Byla 3K-3-16/2014
Dėl bankroto

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (kolegijos pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ingero“ bankroto byloje pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc prašymą pripažinti uždarąją akcinę bendrovę ,,Ingero“ bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi atsakovui UAB „Ingero“ iškelta bankroto byla, o 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas.

5Kreditorius Nordea Bank Finland Plc 2012 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu likviduoti BUAB „Ingero“, prašydamas pripažinti atsakovą bankrutavusiu ir jį likviduoti dėl bankroto. Kreditorius nurodė, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant būtina pereiti prie įmonės likvidavimo. Bendrovės bankroto procesas vyksta daugiau kaip dvejus metus, per kuriuos kreditorių interesai dar nėra apginti.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

7Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi tenkino kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc prašymą ir pripažino BUAB ,,Ingero“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei netenkino kreditoriaus BUAB „Garliavos kasyba“ prašymo pratęsti terminą pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto vieneriems metams. Teismas sprendė, kad yra visos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį ją likviduoti: įsiteisėjusi teismo nutartis dėl kreditorių ir jų reikalavimų patvirtinimo; nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip trys mėnesiai; nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartyje konstatuota, kad sudaryti taikos sutartį nėra galimybės, kreditoriai ne kartą išreiškė valią įmonę likviduoti, o aplinkybė, kad teisme nėra išnagrinėta byla pagal netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutuojančios įmonės naudai, nėra nei besąlyginis, nei pakankamas pagrindas pratęsti terminą spręsti dėl nurodytos įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

8Bylą apeliacine tvarka pagal kreditoriaus A. I. atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį ir atsisakė atsakovą BUAB „Ingero“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei pratęsė terminą taikos sutarčiai atsakovo BUAB „Ingero“ bankroto byloje sudaryti iki galutinių teismo procesinių sprendimų Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-608/2013 ir Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-270-454/2013 įsiteisėjimo.

9Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinta bendra atsakovo BUAB „Ingero“ kreditorių reikalavimų suma – 14 758 935,35 Lt, tarp jų didžiausių kreditorių reikalavimai sudaro: Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus – 11 394 620,74 Lt (77,2 proc.), A. I. – 1 883 549,84 Lt (12,76 proc.), BUAB „Garliavos kasyba“ – 1 186 076,58 Lt (8,04 proc.). Likusių kreditorių reikalavimai sudaro 294 688,19 Lt arba apie 2 proc. visų reikalavimų sumos. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį kreditoriai turi trijų mėnesių nuo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo terminą taikos sutarčiai sudaryti. Termino taikos sutarčiai bankroto byloje sudaryti pratęsimui nepritaria kreditorius Nordea Bank Finland Plc.

10Kreditorius A. I. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu ieškovo UAB „Ingero“ vardu, pareikšdamas netiesioginį ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir 13 909 815,90 Lt nuostolių atlyginimo. Šio ginčo rezultatas gali lemti esminius pasikeitimus, formuojant kreditorių nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo bei bankrutuojančios įmonės teisinio likimo. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-684-230/2012, ieškinį atmetė. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo yra paduotas apeliacinis skundas (Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. 2A-608/2013). Kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc apsisprendimui dėl taikos sutarties sudarymo ir jos sąlygų galėtų turėti įtakos nurodytos civilinės bylos baigtis.

11Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-270-454/2013 pagal ieškovo BUAB „Garliavos kasyba“ BUAB „Ingero“ vardu pareikštą netiesioginį ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland PLC, veikiančiam per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, dėl hipotekos sutarties modifikavimo. Atsižvelgiant į atsakovui BUAB „Ingero“ priklausančio turto sudėtį, į tai, kad jo balanse esantis nekilnojamasis turtas sudaro apie 98 proc. viso jo balanse esančio turto vertės ir esant Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-270-454/2013, pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms turtas negalėtų būti parduotas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Dėl to iki nurodytos bylos pasibaigimo negali būti BUAB „Ingero“ pripažįstama bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu kreditorius Nordea Bank Finland Plc prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį ir paikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

14ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygos. ĮBĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymų leidėjas ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtino teismo pareigą nedelsiant priimti nutartį likviduoti bankrutuojančią bendrovę, siekiant užtikrinti bankroto proceso operatyvumą. Skundžiama nutartimi teismas priešingai nurodytai teisės normai konstatavo, jog, net ir esant visoms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygoms, teismas turi teisę atsisakyti priimti nutartį likviduoti bendrovę. Tai sudaro sąlygas nepagrįstai užtęsti bendrovės bankroto procesą ir nesuderinama su CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais, nes, nepaisant to, kad bendrovės bankroto procesas trunka jau daugiau kaip trejus metus, teismas, atsisakydamas pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, sudarė sąlygas toliau tęsti bankroto bylą. Taip nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų, kad tuo atveju, kai bankroto byla trunka nepagrįstai ilgą laiką šiurkščiai pažeidžiant ĮBĮ nustatytus likvidavimo terminus, prioritetiniu turi būti laikomas kiek įmanoma operatyvesnis bankroto procedūrų užbaigimo tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centro bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-249/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-477/2011).

15Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį kreditoriai turi trijų mėnesių nuo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo terminą taikos sutarčiai sudaryti. Skundžiamoje nutartyje teismas pateikė išaiškinimą, prieštaraujantį taikos sutarties sudarymo terminui. Iki skundžiamos nutarties priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartyje (bylos Nr. 2-377/2013) jau buvo pasisakyta dėl negalimumo bendrovės bankroto byloje sudaryti taikos sutartį, galimybės atkurti bendrovės mokumą ir pagrindo pratęsti bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto termino nebuvimo. Skundžiama nutartimi teismas pateikė nurodytos ankstesnės nutarties išvadoms iš esmės prieštaraujančius išaiškinimus.

16Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimo nutarimas atsisakyti pratęsti terminą taikos sutarčiai sudaryti buvo priimtas didžiojo kreditoriaus balsų dauguma, vien tai nesudaro pagrindo vadovautis kreditorių susirinkimo nutarimu. Taip teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, kai jie iš esmės yra priimami didžiausio kreditoriaus balsų dauguma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta UAB ,,Ingero“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-606/2012).

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje suformavo skolininko ir kreditorių tarpusavio interesų derinimo principą, kuris kildinamas iš pagrindinio bankroto proceso tikslo – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Aiškindamas šį principą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nors bankroto procese kreditorių ir skolininko interesų apsaugą reikia derinti, tačiau prioritetu vis vien turi būti laikoma kreditoriaus interesų apsauga, o skolininko interesų apsaugos tikslas egzistuoja tik greta to (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centro bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-249/2009). Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi suabsoliutino skolininko interesus sudaryti taikos sutartį ir taip paneigė ne tik kreditorių ne kartą išreikštą valią dėl taikos sutarties sudarymo negalimumo, bet ir kreditorių interesų apsaugą, kuri laikoma pagrindiniu bankroto proceso tikslu.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje taip pat nurodoma, kad vykstantys teisminiai ginčai su kreditoriais negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centro bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-249/2009). Skundžiamoje nutartyje teismas, konstatavęs, kad tebevykstantis bendrovės ir banko ginčas bei šio ginčo išsprendimo galimi rezultatai yra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti bendrovei likvidavimo procedūras, iš esmės nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos. Byloje yra visos bankrutuojančios bendrovės likvidavimo sąlygos, bankroto procesas trunka nepagrįstai ilgą laiką pažeidžiant ĮBĮ nustatytus likvidavimo terminus, dėl to aplinkybė, kad paraleliai vykstančiame bankrutuojančios bendrovės ir vieno (kelių) jos kreditoriaus (kreditorių) ginče bankrutuojančios bendrovės turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios išieškojimo veiksmus iš bankrutuojančios bendrovės turto, nereiškia pakankamo pagrindo atsisakyti taikyti bankrutuojančiai bendrovei likvidavimo procedūras. Toks taikos sutarties sudarymo termino pratęsimas ir atitinkamai likvidavimo procedūrų taikymo atidėjimas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi sudaro sąlygas ir toliau neapibrėžtą laiką vilkinti bendrovės bankroto procesą.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą kreditorius A. I. prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

20ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Taigi taikos sutartis gali būti sudaroma ir pasibaigus trijų mėnesių terminui, nes tuo laikotarpiu gali būti sprendžiamas klausimas dėl termino pratęsimo, gali būti neįsiteisėjusi nutartis dėl perėjimo į likvidavimo etapą ar sprendžiamas ginčas dėl jos ir pan. 2011 m. lapkričio 9 d. bendrovės kreditorių susirinkime 77,20 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų turinčio Nordea Bank Finland Plc balsais nuspręsta nepratęsti taikos sutarties sudarymo bankroto byloje termino. Šio kreditorių susirinkimo nutarimą lėmė vien tik banko balsai. Bankas turi galimybę visiškai neatsižvelgti į kitų kreditorių interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę iškėlus įmonės bankroto bylą prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko pareigų ir interesų pusiausvyros principu. Neneigiant kreditoriaus prioritetinių teisių bankroto procedūrose, kreditoriaus interesas negali neproporcingai dominuoti ar net lemti situaciją, kai neatsižvelgiama į kitų su įmonės bankroto procedūromis susijusių ir teisėtą interesą turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centro bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-249/2009). Kreditorius A. I. 2012 m. sausio 24 d. pateikė naują siūlymą sudaryti taikos sutartį ir šis klausimas iki šiol nėra išspręstas kreditorių susirinkime, nors vis dar išlieka galimybė sudaryti taikos sutartį. ĮBĮ 31 straipsnio 1–9 punktuose nurodyta, kad likvidavimo etapo pagrindinis tikslas – bankrutavusios bendrovės turto realizavimas ir jo pagrindu gautų lėšų paskirstymas kreditoriams. Byloje nustatytos aplinkybės, darančios bendrovės turto realizavimą negalimą. Iš esmės vienintelis bendrovės turtas – tai nekilnojamasis turtas, esantis adresu: Draugystės g. 10, Kaunas. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-270-454/2013 pagal bendrovės kreditoriaus BUAB „Garliavos kasyba“ netiesioginį ieškinį bendrovės vardu dėl hipotekos sutarties modifikavimo, kuriuo reikalaujama nustatyti, kad banko naudai įkeistas ne visas turtas, o tik jo dalis (81,2 proc.). Kauno apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė bet kokius vykdymo veiksmus, susijusius su turto realizavimu. Net perėjus į likvidavimo etapą, jis realiai negalėtų vykti, nes dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios draudžia turto realizavimą, turtas negali būti realizuojamas. Be to, yra kilęs bendrovės ir banko ginčas dėl banko veiksmais padarytos žalos (13 910 815,90 Lt) bendrovei atlyginimo. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje 2A-608/2013, kuria Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimas paliktas nepakeistas, t. y. žala nepriteista, tačiau dėl nurodytos nutarties kreditoriaus A. I. kasacinis skundas priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi ir nėra galutinai aišku, ar bankas nebus įpareigotas atlyginti bendrovei padarytą žalą. Taigi perėjimas į likvidavimo etapą negalėtų užtikrinti operatyvumo principo, kai jokie realūs turto realizavimo veiksmai vis tiek nebūtų vykdomi. Nurodytų bylų baigtis turės įtakos ir taikos sutarties sudarymo galimybei, dėl to pagrįstai nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pratęstas terminas taikos sutarčiai sudaryti.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BUAB ,,Ingero“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį, nurodydamas šiuos esminius argumentus:

22Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „Ingero” iškėlus bankroto bylą, teismo paskirtas bankroto administratorius vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punktu nusprendė tęsti UAB „Ingero” vykdomą ūkinę–komercinę veiklą, t. y. UAB „Ingero” ir VšĮ „Ekotenisas” 2010 m. sausio 5 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria UAB „Ingero” priklausantis nekilnojamasis turtas – pastatai ir žemės sklypas, esantys adresu: Draugystės g. 10, Kaunas, perduoti naudoti nurodytai viešajai įstaigai lauko teniso ir laisvalaikio veiklai, šalys susitarimu taip pat sulygo, kad iš jungtinės veiklos 50 proc. pelno teks UAB „Ingero” ir 50 proc. – VšĮ „Ekotenisas“. Kasatorius kelia klausimą dėl kuo skubesnio, tačiau visiškai neracionalaus ir nuostolingo bendrovės bankroto proceso užbaigimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visas bendrovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas kasatoriui. Šio turto išlaikymo išlaidos kompensuojamos vykdant jungtinės veiklos sutartį. Visų kreditorių ir skolininko interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas, todėl, vadovaujantis kreditorių susirinkimo nutarimais, kurie buvo priimti didžiausio kreditoriaus balsų dauguma, būtų pažeidžiami skolininko ir smulkiųjų kreditorių interesai. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė motyvuotas išvadas ir teisingai nurodė, kad bendrovei negali būti taikomos likvidavimo procedūros, kol neišnagrinėta byla dėl žalos atlyginimo, kurios baigtis galėtų lemti bendrovės mokumo atkūrimą ir kartu tolesnę bankroto bylos eigą.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygų

26Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų bankroto procedūrų visuma. Lietuvoje įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatyme neįvardyti bankroto proceso tikslai, tačiau teismų praktikoje jie išvedami iš sisteminio teisės aiškinimo.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ v. BUAB „Revi“, bylos Nr. 3K-7-326/2007, inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007). Įmonių bankroto įstatymo normų analizė suponuoja išvadą, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam tikros ĮBĮ nuostatos suponuoja ir tai, kad šalia kreditorių reikalavimų patenkinimo bankroto proceso tikslas yra taip pat ir skolininko teisių bei teisėtų interesų apsauga. Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytus du tikslus, t. y. kreditorių ir skolininko interesų apsaugą, reikia derinti. Nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę, iškėlus įmonės bankroto bylą, prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Okseta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2008).

28Kreditorių reikalavimai bankroto procese gali būti užtikrinami dviem būdais: pirma, likviduojant įmonės turtą ir jį realizavus iš gautų pajamų tenkinant kreditorių reikalavimus; antra, užtikrinant įmonės (jos dalies ar gyvybingo verslo) veiklos tęstinumą ir tenkinant kreditorių reikalavimus iš tokios veiklos pajamų. Procedūriškai antrasis būdas įgyvendinamas sudarant įmonės ir kreditorių taikos sutartį bankroto byloje. Šis kreditorių reikalavimų tenkinimo būdas paprastai yra socialiai vertingesnis, nes leidžia suderinti įmonės kreditorių ir jos savininkų (akcininkų) bei visuomenės interesus: išsaugoma verslo sukurta pridėtinė vertė, darbo vietos, įmonė išlieka mokesčių mokėtoju. Todėl iš ĮBĮ nuostatų analizės išplaukia, kad aptariamas antrasis kreditorių reikalavimų tenkinimo būdas yra prioritetinis. Į likvidavimo stadiją įmonė įžengia tik tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo.

29Bankroto procesui būdingas ir turi būti išlaikomas teisinis apibrėžtumas. Bankroto proceso metu verslas kaip visuma ar nenaudojamas turtas praranda vertę. Ją taip pat mažina bankroto administravimo išlaidos. Įmonės verslo, turto vertė, iš jos gaunama įmonės ekonominė nauda (pajamos) galėtų būti panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti. Dėl to ĮBĮ nustatyti terminai kreditoriams apsispręsti, ką daryti su nemokia įmone: likviduoti realizuojant jos turtą ar užtikrinti jos ir įmonės veiklos tęstinumą sudarant taikos sutartį.

30Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas ĮBĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas. Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, suponuoja tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygas, yra konstatavęs, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu trys mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo Įmonių bankroto įstatymo nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinama ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centras, bylos Nr. 3K-3-591/2008; 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Turto bankas v. bankrutuojanti IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centras, bylos Nr. 3K-3-249/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Skirnuva“ v. L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“, bylos Nr. 3K-3-477/2011). Pažymėtina tai, kad ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti kreditoriams apsispręsti dėl likvidavimo procedūrų įmonei taikymo ir anksčiau nei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos; teismas, gavęs tokį kreditorių susirinkimo siūlymą, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika patvirtina išvadą, kad nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas yra pagrindas konstatuoti, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai.

31Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad perėjimas prie įmonės likvidavimo, kaip savarankiškos bankroto procedūrų stadijos, kurios metu turėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, parduodant įmonės turtą ar perduodant jį kreditoriams, negali būti formalus ir savitikslis, ypač jei iš faktiškai susidėjusių aplinkybių matyti, jog kreditorių reikalavimų patenkinimas negalėtų įvykti dėl objektyvių priežasčių, o kelią sprendimo, susijusio su termino taikos sutarčiai sudaryti pratęsimu, priėmimui užkerta absoliučią balsų daugumą kreditorių susirinkime turintis kreditorius, būtent kuriam ir yra pareikšti turtiniai reikalavimai, kuriuos išnagrinėjus gali iš esmės pasikeisti įmonės kreditorių reikalavimų dydis ir jų tenkinimo eilė. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog trečiasis asmuo kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu bankrutuojančios įmonės vardu, pareikšdamas netiesioginį ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir 13 909 815,90 Lt nuostolių atlyginimo, duoda pagrindą manyti, kad šio ginčo rezultatas gali lemti esminius pasikeitimus, formuojant kreditorių nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo bei bankrutuojančios įmonės teisinio likimo.

32LITEKO teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad nurodyta byla yra išnagrinėta apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 2A-608/2013, teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškinys atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir 13 909 815,90 Lt nuostolių atlyginimo, paliktas nepakeistas. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi priimtas trečiojo asmens A. I. kasacinis skundas, posėdžio data dar nenustatyta.

33Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BUAB „Garliavos kasyba“ BUAB „Ingero“ vardu pareikštą netiesioginį ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland PLC, veikiančiam per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, dėl hipotekos sutarties modifikavimo, todėl, atsižvelgiant į atsakovui BUAB „Ingero“ priklausančio turto sudėtį, į tai, kad jo balanse esantis nekilnojamasis turtas sudaro apie 98 proc. viso turto vertės ir esant Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-270-454/2013, pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, turtas negalėtų būti parduotas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo; dėl to iki nurodytos bylos pasibaigimo negali būti BUAB „Ingero“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

34LITEKO teismų informacinės sistemos duomenimis, šioje byloje, kurioje ieškinys teismui pateiktas 2012 m. birželio 8 d., dar tik paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kuris turėtų įvykti 2014 m. vasario 6 d.

35Pažymėtina tai, kad UAB „Ingero“ bankroto byla iškelta 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi. Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas patvirtintas teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011 m. vasario 4 d. Taigi, ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, sudarančios prielaidas pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto yra atsiradusios dar 2011 m. gegužės 7 d. Byloje taip nustatyta, kad taikos sutarties sudarymo klausimas svarstytas ne vieną kartą, tačiau sudaryti taikos sutartį galimybės nėra.

36Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Skirnuva“ v. L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“, bylos Nr. 3K-3-477/2011).

37Teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė, jog, praėjus daugiau negu trejiems metams po bankroto bylos iškėlimo, vienas iš kreditorių vis dar ginčija tam tikrų kreditorių reikalavimų dydį, negali būti pakankamas, juolab besąlyginis, pagrindas atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius, taip pat prieštarautų bankroto, kaip kolektyvinio proceso, paskirčiai.

38Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įmonių bankroto įstatymas įpareigoja teismą pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį ją likviduoti, kai per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir kreditorių susirinkimo prašymu teismas nepratęsė termino taikos sutarčiai sudaryti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra įmanomos situacijos, kai atskiroje byloje gali vykti teisminis ginčas, kurį išnagrinėjus teismo priimtas sprendimas būtų pagrindas nuginčyti jau patvirtintą tam tikro kreditoriaus reikalavimą, kas esmingai pakeistų kreditorių reikalavimų kiekybinę sudėtį ir tai galėtų būti pripažįstama kliūtimi pradėti įmonės likvidavimo procedūrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant tokiai situacijai, bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturėtų atsisakyti pradėti įmonės likvidavimo procedūrą remdamasis tik formaliu kito teisminio ginčo buvimo faktu, nes tai sudarytų sąlygas bankroto procesui vilkinti ir neatitiktų šiam procesui keliamų tikslų. Tokiais atvejais teismas turėtų argumentuotai įvertinti galimus kitoje byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo padarinius, tokio ginčo perspektyvą visų bankroto bylos aplinkybių kontekste ir motyvuotai pagrįsti išvadą dėl kliūčių įmonės likvidavimo procedūrai pradėti egzistavimo. Nagrinėjamos bylos aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad būtent vienas iš bylos kreditorių nuolat inicijuoja įvairius teisminius ginčus, kurių egzistavimo faktu stabdomos įmonės bankroto procedūros, nors daugelis šių ginčų baigėsi nepalankiais juos inicijavusiam kreditoriui sprendimais. Apeliacinės instancijos teismas, pratęsdamas terminą taikos sutarčiai sudaryti iki įsiteisės galutiniai procesiniai sprendimai pirmiau nurodytose civilinėse bylose, iš esmės likvidavimo procedūrų taikymą atidėjo neapibrėžtam terminui, dėl to teisėjų kolegija kasatoriaus argumentus dėl bankroto procedūrų vilkinimo pripažįsta pagrįstais.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta UAB „Ranga IV“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-1099/2003). Bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos ir pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas. Įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui ir nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams.

40Dėl įmonės likvidavimo, kai bankrutuojančiai įmonei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios išieškojimo veiksmus iš bankrutuojančios įmonės turto

41Kasatorius šioje byloje kasaciniu skundu papildomai kelia teisės klausimą: ar tuo atveju, kai yra visos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bankrutuojančios bendrovės likvidavimo sąlygos ir kai bankroto procesas trunka nepagrįstai ilgą laiką, esmingai pažeidžiant ĮBĮ nustatytus likvidavimo terminus, aplinkybė, jog paraleliai vykstančiame bankrutuojančios bendrovės ir vieno (kelių) jos kreditoriaus (kreditorių) ginče bankrutuojančios bendrovės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios išieškojimo veiksmus iš bankrutuojančios bendrovės turto, yra pakankama atsisakyti taikyti bankrutuojančiai bendrovei likvidavimo procedūras.

42Jau minėta, kad bankroto bylose yra viešojo intereso. Jo egzistavimas tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika; sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo būti įvertinta ir laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jos būtų pritaikytos, atitiktis įmonės kaip skolininko ir jos kreditorių interesų pusiausvyrai, taikomų laikinosiomis apsaugos priemonėmis teisių ribojimų proporcingumas tokiomis priemonėmis siekiamam tikslui. Atskirų kreditorių reikalavimu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių iš esmės būtų sustabdytos bankroto procedūros, būtų pažeistas viešasis interesas. Tuo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimų tenkinimas būtų nukeltas neapibrėžtam terminui, o jo metu bankrutuojanti įmonė vis tiek patirtų administravimo išlaidų, kas mažintų kreditorių galimybes patenkinti kuo didesnę savo reikalavimų dalį, būtų pažeidžiami visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai.

43Nagrinėjamos bylos atveju laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios išieškojimo veiksmus iš bankrutuojančios įmonės turto, yra pritaikytos savarankiškoje byloje pagal vieno iš kreditorių netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutuojančios įmonės vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdyti bet kokie vykdomieji veiksmai, susiję su įkeisto turto realizavimu, tačiau neuždrausta pradėti įmonės likvidavimo procedūras. Administratorius ĮBĮ 31 straipsnyje nustatytas teises ir pareigas likviduojant bankrutavusią įmonę pradeda vykdyti tik įsiteisėjus teismo nutarčiai pripažinti įmonę bankrutavusia (ĮBĮ 30 straipsnis). Šias procedūras administratorius vykdo įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 30 straipsnio 4 dalis). Įmonių bankroto įstatyme nėra nustatyta, kad kitoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savaime būtų kliūtis pripažinti įmonę bankrutavusia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai, įsiteisėjus teismo nutarčiai pripažinti įmonę bankrutavusia, teismas, kurio žinioje yra byla, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, savo iniciatyva galėtų spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nes įstatymas suteikia teismui teisę tiek savo iniciatyva, tiek byloje suinteresuotų asmenų prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 149 straipsnio 2 dalis).

44Šioje nutartyje pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija patvirtina, kad suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis įtvirtinta prioritetinė kreditorių teisių ir interesų apsauga bankroto procedūrose bei operatyvaus bankroto procedūrų vykdymo ir jų užbaigimo, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgas bankroto procedūrų vyksmas, nuostata. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino Įmonių bankroto įstatymo normas ir priėmė nutartį, atitinkančią kasacinio teismo praktiką. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas.

47Kadangi kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc kasacinis skundas tenkinamas, o kito kreditoriaus A. I. jo byloje pateikto apeliacinės instancijos teismui atskirojo skundo ir šio kreditoriaus atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytas prašymas pratęsti terminą taikos sutarčiai bankroto byloje sudaryti netenkinamas, tai Nordea Bank Finland Plc turėtos advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose atlyginimas priteistinas iš A. I. Bylos duomenimis už atsiliepimo į A. I. atskirąjį skundą parengimo išlaidas advokatams pagal pateiktus mokėjimo dokumentus (T. 2, b. l. 75) Nordea Bank Finland Plc prašė priteisti 2560 Lt iš A. I. Už advokatų suteiktas teisines paslaugas kasacinio proceso metu parengiant ir pateikiant kasacinį skundą Nordea Bank Finland Plc prašo priteisti 14 506,23 Lt iš A. I. Šias kreditoriaus išlaidas patvirtina prie prašymo pridėti PVM sąskaita faktūra ir banko mokėjimo pavedimas.

48Atsižvelgdama į CPK 98 straipsnio 2 dalį, kuria šalies advokato teisinių paslaugų išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, teisėjų kolegija sprendžia sumažinti kreditoriui Nordea Bank Finland Plc priteistinas jam atlygintinas išlaidas advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti. Suderintas su Rekomendacijų 8.11 (Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos 1,5 dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą) ir 8.12 punktais (minimalios mėnesio algos 3,5 dydis už kasacinį skundą) priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydis sumažintinas iki 5000 Lt.

49Kasaciniame teisme patirta 65,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. vasario 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas priteistinas taip pat iš kreditoriaus A. I.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti.

52Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį.

53Priteisti iš A. I. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui 5000 (penkis tūkstančius) Lt ir valstybei 65,94 Lt (šešiasdešimt penkis litus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

54Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi atsakovui UAB... 5. Kreditorius Nordea Bank Finland Plc 2012 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi tenkino kreditoriaus... 8. Bylą apeliacine tvarka pagal kreditoriaus A. I. atskirąjį skundą... 9. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad bankroto bylą... 10. Kreditorius A. I. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu ieškovo... 11. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-270-454/2013... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu kreditorius Nordea Bank Finland Plc prašo panaikinti Lietuvos... 14. ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrovės pripažinimo bankrutavusia... 15. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį kreditoriai turi trijų mėnesių nuo... 16. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tuo... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje suformavo skolininko ir... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje taip pat nurodoma, kad... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą kreditorius A. I. prašo kasacinio skundo... 20. ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis gali būti sudaroma... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BUAB ,,Ingero“ prašo kasacinį... 22. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „Ingero”... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygų... 26. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų bankroto... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto... 28. Kreditorių reikalavimai bankroto procese gali būti užtikrinami dviem... 29. Bankroto procesui būdingas ir turi būti išlaikomas teisinis apibrėžtumas.... 30. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas ĮBĮ įtvirtintu... 31. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad... 32. LITEKO teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad nurodyta byla... 33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Kauno apylinkės... 34. LITEKO teismų informacinės sistemos duomenimis, šioje byloje, kurioje... 35. Pažymėtina tai, kad UAB „Ingero“ bankroto byla iškelta 2010 m. gegužės... 36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procesas yra kolektyvinis... 37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė, jog, praėjus daugiau negu... 38. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto... 40. Dėl įmonės likvidavimo, kai bankrutuojančiai įmonei pritaikytos... 41. Kasatorius šioje byloje kasaciniu skundu papildomai kelia teisės klausimą:... 42. Jau minėta, kad bankroto bylose yra viešojo intereso. Jo egzistavimas tam... 43. Nagrinėjamos bylos atveju laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios... 44. Šioje nutartyje pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo... 47. Kadangi kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc kasacinis skundas tenkinamas, o... 48. Atsižvelgdama į CPK 98 straipsnio 2 dalį, kuria šalies advokato teisinių... 49. Kasaciniame teisme patirta 65,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 52. Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį.... 53. Priteisti iš A. I. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui 5000 (penkis... 54. Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...