ji neturi apmokėti už atliktus darbus, nes nebuvo sudariusi statybos rangos sutarties dėl UAB „Šiaulių šalna“ patalpose atliktų šildymo sistemos renovavimo darbų. Šie darbai ir jų kaina buvo numatyti 2009-09-17 statybos rangos sutartyje. 2009-11-23 susitarimu bendra sutarties kaina (154000 Lt) buvo pakeista, ją sumažinant iki 131748,55 Lt. Sutarties priede Nr. 1 aiškiai nurodyta, kad kaina keičiama, nes su UAB „Šiaulių šalna“ sudaryta atskira rangos sutartis dėl 15632 Lt vertės darbų atlikimo. Mažai tikėtina, kad rangovas, 2009-11-02 baigęs darbus pagal rangos sutartį ir pridavęs objektą valstybinei komisijai, būtų sutikęs mažinti atliktų darbų kainą, neturėdamas UAB „Šiaulių Šalna“ sutikimo sudaryti atskirą sutartį ir apmokėti už atliktus darbus proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. UAB „Šiaulių šalna“ pateikė teismui atsakovės nepasirašytą 2009-10-26 statybos rangos sutarties kopiją ir sąmatas (75 – 80 b. l.). Šie faktai leidžia teisėjų kolegijai, spręsti, kad atsakovė, siekdama išvengti mokėjimo už atliktus darbus, elgėsi nesąžiningai, suklaidino ieškovę, kuri pakeitė statybos rangos sutartį su užsakovu, tačiau negavo dalies apmokėjimo iš atsakovės. Todėl atsakovės argumentai, susiję su tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių aiškinimu, atmestini (CK 1. 5 str., 6.193).

42Apeliacinėje instancijoje atsakovė savo atsikirtimus grindė ir nekokybiškai atliktais darbais. įvertinusi tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija nepasisako dėl šių apeliantės argumentų (CPK 304 str. 2 d.).

43Apeliantė teigia, kad teismas, pasitarimų kambaryje nustatęs renovacijos neteisėtumo faktą, privalėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir įtraukti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją į bylą trečiuoju asmeniu, nepaisant to, kad nebuvo pateiktas šalių prašymas, kadangi priėmus sprendimą, kuriuo nustatytos teisės ir pareigos neįtrauktam byloje asmeniui, toks teismo sprendimas turi būti pripažįstamas negaliojančiu dėl konstatuoto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

44Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis procesinės teisės normų vertinimas leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-159-2007). Teisėjų kolegija nenustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimu Šiaulių miesto savivaldybei buvo nustatytos, pripažintos ar pakeistos kokios nors teisės ar pareigos. Be to, apeliacinėje instancijoje skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas. Todėl apeliantės argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, atmestinas.

45Kadangi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir šalių pateiktus argumentus, daro priešingas išvadas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tai apskųstasis teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.). 2010-07-02 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str.).

46IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

47Ieškinį patenkinus ieškovei, kurios naudai priimtas sprendimas, iš atsakovės priteistina 518 Lt žyminis mokestis, taip pat turėtos ir teismui pateiktais dokumentais pagrįstos atstovavimo išlaidos – 2500 Lt (CK 93 str.; 3, 5, 6, 171 b. l.).

48Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, turėjo 12,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 96 str.).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

51Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

52Ieškinį patenkinti visiškai.

53Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių šalna“, įmonės kodas 144726060, adresas: Žemaitės g. 41, Šiauliai, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordlita“,(duomenys neskelbiami) 8632 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus) skolos ir 3018 Lt bylinėjimosi išlaidų.

54Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių šalna“ (duomenys neskelbiami), procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 12,70 Lt (dvylika Lt 70 cnt.).

552010-07-02 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
4. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, ... 6. ... 7. I.... 8. Ginčo esmė.... 9. Ieškovė UAB „Nordlita“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą,... 10. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nebuvo sudariusi jokių... 11. Tretysis asmuo DNSB Žemaitės g. 41, su byloje pareikštu ieškiniu sutiko,... 12. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.... 13. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį... 14. Teismas konstatavo, kad nebuvo pateikta jokia sutartis, sudaryta tarp ieškovo... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.... 16. Ieškovė UAB „Nordlita“ teismui pateikė apeliacinį skundą dėl... 17. 1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė gali naudotis... 18. 2. Atvejai, kai teismas priima sprendimą, kuriuo nustatytos teisės ir... 19. Atsiliepimu apeliacinį skundą atsakovė UAB „Šiaulių šalna“ prašo UAB... 20. 1. Ieškovė kreipdamasi į teismą pasirenka ieškinio pagrindą ir dalyką.... 21. 2. Atsakovės nuomone, teismas šioje byloje nesprendė klausimų, susijusių... 22. 3. Byloje buvo pareikštas konkretus reikalavimas, kurį teismas atitinkamai... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 24. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu, nes... 26. ... 27. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.... 28. ... 29. 2009-09-17 UAB „Nordlita“ ir DNSB Žemaitės 41 sudarė statybos rangos... 30. Ieškovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, atliko... 31. 2009-11-23 UAB „Nordlita“ ir Daugiabučio namo savininkų bendrija... 32. Byloje nėra ginčo, kad visi daugiabučio namo (Žemaitės g. Nr. 41) patalpų... 33. Šalių ginčas kilęs dėl 8632,00 Lt skolos pagal 2010-01-08 PVM sąskaitą... 34. ... 35. Įrodymų vertinimas ir teisiniai argumentai. ... 36. ... 37. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios... 38. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų... 39. UAB „Nordlita“ atsakovei pateikė tris PVM sąskaitas faktūras dėl 3000... 40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad sumokėję... 41. Negalima sutikti su atsakovės aiškinimu, kad ji neturi apmokėti už atliktus... 42. Apeliacinėje instancijoje atsakovė savo atsikirtimus grindė ir nekokybiškai... 43. Apeliantė teigia, kad teismas, pasitarimų kambaryje nustatęs renovacijos... 44. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl... 45. Kadangi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir šalių... 46. IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.... 47. Ieškinį patenkinus ieškovei, kurios naudai priimtas sprendimas, iš... 48. Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, turėjo 12,70 Lt procesinių... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 51. Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą... 52. Ieškinį patenkinti visiškai.... 53. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių... 54. Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių... 55. 2010-07-02 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti...