Byla 2A-152-236/2016
Dėl draudimo išmokos priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, V. M., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SISTEM“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-590/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SISTEM“ ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl draudimo išmokos priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, V. M., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „SISTEM“ 2014 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, prašydama priteisti iš atsakovo 434 698,38 Lt draudimo išmoką, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, nustačius ieškinio senaties termino praleidimo faktą, prašė terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbios priežasties.

5Ieškovė nurodė, jog 2008 m. sausio 29 d. ADB „RESO Europa“ ir UAB „SISTEM“ sudarė gyvulių draudimo sutartį GD Nr. 001554 (toliau – Draudimo sutartis), pagal kurią buvo apdrausti ieškovės turtiniai interesai, susiję su šios įmonės auginamų kiaulių kritimu dėl ligų. Draudimo sutartyje numatyta draudimo įmoka už teikiamą draudimo apsaugą – 4 423 283,44 Lt. Ieškovė - žemės ūkio veiklos subjektas, turintis teisę pasinaudoti valstybės parama – dalies (50%) draudimo įmokų kompensavimu iš valstybės specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų. Šios paramos teikimo tvarka numatyta žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintose Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės).

6Ieškovė pažymėjo, jog nepaisant to, ar įvyko draudžiamasis įvykis, 50 proc. draudimo įmokos pagal sudarytą gyvulių draudimo sutartį yra kompensuojama specialiosios kaimo rėmimo programos lėšomis (Taisyklių 1 ir 2 punktai). Draudimo įmokos kompensavimas galimas dviem būdais. Pirma, kai specialiosios kaimo rėmimo programos lėšomis dalis draudimo įmokų kompensuojama tiesiogiai žemės ūkio veiklos subjektams (Taisyklių 3 punktas). Antra, kai pagal draudimo įmonės ir draudėjo (žemės ūkio veiklos subjekto) susitarimą draudimo įmonė iš draudėjo nereikalauja kompensuojamos draudimo įmokų dalies, o draudimo įmokų sumos dalis kompensuojama tiesiogiai draudimo įmonei (Taisyklių 4 punktas). Pagal Draudimo sutartį, šalys pasirinko antrąjį draudimo įmokos kompensavimo būdą, todėl atsakovas prisiėmė visą riziką, susijusią su draudimo įmokos kompensacijos gavimu.

7Ieškovė nurodė, jog ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 50 proc. nekompensuotiną draudimo įmokos dalį (viso 2 211 641,72 Lt). Nacionalinė mokėjimo agentūra iš jai priklausančios kompensuoti likusios 2 211 641,72 Lt sumos į atsakovo sąskaitą yra pervedusi tik 1 179 840,00 Lt ir liko skolinga 1 031 801,72 Lt. Ieškovės teigimu, atsakovas pripažino, kad ieškovė yra sumokėjusi 2 211 641,72 Lt įmoką, taip pat, jog ieškovei priklauso 434 698,28 Lt draudimo išmoka.

8Ieškovė pažymėjo, jog nebuvo visų įskaitymui reikalingų sąlygų ir atsakovas neatliko įskaitymo 434 698,28 Lt sumai. Ieškovės teigimu, minėtą faktą patvirtina 2008 m. gruodžio 3 d., 2009 m. sausio 5 d., 2009 m. vasario 6 d. sprendimai dėl draudimo išmokos. Pažymėjo, jog 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimas patvirtina, jog 2008 m. gruodžio 3 d. ieškovei nesumokėta draudimo įmoka yra 343 801,72 Lt, draudimo išmoka yra 259 500 Lt. Ieškovės teigimu, minėtu sprendimu atsakovas įskaitė draudimo išmoką į draudimo įmoką. Po įskaitymo ieškovė liko nesumokėjusi atsakovui 84 301,72 Lt draudimo įmokos. Ieškovė nurodė, jog atsakovui pretenzijų dėl šių sumų įskaitymo pagal minėtą sprendimą neturi.

9Ieškovė nurodė, jog pastarosios draudimo įmokos 84 301,72 Lt skola iš 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo persikėlė į 2009 m. sausio 5 d. sprendimą. Atsakovas iš draudimo išmokos 259 500 Lt įskaitė 84 301,72 Lt ieškovei likusią nesumokėtą draudimo įmoką. Ieškovės teigimu, po įskaitymo ji buvo iki galo sumokėjusi savo įmokos dalį, t. y. 2 211 641,72 Lt.

10Ieškovė pažymėjo, jog atsakovui pretenzijų dėl 84 301,72 Lt draudimo įmokos įskaitymo neturi. Likusi po įskaitymo draudimo išmokos suma 175 198,28 Lt (259 500 Lt - 84 301,72 Lt), kuri turėjo būti išmokėta ieškovei, buvo įskaityta kaip Nacionalinės mokėjimo agentūros įmokos dalis. 2009 m. vasario 6 d. sprendimas patvirtina, jog atsakovas ieškovei priklausančią draudimo išmoką 259 500 Lt faktiškai pasiliko sau, t. y. įskaitymų neatliko. Ieškovės teigimu, 2009 m. sausio 5 d. sprendimo priėmimo metu buvo sumokėjusi visą 2 211 641,72 Lt draudimo įmokos dalį, todėl darė išvadą, jog nebuvo pagrindo atlikti įskaitymus, jie ir nebuvo atlikti. Nors atsakovas sprendime nurodė, jog 259 500 Lt dalinės įmokos atskaitomos iš išmokos, tačiau faktiškai nesumažėjo net Nacionalinės mokėjimo agentūros įmokos dalis.

11Ieškovė nurodė, jog iš atsakovo prašoma priteisti 434 698,28 Lt suma, t. y. 259 500 Lt draudimo išmoka pagal 2009 m. vasario 6 d. sprendimą ir 175 198,28 Lt draudimo išmoka pagal 2009 m. sausio 5 d. sprendimą (259 500 Lt – 84 301,72 Lt UAB „SISTEM“ draudimo įmokos skola).

12Ieškovės teigimu, atsakovas neatliko įskaitymų ieškovei, todėl nėra pagrindo ginčyti jų pagrįstumo.

13Ieškovė laikė, jog ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą, t. y. kad jai priklauso ir yra neišmokėta 434 698,28 Lt draudimo išmoka sužinojo 2014 m. balandžio 3 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-3501-764/2013. Apie tai, kad yra priimtas sprendimas išmokėti nurodytą draudimo išmoką, ieškovė sužinojo 2014 m. spalio 21 d. atsakovui pateikus sprendimus dėl draudimo išmokos.

14Ieškovė nurodė, jog teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.).

15Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.

16Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė reikalavo priteisti draudimo išmoką už draudžiamuosius įvykius, įvykusius 2008 m. gruodžio mėnesį ir 2009 m. sausio mėnesį. Atsakovas 2009 metų pradžioje priėmė sprendimus dėl ieškovei mokėtinų draudimo išmokų įskaitymo į nesumokėtas draudimo įmokas, todėl darė išvadą, jog nuo šios dienos skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2010 m. pradžioje. Ieškovė reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo teismui pateikė 2014 m. pabaigoje, t. y. beveik 5 metais praleidusi ieškinio senaties terminą. Atsakovas nesutiko su ieškove, jog ji apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2014 m. birželio 3 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. 1-3501-764/2013.

17Atsakovas pažymėjo, jog kai yra nustatytas terminas prievolei įvykdyti, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas pagal specialiąją teisės normą – nuo prievolės įvykdymo termino pasibaigimo (CK 1.127 str. 2 d.), o ne nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Prievolės išmokėti draudimo išmokas už 2008 m. gruodžio – 2009 m. sausio mėnesių draudžiamuosius įvykius terminas pasibaigė 2009 m. pradžioje, todėl 1 metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo šios dienos.

18Atsakovo teigimu, jeigu ieškinio senaties terminas būtų skaičiuotinas nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą dienos, tokia diena laikytina ne 2014 m. birželio 3 d. (kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I- 3501-764/2013), bet diena, kai ieškovė faktiškai suvokė, jog atsakovas pažeidė jos teisę gauti draudimo išmoką. Ieškovė, manydama, jog turi teisę į draudimo išmoką, objektyviai tokios teisės pažeidimą galėjo suvokti dar 2009 metų pradžioje, kuomet negavo iš atsakovo draudimo išmokos (nors terminas ją sumokėti jau pasibaigė).

19Atsakovas reikalaujamą priteisti draudimo išmoką – 434 698,38 Lt (143 274,55 Eur) laikė pakankamai didele, todėl ieškovė negalėjo nesuprasti ar nepastebėti, kad ji nėra išmokėta.

20Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė nenurodė nei vienos svarbios priežasties, kuri objektyviai jai sutrukdė kreiptis į teismą anksčiau, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovės reikalavimus atmesti.

21Atsakovas esmine aplinkybe, dėl kurios Nacionalinė mokėjimo agentūra nustojo mokėti draudimo įmokų kompensacijas – Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendyje neaiškiomis ir dviprasmiškomis pripažintų Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro įsakymu, skirtingas interpretavimas. Atsakovo teigimu, būtų neteisinga pripažinti vien tik draudimo bendrovę atsakinga už tai, kad neaiškų ir dviprasmišką teisės aktą Nacionalinė mokėjimo agentūra suprato skirtingai nei visos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės, draudimo sutartis sudarę žemės ūkio veiklos subjektai ir teismai. Atsakovas prašė be Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties taip pat įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendį, kuriame teismas konstatavo, jog neteisinga vien tik draudimo bendroves kaltinti dėl neva neteisingo draudimo sutarčių sudarymo.

22Atsakovo teigimu, Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat turi prisiimti riziką dėl draudimo įmokų kompensacijos neišmokėjimo. Valstybės paramą skirstanti institucija, matydama neatitikimą tarp teisės aktų, neveikė taip, kaip privalėtų veikti viešojo administravimo subjektas, o taikė jai palankesnį teisės aktą.

23Atsakovas laikė ieškovės argumentus, kad atsakovas įskaitymo 434 698,28 Lt sumai nedarė, nes tam neturėjo pagrindo ir apie tai nepranešė ieškovei, nepagrįstais. Ieškovė neginčijo įskaitymų pagrįstumo, neprašė pripažinti įskaitymų negaliojančiais.

24Atsakovas pažymėjo, jog ieškovei nereiškiant reikalavimo pripažinti negaliojančiais atsakovo atliktus įskaitymus, ieškinio ribas sudaro patikrinimas, ar draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką yra galiojanti. Konstatavus, kad įskaitymai buvo atlikti ir ieškovei neginčijant jų pagrįstumo, laikytina, kad prievolė išmokėti draudimo išmoką ieškovei pasibaigė, todėl pasibaigusi prievolė antrą kartą negali būti vykdoma.

25Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

26Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

27Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

28Teismo posėdžio metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

29II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

30Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

31Teismas nustatė, jog šalys 2008 m. sausio 4 d. sudarė gyvulių draudimo sutartį GD Nr. 001554 (tekste – Draudimo sutartis), pagal kurią buvo apdrausti ieškovės turtiniai interesai, susiję su šios įmonės auginamų kiaulių kritimu dėl ligų, draudimo įmoka už teikiamą draudimo apsaugą – 4 423 283,44 Lt (t. 1, b. l. 4, 88-93).

32Teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, jog visą sutartyje nurodytą draudimo įmokos sumą privalėjo sumokėti ieškovė. Teismas nurodė, jog pagal žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 3D-92 (žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 3D-227 redakcija) patvirtintą Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių (tekste – ir Taisyklės), galiojusių iki 2009 m. sausio 30 d., 4 punktą draudimo įmonė gali iš pagalbos gavėjų nereikalauti kompensuojamos draudimo įmokų dalies. Šiuo atveju apie tai pažymima draudimo liudijime, o draudimo įmokų sumos dalis kompensuojama draudimo įmonei Taisyklių 6-13 punktuose nustatyta tvarka.

33Teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog 2008 m. sausio 4 d. draudimo liudijimo priedo Nr. 1 5 punkte nurodyta, kad bendra metinė draudimo įmoka 4 423 283,44 Lt (tame tarpe 2 011 641,72 Lt iš Nacionalinės mokėjimo agentūros), o draudėjo metinė įmoka 2 211 641,72 Lt. Analogiški įsipareigojimai įtvirtinti ir minėto draudimo liudijimo priedo Nr. 1 9 punkte, kuriame yra išdėstytas draudimo įmokų mokėjimo grafikas, jame išskiriant ieškovės metinės įmokos (2 211 641,72 Lt) mokėjimo grafiką ir įmokos (2 211 641,72 Lt) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros sumokėjimo datą (t. 1, b. l. 5-6). Teismas sprendė, jog Draudimo sutartis aiškiai nustatė, kokią draudimo įmokos dalį privalėjo sumokėti draudėja (UAB „SISTEM“) ir kokią draudimo įmokos dalį turėjo būti kompensuoti Nacionalinė mokėjimo agentūra. Pagal Draudimo sutarties sąlygas ieškovė (draudėja) turėjo pareigą sumokėti atsakovui (draudikui) 2 011 641,72 Lt draudimo įmoką, o likusią draudimo įmokos dalį - 2 011 641,72 Lt draudikui turėjo kompensuoti Nacionalinės mokėjimo agentūra. Tokią išvadą padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2014 m. balandžio 3 d. nutartyje konstatavo: „minėta draudimo sutartimi nustačius tokią draudimo įmokos kompensavimo tvarką, pareiškėjas prisiėmė visą riziką, susijusią su draudimo įmokos kompensacijos gavimu. Taigi pagal Taisyklių 4 punkto ir minėtos draudimo sutarties nuostatas, UAB „SISTEM“ neturi prievolės sumokėti pareiškėjui draudimo įmokos dalies, kurią pareiškėjui turėtų kompensuoti Nacionalinė mokėjimo agentūra specialiosios kaimo rėmimo programos lėšomis.“ (t.1, b. l. 11-14).

34Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad draudikas turėjo teisę atlikti draudimo išmokos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros nesumokėtos (nekompensuotos) draudimo įmokos įskaitymą.

35Teismas nustatė, jog 2009 m. sausio 5 d. sprendime dėl draudimo išmokos nurodyta, kad 259 500 Lt dalinė draudimo įmoka atskaitoma iš tokio pat dydžio 259 500 Lt draudimo išmokos. Draudėjos (UAB „SISTEM“) nesumokėta draudimo įmoka buvo 84 301,72 Lt, todėl likusi suma 175 198,28 Lt draudimo išmokos suma buvo įskaityta į Nacionalinės mokėjimo agentūros mokėtiną draudimo įmokos dalį (t. 1, b. l. 66). 2009 m. vasario 6 d. sprendimu dėl draudimo išmokos visa 259 500 Lt draudimo išmoka buvo įskaityta į Nacionalinės mokėjimo agentūros mokėtiną draudimo įmokos dalį (t. 1, b. l. 67).

36Teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl įskaitymo teisėtumo, turi visapusiškai išanalizuoti faktines bylos aplinkybes ir išsiaiškinti ar reikalavimas pagrįstai buvo įskaitytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; kt.).

37Teismas pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tai vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-624/2006; kt.).

38Teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, jog 2009 m. sausio 5 d. sprendimu dėl draudimo išmokos atliktas 175 198,28 Lt, o 2009 m. vasario 6 d. sprendimu – 259 500 Lt, iš viso – 434 698,28 Lt įskaitymas buvo negalimas, nes ieškovė (draudėja) ir atsakovas (draudikas) neturėjo priešpriešinių reikalavimų. Atsakovas mokėtiną ieškovui draudimo išmoką – 434 698,28 Lt įskaitė ne į ieškovės prievolę, o į trečiojo asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prievolę sumokėti kompensuojamą draudimo įmokos dalį.

39Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendė, jog atsakovas atliko ne priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, todėl tokį įskaitymą nelaikė teisėtu ir pagrįstu.

40Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti 434 698,28 Lt draudimo išmoką negali būti tenkinamas dėl ieškinio senaties, kurią prašė taikyti atsakovas. Ieškovę (draudėją) ir atsakovą (draudiką) sieja draudimo teisiniai santykiai, todėl jų reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

41Teismas nurodė, jog pagal Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 032 (toliau – Draudimo taisyklių) 16.2 punktą draudimo išmoka turėjo būti išmokėta ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį (t. 1 , b. l. 92). Sprendimai dėl 434 698,28 Lt draudimo išmokų sumos buvo priimti 2009 m. sausio 5 d. ir 2009 m. vasario 6 d., todėl teismas sprendė, jog draudimo išmokoms pagal abu sprendimus sumokėti baigėsi vėliausiai 2009 m. vasario 5 d. ir 2009 m. kovo 6 d., nuo kurių skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nors atsakovas nemokėjo draudimo išmokos, tačiau ieškovė ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo pareiškė tik 2014 m. liepos 7 d., todėl teismas sprendė, jog ieškovė daugiau nei keturis metus praleido ieškinio senaties terminą.

42Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad apie teisę gauti 434 698,28 Lt draudimo išmoką sužinojo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2014 m. balandžio 3 d. nutartį. Teismas pažymėjo, jog ieškovės teisė į draudimo išmoką ir atsakovo pareiga tokią išmoką išmokėti reglamentuotina draudimo sutartimi. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas minėtą nutartį, nesukūrė prievolės išmokėti draudimo išmoką, todėl sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovės teisė į draudimo išmoką atsirado ir buvo pažeista po teismo nutarties.

43Teismas netenkino ieškovės prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kadangi ieškovė nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų svarbias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis. Teismo teigimu, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad UAB „SISTEM“, jos vadovui bei vyr. buhalterei buvo pareikšti įtarimai, bendrovėje buvo atlikta krata ir paimti dokumentai, nesudaro pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl šių ikiteisminio tyrimo veiksmų ieškovė negalėjo pareikšti ieškinio, kita vertus, 2010 m. gruodžio 10 d. ikiteisminis tyrimas paminėtų asmenų atžvilgiu buvo nutrauktas.

44Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

45Teismas, atmetęs ieškovo ieškinį dėl draudimo išmokos, darė išvadą, jog netenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

46III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

47Ieškovė UAB „SISTEM“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad jog pagal Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 032 16.2 punktą draudimo išmoka turėjo būti išmokėta ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Sprendimai dėl 434 698,28 Lt draudimo išmokų sumos buvo priimti 2009 m. sausio 5 d. ir 2009 m. vasario 6 d., todėl terminai draudimo išmokoms pagal abu sprendimus sumokėti baigėsi vėliausiai 2010 m. sausio 5 d. ir 2010 m. vasario 6 d., nuo kurių ir turi būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas neišaiškino visų aplinkybių dėl ieškinio senaties taikymo;
  2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklėse Nr. 032 (15.1 punkto b) papunktis) yra įtvirtintas bendras principas, kuris yra numatytas ir CK 6.1004 straipsnio 3 d., kad draudimo išmoka yra išmokama tik tada, kai yra sumokėta draudimo įmoka. Atsakovas, priimtas sprendimus dėl draudimo išmokų, taikė CK 6.1004 straipsnį, atliko įskaitymus, kas sąlygojo, kad Draudimo taisyklėse numatytas 30 dienų terminas neprasidėjo, kartu neprasidėjo ir ieškinio senaties terminas;
  3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 032 16.7 punkte numatyta, jog atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui ar naudos gavėjui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudimini įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudiminio įvykio tyrimo eigą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų informavęs ieškovę, kad jai priklauso draudimo išmoka ir kad draudikas jos neišmokės arba tą padarys vėliau;
  4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų apie 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „SISTEM“ atliktą kratą (kratos protokolas), kurios metu iš UAB „SISTEM“ buvo paimti visi dokumentai, susiję su gyvulių draudimo sutartimis, aplinkybių, kad 2009 m. vasario 20 d. UAB „SISTEM“ gen. direktoriui A. U. buvo, o vėliau ir prezidentui R. B., vyr. finansininkei J. K. ir UAB „SISTEM“ pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo sudarant ir vykdant Draudimo sutartį su atsakovu ir tokiu būdu atsirado aplinkybės numatytos Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 032 16.3 punkte d) papunktyje – draudikas turi teisę atidėti išmokėjimą, kai dėl įvykio keliama baudžiamoji byla;
  5. Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti CK 1.127 straipsnio 1 dalį, kadangi draudimo taisyklėse numatytas 30 dienų terminas, konkrečiu atveju net nebuvo prasidėjęs;
  6. Pirmosios instancijos teismas taikydamas materialinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio senatį, nepagrįstai netaikė CK 1.130 str. 2 d., kadangi atsakovas 2014 m. rugpjūčio 4 d. atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad 434 698,28 Lt yra UAB „SISTEM“ draudimo išmoka, kurią jis įskaitė kaip draudimo įmokos skolą;
  7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vykdant Draudimo sutartį buvo nesąžiningas: nepranešė ieškovui apie priimtus 2008 m. gruodžio 3 d., 2009 m. sausio 15 d. ir 2009 m. vasario 6 d. sprendimus; nepranešė ieškovui, kad neišmokės draudimo išmokos arba ją sumažins (Draudimo taisyklių 16.7 p.); nepranešė ieškovui apie įskaitymą; nepagrįstai įskaitė draudimo išmoką UAB „SISTEM“ kaip Nacionalinės mokėjimo agentūros kompensuojamos draudimo įmokos skolą; be jokio pagrindo nepranešė ieškovei ir neišmokėjo 259 500 Lt ir šios sumos neįskaitė kaip Nacionalinės mokėjimo agentūros kompensuojamos nesumokėtos draudimo įmokos skolos, nors tai deklaravo;
  8. Jeigu būtų padaryta išvada, jog ieškinio senatis yra praleista, yra visi pagrindai atnaujinti ieškinio senatį, kadangi atsakovas laikėsi nenuoseklios pozicijos, kad draudimo išmoka sumokama tik sumokėjus visą draudimo įmoką; apie priimtus sprendimus dėl draudimo išmokos ieškovas sužinojo tik 2014 m. spalio 21 d. atsakovui pateikus juos teismui, o iki tol atsakovas nei žodžiu, nei raštu nepripažino, kad jis turėjo prievolę sumokėti draudimo išmoką ieškovui; ieškovui nebuvo pranešta apie įskaitymus; kratos metu iš UAB „SISTEM“ paimti visi su ginčo Draudimo sutartimi susiję dokumentai, kurie iki Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo buvo įrodymais baudžiamojoje byloje dėl epizodų susijusių su ginčo sutartimi; pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovui ir administracijos vadovams dėl ginčo Draudimo sutarties sudarymo aplinkybių, o atsakovo atžvilgiu baudžiamoji byla nagrinėta iki 2013 m. gegužės 31 d.; tarp šalių kyla ginčas dėl draudimo įmokos sumokėjimo tvarkos; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi konstatuota, kad ieškovė turi pareigą sumokėti tik 50 proc. draudimo įmokos; atsakovas buvo nesąžiningas; ieškovė kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo nepraėjus 1 metams nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties priėmimo.

48Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

  1. Ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai draudikui kilo pareiga išmokėti draudimo išmoką (t.y. po 30 dienų nuo dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį). Visa ši informacija buvo gauta 2009 m. pradžioje ir draudikas, nepraleisdamas Draudimo įstatyme ir Draudimo taisyklėse nustatyto termino, priėmė sprendimus dėl draudimo išmokų išmokėjimo;
  2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nustatant ieškinio senaties termino pradžią, turėjo būti taikomas Draudimo taisyklių 16.3 punkto d) papunktis. Pažymėtina, kad ši Draudimo taisyklių sąlyga suteikia draudikui teise atidėti draudimo išmokos išmokėjimą, kai dėl įvykio keliama baudžiamoji byla. Šiuo atveju baudžiamoji byla buvo keliama ne dėl draudžiamųjų įvykių; sprendimui išmokėti draudimo išmoką priimti pakako iš draudėjo gautos informacijos, todėl nebuvo jokio pagrindo ir būtinybės atidėti draudimo išmokos mokėjimą;
  3. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog 30 dienų terminas išmokėti išmoką (o tu pačiu ir ieškinio senaties terminas) neprasidėjo, nes atsakovas įskaitė nesumokėtas draudimo įmokas. Draudikui atlikus įskaitymą, tinkamu įvykdymu pasibaigė abi prievolės. Apeliantė turėjo teisę ginčyti atliktą įskaitymą pareikšdama ieškinį teisme, tačiau nuo pat įskaitymo įvykdymo dienos (2009 metais) tokia savo teise nepasinaudojo;
  4. Draudikas neatsisakė mokėti draudimo išmokos ir jos nemažino - priešingai, atliktas įskaitymas patvirtina, kad savo prievolę mokėti draudimo išmoką draudikas pripažino ir ją įvykdė (CK 6.130 str. 1 d., CK 6.1004 str. 3 d.);
  5. Apeliantė neįrodė, jog ieškinio senatį praleido dėl svarbių priežasčių.

49Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

50Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

51Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į apeliacinė skundą nepateikė.

52IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

53Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

54Dėl bylos nagrinėjimo ribų

55Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,SISTEM“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-590/2015, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

56Dėl ieškinio senaties termino pradžios

57Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties pradžios ir eigos.

58CK 1.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kaip teisingai nagrinėjamu atveju nurodė pirmosios instancijos teismas prievolei išmokėti draudimo išmoką yra nustatytas terminas, t. y. pagal Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 032 16.2 punktą draudimo išmoka turėjo būti išmokėta ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. CK 1.127 straipsnio 2 dalis – imperatyvi norma ir teisės aktai nenustato ieškovui teisės pasirinkti ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarkos, ji negali būti pakeista ir šalių susitarimu (CK 1.125 str. 12 d.).

59Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai draudikui kilo pareiga išmokėti draudimo išmoką (t. y. po 30 dienų nuo dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį). Bylos duomenys patvirtina, jog visa reikiam informacija buvo gauta 2009 m. pradžioje, ir draudikas, nepraleisdamas Draudimo įstatyme ir Draudimo taisyklėse nustatyto termino, priėmė sprendimus dėl draudimo išmokų išmokėjimo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009 m. pradžioje. Bylos duomenys patvirtina teisingumą pirmosios instancijos teismo išvadų, kad sprendimai dėl 434 698,28 Lt draudimo išmokų sumos buvo priimti 2009 m. sausio 5 d. ir 2009 m. vasario 6 d., taigi terminai draudimo išmokoms pagal abu sprendimus sumokėti baigėsi vėliausiai 2009 m. vasario 5 d. ir 2009 m. kovo 6 d., nuo kurių ir turi būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas, atsakovas nemokėjo draudimo išmokos, tačiau ieškovė ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo pareiškė tik 2014 m. liepos 7 d., todėl akivaizdžiai, daugiau nei keturis metus praleido ieškinio senaties terminą.

60Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog nustatant ieškinio senaties termino pradžią, turėjo būti taikomas Draudimo taisyklių 16.3 punkto d) papunktis. Draudimo taisyklių 16.3 punkto d) papunktis nustato, jog draudikas turi teisę atidėti išmokėjimą, kai dėl įvykio keliama baudžiamoj byla. Tačiau teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo keliama ne dėl draudžiamųjų įvykių. Sprendimui išmokėti draudimo išmoką priimti pakako iš draudėjo gautos informacijos, dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog nebuvo jokio pagrindo atidėti draudimo išmokos mokėjimą.

61Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 032 16.7 punkte numatyta, jog atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui ar naudos gavėjui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudimini įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudiminio įvykio tyrimo eigą. Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtu informavęs ieškovę, kad jai priklauso draudimo išmoka ir kad draudikas jos neišmokės arba tą padarys vėliau. Teisėjų kolegija laiko šiuos argumentus nepagrįstais.

62Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas neatsisakė mokėti draudimo išmokos ir jos nemažino. Atsakovo atliktas įskaitymas reiškia, kad atsakovas savo prievolę mokėti draudimo išmoką pripažino ir ją įvykdė (CK 6.130 str. 1 d., CK 6.1004 str. 3 d.). Tuo tarpu, apeliantė prievolės įvykdymo būdo (atlikto įskaitymo) įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Dėl to darytina išvada, jog įvykdžius prievolę, minėtas Draudimo taisyklių punktas netaikytinas.

63Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog apeliantė būdama atidi ir rūpestinga, ne pirmus metus sudarinėdamas tokio pobūdžio draudimo sutartis ir gaudama pagal jas draudimo išmokas, galėjo ir turėjo žinoti draudimo išmokos mokėjimo terminus - t. y. ir suvokti savo teisės pažeidimą, negavus draudimo išmokos per įstatyme ir draudimo sutartyje numatytą 30 dienų terminą.

64Dėl pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą

65Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškinio senatis yra praleista, yra visi pagrindai atnaujinti ieškinio senatį.

66CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

67Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantė, nuo 2009 metų nuosekli draudiko pozicija yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, o ne ją atnaujinti.

68Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pastaroji nebuvo informuota apie atliktus įskaitymus. Bylos duomenys patvirtina (sprendimai dėl draudimo išmokų, draudėjui išsiųstų raštų apie atliktus įskaitymus kopijos) paneigia apeliantės aukščiau nurodytus argumentus. Bylos duomenimis nepaneigti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovo paaiškinimai, kad pasibaigus archyvavimo terminams, šie dokumentai buvo sunaikinti, todėl į bylą buvo pateikti tik baudžiamojoje byloje išlikusių raštų kopijos.

69Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės argumentai, jog kratos metu iš UAB „SISTEM“ paimti visi su ginčo Draudimo sutartimi susiję dokumentai, kurie iki Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo buvo įrodymais baudžiamojoje byloje dėl epizodų susijusių su ginčo sutartimi; pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovei ir ieškovės administracijos vadovams dėl ginčo Draudimo sutarties sudarymo aplinkybių, o atsakovo atžvilgiu baudžiamoji byla nagrinėta iki 2013 m. gegužės 31 d., nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl draudimo išmokų 2008 m. gruodžio - 2009 m. sausio mėnesiais. Tuo tarpu, krata UAB „SISTEM“ patalpose buvo atlikta 2008 m. lapkričio 18 d., todėl darytina išvada, jog atlikta krata neturėjo įtakos draudėjos (ieškovės) teisei reikalauti draudimo išmokos per įstatymo ir draudimo sutarties nustatytą terminą. Be to, kaip minėta nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu bei baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjamas draudimo išmokų mokėjimo terminų klausimas.

70Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ieškovės nurodomos aplinkybės, kad UAB „SISTEM“, jos vadovui bei vyr. buhalterei buvo pareikšti įtarimai, bendrovėje buvo atlikta krata ir paimti dokumentai, nesudaro pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl šių ikiteisminio tyrimo veiksmų ieškovė negalėjo pareikšti ieškinio, kita vertus, 2010 m. gruodžio 10 d. ikiteisminis tyrimas paminėtų asmenų atžvilgiu buvo nutrauktas, teisingumą.

71Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės nurodyti kiti argumentai bei aplinkybės (tarp šalių kyla ginčas dėl draudimo įmokos sumokėjimo tvarkos; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi konstatuota, kad ieškovė turi pareigą sumokėti tik 50 proc. draudimo įmokos; atsakovas buvo nesąžiningas; ieškovė kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo nepraėjus 1 metams nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties priėmimo) neįrodo, jog yra pagrindas atnaujinti ieškinio senatį. Apeliantė neįrodė ir byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, vykdydamas Draudimo sutartį, buvo nesąžiningas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai 1 metų ieškinio senaties terminą sieja ne su įstatymo ir Draudimo sutarties nustatytais prievolės vykdymo terminais, bet su kitomis neturinčiomis reikšmės ieškinio senaties atnaujinimui aplinkybėmis, įvykusiomis per 1 metus iki jo kreipimosi su ieškiniu į teismą.

72Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog apeliantė nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų svarbias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

73Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

74Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

75Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

76Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės UAB ,,SISTEM“ ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl draudimo išmokos priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, V. M., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso bei civilinio kodekso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

77Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

78Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

79Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą ieškovei turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).

80Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė prašymų ir įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

81Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

82Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB „SISTEM“ 2014 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su... 5. Ieškovė nurodė, jog 2008 m. sausio 29 d. ADB „RESO Europa“ ir UAB... 6. Ieškovė pažymėjo, jog nepaisant to, ar įvyko draudžiamasis įvykis, 50... 7. Ieškovė nurodė, jog ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 50 proc.... 8. Ieškovė pažymėjo, jog nebuvo visų įskaitymui reikalingų sąlygų ir... 9. Ieškovė nurodė, jog pastarosios draudimo įmokos 84 301,72 Lt skola iš 2008... 10. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovui pretenzijų dėl 84 301,72 Lt draudimo... 11. Ieškovė nurodė, jog iš atsakovo prašoma priteisti 434 698,28 Lt suma, t.... 12. Ieškovės teigimu, atsakovas neatliko įskaitymų ieškovei, todėl nėra... 13. Ieškovė laikė, jog ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovė apie... 14. Ieškovė nurodė, jog teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas yra... 15. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu į ieškinį prašė... 16. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė reikalavo priteisti draudimo išmoką už... 17. Atsakovas pažymėjo, jog kai yra nustatytas terminas prievolei įvykdyti,... 18. Atsakovo teigimu, jeigu ieškinio senaties terminas būtų skaičiuotinas nuo... 19. Atsakovas reikalaujamą priteisti draudimo išmoką – 434 698,38 Lt (143... 20. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė nenurodė nei vienos svarbios priežasties,... 21. Atsakovas esmine aplinkybe, dėl kurios Nacionalinė mokėjimo agentūra... 22. Atsakovo teigimu, Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat turi prisiimti... 23. Atsakovas laikė ieškovės argumentus, kad atsakovas įskaitymo 434 698,28 Lt... 24. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovei nereiškiant reikalavimo pripažinti... 25. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio... 26. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos žemės... 27. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 28. Teismo posėdžio metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė savo procesiniuose... 29. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 30. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį... 31. Teismas nustatė, jog šalys 2008 m. sausio 4 d. sudarė gyvulių draudimo... 32. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, jog visą sutartyje nurodytą... 33. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog 2008 m. sausio 4 d. draudimo... 34. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad draudikas turėjo teisę atlikti... 35. Teismas nustatė, jog 2009 m. sausio 5 d. sprendime dėl draudimo išmokos... 36. Teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad... 37. Teismas pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje vienas iš įstatyme... 38. Teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, jog 2009 m. sausio 5 d. sprendimu... 39. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendė, jog atsakovas... 40. Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti 434 698,28 Lt... 41. Teismas nurodė, jog pagal Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr.... 42. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad apie teisę gauti 434 698,28 Lt... 43. Teismas netenkino ieškovės prašymo dėl ieškinio senaties termino... 44. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, jog ieškinio... 45. Teismas, atmetęs ieškovo ieškinį dėl draudimo išmokos, darė išvadą,... 46. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 47. Ieškovė UAB „SISTEM“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 48. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 49. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio... 50. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos žemės... 51. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į apeliacinė skundą nepateikė.... 52. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 53. Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 21... 54. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 55. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 56. Dėl ieškinio senaties termino pradžios ... 57. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės apeliacinio skundo... 58. CK 1.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu prievolei įvykdyti yra... 59. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino... 60. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog... 61. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 62. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas neatsisakė... 63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog... 64. Dėl pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą... 65. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog... 66. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad... 67. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog, priešingai nei teigia... 68. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog... 69. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės argumentai, jog kratos metu iš UAB... 70. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ieškovės... 71. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės nurodyti kiti argumentai bei... 72. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog... 73. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų... 74. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 75. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo... 76. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 77. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 78. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 79. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą ieškovei turėtos... 80. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė... 81. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 82. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti...