Byla e2-566-823/2018
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-167-198/2018, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio eglė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto centras“ prašymą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė – Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Olfema“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-167-198/2018, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio eglė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto centras“ prašymą,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi UAB „Panevėžio eglė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto centras“. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai, kurie patikslinti 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi.
  2. BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto administratorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki procesinio sprendimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1279-452/2018 įsiteisėjimo uždrausti UAB „Olfema“ balsuoti BUAB „Panevėžio eglė“ kreditorių susirinkimuose su 480 000 Eur reikalavimo suma.
  3. Bankroto administratorė paaiškino, kad civilinėje byloje Nr. e2-1279-452/2018 yra nagrinėjamas bankroto administratorės ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais 2017 m. sausio 3 d. UAB „Olfema“ ir BUAB „AMK Logistika“ sudarytą susitarimą dėl prievolių užtikrinimo priemonių pakeitimo bei 2017 m. sausio 11 d. sutartinę hipoteką – paprastąją hipoteką, patvirtintą notarės. Remiantis šiais ginčijamais sandoriais BUAB „Panevėžio eglės“ bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorės UAB „Olfema“ 480 000 Eur dydžio hipoteka užtikrintas reikalavimas. Panaikinus sandorius, kurių pagrindu patvirtintas UAB „Olfema“ 480 000 Eur dydžio reikalavimas, UAB „Olfema“ turės būti išbraukta iš BUAB „Panevėžio eglė“ kreditorių sąrašo. Kadangi UAB „Olfema“ savo balsais, sudarančiais net 77,35 proc. visų reikalavimų, gali daryti lemiamą įtaką bankroto bylos eigai, siekiant išvengti kreditorių susirinkimuose priimamų sprendimų neteisėtumo bei galimų teisminių ginčų dėl šių sprendimų, yra būtina uždrausti UAB „Olfema“ dalyvauti BUAB „Panevėžio eglė“ kreditorių susirinkimuose su 480 000 Eur dydžio reikalavimo turimais balsais, iki kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1279-452/2018. UAB „Olfema“ taip pat turi teismo patvirtintą 10 048,83 Eur dydžio trečios eilės reikalavimą, kuris nėra ginčijamas, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir neapribos UAB „Olfema“ teisių dalyvauti BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto procese.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4

  1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi bankroto administratorės UAB „Bankroto centras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1279-452/2018 įsiteisėjimo uždraudė UAB „Olfema“ balsuoti BUAB „Panevėžio eglė“ kreditorių susirinkimuose su 480 000 Eur reikalavimo suma.
  2. Teismas, remdamasis Panevėžio apygardos prokuratūros pateikta informacija, nustatė, kad buvusiai UAB „Panevėžio eglė“ direktorei R. D. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnyje, o UAB „Olfema“ direktorei I. L. – padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Teismas taip pat nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose priimtas BUAB „Olfema“ ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 3 d. UAB „Olfema“ ir BUAB „AMK Logistika“ sudarytą susitarimą dėl prievolių užtikrinimo priemonių pakeitimo bei pripažinti negaliojančia 2017 m. sausio 11 d. sutartinę hipoteką, patvirtintą notarės. Minėtu ieškiniu bankroto administratorė prašo pripažinti negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto byloje buvo patvirtintas hipotekos kreditorės UAB „Olfema“ 480 000 Eur kreditorinis reikalavimas. Panevėžio apygardos teisme gautas pareiškėjo J. M. prašymas pagal 2017 m. lapkričio 2 d. UAB „Olfema“ ir J. M. sudarytą Reikalavimų perleidimo sutartį patvirtinti jo, kaip hipotekos kreditoriaus, 480 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą, o kreditorę UAB „Olfema“ iš BUAB „Panevėžio eglė“ kreditorių sąrašo išbraukti. Pareiškėjo J. M. prašymas dar neišspręstas.
  3. Teismas sprendė, kad, siekiant išvengti BUAB „Panevėžio eglė“ kreditorių susirinkime priimamų sprendimų neteisėtumo bei galimų teisminių ginčų dėl šių sprendimų, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas kreditorei UAB „Olfema“ balsuoti BUAB „Panevėžio eglė“ kreditorių susirinkimuose su 480 000 Eur reikalavimo suma, iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1279-452/2018.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Kreditorė UAB „Olfema“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto administratorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas ginčijama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones tam, kad būtų išvengta kreditorių susirinkime priimamų sprendimų neteisėtumo bei galimų teisminių ginčų dėl šių sprendimų, t. y. siekdamas prevencinių tikslų. Tačiau nėra jokių objektyvių priežasčių spręsti, kad yra būtinybė taikyti tokia prevenciją. Teismo nurodomoje kitoje civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra priimtas joks teismo sprendimas, kuriuo kreditorės UAB „Olfema“ ir BUAB „Panevėžio eglė“ sudaryti sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais. Kitos civilinės bylos pradėjimas savaime nesukuria jokių teisinių padarinių vykstančiam BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto procesui.
    2. Lietuvos Respublikoje galioja nekaltumo prezumpcija, reiškianti, kad asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Jokio įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio šiuo atveju nėra. Prokuratūros raštas yra tik prokuroro nuomonė ir nesukuria jokių teisinių padarinių. Be to, prokuratūra nėra bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, o teismas privalo būti nešališkas ir niekas negali daryti įtakos teisėjui, vykdančiam teisingumą.
    3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažįstama, kad teismas, vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus. Teisingumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo ir būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Draudimas balsuoti bankroto byloje atima iš kreditoriaus galimybę dalyvauti svarbiausių bankroto proceso metu kylančių klausimų sprendime, o tai reiškia, kad iš esmės bus apribotos apeliantės galimybės rūpintis jos kreditorinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimu, taigi bus pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas, paneigtas apeliantės teisėtas interesas.
    4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi jokie reikalavimai bankroto byloje kreditorei UAB „Olfema“ nėra pareikšti, nėra ir nei vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Bankroto administratorė galėjo laikinųjų apsaugos priemonių prašyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje byloje, kurioje BUAB „Panevėžio eglė“ yra ieškovė, o UAB „Olfema“ – atsakovė. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą – tokia laikinoji apsaugos priemonė, kuria siekiama ne garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o sureguliuoti bankroto procese kylančius klausimus, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir tikslo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1495-407/2015).
    5. Bankroto administratorė pasirinko netinkama bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisių gynybos būdą. Ji turėtų ne prašyti bankroto bylą nagrinėjančio teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus, jei kartais kreditorės UAB „Olfema“ balsais būtų priimti tokie susirinkimų nutarimai, kurie pažeistų kitų bankrutavusios įmonės kreditorių arba pačios bankrutavusios įmonės interesus. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Jokių ginčų BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto procese iki šiol nebuvo iškilę. Todėl nėra jokių prielaidų taikyti prevencines priemones.
    6. Laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto procedūrų tęstinumo, kadangi nebalsuojant kreditorei UAB „Olfema“, turinčiai 77,35 proc. visų bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumos, už administratorės siūlomus priimti nutarimus turės teisę balsuoti kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro tik 22,65 proc. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip puse visų kreditorių patvirtintų reikalavimu sumos. ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis leidžia bankroto administratoriui atidėti pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimą, jei yra iškilęs ginčas dėl kreditorių finansinių reikalavimų, kurie sudaro daugiau nei pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių iš esmės būtų sustabdytos bankroto procedūros, būtų pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
  1. BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto administratorė UAB „Bankroto centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jo netenkinti, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas teisingai pažymėjo, kad Panevėžio apygardos prokuratūra yra netgi pareiškusi įtarimus buvusiai BUAB „Panevėžio eglė“ direktorei R. D. ir UAB „Olfema“ direktorei I. L. dėl galimai nusikalstamai sudarytų susitarimų, kurių pagrindu ir yra atsiradęs 480 000 Eur dydžio UAB „Olfema“ reikalavimas. Šios aplinkybės, taip pat civilinė byla Nr. e2-1279-452/2018, kurioje bankroto administratorė prašo minėtus susitarimus panaikinti, sudaro pakankamą pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalių ginčas iš esmės nenagrinėjamas, nes šioje stadijoje atliekamas tik preliminarus ieškinio (prašymo) pagrįstumo vertinimas, kuris skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti.
    2. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, tačiau, esant ginčui dėl UAB „Olfema“ patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo, laikinoji apsaugos priemonė – draudimas UAB „Olfema“ balsuoti kreditorių susirinkime – yra būtent ta priemonė, kuri atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą. UAB „Olfema“ reikalavimas sudaro 77,35 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, taigi UAB „Olfema“ balsas turi lemiamą reikšmę, priimant sprendimus kreditorių susirinkimuose. Kadangi kreditorių susirinkimuose balsų dauguma priimti sprendimai turi būti vykdomi, esant ginčui dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir siekiant išvengti kreditorių susirinkime priimamų sprendimų neteisėtumo bei galimų teisminių ginčų dėl jų ateityje, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-738/2014.
    3. Nepagrįsti yra UAB „Olfema“ atskirojo skundo teiginiai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atims galimybę iš UAB „Olfema“ dalyvauti BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto procese. UAB „Olfema“ taip pat turi 10 048,83 Eur dydžio trečios eilės reikalavimą, kuris nėra ginčijamas. Taigi, prašomos taikyti būtinosios laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir neapribos UAB „Olfema“ teisių dalyvauti BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto procese ar gauti informaciją apie bankroto bylos eigą.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje įsiteisėjimo uždraudė bankrutuojančios bendrovės kreditorei balsuoti kreditorių susirinkimuose, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai įtvirtinti CPK 144 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Iš šio apibrėžimo matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės teismo gali būti taikomos tik konkrečioje byloje, šioje byloje pareikštų reikalavimų ir šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama ne garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o kitų tikslų, pavyzdžiui, sureguliuoti bankroto procese kylančius klausimus, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir tikslo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1495-407/2015).
  1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtino BUAB „Panevėžio eglė“ kreditorių reikalavimų sąrašą, tarp kurių ir kreditorės UAB „Olfema“ 480 000 Eur dydžio hipoteka užtikrintą reikalavimą bei 10 048,83 Eur dydžio trečios eilės reikalavimą. Hipoteka užtikrinto reikalavimo pagrindas – 2017 m. sausio 11 d. sutartinės hipotekos sutartis, pagal kurią UAB „Panevėžio eglė“ užtikrino UAB „AMK Logistika“ tinkamą 480 000 Eur dydžio prievolių įvykdymą kreditorei UAB „Olfema“. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo yra įsiteisėjusi.
  2. Taip pat nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teisme pagal ieškovės BUAB „Panevėžio eglė“ ieškinį atsakovėms UAB „Olfema“ ir BUAB „AMK Logistika“ buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1279-452/2018, kurioje prašoma pripažinti negaliojančiais 2017 m. sausio 3 d. UAB „Olfema“ ir BUAB „AMK Logistika“ sudarytą susitarimą dėl prievolių užtikrinimo priemonių pakeitimo bei 2017 m. sausio 11 d. sutartinę hipoteką – paprastąją hipoteką, patvirtintą notarės. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-1279-452/2018 perduota nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio miesto apygardos teismui, kuriame bylai suteiktas Nr. 2-417-425/2018. Nurodytoje byloje bankroto administratorė nebuvo pareiškusi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šis prašymas pareikštas UAB „Panevėžio eglė“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
  3. Atsižvelgdamas į šios nutarties 9 punkte nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos jau vien dėl to, kad šioje byloje jokie reikalavimai UAB „Olfema“ nėra pareikšti. Siekdama civilinėje byloje Nr. e2-1279-452/2018 pareikštų reikalavimų užtikrinimo, BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto administratorė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo teikti civilinę bylą Nr. e2-1279-452/2018 nagrinėjančiam teismui, kuris, be kita ko, vienintelis gali tinkamai preliminariai įvertinti ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą, kaip vieną būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Prevencinio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bankroto byloje, siekiant užtikrinti kitoje byloje priimto sprendimo įvykdymą, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinio reglamentavimo.
  4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tol, kol teismo patvirtintas ir galiojantis kreditoriaus reikalavimas nėra nuginčytas, uždrausti pagrindiniam kreditoriui dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti būtų neproporcinga laikinoji apsaugos priemonė ir nepagrįstai ribotų kreditoriaus teises skolininko bankroto procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1021-241/2016). Tokia laikinąja apsaugos priemone pažeidžiama kreditoriaus teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti esminiais klausimais, todėl ši priemonė yra neadekvati ir neproporcinga; be to, tokios laikinosios apsaugos priemonės rūšies – draudimo kreditoriui balsuoti kreditorių susirinkime – nenumato nei CPK, nei ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1495-407/2015). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad situacija, jei ieškinys nebūtų patenkintas arba būtų patenkintas tik iš dalies, o visą bylos nagrinėjimo laiką kreditoriui būtų uždrausta balsuoti, t. y. įgyvendinti teises, kylančias iš teismo nutartimi patvirtinto atsakovo kreditorinio reikalavimo, yra ne mažiau ydinga nei ieškovo nurodoma situacija, kai ieškinys būtų patenkintas ir paaiškėtų, kad atsakovas nebeturi reikalavimo teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1678/2014). Pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi tenkindamas BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto administratorės prašymą, nuo šios teismų praktikos nukrypo.
  5. Nutarties 11 punkte nurodytos išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad, ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė UAB „Olfema“ gali balsuoti BUAB „Panevėžio eglė“ kreditorių susirinkime su jos 10 048,83 Eur dydžio trečios eilės reikalavimo suteikiamais balsais. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ĮBĮ nuostatas kreditoriaus balsų skaičius siejamas su jo patvirtinto reikalavimo dydžiu, uždraudus apeliantei balsuoti 480 000 Eur reikalavimo dalimi šiai kreditorei faktiškai yra užkirstas kelias savo turimais balsais daryti bet kokią įtaką sprendžiant klausimus, susijusius, be kita ko, su įkeisto turto realizavimu. Be to, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, jos reikalavimui esant nenuginčytam, kiti kreditoriai, be hipotekos kreditorės pritarimo, taip pat negali priimti tinkamo sprendimo dėl įkeisto turto realizavimo. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus.
  6. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas panaikina ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto administratorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmeta.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

6Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto administratorės UAB „Bankroto centras“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai